kęstutis girnius

Ketvirtadienį Vilniaus Universitete pristatyta studija apie galimą naująjį ES ir Rusijos strateginį susitarimą. Studija, kurią parengė „Rytų geopolitikos studijų centras“, pasirodė pačiu laiku. Tik trečiadienį  tapo aišku, kad 27 ES narės pagaliau susitarė dėl derybų mandato, kuriuo vadovaudamasi Europos Komisija sieks pasirašyti su Rusija naują strateginį susitarimą. Tačiau vien tuo procesas dar nesibaigia.

Daugėja pranešimų, jog Nacionalinis transliuotojas – Lietuvos radijas ir televizija (LRT) gali atsisakyti Dariaus Kuolio laidų.  Pranešama, jog naujasis LRT vadovas Audrius Siaurusevičius „D.Kuolio atvejį“ žada nagrinėti labai griežtai.

Nors prezidentas apgailestauja dėl ribotų prezidento galių, savo pasyvumu jis dar labiau silpnina prezidento instituciją. Atsakydami į priekaištus, kad prezidentas Valdas Adamkus yra neveiklus ir neveiksmingas, jo gynėjai aiškina, jog prezidento galios ribotos, savaitraštyje „Veidas“ rašo Kęstutis Girnius. Prezidento institucija esą silpna. Jam nėra pavaldi nei Vyriausybė, nei Seimas. Jis nesudaro valstybės biudžeto, nepriima sprendimų, kurie labiausiai lemia paprastų piliečių gyvenimą.

Nors prezidentas apgailestauja dėl ribotų prezidento galių, savo pasyvumu jis dar labiau silpnina prezidento instituciją. Atsakydami į priekaištus, kad prezidentas Valdas Adamkus yra neveiklus ir neveiksmingas, jo gynėjai aiškina, jog prezidento galios ribotos. Prezidento institucija esą silpna. Jam nėra pavaldi nei Vyriausybė, nei Seimas. Jis nesudaro valstybės biudžeto, nepriima sprendimų, kurie labiausiai lemia paprastų piliečių gyvenimą.

Po skustagalvių eitynių Vilniuje kovo 11 d. svarstomos įstatymų pataisos, kuriomis siekiama uždrausti ar apriboti nacių ir komunistų simbolikos naudojimą, viešą šių ideologijų skleidimą ar jas propaguojančių politinių organizacijų kūrimąsi. Taip pat siūloma iki dvejų metų laisvės atėmimu nubausti asmenis, kurie viešai pritaria SSRS ir nacistinės Vokietijos agresijai prieš Lietuvą, okupacinių režimų vykdytiems nusikaltimams, juos teisina, menkina ar neigia.

Lietuvos politinių partijų sistemos tapimas bespalve mišraine turi rimtų pasekmių. Apie tai savaitraštyje „Veidas“ rašo politikos apžvalgininkas, Vilniaus universiteto TSPMI docentas Kęstutis Girnius.Migla gaubia Lietuvos politines partijas. Vis sunkiau atspėti, kokių principų jos laikosi, kam atstovauja, kokie pagrindiniai jų politiniai siekiai, su kuriomis politinėmis jėgomis jos bendradarbiaus. Šis neapibrėžtumas kenkia Lietuvos demokratijai.

Politikos apžvalgininkas, Vilniaus universiteto TSPMI docentas Kęstutis Girnius savaitraštyje “Veidas” laužo stereotipinę nuostatą, esą Lietuvos valdžioje jau ilgus metus įsitvirtinę tie patys politikai.Dažnai skundžiamasi, kad Lietuvoje nėra tinkamų politinių jėgų, tad piliečiai verčiami balsuoti už tuos pačius politikus iš tų pačių politinių partijų. Tikro pasirinkimo nebuvimu aiškinama ir teisinama rinkėjų apatija, nenoras rengti pirmalaikius rinkimus, nusivylimas politiniu procesu.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius teigia, esą geriausia, kad šis Seimas pats save paleistų, įvyktų pirmalaikiai Seimo rinkimai, atsistatydintų dabartinė Vyriausybė. „Virš Lietuvos tvyro dvi milžiniškos problemos – nacionalinio investuotojo, vadinamojo „trigalvio slibino“, formavimas ir bręstanti ūkio krizė. Vyriausybė nepajėgi nei vienos, nei kitos išspręsti“, – sako apžvalgininkas.

Kaip sekasi Lietuvos Seimui ginti laisvos visuomenės principus ir piliečių teises? Ar pavyks mūsų parlamentui taip išspręsti Lietuvos pilietybės klausimą, kad lietuvių tauta išliktų gausi ir gyvybinga, o lietuviai pasaulyje būtų visaverčiai piliečiai. Tokius klausimus LTV2 laidoje “Sankirtos” svarstė laidos vedėjas Darius Kuolys ir Vilniaus universiteto profesorius, buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Valentinas Mikelėnas.

Neseniai Prezidentas ir Seimo pirmininkas pasipiktino žinia, kad su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis bendradarbiavusių Lietuvos politikų ir diplomatų liustracija vyko nesilaikant įstatymų. Tačiau paaiškėjo, kad informacija apie tai jau prieš metu buvo išdėstyta Seimo surinktoje Valstybės saugumo departamento tyrimo medžiagoje.

Italijoje brangsta makaronai. Tauta tuoj pat išreiškia nepasitenkinimą. Lietuvoje brangsta duona, pienas, mėsa, jų gaminiai, komunalinės paslaugos ir t.t. Tyla. Brango, brangsta ir dar brangs. O tauta rami, tyli. Kodėl Lietuvoje žmonės turėtų būti tokie ramūs, savo publikacijoje „Lietuva – iš arti ir iš toli“ („Veidas, Nr. 35, 2007-08-30) bando aiškinti politikos apžvalgininkas, Vilniaus universiteto TSPMI docentas Kęstutis Girnius.

Lietuvos konstitucijoje numatytus žodžio laisvės apribojimus galima pateisinti, bet praktikoje lengva jais piktnaudžiauti, teigia žurnalo „Veidas“ apžvalgininkas K. Girnius. Lietuvos įstatymai, kaip ir Konstitucija, formaliai gina žodžio laisvę, bet ir numato daug apribojimų.

Skaitant straipsnius apie Lietuvą mūsų ir užsienio spaudoje susidaro įspūdis, kad rašoma apie dvi skirtingas šalis, savaitraštyje "Veidas" rašo politikos apžvalgininkas, Vilniaus universiteto TSPMI docentas Kęstutis Girnius. Viena yra stabili, ūkiškai stiprėjanti demokratija, lygiavertė Europos Sąjungos demokratinių valstybių partnerė. Kita Lietuva – pilietinei visuomenei abejinga, klanų ir neveiksmingų biurokratų valdoma kleptokratija, kuriai sunku atsispirti nuo Rusijos traukos.

Eilinis diskusijų apie neseną Lietuvos praeitį raundas prasidėjo, regis, nuo Rimo Bružo televizijos laidos „Amžininkai“ (01.27), kurioje buvo kalbama apie pokario partizaninio karo tamsiąsias puses, konkrečiai – apie tai, kad kartais partizanai nepagrįstai žudydavo civilius žmones. Dėl tokios laidos sumanymo ir įgyvendinimo kyla dvi opios problemos.

Kodėl Vilniuje nėra  paminklo partizanams? Pirmąją straipsniodalį šia tema baigdamas, pažadėjau atsakyti į šį dvidešimtmečio jaunuolio klausimą savo tėvui, kuris atsakymo nežinojo. Kažin ar pasiseks ir man? Sutinku su jaunuolio tėvu, kad atsakymo dalis - pralaimėto partizanų  karo paseka, tačiau juk jau baigėsi net septyniolikti Lietuvos nepriklausomybės metai, per kuriuos šiems, dėl jos kovojusiems, didvyriams paminklais galėjo būti nužymėta visa mūsų Tėvynės žemė.

Ar atitinka lietuvių tautos interesus dvigubą pilietybę panaikinęs Konstitucinio Teismo nutarimas? Kokiais argumentais jis grindžiamas? Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjas, ministro pirmininko sudarytos darbo grupės pilietybės sampratos klausimams spręsti vadovas Egidijus Jarašiūnas, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Laurynas Misevičius (Vašingt...

Kitą antradienį vyks Amerikos prezidento rinkimai, turbūt patys svarbiausi nuo 1980 metų. Smarkiai skiriasi pagrindinių kandidatų - prezidento George’o W. Busho ir jo varžovo iš demokratų partijos senatoriaus Johno Kerry - nuostatos daugeliu užsienio ir vidaus politikos klausimų. Skiriasi ir jų charakteriai bei pasaulėžiūra. Rinkimai bus savotiškas referendumas dėl Busho, vieno kontroversiškiausių Amerikos prezidentų.

Viena iš didžiausių šiandieninių mūsų šalies bėdų - apsunkęs gebėjimas svarstyti esminius valstybės ir visuomenės reikalus bei atpalaiduoti politinę vaizduotę. Viskas sutelkta į Paksogeitą. Traškant prie ausies mobiliesiems telefonams, įtariai skaitant susikompromitavusios spaudos kompromituojančią medžiagą, varžantis galios ir tvarkos saugotojams išties gali kilti noras nupūsti dulkes nuo Orwelo knygų.