klaipėdos uostas

Nuo šeštadienio įsigaliojus draudimui Rusijos laivams įplaukti į Europos Sąjungos (ES) uostus, jie nebeįleidžiami į Klaipėdą, šeštadienį pranešė uostas.  Draudimui rusų laivams įplaukti į ES uostus numato 5-asis Europos Sąjungos sankcijų paketas karą prieš Ukrainą vykdančiai Rusijai. „Uostų veikla turi didžiulę reikšmę tarptautinei prekybai.

Rusijai tęsiant invaziją Ukrainoje, Klaipėdoje artėjantis kruizinės laivybos sezonas pasitinkamas neapibrėžtumo nuotaikomis. Specialistai sako, kad verslui ėmus vengti ryšių su Rusija kruiziniai laivai ketina aplenkti Sankt Peterburgo uostą ir Klaipėda jų gali sulaukti daugiau. Tačiau baiminamasi, jog laivų uostamiestis gali ir nesulaukti dėl įtemptos saugumo situacijos regione. „Dabar sunku pasakyti, kaip bus.

Dėl geopolitinių įvykių krova Klaipėdos uoste šiai metais gali kristi daugiau nei du kartus  –  iki 19 mln. tonų, sako uosto vadovas. Pernai krova uoste viršijo 45 mln. tonų. „Situacija yra prastoka krovos atžvilgiu, vien be karo (Ukrainoje – BNS), kuris tęsiasi savaitę, krovinių mažėjimas gali būti iki 30 mln. tonų, įvertinus sankcijas Baltarusijai. Dabar sankcijų skaičius didėja ir tas krovinio kiekis gali mažėti iki 19 mln.

Klaipėdos uoste „Belaruskalij“ trąšas krovęs Birių krovinių terminalas (BKT) pranešė planuojantis atleisti beveik visus darbuotojus, patvirtino Užimtumo tarnyba. Tarnyba ketvirtadienį ryte gavo bendrovės pranešimą apie grupės darbuotojų atleidimą.

Lietuvos Vyriausybė šiandien nepriėmė sprendimo į Klaipėdos uostą neįsileisti Rusijos laivų. Esą laukia bendro Europos Sąjungos bei kitų Baltijos šalių susitarimo. Tuo metu iš Klaipėdos uoste remontuojamo rusų laivo atėjęs rusakalbis puolė filmuoti laivą fiksuojančius TV3 žurnalistus. Aiškino taip bandantis sutrukdyti antirusišką propagandą. Klaipėdos uoste remontuojamas laivas iš Rusijos. Jis į mūsų šalį atvyko sausio 24 ir išvyks baigus remonto darbus.

Reaguodama į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje ir norėdama užtikrinti Lietuvos saugumą  Vyriausybė ketina uždrausti Rusijos ir su ja susijusiems laivams įplaukti į Klaipėdos uostą, BNS pranešė šaltiniai Vyriausybėje. Pasak jų, Susisiekimo ministerijos iniciatyva Vyriausybė sprendimą turėtų priimti jau trečiadienį.

 Klaipėdos uoste penktadienį pastebėta tarša, pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. „Informuojame, kad šiandien 7.55 val. Uosto direkcijos dispečeriai gavo informaciją apie pastebėtą taršą ties Klaipėdos uosto 24 krantine. Uosto direkcijos kovos su tarša specialistai nuvykę į įvykio vietą patikslino, kad tarša fiksuojama ties 23-25 krantinėmis“, – pranešė uostas. 24 krantinė yra šalia vystomos Memelio miesto teritorijos.  Į akvatoriją teršalai nepateko.

Klaipėdos uoste laivyba neberibojama.  „Laivyba Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste atnaujinta“, – sekmadienį pranešė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.   Laivų eismas buvo sustabdytas šeštadienį paryčiais, apie 4 val. dėl didelio vėjo ir aukštų bangų.

Klaipėdos uoste dėl sustiprėjusio vėjo šeštadienio ryte pradėtas riboti laivų eismas.   „Dėl sustiprėjusio vėjo apie 4 val. Klaipėdos uoste pradėta riboti laivyba“, – BNS pranešė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.   Pasak jos, incidentų nefiksuota. Išoriniame reide įplaukti į uostą laukia vienas laivas. Klaipėdos uosto atstovės teigimu, šiuo metu gūsiais fiksuojamas 25 metrų per sekundę stiprumo vėjas. Bangų aukštis jūroje siekia 5 metrus.

Klaipėdos uoste dėl sustiprėjusio vėjo ketvirtadienį ryte pradėtas riboti laivų eismas.   „Laivyba pradėta riboti nuo 10 valandos. Vėjo greitis siekia 19-23 metrus per sekundę, bangų aukštis – apie 4 metrus“, –BNS sakė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.   Anot jos, 13 valandos duomenimis, leidimo išplaukti laukė vienas laivas, įplaukti – nė vienas. Dėl prastėjančių oro sąlygų uoste jokių incidentų neužfiksuota.

Lietuvai pirmadienį nutraukiant daugiau nei dešimtmetį trukusį Baltarusijos kalio trąšų gamintojo ir eksportuotojo „Belaruskalij“ tranzitą nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto, verslininkai sako, kad padėtis išlieka neaiški, o miesto meras teigia iš bendrovių jaučiantis nerimą. 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų per metus uoste kraunančio Birių krovinių terminalo (BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis situacijos nekomentuoja.

Muitinė Klaipėdos uoste ketina įrengti naują mobilią rentgeno sistemą – ja bus tikrinami iš Jungtinės Karalystės (JK) konteineriais, krovininiais, lengvaisiais automobiliais bei autobusais gabenami kroviniai.  „Į Klaipėdos uostą kroviniai iš Jungtinės Karalystės laivais atvyksta tiesiogiai. Prekės, kurias reikia deklaruoti muitinėje, dažniausiai atgabenamos konteineriuose, jų patikrinti neiškrovus prekių yra praktiškai neįmanoma“, – BNS teigė Muitinės departamentas atsiųstame komentare.

Klaipėdos jūrų uostas ateityje bus priverstas plėstis į išorę arba turės tenkintis mažėjančia krova, sako uosto vadovas. Algis Latakas, be to, pabrėžia, kad griežtų aplinkosaugos reikalavimų uosto bendrovėms tenka atsisakyti ir kitų didelių krovinių. „Reikės kažkam kažkada priimti sprendimą dėl išorinio uosto.

Ketvirtadienį po pietų vakarų Lietuvoje sustiprėjus vėjui sutriko laivų eismas Klaipėdos uoste – iš jo išplaukti negali trys laivai, o vienas laukia leidimo įplaukti. „Vėjo greitis siekia 21 metrą per sekundę, bangų aukštis – 5 metrai. Incidentų neužfiksuota“, – BNS sakė Klaipėdos uosto atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė. Vėjas visoje Lietuvoje sustiprėjo ketvirtadienį, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad pajūryje jo greitis gūsiais sieki iki 26 metrų per sekundę.

Mažėjant kiniškų ir baltarusiškų krovinių srautams Klaipėdos uosto kompanijos šaukiasi vyriausybės pagalbos. Šiemet planuodami trečdaliu mažesnes pajamas, verslininkai reikalauja sumažinti geležinkelių ir žemės nuomos tarifus. Ministras Skuodis sako, kad tarsis dėl Lietuvos geležinkelių tarifų sumažinimo. Tačiau uosto vadovybė tvirtina mokesčių negalinti mažinti, mat sustotų investiciniai projektai.

Klaipėdos uosto krova pernai sumažėjo 4,7 proc. iki 45,5 mln. tonų, o šiemet, pesimistiškiausiu scenarijumi, krovinių srautas gali sumažėti trečdaliu – 14–15 mln. tonų.  Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sako, jog padėtis Klaipėdos uoste šiemet bus įtempta dėl netenkamų  „Belaruskalij“ krovinių bei neoficialių Kinijos sankcijų Lietuvai, taip pat dėl augančių „Lietuvos geležinkelių“ tarifų.

Lietuvai nutraukiant baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per jos teritoriją ir Klaipėdos uostą, dalis klaipėdiečių gali prarasti darbo vietas, uostas – maždaug trečdalį krovinių. Pasak uosto ir mesto vadovų, tam ruošiamasi, bet tikimasi blogiausio scenarijaus išvengti.

Klaipėdos uoste dėl stipraus vėjo ribojus laivybą, pirmadienį apie 21 val. laivų judėjimas buvo atnaujintas, BNS informavo uosto atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė. Pirmadienio pavakarę iš Klaipėdos uosto negalėjo išplaukti 7 laivai, o leidimo įplaukti laukė 4 laivai. Vėjo greitis siekė 26 metrus per sekundę, vėliau susilpnėjo. Pasak I. Rotautaitės-Pukenės, dėl vėjo incidentų neužregistruota.

Klaipėdos uoste mažėjant tranzitinių krovinių iš Rytų, reikia atsisukti į Vakarus, iš kurių per jūrą daugėja konteinerinių pervežimų, ro-ro krovinių, sako valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas    „Mūsų mintys dabar turi būti sukoncentruotos į jūros pusę, į Klaipėdos uosto galimybę būti vadinamuoju „hubu”, vystyti veiklas, kurios kuria pridėtinę vertę. Bet tai labai ilgas procesas”, – „Vakarų ekspresui” sakė A. Latakas.

Sausio 3 d. pavakarę Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandos narai-išminuotojai, vykdydami rekonstruojamos Klaipėdos uosto krantinės povandeninės dalies žvalgybos užduotį, 4 metrų gylyje aptiko du II-ojo pasaulinio karo laikų 105 mm artilerijos sviedinius ir artilerinio sviedinio sprogdiklį. Buvo aktyvuotas planas „Skydas“, ištrauktų sprogmenų laikiną saugojimą vietoje perėmė policijos pareigūnai.

Klaipėdoje pirmadienį atnaujinta laivyba keltais Senojoje perkėloje, kur anksčiau pirmadienį aptikti daiktai, panašūs į sprogmenis. Laivyba keltais buvo laikinai sustabdyta, kai ties perkėla buvo rasti trys į sprogmenis panašūs objektai. Jie išvežti sunaikinti, pranešė Klaipėdos uostas. Įtariamus sprogmenis apie 13 val. aptiko Karinių jūrų pajėgų povandeninių veiksmų komanda, atlikdama dugno apžiūrą.

Klaipėdos uoste prisišvartavo moderniausias Lietuvos mokslinių tyrimų laivas „Mintis“. Įgula namo sugrįžo po beveik metus trukusios ekspedicijos po visą pasaulį. Po beveik metų į Klaipėdos uostą šventėms sugrįžo retas svečias Lietuvoje. Prisišvartavęs stovi Klaipėdos universiteto mokslinis laivas „Mintis“. Šiuo laivu mokslininkai jau septynerius metus skersai išilgai naršo pasaulį ir atlieką įvairius tyrimus. Matuoja vandens gylį, tiria jūros gruntą bei gyvūniją.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis atsitraukia ir Klaipėdos uosto vadovo galvos nebereikalauja – leidžia dirbti toliau. O kaip dirbti, jam pačiam ministrui pasakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis šiuo metu politines aktualijas seka iš šalies, nes varsto teismų duris politinės korupcijos byloje. Tačiau tai nekliudo jam analizuoti baltarusiškų trąšų skandalo, nes puikiai žino ministerinio darbo subtilybes ir politinius užkulisius.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis kol kas nekomentuoja, kokį  sprendimą ketina priimti dėl Klaipėdos uosto vadovo Algio Latako tolesnio darbo po to, kai valdyba pareiškė pasitikėjimą juo. Pasak ministro, jis ketina įvertinti visą informaciją ir tik tuomet priimti sprendimą.   „Formaliai dar nesu gavęs valdybos dokumento, noriu ramiai susipažinti. Antras dalykas svarbus, ką išgirdau iš valdybos ir jos pirmininko, kad valdyba prisiima atsakomybę dėl tolesnio darbo su vadovu.

Lukašenkos trąšų skandale paaukojus Lietuvos geležinkelių vadovą, atėjo Klaipėdos uosto direktoriaus eilė. Kėdę išsaugojusiam susisiekimo ministrui išreiškus abejones, ar uosto vadovas toliau gali dirbti, šiandien uosto valdyba pareiškė turinti kitokią, nei ministras, nuomonę. Kaip ir geležinkelių atveju, valdyba konstatavo, kad direktorius dirba gerai, tačiau galėjo laiku informuoti apie tai, kad trąšos ir toliau bus kraunamos uoste. Valdyba priėmė sprendimą nesiūlyti atleisti uosto vadovo.

Klaipėdos uoste ketvirtadienį pastebėta naftos produktų dėmė, pradėti taršos likvidavimo darbai. Kaip pranešė uosto direkcija, pranešimas apie pastebėtą, pirminiais duomenimis, naftos produktų dėmę ties 145 krantine gautas apie aštuntą ryto. „Uosto direkcijos specialistai operatyviai pastatė bonų užtvaras, vyksta taršos likvidavimo darbai“, – rašoma pranešime. Taršos šaltinis nustatinėjamas. Apie incidentą informuoti aplinkosaugininkai ir kitos tarnybos.

Klaipėdos uostas pagal krovos apimtis ir toliau užtikrintai pirmauja Baltijos valstybėse, o Baltijos jūros rytinėje pakrantėje nusileidžia tik Rusijos uostams prie Suomijos įlankos, rodo Klaipėdos uosto paskelbti krovos duomenys. Per tris šių metų ketvirčius Klaipėdos uoste perkrauta 33,597 mln. tonų krovinių – 2,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Šis rezultatas – solidesnis nei visų Latvijos uostų, krovai juose palyginamuoju laikotarpiu sumenkus 8,9 proc. iki 30,226 mln. tonų.

Šie metai Klaipėdos uostui nėra patys geriausi, nors pagal krovą jis toliau lyderiauja tarp Baltijos šalių uostų. Uosto krovos kompanijos teigia, kad neapibrėžta geopolitinė situacija, pandemija, stiprėjanti konkurencija trikdo jų veiklą.

Penktadienį iš Klaipėdos uosto plaukęs laivas kliudė ir apgadino kitus du, pranešė jūrų uosto direkcija. Incidentas įvyko 9.15 val., išplaukdamas laivas „CL Tomo“ kliudė prie krantinės Nr. 4 stovėjusį laivą „Melinda“ ir krantinės Nr. 3 stovėjusį laivą „PS Houston“. Buvo nutraukti prie krantinės stovėjusio tanklaivio švartavimo lynai. Incidento metu tanklaivio krova nevyko. Laivas buvo prijungtas prie pakrovos įrangos, kuri buvo nutraukta.

Klaipėdos uostas pagal krovą išlieka vienvaldis lyderis Baltijos valstybėse, ketvirtas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, rodo jo direkcijos paskelbti duomenys. Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 29,350 mln. tonų krovinių – 2,9 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Šis rezultatas – solidesnis nei visų Latvijos uostų, krovai juose palyginamuoju laikotarpiu sumenkus 10,7 proc. iki 26,549 mln. tonų. Krova vien tik Rygos uoste sunyko 16,3 proc. iki 13,273 mln.

Klaipėdos uosto krova per septynis šių metų mėnesius siekė 25,507 mln. tonų – 1,6 proc. mažiau nei tuo pat laiku pernai (25,919 mln. tonų). „Rezultatai kol kas beveik tokie patys kaip praėjusiais metais, poveikio kol kas didelio nėra. Daug įdomiau, kaip atrodys antro pusmečio rezultatai, kokia bus įtaka, o kalbėti apie pirmų septynių mėnesių rezultatus – bendra apyvarta vos procentu su trupučiu mažesnė nei pernai“, – BNS sakė Klaipėdos uosto infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Klaipėdos uoste miestiečiai pastebėjo povandeninį laivą ir užfiksavo šį vaizdą. Gyventojai socialinėje erdvėje pradėjo dalintis nuotraukomis ir domėtis, iš kur šis povandeninis laivas. Paaiškėjo, kad tai NATO sąjungininkų, vokiečių povandeninis laivas „FGS U 32“, kuris apsilankė Klaipėdoje kartu su dar dviem Vokietijos kariniais laivais. Vokiečių povandeninis laivas Klaipėdos uoste buvo atvykęs rugpjūčio 14-17 dienomis.

Klaipėdos uoste dėl stipraus vėjo naktį iš antradienio į trečiadienį pradėta riboti laivyba. Trečiadienį apie 10 valandą ryto vėjo greitis siekė 27 metrų per sekundę, pranešė Klaipėdos jūrų uosto direkcija. Išoriniame reide įplaukti į uostą šiuo metu laukia trys laivai, o išplaukti negali septyni laivai. Bangų aukštis jūroje siekia 4-4,5 metro, dėl sustiprėjusio vėjo uoste incidentų neužfiksuota.

Į Klaipėdą antradienį pirmą kartą nuo koronaviruso pandemijos pradžios atplauks kruizų laivas. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras pranešė, kad laivas „Artania“ Klaipėdoje švartuosis po vidurdienio, juo atvyks 677 svečiai iš Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Italijos bei Nyderlandų. Visi laivo keleiviai bei įgula yra paskiepyti nuo koronaviruso. Didžioji dalis keleivių išvyks į ekskursijas po Klaipėdą, Neringą ir Palangą.

Dėl koronaviruso apribojimų į Klaipėdos uostą dar neatplaukė nė vienas kruizinis laivas, tačiau, pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, pajūris dar turi viltį šiemet sulaukti kruizinių laivų ir didelių grupių turistų iš užsienio, rašo „Vakarų ekspresas“. „Kantriai laukiame rugpjūčio 17 dienos, nes turime viltį, kad atplauks pirmas šių metų kruizinis laivas”, – sako ji.

Pirmosios šių metų Lietuvos grūdų derliaus partijos jau kraunamos į laivus ir netrukus bus išplukdytos. Grūdai jau keletą savaičių vežami į Klaipėdos uostą, kur jie kaupiami terminalų sandėliuose.   Antroje rugpjūčio pusėje laukiama „Panamax“ tipo laivų, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  „Uosto terminalų sandėliai yra sparčiai užpildomi grūdais. Dabar daugiausiai per uostą vežami rapsai, dalis kitų kultūrų, kurios kraunamos į mažesnius laivus.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą penktadienį atplaukė naujas nedidelis dujų krovinys iš Rusijos. Tai jau 43-ias toks krovinys šiais dujų metais. Dujovežis „Coral Favia“ atvyko iš Vysocko, kur yra bendrovės „Novatek“ gamykla, ir anksti ryte prisišvartavo prie terminalo laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai vesselfinder.com, myshiptracking.com ir marinetraffic.com.  Šie nedideli laivai plukdo 9,5-15 tūkst. kub. metrų SGD krovinius.

Nuo kitų metų Klaipėdos uostui didinant žemės nuomą, uoste dirbančių krovos bendrovių vadovai sako suprantantys, kad mokestis turi būti keičiamas, tačiau jų teigimu, dabar tam netinkamas laikas. Verslininkai tikina, jog dėl kai kurių pokyčių su jais nebuvo susitarta. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos teigimu, laikas nėra tinkamas kelti mokesčius, nes yra įtempta geopolitinė padėtis, be to, sudėtinga situacija krovinių rinkoje.

Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl galimo neteisėto keturių statybos įmonių kartelinio susitarimo, dalyvaujant Klaipėdos jūrų uosto krantinių ir kitų objektų rekonstrukcijos konkursuose, pranešė taryba.   Tyrimas pradėtas 2018 metų rugsėjį, gavus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informacijos, leidžiančios įtarti, kad Latvijos įmonės „Latvijas tilti“ ir BMGS bei Lietuvos bendrovės „Hidrostatyba“ ir „Borta“ galėjo sudaryti draudžiamą konkurenciją ribojantį susitarimą.

Greičiau nei žmogaus akis taršą nustatantys davikliai, lokomotyvai robotai ir fantastinius filmus primenantys milžiniškų kranų simuliatoriai. Pasitelkę tokias technologijas darbuojasi Klaipėdos uostininkai. Kviečiame išvysti technologijas, kurias realybėje gali pamatyti tik griežtą patikrą įveikę žmonės. Klaipėdos jūrų uosto direkcijoj verda darbas. Budintys dispečeriai reguliuoja, kur švartuojasi į uostamiestį atvykstantys laivai.

Pernai į Klaipėdą dėl pandemijos pirmą kartą neatvykus nė vienam kruizų laivui, šiemet tikimasi, kad kruizų sezonas įvyks, tačiau vėliau. Jei skiepijimas nuo COVID-19 vyks sparčiai ir bus palanki padėtis JAV, laivų tikimasi jau liepą.   Pasak Klaipėdos uosto atstovės Kristinos Gontier, šį pavasarį buvo rezervuoti 55 kruizų laivai, tačiau jie po truputį atšaukiami dėl situacijos tiek Europoje, tiek Amerikoje bei vakcinacijai neįsibėgėjus taip sparčiai, kaip tikėtasi.

Iš Klaipėdos jūrų uosto vadovo posto prieš dvejus metus atleistas Arvydas Vaitkus pažeidė tarnybinę etiką, galutinai nusprendė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį atmetė A. Vaitkaus skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo pernai kovą priimtą nutartį – pastarasis atsisakė  panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą, jog A. Vaitkus pažeidė etiką.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą šeštadienį atplaukė naujas didelis dujų krovinys iš JAV – devintas toks laivas pernai spalį prasidėjusiais dujų metais.  Dujovežis „Cool Runner“ prisišvartavo prie terminalo laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com. Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ BNS informavo, kad apie 138 tūkst. kub. metrų SGD gabenantis „Cool Runner“ atvyksta iš Inglsaido (Ingleside) uosto.

Klaipėdos uosto teritorijoje, šalia Naujosios perkėlos apžiūrint krantinę antradienio vakarą buvo pastebėta gelsvos spalvos teršalų, praneša uosto direkcija.  Pagal pirminę apžiūrą nustatyta, kad tai nėra naftos produktai. Apie tai informuotos šalia veikiančios įmonės, aplinkosaugininkai, bendrovė „Klaipėdos vanduo“. Teršalų sklidimas buvo sustabdytas. Taršos kilmę ir šaltinį aiškinasi aplinkosaugininkai.

Rekordinę krovą pernai pasiekęs Klaipėdos uostas – lyderis Baltijos valstybėse pagal jos apimtys penktus metus iš eilės. Klaipėdos uostas skelbė per praėjusius metus perkrovęs 47,7 mln. tonų krovinių – 3,2 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Tuo tarpu krovinių srautai per Latvijos uostus pernai toliau mažėjo. Latvijos didžiųjų uostų direkcijų duomenimis, krova Rygos uoste pernai sunyko 27,6 proc. iki 23,7 mln. tonų, Ventspilio – 36,9 proc. iki 12,9 mln. tonų, Liepojos – 10 proc. iki 6,6 mln.

Pasieniečiai nustatė, kad į Klaipėdos uostą atplaukusiame krovininiame laive yra du neteisėti migrantai, galimai Alžyro piliečiai. Ir filipiniečių įgulą, ir laivą su Maltos vėliava patikrinę VSAT pareigūnai kontroliuoja, kad neteisėti migrantai neišliptų į krantą. Ketvirtadienį apie 22 val. į Klaipėdą iš Rusijos Ust-Lugos uosto atlaukė krovininis laivas su Maltos vėliava, rašoma VSAT pranešime spaudai.

Baltarusijos opozicijos lyderė paragino Lietuvą įvesti sankcijas Lukašenkos režimo valdomai trąšų gamintojai „Belaruskali“, kuri savo produkciją pasauliui tiekia per Klaipėdos uostą. Esą ši įmonė – tai Lukašenkos kišenė, kurią reikėtų užsiūti. Politologai sako, kad sankcijos tokiai įmonei būtų pagaliau veiksmingas smūgis Lukašenkos režimui. Bet panašu, kad Lietuva vienašališkai nubausti įmonės negali, lauks bendrų ES sprendimų.

Lietuvai ketinant Baltijos jūroje statyti vėjo jėgaines, Vyriausybė trečiadienį atvėrė kelią Klaipėdos uoste kurtis jų gamybos, surinkimo bei sandėliavimo įmonėms. Kartu bus sudarytos sąlygos plėstis laivų statybos ir remonto įmonėms – jų plėtrą dabar stabdo pasenusios krantinės, kurių uostas negali atnaujinti dėl per mažo investicijų pelningumo.