klaipėda

Dienraščio „Klaipėda“ atliktas žurnalistinis eksperimentas atskleidė, kad klaipėdiečiai leidžiasi apgaudinėjami ne tik balandžio 1-ąją. Žmonės patikėjo žurnalistės gebėjimu burti runomis ir nuoširdžiai dėkojo už palankias pranašystes. Į „Klaipėdoje“ paskelbtą netikrą „būrėjos“ skelbimą laikraštyje per penkias dienas atsiliepė daugiau nei šimtas klaipėdiečių. Dienraščio žurnalistė keliems žmonėms „išbūrė“ ateitį. Tariamai būrėjai už „darbą“ jie buvo pasiruošę sumokėti bent po 20 litų.

Baigiantys kadenciją Klaipėdos politikai apdalino rinkėjus didesniais mokesčiais, rašo dienraštis „Klaipėda“.   Nuo gegužės 1-osios didės mokesčiai už daugiabučių administravimą.   Tarifai galioja tik namų valdų prižiūrimiems pastatams.   Labiausiai bus nuskriausti senos statybos, nedidelio ploto administruojamų namų gyventojai. Jiems už pastatų administravimą teks mokėti net 67 proc. brangiau.

Dar šiemet Klaipėdoje šildymas turėtų brangti iki 30 procentų. Ši paslauga priklauso nuo dujų kainų ir brangsta perpus tiek, kiek pabrangsta dujos. Nuo sausio jau 63 proc. pabrango dujos, primena "Klaipėda".Specialistai nesutaria, ar alternatyvaus kuro deginimas gali atpiginti šildymą, ar kaip tik paslaugą dar pabrangins.Nuo metų pradžios dujų kainos šilumos tiekėjams pabrango 63 proc.Pasak „Klaipėdos energijos“ generalinio direktoriaus Vytauto Valučio, kuras šilumos kainoje sudaro 50 proc.

Klaipėdos uosto gilinimas pakenkė Kuršių marių žvejams, nes į Kuršių marias plūstelėjus sūriam jūros vandeniui, žuvys pasitraukė tolyn į Kaliningrado srities vandenis. Tai rodo Kuršių marių žvejų susivienijimo "Lampetra" vadovybės užsakyta mokslinė studija.

Klaipėdoje formuojantis dviem savivaldybės tarybos koalicijoms – vienoje kol kas 16, kitoje 15 narių iš 31 – nevengiama juodųjų technologijų. Jau karštligiškai ieškoma politikų, kurie svarbiausiu momentu perbėgs iš vienos barikadų pusės į kitą, rašoma dienraštyje „Klaipėda“. Prieš suformuojant valdžią Vilniaus savivaldybėje po 2002-ųjų savivaldybių tarybų rinkimų, susikūrė dvi pretenduojančios paimti valdžią sostinėje koalicijos.

Susisiekimo ministerija planuoja "Draugystės" geležinkelio stoties rekonstrukciją, kuri leistų padidinti krovinių kiekį pietinėje uosto dalyje. Rekonstruoti "Draugystės" geležinkelio stotį verčia bent jau tai, kad pastaraisiais metais ypač sparčiai didėja konteinerių krova pietinėje uosto dalyje, penktadienį rašo dienraštis "Klaipėda". Per pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvos geležinkelių bendrovė į konteinerių terminalą gabeno rekordiškai daug - 2352 konteinerių.

Valstybės kontroliuojama trampinių laivų bendrovė "Lietuvos jūrų laivininkystė" perka du kiek daugiau nei prieš dešimtmetį Lenkijoje pastatytus laivus. Laivas "Clipper Falcon" dar nenuleido Bahamų vėliavos - dabar jis yra Norvegijoje, kur ir bus perduotas lietuvių įgulai, o naujoji motorlaivio "Clipper Eagle" įgula jo priimti vyks į JAV, rašo dienraštis "Klaipėda". Laivų perėmimas numatytas kovo 7 dieną. Įsigijus šiuos sausakrūvius, kurių tonažas beveik 17 tūkst.

Naujuosius elektroninius autobusų bilietus Klaipėdoje noriai perka ir pensininkai. Jau parduota 700 tokių bilietų. 500 yra išplatinti spaudos kioskuose, o 200 - viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ būstinėje, rašoma dienraštyje „Klaipėda“.Kol kas kartu perdavinėjami ir popieriniai bilietai. Kas dešimtas įsigytas bilietas yra elektroninis. Dauguma mėnesinių elektroninių bilietų parduota su 50 ir 80 proc. nuolaida.

Klaipėdiečiams, norintiems uostamiesčio centre įsigyti laikraščių ir autobusų bilietų, netrukus teks klaidžioti, ieškant spaudos kioskų, rašo „Klaipėda“.Nors pernai miesto valdžia sudarė sutartį, kad spaudos kioskai priimtų ir komunalines įmokas, tačiau šie prekybos taškai ujami iš miesto centro.Klaipėdoje nebeliks spaudos kioskų nuo geležinkelio stoties iki „Klaipėdos“ viešbučio.Bendrovė „Lietuvos spauda“ užsakė parengti specialųjį spaudos kioskų išdėstymo Klaipėdoje schemą.

Po audrų prie Girulių ir Karklės pakrančių dažnai galima buvo sutikti specialia apranga ir graibštais apsiginklavusių žvejų. Dideliais tinkliniais samčiais į putotas bangas su neperšlampama apranga įbridę žvejai gaudė gintarą, rašo dienraštis "Klaipėda". Žvejai išgriebtus gintarus daugiausiai pristato gintaro meistrams arba parduoda šeštadieniais vykstančiuose Palangos gintaro turguose. Tačiau gintaro Lietuvoje kasmet išmetama vis mažiau.

Klaipėdos Mažosios Lietuvos muziejuje surengtame susitikime su šalies regioninės ir rajoninės žiniasklaidos atstovais V. Adamkus sakė neturįs didelių priekaištų Palangai kaip kurortui, tačiau neslėpė nerimo dėl audros nuplauto pajūrio smėlio, antradienį rašo dienraštis „Klaipėda“.„Man gal patinka blondinės, o jam - brunetės. Skonio reikalas“, - sakė V. Adamkus, turėdamas galvoje Seimo pirmininko Viktoro Muntiano neseniai išsakytą mintį, jog Palanga – baisiausias Lietuvos kurortas.

Išgraibsčiusių butus ir biurus dar brėžiniuose, į ką tik pastatytus namus įsikėlusių gyventojų skilinėjančios sienos negąsdina, rašo „Klaipėda“. Gandrališkių mikrorajonо naujakurys Ruslanas Znatnovas teigė dar prieš pusmetį pastebėjęs, kad trūkinėja sienos. Bendrovės „Ekspomatec“, esančios tame pačiame pastate, projektų vadovė Inga Petrūnaitė tikino nesibaiminanti, kad namas grius.

Praėjusiais metais mažėjo Lietuvos laivyno laivų skaičius ir tonažas. Šio reiškinio priežastis - ne vien smarkiai senstantys laivai, kurių nurašoma daugiau, negu įsigyjama naujų, penktadienį rašo dienraštis "Klaipėda". Neįvykdytas nė vienas pagrindinis "Naujos Lietuvos laivybos politikos", kurią Vyriausybės strateginio planavimo komitetas priėmė dar 2004 metų rugpjūtį, punktas. Lietuvos jūrų laivų registre dabar yra 170 laivų, kurių bendrasis tonažas - 385 931 bruto-registro tona.

Stiprūs vėjai ir šilta žiema daro žalą ne tik pajūrio krantams, bet ir stintų žvejams - nei gruodį, nei kol kas sausį nebuvo stintų. Priekrantės žvejai daug vilčių deda į sezoninę stintų žūklę. Keli žiemos mėnesiai ne vienam jų atstoja pusmečio uždarbį, penktadienį rašo dienraštis "Klaipėda". Lapkričio pabaigoje pasirodžiusios pirmosios mažytės stintos turguje kainavo 8 litus už kilogramą. Dabar nėra ir tokių. Šiemetinio stintų derliaus prognozuoti nesiryžo nė vienas žvejys.

Prisiminti ar užmiršti? Nūdienos Europa tampa pavyzdžiu, kad net ir daug šimtmečių kariavusios šalys gali užmiršti savo skausmingą istoriją ir kartu kurti ateitį. Pakanka paminėti Prancūziją ir Vokietiją. Tad gebėjimas užmiršti žmonijai gali būti ne mažiau svarbus nei gebėjimas prisiminti. Žmogus nustotų buvęs žmogumi be atminties – tai neginčytina tiesa.

Į rinką grįžta prieš kurį laiką iš vaistinių dingę preparatai. Nors žmonės viliojami tokiu pat vaisto pavadinimu, tačiau jis jau nebe tokios pat sudėties, koks buvo seniau. Atsirado korvalolio Pastaruoju metu žmones verčia suklusti reklama, kurioje pompastiškai pranešama, jog į vaistines sugrįžta „legenda“ - korvalolis - vaistai, kuriais vyresnės kartos žmonės buvo pamėgę gydytis nervingumą ir kai kuriuos širdies negalavimus.

Ką reiškia būti lietuviu? Prieš kokius dešimt metų nuoširdžiai nustebau gavęs pasaulinio garso JAV literatūrologo, šekspyrologo, „naujojo istorizmo“ pradininko Stepheno Greenblatto (Stiveno Grinblato) knygą su įrašu man, kuriame buvo parašyta „nuo vieno lietuvio kitam lietuviui“. Jau tada pažinojau S. Greenblattą, susirašinėjau su juo, žinojau, kad abu jo tėvai kilę iš Lietuvos ir kad jis pats puikiai išmano litvakų istoriją. Bet mane nustebino, kad jis save pavadino ne litvaku, o lietuviu.

Algirdo Brazausko atsistatydinimas netruko žiniasklaidoje susilaukti skambaus „eros pabaigos“ apibūdinimo. Nežinia, ar galima šitą atsistatydinimą imti už gryną pinigą. Tiesą sakant, nenustebčiau, jei po metų ar dviejų sužinotume, kad valstybė dar kartą atsidūrė ant pražūties slenksčio ir kad ją išgelbėti gali tik amžinasis premjeras. Kita vertus, jis gali tapti laikina ir patogia širma, slepiančia vidinį socialdemokratų idėjinį ir vertybinį konfliktą.

Lietuva triumfavo Eurovizijos konkurse. Jau ne vienas autorius pastebėjo, kad Lietuvos atlikėjų pasirodymas buvo ypatingas tuo, kad pokštas tapo iššūkiu pačiam Eurovizijos konkursui.

Naujosios klasės kilmė ir prasmė 1955 metais buvusios Jugoslavijos politinis rašytojas ir mąstytojas Milovanas Djilasas (Milovanas Džilasas) paskelbė knygą „Naujoji klasė: komunistinės sistemos analizė“. Šioje knygoje M. Djilasas rašė, kad komunizmas Rytų Europoje nebuvo egalitarinė politinė sistema, kurianti lygiųjų visuomenę. Priešingai, teigė jis, komunistų partija sukūrė privilegijų sistemą, kuria naudojosi tik siauras partijos narių sluoksnis – naujoji klasė.

Režimo ruporai ir cerberiai Prasidėjus Sovietų Sąjungos dezintegracijos procesui, kurį daugelis vis dar bijojo šitaip įvardinti ir todėl garsiai vadino pertvarka ar perestroika, didžiausios politinės dramos pirmą kartą per visą imperijos istoriją vyko ne slaptai, o viešumoje. Viena iš tokių kovos arenų tapo paskutinysis Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos deputatų suvažiavimas Maskvoje, kurioje ypatingas vaidmuo teko Lietuvos deputatams.

Diplomų ir sertifikatų ilgesys Ne per seniausiai Darbo partija skaudžiai įgėlė mažumos Vyriausybės vadovui Gediminui Kirkilui primindama jam didžiai abejotinus jo aukštojo mokslo baigimo kredencialus. Jei sovietinių aukštųjų partinių mokyklų diplomai Lietuvos Respublikoje buvo diskvalifikuoti ir nebelaikomi aukštojo mokslo baigimo dokumentais, tada akivaizdu, jog visos magistrinės premjero studijos yra juridinė ir akademinė fikcija.

Naujasis ginklas Milanas Kundera savo nemariame romane „Nepakeliama būties lengvybė“ aprašo 1968 metų Čekoslovakijos revoliucijos sutriuškinimą. Po Josifo Stalino mirties 1953 metais sekęs Nikitos Chruščiovo valdymo laikotarpis ir po XX Sovietų Sąjungos Komunistų Partijos suvažiavime nuskambėjusio oficialaus stalinizmo pamerkimo prasidėjęs „atšilimo“ laikotarpis, suteikęs iliuziją, kad galima sukurti socializmą su žmogišku veidu, nesutrukdė Sovietų Sąjungai tais pačiais 1956 metais kraujyje pa...

Balandžio 4 dieną sukanka 75 metai, kai gimė iškilus lietuvių politinis mąstytojas Aleksandras Štromas (1931-1999). Teisininko, kriminologo, politinio analitiko ir politinės kaitos teoretiko Aleksandro Štromo kūrybinis ir idėjinis palikimas šiandien išryškėja kaip iškilus Lietuvos, Baltijos regiono ir visos Rytų bei Vidurio Europos idėjų istorijos reiškinys.

Didžiojo Chamo atėjimas Pastaruoju metu apie chamus ir chamizmą rašoma itin daug. Ką gi, tai nenuostabu – gyvename ypatingo chamizmo suvešėjimo ir aktyvaus jo kultivavimo laikotarpiu. Lietuvoje prasidėjo pats tikriausias chamų atgimimo laikotarpis. Tiesą sakant, chamų epocha prasidėjo dar apie 1917 metus.

Kam trukdo humanitariniai ir socialiniai mokslai? Pastaruoju metu nemažai internetinių straipsnių ir televizijos bei radijo laidų buvo skirta Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų situacijai aptarti.

Ar Baltijos regionas yra politiškai bei kultūriškai iš tikrųjų egzistuojantis fenomenas, ar jis tėra iš sovietmečio paveldėta Pabaltijo tautų artimumo fikcija? Šis klausimas bene pirmą kartą aštriai nuskambėjo, kai buvęs Estijos užsienio reikalų ministras (ir dabartinis Estijos prezidentas) Toomas Hendrikas Ilvesas (ėjęs šias pareigas 1996-1998 ir 1999-2001 metais) ištarė savo garsiąją ir politikos klasika jau tapusia frazę, kad esą gal Latvija su Lietuva ir yra Baltijos šalys, bet Estija yra ...

Kas sieja keletą, atrodytų, tarpusavyje visiškai nesusijusių įvykių – amerikietės krepšininkės Kathryn Douglas neįvykusios lietuviškos pilietybės istoriją, naftos tiekimo krizę Mažeikiuose ir tragišką Lietuvos valstybės saugumo pareigūno bei diplomato Vytauto Pociūno netektį? Sieja tai, kad visa tai yra laiko ženklai, atidengiantys dramatišką išmėginimą vėl patiriančią mūsų valstybę ir trapius jos pamatus.

Iškart atvirai pasakysiu, kad savo pažiūromis nesu nei nuoseklus kairysis, nei toli siekiantis dešinysis. Esu nepartinis žmogus ir daugiapartinę politiką laikau būtina demokratijos sąlyga bei instrumentu. Sykiu atvirai pareiškiu, kad nėra tokios politinės partijos, su kuria galėčiau iki galo politiškai tapatintis. Balsuoju už tą, kuri, mano akimis, nuosekliausiai gina laisvę ir individą. Partinės politikos požiūriu esu moderatas ir plačios demokratinės koalicijos rėmėjas.

Labiausiai švenčių laukia vaikai. Jie moka nuoširdžiai ir spontaniškai džiaugtis kad ir mažais dalykais. Jie tiki kalėdiniais stebuklais, laukia tėvų meilės, dėmesio ir dovanų, žino, kad šventės skirtos linksmybėms. O kaip šventes pasitinkam mes, suaugę? Pašvęsti ar išsimiegoti? Tamsiu metų laiku švenčių laukimas ne visiems yra džiugus ir geras. Jau nebestebina euforiškos prekybininkų akcijos, karštligiškas dovanų ieškojimas mylimiems žmonėms, kalbos – kur švęsi, su kuo, kaip.

Šiandien jau išaiškinta, jog visos versijos apie didžiojo vado mirtį - tolimos nuo tiesos. Greičiausiai 1953 m. kovo 9 d. vietoje Stalino jo bendražygiai galėjo palaidoti visai kitą žmogų! Išeina, jog ilgus metus iš Kremliaus šaliai vadovavo Stalino antrininkas. Išslaptintas gydytojų žurnalas Ne taip seniai buvo išslaptintas dešimties gydytojų vestas žurnalas, kuriame aprašytos paskutinės Stalino dienos. Istorikui ir publicistui Nikolajui Dobriuchai tapo žinomos sensacingos detalės.

Kai dar nebuvo išrasta sveikatos būklę atspindinčių diagnostikos aparatų, ligos buvo nustatinėjamos iš akių, ausų ir liežuvio. Rytų medicinoje liežuvis vadinamas „kūno langu“, nes parodo vidaus organų energetinę būklę. Liežuvio šaknis – inkstų, vidurys – blužnies, galiukas – širdies, priekinis šoninis paviršius – plaučių, vidurinis – kepenų projekcija. Šiuolaikiniai gydytojai taip pat dažnokai apžiūri liežuvį.

Specialistai teigia, kad per pastaruosius penkerius metus statybų apimtys mūsų šalyje padidėjo beveik dvigubai. Toli dairytis nereikia – Klaipėdos priemiesčiuose statybos, ypač individualių namų, virte verda, visais keliais zuja statybinė technika, o statybinėmis medžiagomis prekiaujančiose krautuvėse nusidriekusios eilės lyg prie būtiniausių maisto produktų.

Į uostamiestį studijuoti atvykę jaunuoliai pastebi tai, kas tikriems klaipėdiečiams atrodo įprasta ir savaime suprantama. Dažniausiai iš kitų miestų studijuoti į Klaipėdą jaunuoliai atvažiuoja ne savo noru. Daugelis svajoja apie mokslus Vilniaus aukštosiose mokyklose, tačiau nepavykus ten įstoti, tenkinasi gyvenimu Klaipėdoje. Atvykusieji viską atidžiai stebi ieškodami privalumų ir trūkumų.

Kai kurie mokslininkai tikino, jog kaktusai sugeria kompiuterio skleidžiamas neigiamas elektromagnetines bangas. Tačiau darbovietėse tyrimus atliekantys specialistai tvirtino, jog šis augalas ant darbo stalo visiškai nereikalingas. Priešingai, neseniai pradėta kalbėti net apie tai, jog kaktusai skatina neigiamų spindulių poveikį žmogaus organizmui.

Istorija žino miestų, kuriuose sugyveno ir viena kitą praturtino ištisos civilizacijos. Pats geriausias pavyzdys čia būtų nuo IX iki XII a. maurų valdytas Ispanijos miestas Kordoba (Córdoba) - baltasis daugiakultūriškumo ir tolerancijos miestas. Kordoba buvo maurų, Ispanijos žydų sefardų ir krikščionių miestas, kuriame taikiai sugyveno islamas, judaizmas ir krikščionybė.

Visi kažką žino ar bent jau yra girdėję apie Nikolą Makiavelį (Niccolo Machiavelli). Todėl gal neverta pulti nuodugniai aiškinti, ką reiškia makiavelizmo terminas. Priminsiu tik, kad politikos teoretikai N.Makiavelio politikos sampratą sieja su klasikinės, arba Aristotelio, politikos sampratos atmetimu - esą N.Makiaveliui politika nustoja buvusi viešosios erdvės kūrimu bei viešų reikalų tvarkymo menu ir virsta galios technologija ar net valdžios paėmimo ir išlaikymo mechanika.

Vudis Alenas (Woody Allen) savo filme „Garsenybė“ („Celebrity“) atvėrė dramą žmogaus, atkakliai siekiančio patekti į Niujorko garsenybių pasaulį ir pačiam išgarsėti. Viskas šiame pasaulėlyje yra susiję - kol nepateksi į kompanijas, kurioms priklauso modeliai, madų dizaineriai, dailininkai, teatro ir kino režisieriai, aktoriai, žurnalistai, rašytojai ir meno kritikai, tol tavęs niekas nežinos. Kita vertus, tavęs niekas nežinos, jei nepateksi į šias kompanijas.

Šventosios vienkiemyje su žmona poilsiaujantis Vytautas Landsbergis kuria eilėraščius ir nebesistengia pakeisti pasaulio. Pirmą kartą po daugelio metų politikas teigia išsiruošęs kelias savaites truksiančioms atostogoms. Europarlamentaras pajūryje ilsėsis iki liepos pabaigos. Vis dėlto pakalbintas nevengia klausimų apie politiką, kurios jis pats niekada nevadina purvina. Pasak V.Landsbergio, politiką purvina padaro purvini žmonės.

1961 metais pasirodė labai įžvalgi JAV filosofo ir sociologo Danielio J.Boorstino (Danielio J. Burstino) knyga „Įvaizdis: Amerikos pseudoįvykių vadovas“, kurioje bene pirmą kartą teorinėje literatūroje buvo išanalizuotas medijų vaidmuo kuriant įvykius ir žmones. Danielis J. Burstinas prabilo apie tai, kad modernioji visuomenė vis labiau panyra į dirbtinai kuriamų įvykių ir nenatūraliai išgarsėjančių žmonių pseudorealybę.

Prisipažinsiu, išgirdęs, kad iš ūkio ministro pareigų atsistatydinęs susikompromitavęs Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas lyginamas su nemirtingo rusų rašytojų satyrikų dueto Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo romanų „Aukso veršis“ ir „Dvylika kėdžių“ herojumi Ostapu Benderiu, pasijutau nejaukiai. Man regis, buvęs ūkio ministras gavo nepelnytą komplimentą.

Nerūpestingumas išsvajotas atostogas gali paversti košmaru. Pagaliau sulaukę galimybės ištrūkti iš rutinos, lietuviai akimirksniu sukrauna lagaminus tolimai kelionei. Prieš palikdami namus žmonės ne tik pamiršta pasitikrinti sveikatą ar pasiskiepyti nuo egzotiškų ligų, bet ir į kelionių krepšį įsidėti būtiniausių vaistų.

Iš istorijos žinome, kad miestai neretai pergyvena juos sukūrusią kultūrą ar civilizaciją. Miestas gali driektis iš vienos civilizacijos į kitą - pakanka paminėti Damaską, Romą ir Konstantinopolį. Esama miestų, kurie neišsitenka vienoje civilizacijoje - Izraelio sostinė Jeruzalė po Mekos ir Medinos yra trečias pagal šventumą miestas islamo žmonėms, nė neminint, kad Jeruzalė yra dvasinis ir simbolinis krikščioniško pasaulio centras.

Uostamiesčio savivaldybės tarybos posėdyje paaiškėjo, kad taryboje nebeliko liberalų demokratų frakcijos. Vakar Vytautas Valevičius ir Vilius Vizbaras paskelbė, kad prieš kelias savaites nutraukė ryšius su Rolando Pakso įkurta liberaldemokratų partija. Jiedu paprašė nuo šiol jų frakciją miesto taryboje vadinti Lietuvos piliečių frakcija. Nesulaukė pagalbos Tarybos narių sprendimą lėmė tai, kad po Seimo rinkimų liberalų demokratų partijos vadovybė pamiršo įsipareigojimus rinkėjams.

Šalyje kasmet mažėja jaunų žmonių, tačiau didėja vaikinų ir ypač merginų noras studijuoti. Naujausiame Statistikos departamento leidinyje „Švietimas“ matyti pasiekimai ir problemos, taip pat Lietuvos vieta Europos Sąjungoje. Sumažėjo mokinių Demografiniai pokyčiai rodo, kad nuo 2000 metų iki 19 metų amžiaus žmonių šalyje sumažėjo 112 tūkstančių. Dešimtmetį džiuginusi kylanti statistinė besimokančiųjų skaičiaus kreivė praėjusiais mokslo metais gerokai smuktelėjo.

Vasarą jaunimas tampa paklausia darbo jėga. Dažniausiai jiems siūlomas nekvalifikuotas darbas, nes moksleiviai ir studentai dar neturi įgiję jokios profesijos. Anot specialistų, šiais metais prireikė daugiau jaunuolių pagalbiniams darbams nei pernai. Dėl papildomų reikalavimų nepilnamečių įdarbinimas kiek sudėtingesnis, tačiau šią vasarą jiems darbo vietų pasiūla taip pat gausesnė.

„Ir štai dabar į sceną išeina grupė „Autizmas dvidešimčiai dienų“, po jų – „33 procentai pakeliui į Vatikaną“. Stebina? Taip pasivadinusios grupės iš tiesų egzistuoja Lietuvos muzikiniame pasaulyje. Įvairūs gyvūnų pavadinimai, kaip „Delfinai“, ar vaisių, kaip „Mango“, „3 apelsinai“, prieš juos atrodo labai nekaltai. Pasivadino pavarde Daugeliui grupės pavadinimas „Kastaneda“ skamba kaip bereikšmis, egzotiškas žodis.

Paprastai sakoma, jog istoriją rašo nugalėtojai. Laimei, ši nemaloni istorijos tiesa pastaraisiais dviem dešimtmečiais susvyravo - savo balsą Europos tautų ir kultūrų daugiakalbėje mėgina atgauti mažosios Europos šalys, kurias XX amžiaus istorija buvo ištrynusi iš pasaulio politinio žemėlapio. Kita vertus, interpretuojant istoriją XX amžiuje atsirado perskyra tarp to, ką rašo istorikai ir kalba politikai.

10 moteriškų ydų, žalojančių vyrų nervų sistemą ir pačių moterų, kaip poetiškos žmonijos dalies, įvaizdį. Pavydas Jos nesupranta, kad geriausias būdas išsaugoti vyrą – suteikti jam laisvę. Jos nesuvokia, kad vyrą, kuriuo pasitiki, nereikia įžeidinėti nepagrįstais įtarinėjimais. Galiausiai net sužinojusios apie savo išrinktojo neištikimybę, kvaršina galvą prakeiksmais, bet dažniausiai jo nepalieka.