klaipėdos uostas

Klaipėdos uostas pagal krovą pirmauja Baltijos valstybėse septintus metus iš eilės. Anot Klaipėdos uosto direkcijos pranešimo, krova praėjusiais metais buvo 21 proc. kuklesnė nei 2021-aisiais – apytikriai 36 mln. tonų. Latvijos susisiekimo ministerijos duomenimis, pernai visuose šalies uostuose perkrauta 48,1 mln. tonų krovinių – 15,2 proc. daugiau nei užpernai. Vien tik Rygos uoste krova išaugo 9,4 proc. iki 23,5 mln. tonų, Ventspilio – 33,1 proc. iki 14,7 mln. tonų, Liepojos – 7,8 proc.

Klaipėdos uostas konsultuojasi, kaip tinkamai organizuoti pietinės uosto dalies plėtrai reikalingos žemės paėmimą, kurioje numatoma atnaujinti esamus ir įrengti naujus transporto mazgus. Visuomenės poreikiams norima paimti žemę, esančią tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių. Klaipėdos uosto direkcija paskelbė rinkos konsultacijas, kuriomis siekdama tinkamai pasirengti šioms procedūroms.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako, kad akcine bendrove šiemet tapusi Klaipėdos uosto direkcija per artimiausius metus gali investuoti į užsienio uostų terminalus, tarp jų – ir į Rusijos karo sugriautus Ukrainos uostus. „Realu, vienaip ar kitaip mūsų vienas iš tikslų tai yra, esame strateginiame plane nusimatę komercinę dalį plėsti net geografiškai, kad būtų padidintos pajamos“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė A. Latakas.

Klaipėdos uoste pernai perkrauta 36 mln. tonų krovinių – 21 proc. mažiau nei 2021 metais (45,6 mln. tonų). Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas tokį rezultatą vertina gerai.  „Reikėtų pasakyti, kad uosto rezultatas tam tikromis prasmėmis yra geras. (...) Nežinodami, kad karas bus, prognozavome, kad krova bus apie 30-32 milijonai tonų, bet yra 36 milijonai“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė A. Latakas.

Estijos energetikos grupė „Elenger“ („Eesti Gaas“) per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą iš JAV atsigabeno didelį SGD krovinį. Tai pirmasis šią žiemą ir šiais metais grupės užsakytas krovinys.  Dujos atgabentos antradienį ryte su Graikijos vėliava plaukiojančiu Norvegijos koncerno „Equinor“ tanklaiviu „Isabella“, pranešė bendrovė. „Naujas krovinys ne tik padės patenkinti žiemos mėnesių poreikį – tai dar vienas įrodymas, kad dujų užtenka visiems.

Klaipėdos uosto direkcija teisėtai įpareigota likviduojamai bendrovei „Hidrostatyba“ sumokėti daugiau nei 260 tūkst. eurų už papildomus darbus rekonstruojant uosto krantines.  Lietuvos apeliacinis teismas praėjusią savaitę atmetė direkcijos skundą konstatavęs, jog įmonei priteista suma atitinka uosto ir „Hidrostatybos“ interesų pusiausvyrą. „Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju 257,8 tūkst.

Į akcinę bendrovę pertvarkytas ir komercinę veikla galintis užsiimti Klaipėdos uostas galėtų tapti užsienio bendrovių, krovos terminalų ar uostų dalininku, o kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ – investuoti į Ukrainos atstatymą, teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Uostui atėjo metas apsižvalgyti aplinkui. Kodėl mūsų uostas negali būti kito uosto kažkur pasaulyje dalininku?“ – interviu BNS sakė M. Skuodis.

Klaipėdos jūrų uosto direkcijos pertvarka iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę baigta – Registrų centre pirmadienį įregistruoti jos įstatai, pranešė direkcija.  „Po šios pertvarkos uosto direkcijos funkcijos išlieka tokios pačios, tačiau kartu atsiranda ir naujų galimybių, pavyzdžiui, vykdyti netiesiogiai su uosto veikla susijusias veiklas ir taip kurti papildomas pajamas bendrovės akcijų savininkui – valstybei, nes 100 proc.

Tiek klaipėdiečiams, tiek miesto svečiams neatsiejama uostamiesčio įvaizdžio dalis yra palei Kuršių marias uoste iškilę milžiniški, milijonus eurų kainuojantys kranai. Žilvinas – vienas iš žmonių, valdančių „Klaipėdos konteinerių terminalo“ kraną. Nors liaudyje įprasta jį vadinti kranistu, tikrasis vyro profesijos pavadinimas – dokininkas mechanikas. Žilvinas šiuo darbu susidomėjo prieš 22-us metus.

Viena didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Bega“ planuoja statyti maistiniam aliejui skirtus rezervuarus. Įmonės atstovas teigia, kad šie planai susiję su produkcija, gabenama iš Ukrainos.  Pagal viešai paskelbtus projektinius pasiūlymus bendrovės teritorijoje suplanuotos vietos dviem 11 tūkst. kubinių metrų talpos ir devyniems 4,3 tūkst. kubinių metrų talpos aliejaus rezervuarams.

Klaipėdos uoste baigta 7,8 mln. eurų (su PVM) kainavusi Žiemos uosto krantinių, kurias nuomoja koncerno „Achemos grupė“ valdoma didžiausia Klaipėdos uosto krovos bendrovė „Klasco“, rekonstrukcija, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  Anot Klaipėdos uosto vadovo Algio Latako, prieš maždaug 90 metų statytos krantinės buvo labai prastos būklės ir jų  remontas buvo būtinas. „Uostelio krantinės buvo ypač prastos būklės, tad buvo būtina jas sutvarkyti“, – pranešime teigė A. Latakas.

Klaipėdos uostas įstojo į milijonierių klubą. Per metus pavyko perkrauti milijoną jūrinių konteinerių, o tuo pasigirti iš artimiausių uostų gali tik Gdanskas. Anot uosto kompanijų atstovų, nors krova per metus ir krito, tačiau atsivėrė nauji importo keliai – Rusija savo geležinkelių linijas užkišo karine technika, tad centrinės Azijos šalys į Europą krovinius ėmė siųsti laivais, o šie atrado Klaipėdos uostą. Klaipėdos uosto konteinerių terminale darbas virte verda.

Seimas pritarė lankstesniam laivų įgulų sudėties reguliavimui bei kitiems įstatymų pakeitimams, kurie svarbūs norint šalies jūrų laivų registre įregistruoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą–saugyklą „Independence“. Saugios laivybos bei Prekybinės laivybos įstatymų pakeitimams Seime pritarta ketvirtadienį apsvarsčius juos skubos tvarka.

Klaipėdos uostas per vienuolika šių metų mėnesių perkrovė 33,3 mln. tonų krovinių, arba 20 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai krauta 41,7 mln. tonų.  Uosto vadovas Algis Latakas sako, kad norint, jog krova augtų, uostas turi tapti krovinių paskirstymo centru.  „Siekiant, kad krova Klaipėdos uoste augtų, vien tik Lietuvos ekonomikos nepakanka, privalome orientuotis į aplinkines rinkas, būti uostu–krovinių paskirstymo centru“, – uosto direkcijos pranešime teigė A. Latakas.

Klaipėdos uoste šiemet perkrautų standartizuotų konteinerių (TEU) skaičius perkopė milijoną, patvirtino uosto vadovas Algis Latakas. „Gruodžio 19 dieną buvo pasiektas toks skaičius, kurio iš tikrųjų niekad nebuvo, tai yra milijonas konteinerių. Tai yra neįtikėtina, tai tikrai mūsų sėkmė, tai rodo, kad yra jėgų, yra idėjų, yra galimybių“,– trečiadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė A. Latakas.

Europos investicijų bankas (EIB) ir Klaipėdos uostas pirmadienį pasirašė sutartį dėl 65 mln. eurų paskolos krantinių rekonstrukcijai, gilinimui ir kitiems projektams. Europos investicijų banko (EIB) viceprezidentas Thomas Ostros sako, kad Klaipėdos uostas yra strategiškai svarbus jūrų transporto mazgas, o investuodamas bankas nori palaikyti jo tvarumą ir draugiškumą aplinkai.

Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Algis Latakas galės toliau vadovauti uostui, valstybės įmonę nuo kitų metų pradžios pertvarkius į akcinę bendrovę, pranešė Susisiekimo ministerija. „Keičiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos statusui, siekiame užtikrinti sklandų persitvarkymo laikotarpį, nenutrūkstamą veiklą ir patikimą vadovavimą įmonei. Dabartinis uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas toliau eis pareigas“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Europos investicijų bankas (EIB) skolina 65 mln. eurų Klaipėdos uosto krantinių rekonstrukcijai, gilinimui ir kitiems projektams. EIB interneto svetainėje nurodoma, kad paskolos sutartis pasirašyta gruodžio 9 dieną.  Klaipėdos uostas šios informacijos nekomentuoja, tačiau pranešė, kad jo vadovas Algis Latakas ir EIB viceprezidentas Thomas Ostros (Tomas Ostros) paskolos sutartį oficialiai pasirašys pirmadienį Vilniuje.

Koncerno „Achemos grupė“ valdoma didžiausia Klaipėdos uosto krovos bendrovė „Klasco“ (Klaipėdos jūrų krovinių kompanija) su keturiomis Kazachstano metalurgijos įmonėmis tariasi dėl galimybės jų  produkciją per Klaipėdos uostą gabenti į Vakarus.  „Klasco“ vadovas Vytautas Štumbergas BNS patvirtino, kad derybos vyksta, tačiau sakė dar negalintis įvardyti nei bendrovių, nei produkcijos rūšies, nei jos kiekio. Anot jo, daugiau detalių turėtų būti žinoma sausį.

Skaudi nelaimė prie Klaipėdos uosto vartų. Iš įplaukti besiruošiančio laivo su Panamos vėliava iškrito ir bangose dingo įgulos narys – 43 metų filipinietis bocmanas. Jo ieškoti suskubo gausios pajėgos, pakeltas karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Deja, aptikti pavyko tik vyro pirštinę. Lediniame vandenyje išgyventi jūreivis galėjo vos keliasdešimt minučių, tačiau jis net nedėvėjo gelbėjimosi liemenės. Klaipėdos uoste sujudimas.

Penktadienio rytą atliekant laivo „Bulk Guatemala“ įvedimo į uostą operaciją, Klaipėdos uosto locmanui įlipus į laivą, o laivo įgulai nuimant įlipimo įrangą, pro bortą į vandenį įkrito vienas laivo įgulos narys, praneša Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Pirminiais duomenimis, nelaimė įvyko dėl trapo gedimo. 12.45 val. į vandenį įkritusio laivo „Bulk Guatemala“ įgulos nario paieška nutraukta. Žmogus nerastas.

Klaipėdos uoste per dešimt šių metų mėnesių perkrovus 30,2 mln. tonų krovinių, arba 19,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, uosto vadovas Algis Latakas sako, kad dabartiniai rezultatai yra geri, nes pranoksta metų pradžios prognozes. Pasak A. Latako, sausio-spalio krovos rezultatai yra apie 15 proc. geresni nei prognozuota metų pradžioje. „Sakyčiau, kad uostas, uosto kompanijos susitvarkė, rado krovinių nežiūrint to, kad mes prognozavome 30-35 proc. kritimą, dabar jis yra 19,7 proc.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje smogia Klaipėdos uostui, kurio atstovai jau skaičiuoja nuostolius. Esą šiemet krovinių skaičius krito penktadaliu. Uostas su nerimu žvelgia į ateitį: prognozuoja, kad naujausias sankcijų Rusijai paketas dar labiau sumažins plukdomų krovinių skaičių. Klaipėdos uoste šiais metais darbo mažiau nei anksčiau. Putino kariams įžengus į Ukrainą ir Vakarams įvedus Rusijai sankcijas, krovinių skaičius pradėjo kristi.

Klaipėdos uosto vidinis laivybos kanalas netrukus bus pradėtas gilinti iki 15,5 metro – darbus už 45,8 mln. eurų atliks Nyderlandų „Van Oord Dredging and Marine Contractors bv“. Klaipėdos uosto direkcija trečiadienį pranešė su konkursą laimėjusia įmone pasirašiusi sutartį. Pagal ją uosto akvatorija bus išgilinta nuo šiaurinės dalies iki Malkų įlankos. „Uostų gylis yra ypač svarbus faktorius, laivybos kompanijoms didinant laivų parametrus.

Smarkiai išaugus energijos sąnaudoms, Klaipėdos uosto krovos bendrovės tarifų kol kas nedidina, nes jie fiksuoti sutartyse, o padidėjusios išlaidos dengiamos iš pelno, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika. „Egzistuojančiomis sutartimis nėra taip paprasta didinti tarifus, nes tai fiksuotos kainos, didžioji dalis krovos kompanijų išaugusius energetinius kaštus dengia savo pelno sąskaita“, – ketvirtadienį BNS sakė V. Šileika.

Klaipėdos uostas per devynis šių metų mėnesius perkrovė 27,1 mln. tonų krovinių – 19,3 proc. (6,5 mln. tonų) mažiau nei pernai tuo pat laiku. Krovos rezultatams įtakos turėjo ir tai, kad laikinai neveikia dvi Lietuvos trąšų gamyklos. „Tai geresnis skaičius nei planuota – planuota, kad šiemet jis (krovos rezultatas – BNS) bus mažesnis apie 30 proc.“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Klaipėdoje uosto vadovas Algis Latakas.

Šeštadienį Klaipėdoje lankysis paskutinis, 61-asis, kruizinis laivas šį sezoną, atvykstantis penkiomis dienomis anksčiau nei planuota. Sezoną užbaigs laivas „Mein Schiff 4“, kurio vizitas penkiomis dienomis paankstintas dėl stiprėjančio vėjo Baltijos jūroje pakoregavus maršrutą, BNS teigė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

Lenkijos energetinių žaliavų importuotojai galės naudotis Klaipėdos uoste esančia krovos infrastruktūra. Tai numatantį ketinimų protokolą pasirašė Klaipėdos ir Gdansko jūrų uostai, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  „Lenkijos jūrų uostai nepajėgūs priimti viso šaliai šiuo metu reikalingo energetinių žaliavų kiekio, tad tiek Klaipėdos uosto, tiek kitų Baltijos jūros uostų pagalba jiems šiuo metu ypač reikalinga“, – pranešime teigė Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas.

Klaipėdos uostas konsultuosis, kaip geriausiai išnaudoti planuojamą plėtrą į Kuršių marias. Siekiant išsiaiškinti efektyviausias plėtros galimybes, perkama Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros rinkos studijos parengimo paslauga, kuri turėtų padėti atsakyti į komerciniu požiūriu svarbius klausimus, sako direkcijos atstovė.

Klaipėdos uostas šiais metais, nepaisant reikšmingo krovos apimčių kritimo, išlieka lyderis Baltijos valstybėse, ketvirtas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Klaipėdos uosto direkcija pranešė, jog krova per aštuonis šių metų mėnesius buvo 18,9 proc. kuklesnė nei tuo pat metu pernai – 23,804 mln. tonų. Naftos Būtingės terminale palyginamuoju laikotarpiu perpilta 8 proc. daugiau – 5,098 mln. tonų. Krovinių srautai per Rygos uostą augo 14,2 proc. iki 15,155 mln. tonų, Ventspilio – 23,9 proc.

Klaipėdos uostas per 8 šių metų mėnesius perkrovė 23,8 mln. tonų krovinių – 19 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku.    Generalinių krovinių – konteineriuose gabenamos prekės, mediena, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti bei ro-ro kroviniai – šiemet krauta 11,83 mln. tonų – 12,7 proc. daugiau, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  Vien konteinerių (TEU) krova šiemet išaugo 57,5 proc. iki 651 tūkst.

Nepaisant Klaipėdos uoste šiemet apie 60 proc. išaugusios konteinerių krovos, situacija rinkoje lieka neapibrėžta – pastebimas tokiu būdu gabenamų krovinių mažėjimas, sako bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) vadovas Vaidotas Šileika. Tuo metu Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas teigia, jog uostas stengiasi suaktyvinti konteinerių krovą ir ji didėja.  „Konteinerių krova išgyvena tam tikrą neapibrėžtumo laikotarpį.

Milijonų tonų baltarusiškų kalio trąšų netekusio Birių krovinių terminalo (BKT) planai iki kito rudens perkrauti 10 mln. tonų ukrainietiškų grūdų būtų realūs, tačiau neaišku, iš kur įmonė gaus tiek grūdų ir kaip juos atveš iki Klaipėdos uosto, sako uosto vadovas Algis Latakas.  „Šitam terminalui tokios galimybės perkrauti grūdus tikrai yra.

Pietinėje Klaipėdos uosto dalyje rekonstravus konteinerių krovai skirtas krantines ir  pasiekus 14 metrų gylį jau gali švartuotis dideli post-panamax tipo laivai, o bendra konteinerių krova uoste ateityje gali pasiekti 1 mln. sąlyginių konteinerių (TEU) per metus.  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bendrovei „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (KKT) antradienį oficialiai perdavė dvi krantines, ties kuriomis pasiektas 14 metrų gylis.

Klaipėdos uosto pietinėje dalyje, Malkų įlankoje, baigiama apie 30 mln. eurų vertės konteinerių krovai skirtų krantinių rekonstrukcija. Prie krantinių taip pat pasiektas naujas gylio parametras.

Atsisakius planų Klaipėdos uostą plėsti į Baltijos jūrą, jis plečiamas gilyn į Kuršių marias – tai būtina, nes kroviniai netolimoje ateityje jame gali netilpti, sako Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas. Jo teigimu, praradus eksportą iš Rytų uoste auga importuojamų krovinių dalis.  „Klaipėdos uostas tampa importo uostu, tą šiemet matome, o kitais metais galėsime stipriai įvardinti“, – interviu BNS sako A. Latakas.

Klaipėdos uostas 5–7 mln. tonų gerina šių metų pradžioje skelbtą krovos prognozę ir tikisi per 2022-uosius perkrauti apie 37 mln. tonų krovinių, sako uosto vadovas Algis Latakas.  „Mes planavome, kad 2022 metais bus apie 30-32 mln. tonų krova maždaug. Sakyčiau, kad bus 37 mln. tonų“, – interviu BNS sakė A. Latakas. Pernai uoste perkrauta iki 45,6 mln. tonų krovinių, o metų pradžioje jo vadovų skelbtas pesimistiškiausias scenarijus numatė, jog krova šiemet mažės daugiau nei 30 procentų.

Iš Klaipėdos uosto tanklaiviu išgabenta 15 tūkst. tonų ukrainietiško saulėgrąžų aliejaus,  antradienį pranešė jūrų krovinių kompanija „Bega“. Aliejaus siunta į tanklaivį pakrauta praėjusią savaitę – tai viena didesnių Ukrainos krovinio partijų, išgabentų iš Klaipėdos uosto, teigia bendrovės valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis. „Šis tanklaivis išskirtinis tuo, kad juo buvo išgabenta pirmoji didelė savarankiška Ukrainos eksportuojamo aliejaus siunta“, – pranešime sakė jis.

Taivane viešintis Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako, kad pe trejus pastaruosius metus krovinių srautas iš Taivano į Klaipėdą sumenko maždaug perpus, tačiau tikimasi, kad jų vėl padaugės.  Pasak uosto vadovo, 2019 metais Klaipėdos uoste perkrauta apie 70 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU), o paskutiniu metu jų sumažėjo iki 40 tūkst.

Trečiadienį Klaipėdos uosto teritorijoje rengiamos naftos teršalų neutralizavimo pratybos, kurių metu bus išbandyta nauja Klaipėdos universiteto mokslininkų sukurta technologija – iš Baltijos jūros išskirtais naftą skaidančias mikroorganizmais. Uosto laivyno bazės akvatorijoje rengiamų pratybų metu imituojant naftos produktų išsiliejimą bus panaudotas natūralios kilmės sorbentas – hidrofobizuoti šiaudai su iš Baltijos jūros išskirtais naftą skaidančias mikroorganizmais.

Klaipėdoje trečiadienį vyks uosto gynybos karinės pratybos „Sea Griffin“. Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ organizuojami mokymai vyks Klaipėdos uosto akvatorijoje ir mieste, juose taip pat dalyvaus kariai iš Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono, Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono. Pratybose uosto gynybai bus pasitelkiami pėstininkų, oro gynybos, sprogmenų neutralizavimo vienetai.

Liepos pradžioje į nuolatinę savo stovėjimo vietą atplukdytas ir muziejumi parverstas senas karinis laivas „Sūduvis“ Klaipėdoje kelia audras. Juo piktinasi šalia gyvenantys žmonės, esą laivas užstoja jiems gražų vaizdą, o anonimai net renka parašus peticijai, kad „Sūduvis“ būtų patrauktas.  Laivo administratoriai užtikrina – bent artimiausius dvejus metus veteranas iš savo vietos nepajudės.

Be rusiškų dujų likusi ir daugiau anglių ketinanti kūrenti Lenkija domisi galimybe anglies  atsivežti per Klaipėdos uostą, sako didžiausios uosto krovos kompanijos „Klasco“ vadovas. Bendrovės generalinis direktorius Vytautas Štumbergas teigia, jog jol kas vyksta tik pokalbiai, sprendimai nepriimti, kol nėra informacijos apie anglies rūšį.  „Su Lenkijos kompanijomis tokie pokalbiai vyksta, jie prašo krauti.

Trečiadienį ryte Klaipėdos uoste atšaukti laivybos apribojimai, taikyti dėl stipraus vėjo. „Laivyba atnaujinta 6 valandą ryte, eismas vyksta įprastai“, – BNS trečiadienį sakė uosto direkcijos atstovė spaudai Ignė Rotautaitė-Pukenė. Laivų eismas apribotas antradienį apie 13 valandą, sustiprėjus vėjo greičiui. Piko metu vakar jis pasiekė 22 metrų per sekundę greitį, o bangos aukštis – 3,5-4 metrus. Dėl to uosto palikti negalėjo du laivai, o įplaukti leidimo laukė vienas laivas.

Klaipėdos uosto gilinimo darbus už 37 mln. eurų atliks tarptautinį konkursą laimėjusi Belgijos uostų gilinimo ir valymo kompanija „Jan de Nul“ kartu su kita šios šalies įmone „Baggerwerken Decloedt en Zoon“. Uosto direkcijos ir įmonių pasirašyta sutartis numato naujos krypties išorinį laivybos kanalą išgilinti iki 16 metrų, o dalį vidinio kanalo šiaurinėje uosto dalyje – iki 15,5 metro, antradienį pranešė direkcija.

Pirmadienį į Klaipėdos uostą įplaukė 290 m ilgio, beveik 3800 keleivių talpinantis prabangus kruizinis laivas „Costa Fascinosa". „Wikipedia" skelbia, kad šio laivo vertė – net 510 milijonų eurų. Šis italų kruizinis laivas stovi Kruizinių laivų terminale ir traukia klaipėdiečių žvilgsnius iš toli: didžiulis laivas matomas nuo Pilies tiltų ir miestiečiai traukia jo pasižvalgyti ir nusifotografuoti. Laivas Klaipėdoje viešės iki 20 valandos. VE.

Pirmajam traukiniui su Ukrainos grūdais pasiekus Klaipėdos uosto krovos kompaniją „Bega“, uostas teigia, kad transportavimas per Lenkiją neišnaudoja visų uosto galimybių. Anot bendrovių, efektyvi logistika įmanoma tik per Baltarusiją – tuomet uostas galėtų krauti apie 10 mln. tonų grūdų, o vežant per Lenkiją – tik apie 1 mln., rašo „Verslo žinios“. Klaipėdos uosto įmonių teigimu, bandomasis važiavimas parodė, jog toks grūdų transportavimas įmanomas, tačiau nėra perspektyvus.

Trečiadienį Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandos narai išminuotojai ties Klaipėdos miesto krantine prie Naujosios perkėlos aptiko ir iškėlė 28 sprogmenis, pranešė Lietuvos kariuomenė. Narai aptiko 22 Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių gamybos artilerijos sviedinius. 5 metrų gylyje buvo aptiktas vienas 150 mm artilerijos sviedinys ir 21 vienetas 105 mm artilerijos sviedinių, o nuo balandžio 19 dienos vykdytų paieškų metu jau aptikti 28 sprogmenys.

Nuo šeštadienio įsigaliojus draudimui Rusijos laivams įplaukti į Europos Sąjungos (ES) uostus, jie nebeįleidžiami į Klaipėdą, šeštadienį pranešė uostas.  Draudimui rusų laivams įplaukti į ES uostus numato 5-asis Europos Sąjungos sankcijų paketas karą prieš Ukrainą vykdančiai Rusijai. „Uostų veikla turi didžiulę reikšmę tarptautinei prekybai.