kęstutis girnius

Kažkas visgi vyksta su kai kuriais Lietuvos politikos apžvalgininkais. Jie parašo, kad tiki, paskui staiga prisipažįsta, kad nėra tuo tikri, nes nėra garantijų. Jie tvirtina, kad žino, tačiau nė nemano pasivarginti su įrodymais ar argumentais. Štai apžvalgininkas Kęstutis Girnius savo rašinyje „Dar ne laikas Vyriausybės laidotuvėms“ samprotauja: „Tikiu, kad Vyriausybė išliks, bet nesu tikras. Politikoje garantijų nėra.

Šiandien mano gerbiamas kolega, apžvalgininkas Kęstutis Girnius ėmėsi ginti nuo mano “klastingų kėslų” Vyriausybę ir Tėvynės  Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) autoritetą bei politinę galią, tad noriu kai ką patikslinti. Gerbiamas kolega, dėkui už pastabas ir pripažįstu padaręs techninę klaidą (14-12) su ministrų skaičiumi, kuri kažkaip praslydo ir pro Lietuvos žinių redakcijos akį, tačiau nelaikau to reikšmingu dalyku.

Tikėti Rusijos premjero pažadais Lietuvai naivu, kol nematyti reikšmingų tarpusavio santykių poslinkių. Taip praėjusią savaitę įvykusį Vladimiro Putino ir prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimą Helsinkyje įvertino politologas Vytautas Radžvilas ir pridūrė, jog susitikimą vadinti istoriniu būdų "didelė ir neatleistina klaida". Derėjo priminti istoriją „Bet koks dalykas, kol jis nėra užfiksuotas sutartyje ir nėra aiškių požymių, kad ta sutartis vykdoma, nieko nereiškia.

Leidykla „Aidai“ ką tik išleido Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docento dr. Aurimo Švedo knygą „Matricos nelaisvėje: Sovietmečio lietuvių istoriografija (1944–1985)“. Ši knyga liečia vis dar skaudžias, bet kartu reikšmingas Lietuvos dabarčiai ir ateičiai temas: istorijos klastotės ir tiesos, pasipriešinimo ir išdavikiško prisitaikymo.

Savaitės viduryje Biržuose savo patirtimi ir mintimis dalinosi du įdomūs žurnalistai - Aurimas Perednis ir Kęstutis Girnius Kaip ir dera BTV pokalbių laidos „Akistata su Lietuva“ vedėjui, Aurimas Perednis paklausė publicisto, politikos apžvalgininko, pedagogo, istoriko, filosofijos daktaro, buvusio „Laisvosios Europos“ radijo lietuvių ir centrinių žinių tarnybų direktoriaus Kęstučio Girniaus : „Tai kas gi yra Lietuvoje?" K.Girnius gana plačiai kalbėjo apie taip dabar madingą temą Lietuvoje –...

Tais laikais, kai vaizdingas Europos peizažas buvo neatskiriamas nuo spindinčių riterių šarvų, kilnių damų apdarų ir apgultims parengtų vienuolynų, kai netgi popiežiai susiremdavo su imperatoriais ginklu, kad išplėstų savo domeną, buvo tokia „teisingo karo“ doktrina. Ją kūrė įžymūs mąstytojai, pirmiausia – Šv. Aurelijus Augustinas. Ši doktrina, apeliuodama į dieviškąją teisę, tvirtino: bet kokiame kare yra tik viena teisi šalis.

Premjero „Sodros“ gelbėjimo planus kritikuojanti Seimo opozicija kol kas tik garsiai šaukia. Užuot bedę pirštu į alternatyvią vyriausybės programą arba naują ekonomikos skatinimo planą, opozicijos lyderiai tik kartoja, jog pernai nereikėjo pernai kelti mokesčių.  Socdemai, „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“savo antikrizinius planus dar tik rengia. „Tai didžiulis minusas. Regis, jie neturi jokių konkrečių pasiūlymų ir mėgins visą atsakomybę suversti ant konservatorių.

Kalbos apie nacionalinį susitarimą sklinda „idealiu metu“ – kovai po kilimu įkaitus iki virimo. Arūnas Valinskas nuverstas ir užmirštas. Politinis elitas dar kartą „apsivalė“. Gėrio ir blogio kova (visai ne pasibjaurėtina gaujų kova dėl valdžios) laimėta, Seimas turi naują patyrusį ir galingą autoriteto keltuvą – Ireną Degutienę.

Lietuvos parlamentas turi žemiausią žmonių pasitikėjimo reitingą Europos Sąjungoje. Tai yra ir viena mažiausiai gerbiamų valdžios institucijų Lietuvoje. Pastaruoju metu Seimo vadovai keičiami kaip pirštinės.

Nė metų Seimo pirmininko poste dar neišbuvęs A. Valinskas prieš lemiamą balsavimą Seime kirto ir prezidentei, ir užsienio reikalų ministrui: Seimo vardu stebisi, kodėl Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka Lietuvoje bus priimtas aukščiausiu lygiu. Regis, A. Valinskas taip ir nepramoko diplomatijos pradžiamokslio, mat šiuo pareiškimu pademonstravo, jog Seimas prieštarauja oficialiai Dalios Grybauskaitės ir užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko pozicijai.

Dvi mūsų šalies valdžios, turinčios būti savarankiškos ir nepriklausomos, bando įtakoti viena kitą. Politikai prieš įstatymus trokšta būti lygesni už kitus. Ar tai lietuviška demokratijos išraiška?   Visi žinome, kad pagal Lietuvos Konstituciją valstybės valdyme dalyvauja trys valdžios: Seimas, prezidentas su Vyriausybe ir – teismai. Visos šios valdžios savarankiškos ir nepriklausomos, jos vykdo tai, kas atitinka jų kompetenciją. Pastaruoju metu ypač didelio dėmesio susilaukia teismai.

Prezidentas Valdas Adamkus pradėjo atsisveikinimo keliones užsienyje ir paskutinių susitikimų seriją su kitų valstybių vadovais. Praėjusią savaitę jis perskaitė ir paskutinį metinį pranešimą Lietuvoje. Politikos apžvalgininkai prabilo apie V.Adamkaus eros pabaigą Lietuvoje.

Prezidento Valdo Adamkaus metiniame pranešime buvo jaučiamas "mokytojo tonas", teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas, apžvalgininkas Kęstutis Girnius.

 „Sugiharos fondas - diplomatai už gyvybę“ 2008-ųjų Tolerancijos žmogumi šeštadienį paskelbė žurnalistą Mykolą Drungą. Titulo laimėtojui įteiktas diplomas ir medalis su Lietuvoje dirbusio Japonijos diplomato Chiune Sugiharos, kuris padėjo išsigelbėti nuo nacių persekiojimo tūkstančiams žydų per Antrąjį pasaulinį karą, atvaizdu.

Įvairių apklausų duomenimis, geidžiamiausia kandidatė į prezidentus yra eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Apie ją kaip apie tinkamą kandidatę yra kalbėję įvairių politinių jėgų atstovai. Tuo tarpu politologus labiausiai stebina, kad dėl bendro kandidato sutaria konservatoriai ir socialdemokratai. Iki šiol politikė D. Grybauskaitė išlaiko paslaptį ir nesako, ar kandidatuos pavasarį vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

2008-ųjų Tolerancijos žmogaus titului nominuoti teisininkas Dainius Žalimas, bei trys buvę Laisvosios Europos radijo apžvalgininkai kultūrologas Laimantas Jonušys bei žurnalistai Mykolas Drunga ir Kęstutis Girnius. Nominaciją savo vardu skelbia Sugiharos fondo valdyba, atsižvelgdama į visuomeninės ekspertų komisijos siūlymus.

Seimo Žmogaus teisių komitete trečiadienį aptariant pranešimus, esą masiškai klausomasi telefoninių pokalbių, komiteto narys socialliberalas Valerijus Simulikas tvirtino žinąs, kad klausomasi ir jo. „Mano visa šeima klausoma ir socialdemokrato Edvardo Žakario“, - per komiteto posėdį pareiškė politikas.

Keliolika žurnalistų, politologų sutrikę: jų telefoniniai pokalbiai atpasakojami aukščiausiems valstybės vadovams, žmonės iš Valstybės saugumo departamento (VSD) skleidžia žinią apie „vanagus“ - valstybės priešus, siekdami izoliuoti naująją valdžią nuo senosios kritikų. Povilas - pasiuntinukas Rinkimų rezultatai jau buvo paskelbti, Andrius Kubilius nominuotas premjeru, tačiau vis dar jautėsi laisvas bendrauti, su kuo nori ir kada nori.

Prieš 2008 metų Seimo rinkimus „valstybininkų“ klano priešakiniuose bastionuose – Užsienio reikalų ministerijoje (URM), Valstybės saugumo departamente (VSD) ir Prezidentūroje – tvyrojo slogi atmosfera. Nors klanas jau seniai kontroliavo praktiškai visas pagrindines Lietuvos valstybės institucijas, buvo baimintąsi, jog rinkimus gali laimėti jėgos, kurios jau nebepakęs tokio valstybės profanavimo.

Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius, viešai paskelbtame komentare išsakęs nuomonę dėl VSD pareigūnų galimai neteisėto spaudimo, trečiadienį susitiko su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu (NSGK). NSGK praėjusią savaitę jau išklausė Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Povilo Malakausko paaiškinimus.

Visuomeninis judėjimas „Piliečių santalka“, politikos apžvalgininkui Kęstučiui Girniui išsakius nuomonę, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai galimai jam darė neteisėtą spaudimą, paragino prezidentą Valdą Adamkų atsakyti, ar saugumas slapta seka Lietuvos žurnalistus, vykdo jų atžvilgiu operatyvinę veiklą.

Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius, viešai paskelbtame komentare išsakęs nuomonę dėl VSD pareigūnų galimai neteisėto spaudimo, trečiadienį susitinka su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu (NSGK). NSGK praėjusią savaitę jau išklausė Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Povilo Malakausko paaiškinimus.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) tik apsimeta, kad dirba. Iš tikrųjų provokacijas prieš žurnalistus ir kitus piliečius rengia ir pats saugumas, ir kas tik nori. Penktadienį provokaciją prieš dienraštį „Respublika" surengė žurnalistu apsimetęs rusakalbis vokietis. Didieji sargai miega Atkirčio sulaukusiam apsimetėliui ir jo sėbrams skubiai išvažiavus iš redakcijos kiemo, „Respublika" iškart paskambino VSD generaliniam direktoriui Povilui Malakauskui.

Žinomas apžvalgininkas Kęstutis Girnius neatsisako savo priekaištų Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir jo vadovui Povilui Malakauskui. Jis sako nesiimąs spręsti, ar VSD veikė pagal įstatymus, tačiau pati žurnalistų „perspėjimo“ praktika jam neatrodo demokratiška. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) ir žiniasklaidai Povilas Malakauskas neigė, jog ši institucija daro spaudimą žurnalistams.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį uždarame posėdyje išklausė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Povilo Malakausko paaiškinimus dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, jog ši institucija daro spaudimą žurnalistams. P. Malakauskas: perspėsime visus P. Malakauskas po posėdžio žurnalistams aiškino, kad laikosi Valstybės saugumo departamento ir Operatyvinės veiklos įstatymų, visi veiksmai yra teisėti, o jų turinio jis niekada nekomentuosiąs.

Kadaise savo pasaulinės šlovės įkalnėje čekų rašytojas Milanas Kundera knygoje Ta nepaprasta būties lengvybė  pradėjo nesuprastų žodžių žodynėlio kūrimą. Romano herojai – po 1968 metais sovietų ir jų sąjungininkų kariuomenės užgniaužto „Prahos pavasario“ į Vakarus pabėgusi menininkė ir jos vakariečiai draugai – atskleidžia skirtingas tais pačiais žodžiais vadinamų reiškinių savybes.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai dirba „kaip senais gerais laikais“. Pagrindinis saugumiečių taikinys – ne valstybės pamatus iš tikrųjų griaunančios jėgos, o savo nuomonę turintys ir išsakyti jos nebijantys žurnalistai. „Plovė smegenis“ Šįkart saugumiečių akiratyje atsidūrė politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius. Žmogus, dažnai kritiškai rašantis apie Konstitucinio Teismo (KT), prezidento sprendimus.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vykdoma žurnalistų stebėsena ir mėginimai spausti nepatinkančius politikos apžvalgininkus gali būti verta naujo specialaus parlamentinio tyrimo. Tokios galimybės neatmetė naujasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Arvydas Anušauskas. Konservatorius A. Anušauskas portalui „Balsas.lt“ trečiadienį patvirtino, jog VSD vadovas Povilas Malakauskas yra kitą savaitę kviečiamas pasiaiškinti komitetui.

Žinomas apžvalgininkas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Kęstutis Girnius teigia sulaukęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų perspėjimų, kuriuos pats apžvalgininkas vertina kaip jam darytą spaudimą dėl viešai reiškiamos kritiškos nuomonės. Parlamentarai siūlo dėl šio įvykio nedelsiant sušaukti atitinkamos Seimo komisijos posėdį.

Galima nedviprasmiškai atsakyti. Ne. Nors John McCain irgi būtų buvęs geras prezidentas, Lietuvai Obama išrinkimas yra naudingesnis. Nereikia laukti didesnių pokyčių Amerikos politikoje Lietuvos atžvilgiu. Tradiciškai JAV draugiškai nusiteikusi Lietuvai, ir nėra pagrindo manyti, kad šios nuostatos keisis. Obama Lietuvai neskirs daug dėmesio, bet ir Rusijai nebus teikiama pirmenybė.

Rusija savo Kaliningrado anklave Europoje, besiribojančiame su NATO narėmis Lenkija ir Lietuva, dislokuos taktines raketų sistemas „Iskander“, taip atsakydama į JAV priešraketinės gynybos (PRG) planų įgyvendinimą Rytų Europoje, trečiadienį sakė prezidentas Dmitrijus Medvedevas. „Jeigu reikės neutralizuoti PRG sistemą, Kaliningrado srityje bus dislokuotas raketų kompleksas „Iskander“, - sakė jis skaitydamas trečiadienį pranešimą Federaliniam Susirinkimui.

Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) Parlamentinės Asamblėjos (PA) atstovai atvyko į Lietuvą išsiaiškinti, koks jos požiūris į energetinį saugumą. Nuo antradienio iki ketvirtadienio Lietuvoje viešėsiantys NATO Parlamentinės Asamblėjos komitetų nariai taip pat siekia sužinoti apie ekonominius ir politinius pokyčius Centrinėje ir Rytų Europoje bei Rusijoje, pranešė Seimo kanceliarija.

Taip. Lietuvos prezidentas nepartinis Valdas Adamkus bando jį kurti. Nepartinė Dalia Grybauskaitė – geriausia galima kandidatė į premjero kėdę, pareiškė jis praėjusią savaitę, ieškodamas naujai Vyriausybei vadovo, dabartinei baigus kadenciją kartu su naujo Seimo išrinkimu. Ir visi nuščiuvome. Šis staigus, netikėtas ir, palyginti, ankstyvas paprastai tokiais atvejais visada atsargaus bei santūraus Valdo Adamkaus iššokimas visuomenę gerokai supurtė.

Vienintelis teigiamas rinkėjų nuvylimo vaisius – referendumo dėl branduolinės veiklos pratęsimo žlugimas, teigia Kęstutis Girnius („Alfa.lt“, 2008-10-15), vertindamas šį bandymą gelbėti blogą ir dar pablogėsiančią Lietuvos energetikos padėtį, jeigu pigiai elektrą tiekianti jėgainė Ignalinoje bus uždaryta. Ir kas čia teigiamo, tuojau pat kyla klausimas, jeigu numatytas veiksmas plos per gyventojų kišenes, net kelis kartus padidindamas kilovato kainą? Atsakymą bando surasti pats teiginio autorius.

Jaunimo organizacijų rengiamame projekte jaunimą sąmoningai balsuoti Seimo rinkimuose kvies žymūs visuomenės atstovai ir pramogų pasaulio žvaigždės. Pirmadienį Piliečių santalkos jaunimo iniciatyvinė grupė kartu su Lietuvos moksleivių sąjunga ir Lietuvos mokinių parlamentu dešimtyje Lietuvos savivaldybių pradėjo įgyvendinti projektą „Jaunime, rinkis rimtai“. Projekte kartu su iniciatyvine grupe rengiasi dalyvauti grupės „G&G Sindikatas“ narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras, grupės „Skamp“...

Europos Sąjungos valstybių vadovų sprendimas atidėti derybas su Rusija dėl strateginės partnerystės sutarties, kol Rusija neatitrauks savo pajėgų iš Gruzijos - teisingas bei optimaliausias, tačiau kol kas sunku prognozuoti, kokia bus Rusijos reakcija į jį, teigia politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius. „Aš manau, kad tai gana protingas sprendimas, nes vis tiek yra daug dėmesio skiriama Gruzijos gynimui, o ne Rusijos baudimui.

Maskvos sprendimas pripažinti dviejų Gruzijos separatistinių regionų - Abchazijos ir Pietų Osetijos - nepriklausomybę sukėlė pasipiktinimų audrą ir Lietuvoje. Mūsų šalies ekspertai tokį Kremliaus žingsnį įvertino kaip agresiją.

Pripažinusi separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų nepriklausomybę, Rusija peržengė ribą, todėl ir nuosaikesnės pozicijos Maskvos atžvilgiu besilaikiusios Europos valstybės bus priverstos užimti griežtesnę liniją, mano politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius. Eltos paklaustas, ar po prezidento Dmitrijaus Medvedevo pareiškimo tradiciškai Rusijai palankesnės šalys, tokios kaip Vokietija ir Prancūzija, užims griežtesnę poziciją, K. Girnius teigė, kad tai labai realu.

Duodamas interviu LNK „Žinioms“ politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius prognozavo, kad įsiveržusi Rusijos kariuomenė neturėtų peržengti dabartinės Pietų Osetijos sienos ir stengsis atstatyti buvusią padėtį. Taip Rusija galės vaizduoti, kad atseit gina osetinus, o, jei veržtųsi į Gruziją, to sakyti negalėtų. K. Girniaus įsitikinęs, jog NATO nepaisys Rusijos notos neremti Gruzijos ir jos Prezidento.

Pernelyg atkakli Lietuvos parama galėjo suteikti Gruzijos prezidentui Michailui Saakašviliui šiek tiek pasitikėjimo savimi, tačiau ir be jos Gruzijos lyderis greičiausiai būtų ėmęsis karingų žingsnių atskilusios Pietų Osetijos atžvilgiu, mano politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius. Eltai komentuodamas įsiliepsnojusį konfliktą K. Girnius sakė manąs, jog Lietuvos valdžia turėtų skatinti kiek įmanoma greičiau nutraukti karinį konfliktą, tačiau tai gali būti jau per vėlu.

„Amerikos balso“ ir „Laisvosios Europos“ radijo darbuotojai žinojo, kad yra girdimi Lietuvoje ir gūdžiais sovietmečio laikais. Tai, kalbėdami „Žinių radijo“ laidoje, patvirtino ilgamečiai abiejų radijo stočių  darbuotojai – Romas Sakadolskis ir Kęstutis Girnius. Sekmadienį, kalbėdami „Žinių radijo“ laidoje „Laisvės kryžkelės“, kurią stotis rengia kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centru, tvirtino R. Sakadolskis ir K. Girnius.

Žinios apie tariamas JAV derybas su Lietuva dėl priešraketinio skydo dislokavimo jos teritorijoje - galimai spaudimo priemonė JAV derybose su Lenkija tuo pačiu klausimu, mano užsienio politikos apžvalgininkas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Girnius. „Manau, kad tai greičiau spaudimo priemonė. Vis tiek Amerikai daug svarbiau gauti leidimą dislokuoti priešraketinės gynybos skydą Lenkijoje.

Šiandien garsūs rašytojai, aktoriai, filosofai, politikai, signatarai, pirmosios Vyriausybės ministrai ir kiti visuomenės veikėjai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą (LRT) ragindami įpareigoti LRT administraciją atnaujinti Dariaus Kuolio tiesiogiai vedamas laidas Lietuvos radijuje ir televizijoje.

Ketvirtadienį Vilniaus Universitete pristatyta studija apie galimą naująjį ES ir Rusijos strateginį susitarimą. Studija, kurią parengė „Rytų geopolitikos studijų centras“, pasirodė pačiu laiku. Tik trečiadienį  tapo aišku, kad 27 ES narės pagaliau susitarė dėl derybų mandato, kuriuo vadovaudamasi Europos Komisija sieks pasirašyti su Rusija naują strateginį susitarimą. Tačiau vien tuo procesas dar nesibaigia.

Daugėja pranešimų, jog Nacionalinis transliuotojas – Lietuvos radijas ir televizija (LRT) gali atsisakyti Dariaus Kuolio laidų.  Pranešama, jog naujasis LRT vadovas Audrius Siaurusevičius „D.Kuolio atvejį“ žada nagrinėti labai griežtai.

Nors prezidentas apgailestauja dėl ribotų prezidento galių, savo pasyvumu jis dar labiau silpnina prezidento instituciją. Atsakydami į priekaištus, kad prezidentas Valdas Adamkus yra neveiklus ir neveiksmingas, jo gynėjai aiškina, jog prezidento galios ribotos, savaitraštyje „Veidas“ rašo Kęstutis Girnius. Prezidento institucija esą silpna. Jam nėra pavaldi nei Vyriausybė, nei Seimas. Jis nesudaro valstybės biudžeto, nepriima sprendimų, kurie labiausiai lemia paprastų piliečių gyvenimą.

Nors prezidentas apgailestauja dėl ribotų prezidento galių, savo pasyvumu jis dar labiau silpnina prezidento instituciją. Atsakydami į priekaištus, kad prezidentas Valdas Adamkus yra neveiklus ir neveiksmingas, jo gynėjai aiškina, jog prezidento galios ribotos. Prezidento institucija esą silpna. Jam nėra pavaldi nei Vyriausybė, nei Seimas. Jis nesudaro valstybės biudžeto, nepriima sprendimų, kurie labiausiai lemia paprastų piliečių gyvenimą.

Po skustagalvių eitynių Vilniuje kovo 11 d. svarstomos įstatymų pataisos, kuriomis siekiama uždrausti ar apriboti nacių ir komunistų simbolikos naudojimą, viešą šių ideologijų skleidimą ar jas propaguojančių politinių organizacijų kūrimąsi. Taip pat siūloma iki dvejų metų laisvės atėmimu nubausti asmenis, kurie viešai pritaria SSRS ir nacistinės Vokietijos agresijai prieš Lietuvą, okupacinių režimų vykdytiems nusikaltimams, juos teisina, menkina ar neigia.

Lietuvos politinių partijų sistemos tapimas bespalve mišraine turi rimtų pasekmių. Apie tai savaitraštyje „Veidas“ rašo politikos apžvalgininkas, Vilniaus universiteto TSPMI docentas Kęstutis Girnius.Migla gaubia Lietuvos politines partijas. Vis sunkiau atspėti, kokių principų jos laikosi, kam atstovauja, kokie pagrindiniai jų politiniai siekiai, su kuriomis politinėmis jėgomis jos bendradarbiaus. Šis neapibrėžtumas kenkia Lietuvos demokratijai.