klimatas

Trečiadienio rytą eismo sąlygas Lietuvoje sunkina stiprūs vėjo gūsiai, įspėja Automobilių kelių direkcija. Vairuotojams patariama laikytis didesnio nei įprasta saugaus atstumo, ties posūkiais pasirinkti saugų greitį. 6 val. duomenimis, Lietuvoje dėl buvusio ar besitęsiančio lietaus valstybinės reikšmės kelių dangos šlapios. Didžiojoje šalies dalyje, išskyrus šiaurinę dalį ir Klaipėdos apskritį, lietus, vietomis dulksna. Oro temperatūra siekia nuo 4 iki 6 laipsnių šilumos.

Lietuvoje žiemos nematyti: nėra ne tik sniego, bet ir minusinė temperatūra aplanko dažniausiai tik naktį. Dėl tokios šiltos žiemos pamiškėse pražystančios žibutės džiugina žmonių akis, tačiau klimatologai sako, kad džiaugtis nėra ko, mat tai visai ne pavasario, o klimato atšilimo požymis. „Šitokia šiluma yra susijusi su atmosferos cirkuliacijos procesais: labai stipria vakarų, pietų ir pietvakarių pernaša.

Švedų ekologijos aktyvistė Greta Thunberg penktadienį, likus kelioms dienoms iki pasaulio politinio ir verslo elito susitikimo Davose pradžios, prisijungė prie kelių tūkstančių protestuotojų, žygiavusių Šveicarijos Lozanos miesto gatvėmis. „Kol kas šį dešimtmetį nematėme jokių ženklų, kad bus imamasi realių klimato politikos pokyčių“, – sakė 17-metė aktyvistė paauglių dominuojamai miniai, pasitikusiai ją tarsi roko žvaigždę.

Artimiausias dienas Lietuvoje vyraus šilti orai. Tiesa, vėjas neleis pamiršti apie tikrąjį metų laiką – ypač pajūryje jis bus gūsingas. Ketvirtadienį vyraus debesuoti su pragiedruliais, vietomis su trumpu lietumi orai. Vėjas pietvakarių, vakarų, apysmarkis, pajūryje gūsingas – iki 15-18 m/s. Temperatūra naktį pažemės iki 1–6 laipsnių šilumos, dieną termometrai rodys 4–8 laipsnius virš nulio.   Penktadienį be kritulių. Naktį ir rytą vietomis rūkas, plikledis.

Trečiadienį bus dar viena šviesiai pilka diena. Iš dangumi greitai skriejančių debesų kai kur trumpam nesmarkiai palynos arba kris menka dulksna. Vis dar pūs stiprokas pietvakarių vėjas. Stipriausi jo gūsiai bus prie jūros. Naktį atvės iki 1–3, prie jūros 4 šilumos, rytuose kur nors apie 0, dieną šils iki 5–7 laipsnių šilumos. Labai šilta bus ir ketvirtadienį – dieną vėl vyraus 5–7 laipsniai šilumos. Naktį vietomis truputį palis, dieną tikimybė menka.

Antradienio rytą Šiaurės Lietuvos ir Vilniaus apskrities keliuose eismą vietomis sunkina plikledis, Tauragės apskrityje – rūkas, įspėja Automobilių kelių direkcija. Slidūs kelių ruožai yra barstomi, likusioje šalies dalyje keliai daugiausia šlapi, vietomis drėgni. Tauragės apskrityje tvyro rūkas, matomumas vietomis sumažėjęs iki 150 metrų. Antradienį bus šviesiai pilka diena. Kai kur kai kada gali nesmarkiai palynoti, bet iš tiesų kritulių bus labai nedaug.

Nors sausis ritasi į antrą pusę, lietuviai socialiniuose tinkluose aktyviai fiksuoja pavasarinius reiškinius: pamiškėse pražysta viena kita žibutė, ant blindžių sprogsta liaudyje vadinami kačiukai, o kai kuriose Lietuvos vietose užfiksuota perkūnija.

Šią savaitę žiemiškų orų nebus – nei šalčio, nei sniego dangos, atvirkščiai, sausio 14-os vakare į Lietuvą plūstelėjusi šiluma priartins termometrų stulpelį prie aukščiausios temperatūros rekordų, „Facebook'e“ praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Specialistai praneša, kad šilčiausia sausio 15 diena buvo 2007 metais, tada temperatūra siekį 5-8 laipsnius šilumos. O štai sausio 16 diena šilčiausia buvo 1989 metais, kai temperatūra pakilo 6-9 laipsniais aukščiau nulio.

Pirmadienio naktį iškritęs sniegas paryčiui tirps, sniegą keis lietus, tokie drėgni orai laikysis kone visą dieną.  Aukščiausia temperatūra antradienį 2–6 laipsniai šilumos. Eismo informacijos centras įspėja vairuotojus vairuoti atsargiai, mat keliuose yra slidžių kelių ruožų. Sudėtingesnės eismo sąlygos šiuo metu yra rytų ir vidurio Lietuvoje. Čia dėl snygio valstybinės reikšmės kelių dangos padengtos šlapio sniego sluoksniu, provėžotos, slidžios.

Iki Kalėdų dvi dienos, o gamta krečia pokštus. Lauke telkšo balos, o pievose ir pamiškėse jau žydi pavasarinės gėlės. Specialistai sako, kad jei taip ir toliau, greitai  miškuose išnyks eglės, mat mūsų žaliaskarėms šiltėjantis klimatas netinka. Gruodžio 23-ąją už lango pliusinė temperatūra – šilumos net keli laipsniai, o vietoj sniego telkšo balos. O Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode baltuoja saulutės. Ir jų čia ne viena kita, o ištisos dešimtys.

Kas sieja klimato aktyvistę Gretą Thunberg ir degančią Paryžiaus Dievo Motinos katedrą? Gali nuskambėti keistai, tačiau tai – imbieriniai kepiniai. Stokholme surengtame konkurse šiemet buvo galima išvysti išties neįtikėtinų eksponatų. Stokholme jau 29-ąjį kartą šurmuliuoja imbierinių kepinių mugė, kurioje rekordinis eksponatų skaičius. Iš viso čia galima išvysti net 202 įspūdingus imbierinės tešlos kūrinius.

Švedė paauglė klimato aktyvistė Greta Thunberg buvo išrinkta JAV žurnalo „Time“ 2019-ųjų metų asmenybe, trečiadienį pranešė leidinys. Savo šalies nepakankamomis pastangomis stabdyti klimato kaitą nepatenkinta 16-metė pernai pradėjusi rengti vieno žmogaus protestus prie Švedijos parlamento ir galiausiai tapo ištisos kartos, juntančios grėsmę dėl įsibėgėjančio visuotinio šiltėjimo, balsu.

Tūkstančiai aktyvistų iš viso pasaulio, įskaitant švedų moksleivę Gretą Thunberg, penktadienį užplūdo Madrido gatves reikalauti pasaulio lyderių skubiai imtis veiksmų klimato kaitai sulėtinti, Ispanijos sostinėje vykstant Jungtinių Tautų organizuojamam COP25 forumui šiuo klausimu. „Dabartiniai pasaulio lyderiai mus išduoda, ir neleisime, kad tai toliau tęstųsi“, – pareiškė 16-metė G. Thunberg, sakydama ugningą kalbą eitynėms baigiantis. „Mes sakoma – gana.

NesibaIgiančių gaisrų smogo apgaubtame Australijos Sidnėjuje – šiandien šimtai protestuotojų prieš klimato kaitą.  Australijoje šiuo metu dega apie 150 miškų ir krūmynų gaisrų. Dūmuose šalis skęsta jau ne pirmą savaitę. Ypač užterštu oru kvėpuoja ir 5-ių mln. gyventojų Sidnėjus. O šiandien gaisrų dūmai – svari priežastis garsiau kalbėti apie klimato kaitą – į Sidnėjaus gatves išėjo šimtai 16-metės aktyvistės Gretos Thunberg įkvėptų australų: „Dabar laikas veikti.

Tomsko politechnikumo mokslininkai, kartu su kitų Rusijos mokslo centrų ir universiteto kolegomis, nuvykę mokslinės ekspedicijos į Rytų Arkties regioną užfiksavo rekordinį metano dujų kiekį Rytų Sibiro jūroje. Specialistai, „plika akimi“ išvydę dujų fontanus, tokį reiškinį sieja su klimato atšilimu ir įvardija galimas grėsmes.  „Tai pats galingiausias fontanas, per visą stebėjimo laikotarpį“, – pažymėjo ekspedicijos dalyvis, profesorius Igoris Semiletovas.

Klimatologijos profesorius Egidijus Rimkus sako, kad klimato kaita kasdien paliečia mus visus. Tai, pasak mokslininko, ne tik iki šiol nematyti karščiai ar degantys miškai nuo Sibiro iki Amazonės, bet ir didėjančios maisto kainos, į Europą plūstantys pabėgėliai ir katastrofą žadantys tirpstantys ledynai. Tiesa, profesorius E. Rimkus sako, kad tai, ką matome kasdien, nėra klimato kaita, tai – orai. Klimato kaita vyksta lėčiau, bet paskutiniu metu ji matoma net plika akimi.

Po lietingo savaitgalio į Lietuvą pirmadienį ateis vadinamoji „bobų vasara“ – trumpas saulėtų ir šiltų orų laikotarpis, ketvirtadienį pranešė sinoptikai. Per artimiausias tris dienas daugelyje Lietuvos vietų dar gali palyti, šeštadienį numatomas ir stiprus vėjas, tačiau naktį iš sekmadienio į pirmadienį atslinks šiltasis atmosferos frontas.

Kanadoje į streiką dėl klimato paauglė aktyvistė Greta Thunberg surinko net pusę milijono žmonių. Pailsėti nuo rinkimų kampanijos ir kaltinimų rasizmu išsidažant veidą rudai progą turėjo ir šalies premjeras Justinui Trudeau. Niujorke, Jungtinėse Tautose visam pasauliui emocingai kalbėjusi ir nevienareikšmių vertinimų dėl savo kalbos sulaukusi klimato aktyvistė Greta Thunberg Kanados Monrealio gatvėmis žygiavo su puse milijono rėmėjų.

Klimato aktyvistė 16-metė Greta Thunberg gavo aukščiausią organizacijos „Amnesty International“ apdovanojimą – Sąžinės ambasadoriaus premiją – už tai, kad penktadieniais visame pasaulyje suburia minias žmonių protestuoti prieš klimato katastrofą.

Augantis gyventojų skaičius, ekonomikos vystymasis ir mėsos vartojimas gali sukelti vandens resursų trūkumą visame pasaulyje. Vis dažniau atsiranda „karštieji taškai“, kuriuose pasireiškia itin stiprus vandens trūkumas, tvirtina JAV Pasaulio resursų instituto mokslininkai. Vandens resursų trūkumas gali pasireikšti kariniais konfliktais ir milijonų žmonių migracija, o taip pat destabilizuoti politinę situaciją ne tik minėtuose „karštuosiuose taškuose“, bet ir kituose kraštuose.

Persikų augintojai trina rankomis – šiųmetis vaisių derlius kaip niekada gausus. Vaismedžių augintojai vos spėja skinti vaisius ir virti uogienes. Mokslininkai nesistebi, ateityje dėl nuolat šylančio klimato turėsime ne tik daugiau persikų, ar nektarinų, bet ir bananų ar šilkmedžių. Tiesa, gali tekti atsisveikinti su kai kuriomis daržovėmis, pavyzdžiui bulvėmis, mat sausros ir nepastovūs orai joms itin nepalankūs. Kaunietės Odetos persikui – treji.

Lietus ir dargana po truputį atsitrauks – stiprėjantis anticiklonas įsitvirtinęs vandenyne ties Airija šiaurinėms Europos pakrantėms o taip pat ir centrinei Europai ims nešti sausesnius ir šiltesnius orus.   Šeštadienio dieną kai kur numatomas trumpas lietus, vietomis griaudės perkūnija. Tačiau kartais pasirodantį lietų nustelbs kiek aukštesnės, nei pastarąsias dienas, temperatūra. Šeštadienį šilti turėtų iki 22 laipsnių.

Ciklonas rytinėje Europos dalyje dar vis guvus. Čia slenka debesys, nešini kritulių, tačiau artimiausią parą saulės vis daugės. Artimiausią parą mūsų šalyje bent jau naktį debesys išsisklaidys, lietaus nenumatoma. Naktį temperatūra nukris iki 10. Pūs nestiprus šiaurės vakarų, šiaurės rytų vėjas. Dieną kai kur debesuota ir palis. Galime sulaukti ir perkūnijos. Dieną temperatūra sušils iki 22 laipsnių šilumos. Pajūryje šils iki 20. Šiauliuose temperatūra panaši tik saulė švies kaitriau.

Paryžius, kuriame 2015 metais buvo pasirašyta istorinė sutartis dėl kovos su klimato kaita priemonių, antradienį paskelbė klimato nepaprastąją padėtį, sekdamas kitų miestų ir šalių pavyzdžiu. „Paryžius, kaip ir kiti miestai, skelbia klimato nepaprastąją padėtį“, – už aplinkos klausimus atsakinga Prancūzijos sostinės merės pavaduotoja Celia Blauel sakė per savivaldos tarybos posėdį ir pabrėžė būtinybę laikytis 2015 metų sutarties uždavinių.

Mes visi gyvename „po vienu stogu“, todėl gaisrai Portugalijoje ir cheminė avarija Kinijoje mums turi rūpėti taip pat, kaip ten gyvenantiems žmonėms. Viskas, pasak meteorologės ir fizinių mokslų daktarės Audronės Galvonaitės, anksčiau ar vėliau pasiekia ir mus, todėl šylantis klimatas, audros ir užterštumas – visų mūsų reikalas. Kitaip tariant, gamta grąžina „skolas“ už mūsų darbus ir pradeda pildytis blogiausias klimato kaitos scenarijus.

Sinoptikai informuoja, kad dėl didžiulių gaisrų Baltarusijoje ir Ukrainoje, Lietuvoje gali būti juntamas degėsių kvapas. „Šį rytą palydovo nuotraukoje, darytoje 7 val. Lietuvos laiku, matyti (pažymėta raudonu apskritimu ir trumpomis rodyklėmis) miškų gaisrai (tiksliau gaisrų dūmai) Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje.

Klimatologai pastebi, kad Lietuvoje klimato kaitos pokyčiai – bene ryškiausi Europoje. Su tuo sutinka ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Bukantis. Pasak jo – Lietuva dėl savo geografinės pozicijos vidutinėse platumose ne per toliausiai nuo Arkties, yra klimato kaitos epicentre. Be to, įtaka klimatui, kurią sukelia žmogaus ūkinė veikla, iš tiesų milžiniška.

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje vis dar vyraus vėjuoti orai, tačiau sulauksime ir tikros šilumos bangos. Termometrų stulpeliai šoktelės iki 11 laipsnių. Ketvirtadienį daug kur prognozuojami krituliai, vyraus silpnas lietus. Pietryčių, pietų vėjas rytą ir dieną vietomis sustiprės iki 15–17 m/s. Dieną termometrų stulpeliai kils iki 7–10 laipsnių šilumos.

Kalendorinis pavasaris prasidėjo, tačiau pirmosios jo dienos gamtos atgimimu nekvepia. Atvirkščiai – bent kuriam laikui dar sugrįžta žiema. Senolių išmintis siūlo nenumoti ranka į šią kalendoriaus dieną, o ją įsidėmėti, mat pirmosios trys kovo dienos gali nuspėti ir pavasario, ir vasaros, ir netgi rudens orus. Vilniaus universiteto botanikos sodo darbuotojams pavasario pradžia – pats darbymetis. Jie geni sumedėjusias augalų šakas ir stengiasi pabaigti žiemos darbus.

Išsiilgę pavasario ir saulės mes su nekantrumu laukiame jo atėjimo. Lietuva, nors ir nedidelė – šio metų laiko sulaukia skirtingu laiku. Vienoje pusėje jis atkeliauja anksčiau. Paprastai Lietuvoje pavasaris ateina iš vakarų ir pietvakarių į šiaurės rytus, o jo trukmė vidutiniškai svyruoja nuo 2,5 mėnesio rytiniuose rajonuose iki 3 mėnesių pajūryje. Remiantis hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, meteorologinis pavasaris į Lietuvą kartais gali ateiti ir gruodžio ar sausio mėnesį.

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje tikrai nesušalsime, tačiau gatvėse ir keliuose lauks plikledis, dažnai pasnigs. Pragiedrėjus sulauksime šaltuko. Antradienį vakariniuose Lietuvos rajonuose numatomi krituliai, daugiausia nedidelis sniegas, vietomis pustys. Prognozuojamas plikledis, vakariniame šalies pakraštyje galima silpna lijundra. Vėjas pietų, pietvakarių, apysmarkis, o pajūryje gūsingas. Temperatūra svyruos nuo 1 laipsnio šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Jau netrukus, po savaitės, laukia ypatingos dienos – jaukiausios metų šventės. Visi norėtumėme sulaukti gražaus oro, sniego, lengvo šaltuko. Tvirtai galima teigti, kad šiemet šventės bus baltos. Sinoptiko Naglio Šulijos teigimu, Kalėdos tikrai bus baltos. Kelios ateinančios dienos numatomos šaltos, snigs. Vėliau sulauksime nedidelės šilumos, bet ji nepajėgs ištirpdyti susikaupusio sniego. Per šventes – vėl numatoma vėsesnė temperatūra.

Liko savaitė iki Kalėdų ir, kol kas, orai tikrai primena žiemą. Artimiausiomis dienomis ir naktimis dar gerokai pašals. Šiandien daug kur truputį pasnigs, pajūryje numatomi nedideli krituliai. Vietomis silpna lijundra, plikledis. Aukščiausia temperatūra 2–4 laipsniai šalčio, pajūryje apie laipsnis šilumos. Artimiausią naktį vietomis truputį pasnigs. Temperatūra kris iki 3–5 laipsnių šalčio, rytiniuose rajonuose vietomis iki 11 laipsnių šalčio.  Rytojaus dieną laikysis 1–3 laipsnių šaltis.

Besibaigiant savaitei vyraujantys ramūs ir vėsūs orai kitą savaitę ims keistis. Dienomis ir naktimis temperatūra kris vis žemiau. Gali pasiekti 10 laipsnių šalčio. Šiandien vietomis numatomas nedidelis sniegas. Kai kur plikledis. Aukščiausia temperatūra 0–2 laipsniai šalčio. Artimiausią naktį vietomis numatomas nedidelis sniegas. Temperatūra naktį kris iki 1–2 laipsnių šalčio. Rytojaus dieną temperatūra sieks 0–2 laipsnius šalčio. Dieną žymesnių kritulių nereikėtų tikėtis.

Šią savaitę pradėsime šlapdriba ir lietumi, tačiau jau netrukus sulauksime pokyčių. Savaitės viduryje temperatūra kils iki 14 – 15 laipsnių. Per Vėlines turėtų pasirodyti saulė. Šiandien daug kur numatomi krituliai: šlapdriba, lietus. Pūs stiprokas šiaurės rytų, rytų vėjas, kai kur gūsiai sieks 15–17 m/s. Aukščiausia temperatūra 2–4 laipsniai šilumos. Artimiausią naktį daug kur negausiai palis.

Artėjant savaitgaliui susidursime su vis didesniu kiekiu rudeninių reiškinių. Stiprus vėjas, lietus, vis žemesnė temperatūra. Savaitgalį orai taip pat nelepins, tačiau vilčių teikia sekmadienis. Jis turėtų būti saulėtas. Šiandien dieną bus debesuota. Krituliai, daugiausia lietus, numatomi vakariniuose rajonuose, kai kur jie bus smarkūs.

Spalio mėnuo Lietuvoje buvo neįprastai šiltas, sulaukėme netgi rekordiškai šiltų dienų. Tačiau šiluma pasitraukė, atkeliavo lietingasis periodas, bet jis taip pat nesitęs amžinai. Kai kur Lietuvoje jau pasirodė pirmasis sniegas. Dažniausiai, pirmasis sniegas pasirodo spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje. „Žiemiškų orų pradžia labai stipriai priklauso nuo atskirų metų. Iš tikrųjų, sakyčiau, jie prasideda lapkritį.

Lietuvoje įsivyravę saulėti ir sausi orai lydės mus ir savaitgalį. Tiek šeštadienis, tiek sekmadienis dovanos saulę ir šilumą. Bobų vasara – tęsiasi. Ketvirtadienį nelis. Numatomas pietryčių, 3–8 m/s, vėjas. Aukščiausia temperatūra 16–17 laipsnių šilumos. Artimiausią naktį lietaus nenumatoma. Naktį ir rytą vietomis suboluos rūkas. Temperatūra naktį kris iki 6 – 8 laipsnių, o pajūryje iki 9 laipsnių šilumos. Penktadienį vyraus saulėti ir gražūs orai.

Tikriausiai jau visi supratome, kad vasara baigėsi ir prasidėjo tikrasis ruduo su visais nemaloniaisiais reiškiniais. Lietus, stiprus vėjas, kruša bus artimi mūsų palydovai, tad renkitės šilčiau. Šiandien dieną protarpiais palis, vietomis galima perkūnija, kruša. Numatomas šiaurės, šiaurės vakarų, 7–12 m/s vėjas, daug kur gūsiai sieks 15–20 m/s. Aukščiausia temperatūra 12–14 laipsnių šilumos. Artimiausią naktį vietomis trumpai palis.

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje sulauksime tikros vasaros. Kai kur termometro stulpelis pakils iki 27 – 28 laipsnių. Sužinokite, kuriuose rajonuose bus šilčiausia ir kiek ši šiluma truks. Šiandien debesuotumas Lietuvoje sklaidysis. Lietaus tikimybė bus maža. Temperatūra įdienojus sieks 23 – 25 laipsnius šilumos, pajūryje iki 21 laipsnio šilumos. Artimiausią naktį lietaus nesulauksime. Naktį ir rytą vietomis tvyros rūkas, nes naktis numatoma giedra.

Lietuvoje jau ima įsitvirtinti ruduo. Metų laikas, kai ima kristi lapai ir vis dažniau lyja, pasirodo pirmasis sniegas. Šiuo metų laiku Lietuvoje yra buvę visko, tiek kaitrios saulės, tiek stiprių liūčių – pažiūrėkite patys. Rugsėjis Žemiausia oro temperatūra rugsėjį buvo –6,3 °C, tai nutiko 1993 metais, rugsėjo 30 dieną Varėnoje, o aukščiausia oro temperatūra buvo užfiksuota užpernai Druskininkuose, tuomet užfiksuota 35,1 laipsnių temperatūra.

Savaitgaliui artėjant sulauksime malonių, po truputį vėstančių orų. Kritulių bus mažai, dažnai pasirodys saulė. Kai kuriuose rajonuose naktimis gerokai atvės. Šiandien Lietuvoje bus nepastoviai debesuota. Žymesnio lietaus nenumatoma. Temperatūra kils iki 18 – 20 laipsnių. Artimiausią naktį kai kur trumpai palis, vietomis, pragiedrėjus dangui, susidarys rūkas. Temperatūra kris iki 10 – 12 laipsnių, kai kur, šiauriniuose rajonuose, atvės iki 4 – 6 laipsnių šilumos.

Pirmos, tiesa, dar tik kalendorinės pavasario dienos proga, po rekordinių speigų – lietuviams geros žinios. Jau kitą savaitę prognozuojama pliusinė temperatūra. Tačiau ar ilgai ji laikysis ir kada iš tiesų sulauksime pavasario? Į šiuos klausimus atsako specialistai. Praėjusių ir šių metų kalendorinis pavasaris skiriasi kaip diena ir naktis. Šiandien spaudžia žvarbus šaltukas ir yra sniego, o štai pernai viskas atrodė taip ir pavasariu kvepėjo išties labiau.

Ekstremalios oro sąlygos bei stichinės nelaimės yra labiausiai tikėtinos ir didžiausią neigiamą poveikį turėsiančios rizikos 2018 metais. Taip skelbiama Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje apie aktualiausias rizikas šių dienų visuomenėms. Mokslininkai sutaria, kad dėl klimato kaitos sausros, karščio bangos, potvyniai ir panašūs reiškiniai dažnėja ir tampa smarkesniais.

Žiemos mėgėjams teks nusivilti. Po šalčiausios nakties šaltis Lietuvoje pamažu ima slūgti, daugės kritulių, kurie ne visada bus malonūs, kils stipresnis vėjas. Šiandien Lietuvoje žymesnio sniego nenumatoma. Temperatūra kils iki 6–7 laipsnių, pajūryje iki 4 laipsnių šalčio. Artimiausią naktį vietomis, daugiausia vakariniuose rajonuose, pasnigs, vyraus nedidelis sniegas. Temperatūra naktį kris iki 10 – 12 laipsnių šalčio, vakariniuose rajonuose kai kur numatomi 4–6 laipsniai šalčio.

Sausio mėnuo – vienas šalčiausių žiemos mėnesių. Pažiūrėkime, kokių staigmenų jis mums iškrėtė per pastaruosius metus. Šiemet sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra numatoma, jog bus apie 1,5 laipsnio šiltesnis už normą, kuri siekia -3,2 laipsnio. „Numatoma, kad šis sausio mėnuo bus šiltesnis už tą įprastinį, net iki kažkur 1,5 – 2 laipsnių.

Šimtams vairuotojų teko praleisti stingdančią naktį savo automobiliuose, nes stiprios pūgos sukėlė grėsmę Didžiajai Britanijai. Vairuotojams įstrigusiems keliuose padėjo parengtos kalnų gelbėjimo komandos. Jie įstrigo savo automobiliuose M74 kelyje Lanarkšyre (Škotijoje) po to, kai stiprus sniegas apgaubė šalį. 39 cm sniego danga užklojo Dumfriesą ir Galloway.

Kazachstane esančiame Temirtau mieste iškrito sniegas, tačiau gyventojai nesidžiaugia, nes jis yra juodas kaip anglis. Vietoje įprastų baltų pusnių, kuriose mėgsta žaisti vaikai, Temirtau mieste susidariusios pusnys labiau primena anglis. Manoma, kad dėl prisidėjo sausio mėnesio pradžioje po miestą pasklidusios paslaptingos tamsios dulkės.

Sekmadienį pietų Estiją užklupus smarkiai audrai be elektros liko keli tūkstančiai namų. Tuo tarpu Prancūzijos pietus užklupo didžiulė kruša ir audra. Ispanijoje kilo viesulas. Kaip pranešė Estijos hidrometeorologijos tarnyba, sekmadienį vėjas buvo sustiprėjęs iki 15–20 m per sek., o gūsiai siekė 27 m per sekundę. Pradėjo snigti, siautė pūga, oro temperatūra buvo nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Visoje Estijos teritorijoje buvo paskelbtas pirmojo laipsnio audros pavojus.