klaipėda

Rytoj švenčiamo Verbų sekmadienio ir prasidedančios Velykų savaitės šurmulys dar kartą byloja, kad iš pagonybės atkeliavusios tradicijos saugomos ir šiandien. Ir dabar daugybė klaipėdiečių margina, skutinėja ir ridena margučius, o pašventintas verbų šakeles savo butuose kartais išlaiko visus metus. Daugybė vaikų ir suaugusiųjų dešimtus metus lankosi Klaipėdos etnokultūros centre vykstančiuose margučių marginimo kursuose.

Kartais viskas vyksta labai greitai: susipažinote, pasėdėjote kavinėje, pasivaikščiojote, pasivaikščiojimas užsitęsė... Tekančios saulės spinduliuose apžiūrinėjate svetimus tapetus ir klausotės greta miegančio vyriškio kvėpavimo – prieš parą net neįtarėte apie jo egzistavimą. Į galvą pradeda lįsti kvaili klausimai... Ką aš čia veikiu? Ką jis pagalvos? Kodėl aš sutikau? Pirmoji priežastis – meilė iš pirmo žvilgsnio Taip būna ne tik meilės romanuose: jūs įsimylėjote ir pametėte galvą.

Nekantrumas – vienas iš graikų charakterio bruožų. Tai lengvai gali pastebėti Atėnų gatvėse, kur kelio ženklai pastatyti tikriausiai paukščiams. Graikai važiuoja ne tik degant raudonam šviesoforo signalui, bet dažnai nesistengia praleisti net modernaus olimpiadai specialiai pastatyto tramvajaus. Tačiau skubanti graikų tauta visai neskuba perduoti informaciją. Kad reikia skristi į Atėnus, sužinojome likus mažiau nei parai iki skrydžio pradžios.

Nesąžiningiems turgaus pardavėjams karą paskelbęs klaipėdietis sukaupė tikrą suklastotų svarsčių kolekciją. Iš lengvo uždarbio siekiančių prekeivių atimti svarsčiai turėtų sverti po kilogramą. Tačiau kiekvieno jų svoris yra gerokai mažesnis. Nors jau daug metų garsiai piktinamasi, jog turgavietės prekeiviai taip nuolat sukčiauja, padėtis nesikeičia. Čia apsipirkti neapgautam - kol kas dar tik svajonė.

Vakar rytą Klaipėda buvo užklota rekordiniu sniego sluoksniu - tiek jo pajūryje nebuvo mažiausiai dešimtmetį. Šis kovas stebina ne tik sniego gausa, bet ir šalčiu. Sinoptikai pranašauja, kad žiemiški orai Lietuvoje turėtų išsilaikyti dar mažiausiai dvi savaites - iki Velykų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas Lionginas Pakštys teigė, kad pavasaris ateina neskubėdamas. Jau dabar dienomis būna atlydžių, tačiau po jų ir vėl pašąla.

Jeigu, mielos draugės, jums kilo noras gyventi santuokoje, ištekėti galite už kiekvieno, kurį tik išsirinksite. Bet kurį vyriškį, net tą, kurs visais šventaisias prisiekė niekada „nesivenčiavoti“ ar „šliūbo“ neimti, galima nusitempti į santuokų rūmus. Tiesiog reikia laikytis keleto taisyklių. Galų gale, kai ruošiatės įjungti skalbyklę, lygintuvą ar dulkių siurblį, jūs juk visų pirma perskaitote instrukcijas? „Paimkite laidą ir įkiškite jį į raide „A“ pažymėtą angą.

Manoma, kad moteris gali būti arba motina, arba meilės vaidilutė. Vis dėlto kiekgi moterys iš tikrųjų turi seksualinių vaidmenų? Nejaugi vyrai tokie primityvūs, kad nuolat turi rinktis: „Su kuo aš gyvenu? Kas ji? Motina ar vaidilutė? Kai chalatu vilkinti virtuvėje - motina! Tikrai, be abejonių.

„Nejau tiek to sekso esate ištroškusi, kad net per du TV kanalus vyrų ieškote?“ - tokia trumpoji žinutė į mobilųjį telefoną atskriejo tada, kai dienraščio žurnalistė eksperimentuodama paskelbė savo telefono numerį televizijos SMS pažinčių laidose. Kiekvieną vakarą daugybė žmonių susipažįsta padedami televizijos ir mobiliojo telefono. Pasibaigus televizijos programoms, televizoriaus ekrane trijuose Lietuvos televizijų kanaluose ima mirgėti pažinčių skelbimai.

Vakarų šalyse šiandien įsimylima ne vyrą ar moterį, o žmogų. To rezultatas – smarkiai padaugėjo biseksualų. Minėtos seksualinės orientacijos gerbėjai dažnai turi vyrą ir meilužę arba žmoną ir meilužį. Tai – ne homoseksualizmas Viskas prasidėjo nuo to, jog kai kurios merginos suvokė, jog gali įsimylėti tiek vyrus, tiek moteris. O dar tos pačios gudruolės suprato, jog pasibučiavus ar pasimylėjus su kita mergina automatiškai nevirsi prisiekusia lesbiete ar vyrų nekenčiančia feministe.

„Šiandien mes gyvename naujo tipo karo sąlygomis. Vyksta informacinis karas, kurio nepastebėti arba ignoruoti darosi nebeįmanoma. Jis prasidėjo iškart po to, kai Rusija susiorientavo naujojoje politinėje tikrovėje ir susivokė, kad Baltijos šalys, nepaisant jos grėsmingo tono, gąsdinimų ir diplomatinio bei ekonominio spaudimo, neišvengiamai taps NATO ir Europos Sąjungos narėmis.

Didžiąja scenos žvaigžde vis dažniau vadinamas Alanas Chošnau nesitraukia iš žiniasklaidos akiračio. Tai jis susiranda merginą, nors jau senokai puse lūpų kalbama apie jo homoseksualumą. Tai jis vyksta į Jordaniją aplankyti ten gyvenančio tėvo. Tai pradžiugina žviegiančias mergužėles nauju albumu. O visai neseniai Alanas vos per plauką nelaimėjo teisės atstovauti Lietuvai „Eurovizijoje“. Apie įvairiaspalvį pastarųjų savaičių gyvenimą atlikėjas papasakojo ir „Vakarės“ skaitytojams.

Artėjančios Vasario 16 -osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, džiugesį moksleiviams temdo prievartinis varymas į mokyklinius renginius. Tradiciškai jie vyksta kasmet.

Dienraščiui „Klaipėda“ pasidomėjus didžiųjų uostamiesčio įmonių darbuotojų darbo sąlygomis, paaiškėjo netikėtas dalykas. Kai kurios bendrovės kaip įmanydamos vengia bendravimo su žurnalistais ir išsisukinėja nuo atsakymų į „nepatogius“ klausimus. Kai dienraštis pamėgino sužinoti, ką apie darbininkų išsakytus priekaištus mano įmonių vadovai, atsakymai į klausimus sukėlė tik dar daugiau abejonių.

Sukčiai tobulėja greičiau nei žmonės tampa apdairūs. Prieš kelias dienas policiją pasiekė žinia apie tai, kad aferistai Klaipėdos daugiabučiuose vėl ieško lengvatikių. Nusikaltėliai ieško turtingesnių aukų, iš kurių galima išvilioti ne kelias dešimtis ar šimtus litų, bet kelis tūkstančius eurų. Daugelis sukčių tuština naivių žmonių kišenes net būdami įkalinti. Pareigūnai apie naujuosius sukčiavimo būdus kalba nenoriai ir baiminasi, kad nusikaltėlių patirtis dar labiau nepasklistų.

Patekus į avariją ne visada pavyksta greitai išreikalauti kompensaciją už apgadintą automobilį. Vairuotojai ne visada turi reikiamų žinių. Praktika rodo, jog nepalankiausioje padėtyje atsiduria nukentėjusysis. Avarijos kaltininkai dažnai apsiriboja tuo, kad praneša nukentėjusiajam, kurioje draudimo kompanijoje pirko transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimo polisą.

Ginčai, ar užsienio jėgos struktūros agentai bei rezervo karininkai gali dirbti atsakinguose nepriklausomos Lietuvos postuose, nerimsta. Dažnas klausia, kiek dar tokių „rezervistų“ vaikšto gyvena kaimynystėje bei dirba viršininkais ir vadais. Vakar „Klaipėda“ pakalbino miesto merą, vyriausiuosius Klaipėdos apygardos ir miesto apylinkės prokurorus, vyriausiąjį policijos komisarą, valstybės saugumo bei Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovus.

Šiandien visoje šalyje - Lietuvos karių dienos iškilmės: skambės maršai, žygiuos kariai, bus aukojamos šventos Mišios. Valdžios vyrai garsiai kalbės, kad būti kariu ir ginti savo tėvynę - kiekvieno mūsų šalies vyro šventa pareiga. Tačiau tik reto kurio valdininko ar Seimo nario sūnus yra pabuvojęs Lietuvos kariu. Vienų - per jauni, kitų - ligoti, trečių - studentai. Dėl nestatutinių santykių baimės išvengti kariuomenės stengiasi ir paprastų šalies piliečių vaikai.

Verteivos iš Vakarų reketuoja Klaipėdos verslo žmones. Reklaminio katalogo leidėjai iš kelių uostamiesčio verslininkų vėl reikalauja pinigų - po 2 451 eurą. Siunčia pranešimus Reikalavimai susimokėti prasidėjo dar 2002 metų spalį, kai verslininkas Anatolijus T. gavo laišką iš Ispanijos.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratyje - dar vienas Autobusų parko sandoris. STT Klaipėdos skyrius vakar pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl naudotų autobusų už 580 tūkstančius eurų pirkimo be viešojo konkurso. Pareigūnai tiria galimai padarytą žalą valstybei. Laikinai einanti STT atstovės spaudai pareigas Ramunė Paukštienė sakė, kad komentuoti tyrimo negalinti, nes jis prasidėjo tik vakar, o įtarimai dar niekam nepareikšti.

Užsienyje nelegaliai dirbantys mūsų tautiečiai nesijaučia saugūs ne tik dėl nesąžiningų darbdavių ir agresyvių konkurentų, bet ir dėl to, jog ligos atveju jiems patiems teks atsiskaityti su gydymo įstaiga. Valstybė jų išlaidų neapmoka. Perdūrė peiliu Šį pavasarį 23-ejų klaipėdietis Andrejus su draugu išvyko uždarbiauti į užsienį. Vyrai atsidūrė Čekijoje, kur Prahoje jau buvo įsidarbinęs jų bendras pažįstamas. Vyrai dirbo bare, kur turėjo vilioti klientus.

Kare, kuris daugelį metų vyksta tarp prekiautojų ir vartotojų, įvyko lūžis. Lietuvai įstojus į ES, pardavėjų atžvilgiu įstatymai tapo griežtesni, pirkėjų - švelnesni. Lietuvos gyventojai turi teisę būti ginami nuo brokdarių taip pat, kaip ir Vakarų šalių piliečiai. Tačiau dauguma mūsų žmonių vis dar menkai nutuokia apie savo teises, o tuo dažnai naudojasi nesąžiningi prekybininkai.

Spalio 10-ąją įvyksiantys rinkimai į Seimą verčia politikus minkštinti rinkėjų širdis. Tarsi Kalėdų Seneliai prisikimšę dovanų maišus, jie lanko vaikų globos namus ir ligonines. Prieš politikų kalbas miniai „apšildyti“ kviečiami ir žymiausi šalies atlikėjai, iš partijų gaunantys tūkstantinius honorarus. Politikos užkulisiai vis labiau vilioja ir šou verslo žvaigždes, savo populiarumą naudojančias rinkimų agitacijai.

Daugiau nei penkių balų pagal Richterį žemės drebėjimas vakar mieste sukėlė panišką žmonių reakciją. Išsigandę ir nežinantys, kaip tokioje situacijoje elgtis, žmonės telefono skambučiais atakavo dienraščio „Klaipėda“ redakciją, radijo stotis, pagalbos tarnybas. Potvyniams, mistinėms cheminėms atakoms nuolat besirengiančios ir nemažus pinigus gaunančios civilinės saugos tarnybos vakar tylėjo.

Lietuvoje verda politinės aistros, krinta pareigūnų galvos. Įsisiūbavo nuožmi rinkimų kampanija, kur skandalai skaičiuojami ne dienomis, o minutėmis. Visoje šioje sumaištyje paprasta pamiršti, kad šiandien sukanka 100 dienų, kai birželio 13-ąją buvo išrinkti pirmieji Europos Sąjungos parlamentarai Lietuvoje. Dienraštis „Klaipėda“ pasidomėjo, kaip dviem Lietuvos išrinktiesiems sekasi ginti mūsų valstybės interesus.

Nelegale savo mamos gimtinėje tapusiai penkiametei jau kitą savaitę turėtų būti suteikta Lietuvos pilietybė ir išduotas kelionei pas tėvą į Vokietiją reikalingas pasas. Tačiau mūsų šalies pareigūnai per keletą savaičių padarė viską, kad formalumų tvarkymas virstų košmaru, o Lietuvos pilietybė nebekeltų pasididžiavimo savo valstybe. Atvyko į svečius „Klaipėda“ rašė, kad iš Vokietijos atvykusi 32 metų Jelena Bernadickienė ir jos dukra Emira tapo mūsų šalies įstatymų įkaitėmis.

Dauguma pirkėjų, nusipirkusių blogos kokybės maisto produktų, jų nekeičia ir į valstybines kontrolės organizacijas nesikreipia. Apgauti pirkėjai prekybininkus dažniausiai baudžia pereidami pas konkurentus. Ar galima pakeisti sugedusį maisto produktą, kas galėtų apginti mūsų teises? Vienintelė organizacija, ginanti maisto produktų pirkėjų teises, yra Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Jūros šventė vadinama ir klaipėdietiškomis Kalėdomis. Ne tik tūkstančiai suvažiuojančių svečių, bet ir patys Klaipėdos gyventojai stebisi, kodėl šventė tapo tokia populiari. Visi skirtingų laikų Jūros šventės rengėjai sutaria, kad tokios euforijos, kokią žmonės patiria linksmindamiesi didžiausioje uostamiesčio šventėje, jokiame kitame mieste patirti neįmanoma. Mėgindami ieškoti tokio fenomeno priežasčių, organizatoriai mini keletą tų pačių dalykų.

Trys su kyšininkavimu siejami Seimo nariai gali išvengti baudžiamosios bylos, nors laikinoji parlamento komisija ir rekomenduoja atimti jų neliečiamumą. Seimas šiandien balsuodamas gali šį komisijos sprendimą atmesti ir išsaugoti kolegų imunitetą. Seimo užkulisiuose imta kalbėti apie tai, kad STT turi slapta įrašiusi ir Artūro Paulausko pokalbių, o po STT atliktų skandalingų poėmių politikai ėmė vis dažniau žvilgčioti į Premjerą Algirdą Brazauską.

Didžiųjų kelionių agentūrų vadovai neslepia, kad per gegužę jų pardavimai išaugo du ir daugiau kartų, ir tikina, kad tokio verslo augimo nebuvo nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Daugiausiai žmonių važiuoja ir skrenda į Dubliną bei Londoną, kur po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą jie gali legaliai susirasti darbą. Į „Klaipėdą“ jau kreipėsi grupė klaipėdiečių, kurie, atvykę dirbti į Airiją, jaučiasi kaip vergai ir mėgina ieškoti pagalbos.

Klaipėdos policijoje ir vėl dingo bylos. Manoma, kad nežinia į kieno rankas patekusiuose slaptuose dokumentuose gali būti ir informatorių duomenys. Patylomis atliekamo tyrimo akiratyje atsidūrė pareigūnas, kurį Rolando Pakso aplinka norėjo prastumti į Klaipėdos saugumo vadus. Vengia komentarų Policijos ir prokuratūros pareigūnai aiškinasi, kada ir kokiomis aplinkybėmis iš uostamiesčio policijos dingo operatyvinės bylos. Tarnybinį patikrinimą atliekantys pareigūnai vengia komentarų šia tema.

Didžiausia uoste Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco") sausį apdorojo 612 tūkst. tonų krovinių - 11 proc. daugiau nei pernai sausį. Korvinių apyvarta didėjo ne tik jūrų perkėloje, bet ir krovos terminale. Vadinamųjų masinių krovinių padaugėjo 9 proc. iki 305 tūkst. tonų. Tarp jų tranzitiniai sudarė daugiau kaip du trečdalius, jų buvo 60 proc. daugiau, rašo dienraštis "Klaipėda". Tranzito dalį padidino cukraus žaliava, kurios sausį buvo iškrauta iš laivų 119 tūkst. tonų.

Baltijos jūroje, Smiltynės paplūdimyje, poilsiautojų tyko seniai nuskendusių laivų liekanos, sudaužytų butelių stiklai, aprūdijusios vinys, kurie, gelbėtojų teigimu, tampa kasdienių poilsiautojų susižalojimų priežastimi. Kaip trečiadienį (07.09) rašo uostamiesčio dienraštis "Klaipėda", žmonės piktinasi, kad apie pavojingus gelžgalius jūros pakraštyje nėra jokios informacijos. Sudužusių laivų liekanų yra ties vyrų pliažu, taip pat netoli pietinio molo.

Nuo antradienį, liepos-1-osios, vykstantiems į Kuršių neriją vėl teks mokėti už perkėlimą per marias. Uostamiesčio dienraščio "Klaipėda" teigimu, tik kitos savaitės pradžioje bus nuspręsta, kiek kainuos persikėlimas. Manoma, kad automobilio perkėlimas į abi puses neviršys 36 litų, bilietais žmogui turėtų kainuoti maždaug 1 litą 10 centų.

Lietuvoje pavogtas pirmasis vaikus į mokyklas vežantis "geltonasis autobusiukas" - jo neteko Kretingos rajono, Darbėnų miestelio vidurinė mokykla. Kaip pranešė dienraštis "Klaipėda", i šmontavę dvejas garažo duris, nusikaltėliai pavogė už 110 tūkst. litų pirktą 20 vietų "Mercedes Benz Spring". Pasak dienraščio, tai - pirmoji "geltonojo autobusiuko" vagystė Lietuvoje. Mokyklos direktoriaus Kazimiero Anužio teigimu, stingant lėšų nei garaže, nei automobilyje nebuvo įrengta signalizacija.