klimatas

Savaitgalį visą Lietuvą apvijęs ir vis dar virš šalies kabantis itin aukštas, kone rekordinis atmosferos slėgis, kai kuriuos žmones guldo į ligos patalą. Dažnam skauda galvą, kiti skundžiasi didesniu kraujospūdžiu. O medikai žeria patarimų – infarktų rizika didesnė, tad reikėtų išvengti sunkesnių darbų, neturim pamiršti sveikos mitybos, lengvos mankštos, ir kokybiško poilsio. Ypač tai taikoma vyresniems.

Į Lietuvą atėjo tikras pavasaris. Sinoptikai praneša, kad artimiausiomis dienomis oras dar labiau šils, o kritulių sulauksime nebent naktį ir tik kai kuriose Lietuvos vietose. Iki šiol orus Europoje lėmusi aukšto slėgio sritis dabar silpsta, keičia formą, bet orus Žemyne rytoj dar lems, praneša sinoptikai. Didžiojoje Europos dalyje rytoj vis dar bus saulėta. Įvairaus storio debesų bus pietuose, vakaruose ar šiaurėje. Po visą žemyną pasklido šiluma – vienur didesnė, kitur mažesnė.

Galinga audra talžo ne tik Lietuvą, bet ir Europą. Ji skirtingose šalyse jau pražudė mažiausiai devynis žmones, o šimtus tūkstančių paliko be elektros. Audra sutrikdė susisiekimą tiek oru, tiek sausuma, tiek vandeniu. O štai Britanijoje užfiksuotas ir vėjo gūsių rekordas. 196-ių kilometrų per valandą uraganiniai vėjo gūsiai sudrebino britams priklausančią Vaito salą Lamančo sąsiauryje. Tai – Anglijos rekordas, o tokio stiprumo audros kaip Eunikė šalyje nebuvo bent kelis dešimtmečius.

Nepaisant Rusijos, energijos kainų ir klimato nelaimės, ES vis dar myli gamtines dujas, rašo politico.eu. Europos Sąjungai vis dar reikia, kad jos gyslomis tekėtų gamtinės dujos, nors ir žino, kad tai jai kenkia.

Dėl klimato kaitos vidutinė oro temperatūra Lietuvoje sušilo 1,2 laipsnio, penktadienį skelbia analizę atlikusi Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LMHT). Vidutinė metinė oro temperatūra pagal 1991–2020 metų laikotarpiu siekė 7,4 laipsnio šilumos, 1961–1990 metais ji buvo 6,2 laipsnio šilumos. „Dabartinėmis klimato sąlygomis vidutinė metų oro temperatūra tapo 1,2 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei anksčiau buvusio klimato sąlygomis“, – rašoma pranešime.

Mokslininkas teigė, jog praėjusių metų nelaimės „smogė į veidą“ žmonėms, kad juos paskatintų imtis veiksmų dėl klimato kaitos. Nenumaldomas planetos kaitinimas tęsėsi ir 2021 m., o pastarieji septyneri metai yra karščiausi kada nors užfiksuoti. Europos klimato stebėjimo tarnybos „Copernicus“ paskelbti duomenys parodė, kad praėjusieji metai buvo penkti karščiausi metai nuo matavimų pradžios, nepaisant šaldančio La Niña poveikio Ramiajame vandenyne.

Po gražaus ir saulėto šeštadienio, sekmadienis bus atšiaurus, pūs stiprūs vėjai, pustys. Pačiame Europos žemyne aukštas slėgis vyraus vakaruose, žemas rytuose. Saulėta bus pietinėje žemyno dalyje. Šaltis plūstels į šiaurę ir rytus nuo Lietuvos. Rytoj dieną Lisabonoje 18, Barselonoje 15 šilumos, švies saulė, debesų nematyti. Romoje šils iki 13, Dubrovnike 11 šilumos. Paryžiuje šils iki 10 laipsnių šilumos, protarpiais išlįs ir saulė.

Amerikos mokslininkai suskaičiavo, kad 2021-ieji metai buvo šešti pagal karštį nuo pat temperatūros stebėjimų pradžios. Ekstremalūs klimato reiškiniai – potvyniai, karščio bangos, sausros ir liūtys neleis žmonijai atsipalaiduoti ir šiemet. Štai Australijos vakaruose šiemet jau užfiksuotas karščio rekordas – daugiau nei 50 laipsnių. Vakarų Australijos gyventojas nusiima šlepetes ir basomis kojomis žengia miesto gatve.

Šiandien Lietuvoje buvo gražūs, šviesūs orai. Tiesa, perspėjama, kad šiuo metu keliuose vietomis slidu, o antradienio naktį eismo sąlygas sunkins plikledis. Antradienį dieną bus gražūs, menkai debesuoti ar tiesiog saulėti orai, kritulių tikimybė menka. Oras artimiausią naktį atšals nevienodai. Paryčiais vyraus 4–6 laipsniai šalčio. Šalies pietuose gali būti ir apie 3 šalčio, o šiaurės rytuose gali atšalti ir iki 10–12 laipsnių.

Pagrindiniai prieštaringi praėjusių metų klimato signalai. 2021-ieji buvo klimato kaitos proveržio metai. Didžiulis politinis, žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys buvo skirtas diskusijoms apie globalinio atšilimo sustabdymą. Tačiau nepaisant viso triukšmo, anglies dvideginio išmetimas vėl pakilo iki beveik prieš pandeminį lygį – tai vienas didžiausių kada nors užfiksuotų vienerių metų padidėjimų, rašo politico.eu.

Nekontroliuojama klimato kaita ilgainiui sukeltų Žemės nuniokojimą. Kylančios jūros užtvindytų pakrantės miestus, tokius kaip Majamis, siaučiantis karštis padidintų žmonių mirtingumą, o rūgštūs vandenynai taptų nesvetingi žuvims ir koralams, po savęs palikdami nedideles, bet gumines medūzų mases. Šios žmogaus veiklos pasekmės gali būti tas dalykas, kuris trukdo mūsų civilizacijai toliau tobulėti. Esant ypač ekstremaliam scenarijui, tai netgi gali nušluoti mus nuo Žemės paviršiaus.

Galingos vandenynų srovės daro didelį poveikį Žemės klimatui, ir galbūt daugiausia įtakos turi Antarktidos cirkumpoliarinė srovė (ACS). Dabar, net kai nerimaujame, kad dėl kylančios pasaulinės temperatūros viena didelė srovė lėtėja, turime įrodymų, kad ACS spartėja, kaip ir prognozavo dauguma klimato modeliavimų. Antarktidą supantys vėjai pučia į rytus su tokia jėga, kad yra žinomi kaip riaumojantys keturiasdešimtieji.

Paprašykite žmonių įvardyti ilgiausią pasaulio upę, ir dauguma tikriausiai pasakys, kad tai Amazonė, Nilas ar Misisipė. Iš tikrųjų, kai kurios didžiausios Žemės upės teka danguje – jos gali sukelti galingas audras. Atmosferos oro srautų upės yra ilgos siauros drėgmės juostos atmosferoje, besitęsiančios nuo tropikų iki aukštesnių platumų. Šios dangaus upės gali pernešti 15 kartų didesnį tūrį nei Misisipė.

Tarptautinėje klimato kaitos konferencijoje COP26 dalyvaujančių šalių pažadai bus „tušti“, jeigu jos toliau investuos į naftą, dujas ir anglis, ketvirtadienį pareiškė Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas. Šis priekaištas nuskambėjo besibaigiančios konferencijos dalyvėms sunkiai sekantis susitarti dėl priemonių, turinčių apsaugoti mūsų planetą nuo katastrofinio atšilimo.

Švedų paauglė aktyvistė Greta Thunberg penktadienį pareiškė, kad Glazge vykstanti Jungtinių Tautų klimato konferencija yra „nesėkmė“, nes po savaitę trukusių derybų, anot kai kurių ekspertų, buvo pasiekta tik miglotų pažadų mažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD). „Ne paslaptis, kad COP26 yra nesėkmė“, – G. Thunberg sakė tūkstančiams jaunų protestuotojų, susirinkusių į eitynes šiame Škotijos mieste.

Yra daug ataskaitų, pagrįstų moksliniais tyrimais, kuriose kalbama apie ilgalaikį klimato kaitos poveikį – kylantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, temperatūrą ir jūros lygį. Pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimas reikalauja, kad vidutinė pasaulio temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra.

Popiežius Pranciškus penktadienį paskelbtame kreipimesi prieš Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją COP26 sakė, kad lyderiai turi „skubiai“ reaguoti į klimato krizę.  „COP26 konferencijoje Glazge dalyvausiantys sprendimų priėmėjai turėtų skubiai pasiūlyti veiksmingą atsaką į patiriamą ekologinę krizę“, – sakė pontifikas kreipimesi, kurį transliavo BBC radijas.

Kaip jau rašyta, į Lietuvą atkeliauja galingas ciklonas – siautės ypač stiprus vėjas. Antradienio vakarą „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pasirodė informacija, kad iš dangaus gali kristi ir rūgštusis lietus.

Kokia bus ateinanti žiema, galime sužinoti iš šios dienos orų. Senovėje žmonės laukdavo rugsėjo 29-osios. Šiandien minimas Šventas Mykolas. Ir pagal tai, kokie vėjai šiandien pūtė, buvo giedra ar ne, žmonės prognozuodavo žiemos orus. Rugsėjo 29-oji – dar vadinama Vėjų diena arba Mykolinės. Senovėje žmonės, vos tik atsikėlę, eidavo į lauką stebėti koks oras. Pagal rytmečio vėją žmonės spėdavo, kokia bus žiema.

Švedė aktyvistė Greta Thunberg antradienį atidarė jaunimo suvažiavimą klimato problemoms aptarti ir pasmerkė jau tris dešimtmečius besitęsiantį vyriausybių neveiklumą, apkaltinusi pasaulio lyderius, kad jie „paskandino“ ateities kartas savo „tuščiais žodžiais ir pažadais“. Kalbėdama likus kelioms savaitėms iki itin svarbios Jungtinių Tautų klimato konferencijos Glazge, G. Thunberg kaltino vyriausybes „begėdiškai sveikinus save“ už nepakankamus pažadus sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukelia...

Keturi iš dešimties jaunuolių visame pasaulyje nesiryžta susilaukti vaikų dėl klimato krizės ir baiminasi, jog vyriausybės per mažai daro, kad užkirstų kelią klimato katastrofai, nustatė 10 šalių apklausa. Beveik šeši iš dešimties 16–25 metų amžiaus žmonių labai susirūpinę dėl klimato kaitos, rodo paskelbtas didžiausias iki šiol mokslinis tyrimas apie jaunimo jaučiamą nerimą.

Vedami klimato aktyvistės Gretos Tunberg, dešimtys tūkstančių moksleivių užtvindė Berlyno gatves reikalaudami politikų didinti kovą su klimato kaita. Judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ aktyvistai po ilgos petraukos didžiulius mitingus surengė ir kituose miestuose. Vien Vokietijoje jų vyko 400. Nutilę dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos, penktadieniniai moksleivių klimato protestai sugrįžo su trenksmu.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje įspėjo apie gresiančią „šimtų milijonų“ klimato kaitos pabėgėlių krizę ir sakė, kad pasaulis turi rasti būdą, kaip spręsti nuo konfliktų savo šalyse bėgančių migrantų problemą.    R. T. Erdoganas įspėjo, kad Turkija, jau priglaudusi „beveik 4 mln. sirų“, nebegali priimti daugiau migrantų.

Prieš dvejus metus Notre Dame universitetas paskelbė indeksą, atskleidžiantį, kurios tautos buvo labiau ar mažiau paveiktos klimato kaitos. Žinomas kaip Notre Dame visuotinė prisitaikymo iniciatyva (ND-GAIN), ji vėl sukasi internete – ir jos išvados šiandien yra ne mažiau aktualios nei tada. Tai išsamus indeksas – jame nagrinėjamas kiekvienos šalies pažeidžiamumas ir pasirengimas prisitaikyti.

Naujoje JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje išdėstytos globalinio atšilimo pasekmės. Prasidėjo ilgai bijota pražūtingos klimato kaitos era, rašo politico.eu. Pirmą kartą svarbiausi planetos mokslininkai paskelbtoje ataskaitoje teigė, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas siejasi su nelaimėmis, kurias sukelia šiltesnis klimatas. Šiais metais stichinės nelaimės palietė kiekvieną pasaulio kampelį.

Nuo Viduržemio jūros iki Šiaurės Amerikos – šią vasarą šiaurinio pusrutulio dalys kovoja su nepaprastai aršiais miškų gaisrais. Tačiau visi šie gaisrai vis dar neprilygsta šiuo metu Sibire siautėjantiems gaisrams. „Greenpeace Russia“ duomenimis, nuo 2021 m. sausio iki rugpjūčio 2 d. Rusijoje sudegė 13,4 mln. hektarų miškų. Dauguma gaisrų kyla Sachos respublikoje (Jakutijoje), didžiausiame ir šalčiausiame Rusijos regione, esančiame šalies šiaurės rytuose.

Naujoje ataskaitoje pranešama, kad net jeigu pasaulis ir neviršytų 1,5 laipsnio ribos, žemyne ir toliau daugėtų karščio bangų bei potvynių. Geriausi pasaulio mokslininkai perspėja, kad europiečiai turės priprasti prie potvynių ir gaisrų, nes ekstremalių oro reiškinių dažnumas ir intensyvumas greičiausiai didės, rašo „politico.

Friederike Otto savo tyrimais siekia paneigti visas abejones, kad ekstremalius meteorologinius įvykius lemia klimato kaita. Kai šią vasarą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kanados vakarus alinusi karščio banga net keliais laipsniais pralenkė visus ankstesnius oro temperatūros rekordus, žiniasklaida visame pasaulyje pradėjo kelti svarbų klausimą: „Ar tai – klimato kaita?“ Kaip praneša politico.

Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg penktadienį pareiškė besitikinti nuvykti į COP26 klimato konferenciją, nors prieš keletą mėnesių grasino boikotuoti šį renginį dėl nesąžiningo vakcinų skirstymo pasaulyje. „Girdėjau, kad visiems delegatams bus siūloma vakcina, – naujienų agentūrai AFP sakė G. Thunberg. – Jei bus nustatyta, kad bus saugu, tikiuosi sudalyvauti.

„Niekur nėra saugu“ – perspėja Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) savo naujausioje ataskaitoje. Jų teigimu, klimato kaita ir jos padariniai liks dar ilgam.

Jei civilizacija žlunga dėl klimato kaitos ar mirtinos pandemijos, vieta, kuri turi didžiausią tikimybę išlikti nepažeista, yra Naujoji Zelandija. Tačiau, jei sužinoję šią informaciją, bandysite ten nusipirkti žemės lopinėlį, o ne pirmiausia bandysite padėti išvengti žlugimo, tam gali būti per vėlu. Daugelis civilizacijų yra žlugusios dėl karo, vidinio konflikto ar per didelio išteklių naudojimo.

Potvyniai, karščio bangos ir gaisrai toliau alina tiek Europą ir užatlantės šalis. Turkijoje stichija pareikalavo net 27 gyvybių. Nusiaubtas Sinopo miestas Turkijos šiaurėje. Po smarkių liūčių panašus likimas ištiko net keturis Juodosios jūros pakrantės provincijų miestus. Vanduo ir purvo nuošliaužos griovė namus, tiltus ir naikino viską savo kelyje. Pavojus iškilo tūkstančiams žmonių. Dalis jų evakuojasi.

Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis turi suremti pečius ambicingesniems klimato krizės suvaldymo tikslams pasiekti, kartu atrandant sprendimus sau ir kitiems žemynams, kaip ekonomiką paversti  klimatui neutralia, pagerinant gyvenimo kokybę ir nepaliekant nieko užnugaryje, sako aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.

Įvairiose pasaulio vietose siaučiant pražūtingiems gaisrams, potvyniams ir karščio bangoms, Jungtinių Tautų (JT) klimatologai savo ataskaitoje skelbia niūrias klimato kaitos prognozes. Mokslininkai pateikia tyrimų rezultatus, kada dėl žmonijos sukeltos taršos ištirps Arkties ledas ir kokios stichinės nelaimės taps daug dažnesnės nei iki šiol. Dar viena pragariška diena antroje pagal dydį Graikijos Evijos saloje.

Ultrakonservatyvių pažiūrų šiitų dvasininkas Ebrahimas Raisi ketvirtadienį buvo prisaikdintas aštuntuoju šalies prezidentu per ceremoniją parlamente, tiesiogiai transliuojamą valstybinės televizijos. „Pasišvęsiu tarnybai žmonėms, šalies garbei, tikėjimo ir moralės skleidimui, taip pat tiesos ir teisingumo palaikymui“, – per ceremoniją sakė E. Raisi.

Sakoma, kad norint pamatyti gražiausius dalykus, kartais užtenka pakelti akis į dangų. Šį posakį patvirtina Klaipėdos pietiniame rajone Donato Jogos užfiksuoti vaizdai, kurie išties pakeri. Vyrui pavyko nufotografuoti sidabriškuosius debesis. Tiesa, kaip pats juokauja, pabudęs 3.40 val. ryte negalėjo šio nuostabaus reginio nenufotografuoti. Sidabriškieji debesys – vis dažnesnis reiškinys, matomas Lietuvoje, sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologas Lukas Sudvajus.

Didžiausias klimato įstatymų rinkinys sulaukė Briuselio reakcijos. Kas yra „Fit for 55“ (liet. „Tinkamas 55“)? Užmiestyje įsikūrusios jogos studijos pavadinimas? Koketiška programėlė suaugusiems? Ne, tai tik Europos Sąjungos (ES) keistai pavadintas bandymas pakeisti viso žemyno ekonomiką, praneša „politico.

Savaitgalį Lietuvoje praūžusi audra – dar ne pabaiga. Pirmadienio rytą pajūrio gyventojai danguje fiksavo dar vieną neįprastą reiškinį – vandens viesulą. Po šalį užklupusios audros buvo susidurta su įvairiais nepatogumais: dalis gyventojų liko be elektros, sutriko traukinių eismas. Tuo tarpu pirmadienį „Facebook“ paskyroje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pasidalinta dar vienu neįprastu reiškiniu. Pajūryje žmonės užfiksavo į vandens viesulą panašų reiškinį.

Vakarų Europoje gelbėtojai vis dar ieško šimtų žmonių, kurie dingo Vokietiją ir Belgiją užgriuvus katastrofiškiems potvyniams. Žuvusiųjų skaičius auga – jau perkopė 180.  Potvynių nusiaubtą regioną lanko ir TV3 žinių žurnalistas Augustinas Šulija. Vietiniai žmonės rodo nusiaubtus namus ir pasakoja apie siaubingus išgyvenimus. Sunaikintas sunkiai uždirbtas turtas, prarasti artimieji ir nerimas dėl ateities.

Po praūžusios audros dalis žmonių iki šiol neturi elektros, gyventojai guodžiasi ir nuostoliais. Virtę medžiai talžė pastatus, automobilius, vėjas plėšė stogus, svaidė kiemuose paliktus daiktus. O štai Jurbarką užtvindžiusią liūtį sinoptikai vadina net katastrofine. Ten per dvi valandas prilijo kone mėnesio normą. „Pats galingiausias debesis pakibo virš Jurbarko, per 2 val. prilijo beveik mėnesio normą, 90 mm, įsivaizduokite, 9 kibirai į 1 kvadratinį metrą.

Šalyje praūžusios audros padariniai. Dėl virtusių medžių stojo ir automobiliai, ir traukiniai, dingo elektra, nuplėštas bažnyčios stogas Po praūžusios audros, dalis žmonių iki šiol neturi elektros, gyventojai guodžiasi ir nuostoliais. Virtę medžiai talžė pastatus, automobilius, vėjas plėšė stogus, svaidė kiemuose paliktus daiktus. O štai Jurbarką užtvindžiusią liūtį sinoptikai vadina net katastrofine. Ten per dvi valandas prilijo kone mėnesio normą.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad Lietuvoje buvo pasiektas naujas karščio rekordas. „PAGERINTAS 90 METŲ SENUMO REKORDAS Preliminariais duomenimis, užfiksavome naują liepos 16 dienos absoliutų maksimalios oro temperatūros rekordą Lietuvoje Šiandien Dotnuvos meteorologijos stotyje oras užkaito NET IKI 35,3 °C. Ankstesnis šios paros rekordas buvo užfiksuotas Vilniuje 1931-07-16, tuomet sušilo iki 33,8 °C. Taigi senasis rekordas buvo pagerintas net 1,5 laipsnio.

Du dalykai, dėl kurių mokslo bendruomenė sutaria, kalbėdami apie klimato kaitą, yra tai, kad ji yra tikra ir yra sukurta žmogaus. Dažniausiai cituojamas skaičius yra tas, kad 97,1 proc. mokslinių tyrimų patvirtina nuomonę, jog klimato kaitą sukelia žmonės. Nors tai yra vieningas sutarimas, klimato kaitos neigėjai vis tiek mano, kad galbūt teisūs yra tie likę 2,9 proc. „Šiandien globalinio atšilimo panikos kėlėjai yra plokščiažemininkų atitikmuo, – prieš keletą metų sakė Tedas Cruzas.

Per paskutiniuosius tris dešimtmečius, žmonių veiklos sukeltas globalinis atšilimas buvo atsakingas už daugiau nei trečdalį visų su karščiu susijusių mirčių. Šis pastebėjimas, paskelbtas žurnale „Nature Climate Change“, yra paremtas 43 valstybių duomenimis apie gyventojų mirtis nuo 1991 m. iki 2018 m. Vidutiniškai 37 proc. visų mirčių, susijusių su karščiu, gali būti laikomos klimato krizės padariniais.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė apie užfiksuotą dar vieną karščio rekordą Lietuvoje. Kaip rašė hidrometeorologijos tarnybos atstovai, kad anksčiau užfiksuotas rekordas buvo pagerintas beveik dviem laipsniais.

Lietuvoje šis vakaras ir naktis bus atogrąžų karščiai – artėjant ilgiausiai metų dienai, saulė leisis vėlai, tad net 22 valandą daugelyje vietų bus 30 laipsnių karščio, o naktį atvės geriausiu atveju tik iki 22, sako sinoptikai. Antradienį, vos tik prašvitus, vėl užplūs kaitra, kuri Vilniuje ir Kaune pasieks net 35 laipsnius šilumos. Tiesa, pūs šiek tiek vėjas, kuris galbūt kiek sumažins karščio pojūtį. Antradienį orai jau nebus tokie ramūs kaip praėjusiomis dienomis.

Naujas tyrimas atskleidė, kad riešapelekė – milžiniška keista žuvis, vis dar egzistuojanti nuo dinozaurų laikų – gali išgyventi 100 metų. Tyrime teigiama, kad patelės lytinę brandą pasiekia tik šeštojo gyvenimo dešimtmečio pabaigoje, o riešapelekių patinai lytiškai subręsta nuo 40 iki 69 metų. Kas turbūt keisčiausia – mokslininkai mano, jog šių žuvų nėštumas trunka apie penkerius metus.

Socialinio tinklo vartotojai sekmadienį vakare pradėjo dalintis užfiksuotu neįprastu reiškiniu danguje. Dalis jų išsigando, kad susiformavusi retai matoma debesų forma gali būti susijusi su Baltarusijoje veikiančia Astravo atomine elektrine, esą ten galėjo įvykti nelaimė.

Jungtinės Amerikos Valstijos turi naują „normalaus“ oro ir klimato apibrėžimą. Tai puikiai parodo, kaip klimato krizė keičia mūsų planetą. Naują normą paskelbė JAV nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA). Joje atsispindi pastarųjų 30 m. oro ir klimato duomenų pokyčiai.