karinė invazija

Rusų okupuotame rytiniame Ukrainos Donecko mieste sekmadienį driokstelėjo sprogimas. Prokremliški pareigūnai apkaltino ukrainiečius dėl raketų atakos, per kurią nukentėjo mero biuras Donecko mieste. Atskirai Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Rusijos raketos pataikė į miestą šalia Zaporižios atominės elektrinės ir sužeidė šešis žmones. Apie šiuos incidentus pranešta Ukrainai tęsiant kontrpuolimą ir atsikovojant vis daugiau teritorijų.

Šimtai žmonių šeštadienį susirinko dalyvauti pašiepiamajame referendume dėl Rusijos ambasados Varšuvoje aneksavimo. Tai dalis protesto, kurį surengė kelios visuomeninės grupės. „Šį sezoną populiarios aneksijos“, – sakoma organizatorių pranešime, su aliuzija į neseniai Maskvos surengtus referendumus Ukrainoje – Vakarų atmestus kaip fiktyvius, – po kurių Rusija pareiškė aneksuojanti keturis okupuotus regionus.

Iranas planuoja Rusijos Federacijai perduoti balistines raketas „žemė-žemė“ kovoje prieš Ukrainą. Šią išvadą padarė vienos iš JAV sąjungininkių žvalgybos atstovai, rašo UNIAN, remdamasi „The Washington Post“ gauta informacija. Publikacijoje teigiama, kad žvalgybos pareigūnai apie galimą Irano tolimesnį žingsnį jau informavo Jungtines Valstijas ir Ukrainą.

JAV kariuomenės vadas Europos žemyne, generolas leitenantas Benas Hodgesas tvirtina, kad nepasitikėjimas Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu ir Kremliaus generalinio štabu gali sukelti tikrų tikriausią „sprogimą“ šalyje, rašo UNIAN. Pasak kariuomenės vado, V. Putinas paskyrė naują kariuomenės generolą Sergejų Surovikiną todėl, kad jis jam yra itin ištikimas. „S. Surovikinas – naujasis Rusijos okupacinių pajėgų [Ukrainoje] vadas – yra žinomas dėl savo brutalumo ir korumpuotumo.

Britų žvalgyba skelbia, kad Rusija yra nepajėgi gaminti amunicijos tokiu tempu, koks yra poreikis karo fronte. Teigiama, kad ateityje tai apsunkins galimybę Kremliui suduoti naujus smūgius skirtingiems taikiniams, rašo UNIAN. Pirmadienį, spalio 10 d., Rusija į Ukrainos teritoriją paleido daugiau kaip 80 raketų, tačiau šalies agresorės gynybos pramonė nespėja gaminti amunicijos, todėl Kremliaus karinės atsargos mažėja, o tai gali užkirsti kelia ateityje pasiekti karinius tikslus.

Ukrainos kariuomenė pranešė, kad nuo Rusijos pradėtos karinė invazijos pradžios nukautų rusų okupantų skaičius pasiekė 65 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranešime priduriama, kad per pastarąją parą taip pat buvo nukauta 300 rusų karių. Be to, nuo karinės invazijos pradžios jau buvo sunaikinti 2 tūkst. 529 rusų kariuomenės tankai, taip pat 5 tūkst. 193 šarvuočiai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį sakė, kad šiuo metu „sudėtingiausia“ padėtis yra prie Bachmuto, praėjus kelioms dienoms po to, kai prorusiškos pajėgos paskelbė artėjančios prie šio rytinio miesto. „Donecko ir Luhansko regionuose išlieka labai sudėtinga padėtis, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi. – Sudėtingiausia padėtis, kaip ir ankstesnėmis dienomis, yra prie Bachmuto. Mes vis dar laikomės savo pozicijų.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai sako, kad sukarinta organizacija „Wagner“ stengiasi parodyti savo viršenybę prieš Rusijos gynybos ministeriją ir Kremliaus sausumo pajėgas. Spalio 13 d. buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame Juodosios jūros laivyno 126-osios pakrančių apsaugos brigados kariai, esantys Chersono srityje, skundžiasi, kad jie kovoja šioje srityje nuo karo pradžios be jokio atokvėpio, karių rotacijos.

Turtingiausiu pasaulio žmogumi laikomas Elonas Muskas šeštadienį pareiškė, kad jo kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ toliau finansuos jos sukurtą palydovinio ryšio „Starlink“ paslaugą Ukrainoje, kurią ji Kyjivo prašymu pati ir pradėjo teikti pirmosiomis Rusijos sukelto karo dienomis. Anksčiau šią savaitę „SpaceX“ pareiškė, jog nebegali finansuoti „Starlink“ Ukrainoje.

Ukraina toliau talžo Rusijos kariuomenę, o pergalė kare vis labiau artėja. Ekspertai sako, kad jeigu rusų okupantams pavyks išsilaikyti iki Kalėdų, tai Kremliui bus didelis laimėjimas.

Iranas vėl atmetė kaltinimus, esą Teheranas Rusijai patiekė ginklų, „skirtų naudoti kare Ukrainoje“, šeštadienį pareiškė šalies užsienio reikalų ministerija. Kyjivas ir daugelis jo Vakarų sąjungininkų yra apkaltinę Maskvą smūgiams Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis naudojant Irane pagamintas bepilotes skraidykles. Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai rengiasi svarstyti šį klausimą pirmadienį Liuksemburge įvyksiančiame susitikime.

Į Baltarusią atvyko tūkstančiai rusų karių – jie prisijungs prie bendrų Rusijos ir Baltarusios pajėgų. Tačiau pats Baltarusios prezidentas veidmainiauja – ir toliau nepripažįsta, kad dalyvauja Putino pradėtame kare. O kol telkiamos pajėgos, dega ir Rusijos miestai – vakar netoli Ukrainos pasienyje esančio Belgorodo pleškėjo šiluminė elektrinė, šiandien dega naftos bazė. Patys rusai šiąnakt apšaudė Ukrainos miestus – vien į Zaporižią paleido 10 raketų.

Norvegija šeštadienį pranešė sulaikiusi droną ir foto įrangą turėjusį Rusijos pilietį, kuris buvo pastebėtas daręs tolimoje šiaurėje esančio oro uosto nuotraukas. Tai jau antras toks sulaikymas per vieną savaitę. Tokios priemonės buvo imtasi tuo metu, kai Norvegija yra padidinusi budrumo lygį, nes buvo gauti keli pranešimai apie paslaptingus dronus, pastebėtus netoli jūrinių naftos ir dujų gręžimo platformų, kurias eksploatuoja didelė energetikos bendrovė.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė šeštadienį įspėjo, kad, Maskvai siekiant didinti savo „hibridinio karo“ mastą, Rusija galėtų mėginti provokuoti nesutarimus Vakaruose per pabėgėlius. „Šiame kare kariaujama ne tik ginklais, kariaujama taip pat energija ir čia mes esame radę atsakymą. Tačiau taip pat bus kariaujama pasitelkiant baimę ir nesutarimus, ir būtent tam mes turime užkirsti kelią“, – pareiškė Annalena Baerbock Žaliųjų partijos, kuriai ji atstovauja, kongrese.

Jungtinėse Valstijose (JAV) viešinti finansų ministrė Gintarė Skaistė Iždo departamento atstovus kvietė plėsti sankcijas Rusijai, užtikrinti paramą jos agresiją patiriančiai Ukrainai. Susitikime su JAV Iždo sekretorės pavaduotoju Wally Adeyemo ji taip pat kvietė priimti koordinuotus sprendimus, kurie padėtų sumažinti globalias energijos kainas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtina, kad Maskva beveik aštuonis mėnesius trunkančios invazijos Ukrainoje metu „viską daro teisingai“. Taip jis teigė nepaisydamas gėdingų pralaimėjimų prieš Kyjivo pajėgas, gausiančias 725 mln. dolerių (apie 746 mln. eurų) naujos Jungtinių Valstijų karinės paramos.

Rusijos karinę agresiją patiriančios Ukrainos pagalbai kitąmet prireiks 37 mlrd. JAV dolerių tarptautinių donorų paramos, jos gairės jau aiškios, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Vašingtone dalyvavusi Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko susitikime dalyvavusi finansų ministrė lrt radijui teigė, kad bus užtikrinama trumpalaikė pagalba, tačiau tariamasi ir dėl ilgalaikės finansinės paramos, kuri būtų skiriama Ukrainos atstatymui po karo.

Rusijos invazija į Ukrainą verčia Airiją permąstyti savo ilgametę karinio neutralumo tradiciją, naujienų agentūrai AFP sakė šalies Europos reikalų ministras Thomas Byrne'as. Visuomenė dar gali būti nepasirengusi narystei JAV vadovaujamame NATO aljanse, tačiau nėra abejonių, kur nukreiptos airių simpatijos, sakė Th. Byrne'as per interviu, kurį davė viešėdamas Prancūzijoje.

Raudonasis Kryžius penktadienį paragino jam „nedelsiant ir netrukdomai“ suteikti prieigą prie tūkstančių karo belaisvių, kurių iki šiol negalėjo aplankyti per karą Ukrainoje. „Dalijamės nusivylimu dėl to, kad negalime patekti pas visus karo belaisvius, laikomus tarptautiniame ginkluotame konflikte tarp Rusijos ir Ukrainos“, – žurnalistams Ženevoje sakė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) atstovas spaudai Ewanas Watsonas.

Norvegija penktadienį pranešė sulaikiusi rusą, kuris mėgino įvažiuoti į Rusiją per pasienio punktą Skandinavijos šalies tolimojoje šiaurėje ir su savimi turėjo dvi bepilotes skraidykles bei daugybę nuotraukų ir vaizdo įrašų. Tokios priemonės buvo imtasi tuo metu, kai Norvegija yra padidinusi budrumo lygį, nes buvo gauti keli pranešimai apie paslaptingus dronus, pastebėtus netoli jūrinių naftos ir dujų gręžimo platformų, kurias eksploatuoja didelė energetikos bendrovė.

Europos Komisija penktadienį sakė neatmesianti galimybės sustabdyti Serbijai taikomą išimtį, pagal kurią jos piliečiams, vykstantiems į Europos Sąjungą, nereikia vizų, jei Belgradas nepažabos nelegalios migracijos iš Serbijos teritorijos į bloką. „Neatmesiu nieko, bet tikrai manau ir tikrai tikiuosi, kad gerai bendradarbiausime“, – sakė už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson, atvykusi į ES vidaus reikalų ministrų susitikimą šiai problemai aptarti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pažadėjo pergalę prieš Rusiją, jo šaliai minint pirmąją valstybinę Gynėjų dieną nuo Maskvos invazijos pradžios beveik prieš aštuonis mėnesius. „Spalio 14 dieną reiškiame savo dėkingumą... dėkingumą visiems, kurie praeityje kovojo už Ukrainą. Ir visiems, kurie už ją kovoja dabar. Visiems, kurie laimėjo tada. Ir visiems, kurie tikrai laimės dabar“, – sakė Ukrainos lyderis vaizdo kreipimesi šiai progai pažymėti.

Čekijos vyriausybė trečiadienį pareiškė uždrausianti Rusijos turistams, menininkams ir sportininkams, turintiems bet kurios ES narės išduotas vizas laisvam judėjimui Šengeno zonoje, atvykti į šalį. „Tai visų pirma susiję su žmonėmis, kurie pasiekia Čekijos Respubliką atvykdami į Prahos oro uostą“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky (Janas Lipavskis) ir pridūrė, kad apribojimai įsigalios nuo spalio 25 dienos.

Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad rusų pajėgos vykdo agresyvų puolimą netoli pramoninio Bachmuto miesto rytinėje Donecko srityje, o Rusijos remiamos prorusiškų separatistų pajėgos paskelbė užėmusios kelis kaimus netoli Ukrainos kontroliuojamo ir daug savaičių rusų apšaudomo miesto.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi „grįžti prie derybų stalo“ aptarti taikos sudarymą Ukrainoje, trečiadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir pridūrė, kad Kyjivui taip pat ateis laikas derėtis.

Ketvirtadienį Jungtinė Karalystė pareiškė, kad tieks Ukrainai priešlėktuvinės gynybos raketų, skirtų apsiginti nuo Rusijos išpuolių, ir pirmą kartą suteiks raketų, galinčių numušti sparnuotąsias raketas. Šis pranešimas paskelbtas po to, kai Vakarų sąjungininkai trečiadienį pažadėjo skubiai tiekti Ukrainai naujas oro gynybos priemones, kad sustiprintų apsaugą nuo Rusijos oro atakų.

Europos Sąjunga (ES) nori ateinančią žiemą apmokyti iki 15 tūkst. ukrainiečių karių, sekmadienį rašo vokiečių savaitraštis „Welt am Sonntag“, remdamasis ES aukšto rango diplomatais ir atitinkamomis rezoliucijomis. Pasak leidinio, kurį cituoja „Deutsche Welle“, mokymo centrai veiks Vokietijoje ir Lenkijoje, o mokymo misijos įgaliojimai iš pradžių galios dvejus metus.

Ankstų šeštadienio rytą įvykus sprogimams ir suniokojus Krymo tiltą, kai kuriose Simferopolio miesto parduotuvėse buvo įvesti ribojimai, rašo UNIAN. Prekybos centruose vienas asmuo galėjo įsigyti ribotą tam tikrų produktų kiekį. Ribojimai buvo taikomi cukrui ir grūdinės kultūros produktams. Štai vienas asmuo galėjo „Yabloko“ ir „PUD“ prekybos centruose galėjo įsigyti ne daugiau kaip 3 kilogramų cukraus, grikių ar ryžių. Tiesa, kitus produktus gyventojai galėjo įsigyti be apribojimų.

Rusijos opozicionierius Genadijus Gudkovas įvardijo dvi galimas priežastis, kas susprogdino Krymo tiltą, rašo UNIAN. Pasak opozicionieriaus, tikėtina, kad gerai suorganizuotą ataką įvykdė Ukrainos ginkluotosios pajėgos arba tai buvo Rusijos saugumo pajėgų įvykdyta provokacija.  „Turiu dvi versija. Pirmoji, kad tai yra sėkminga Ukrainos kariuomenės įvykdyta ataka, kuri leido suniokoti tiltą.

Skelbiama, kad Ukrainos kariuomenė ir toliau sėkmingai vykdo kontrpuolimą, o dabar siekiama išlaisvinti Luhanską. Ukrainos kariuomenė ruošiasi tolimesniam kontrpuolimui Luhansko srityje, kur šiuo metu teritorijos kontrolę yra perėmę rusų kariai, rašo CNN, remdamasi Luhansko srities administracijos vadovo Serhijaus Haidai pranešimu.

Karo ekspertas Olegas Ždanovas teigia, kad Rusijos pradėta invazija Ukrainos teritorijoje gali baigtis perversmu Rusijos Federacijoje arba visišku rusų kariuomenės pralaimėjimu, rašo UNIAN. „Putinas niekada nepripažins pralaimėjimo ir priešinsis iki paskutiniųjų. Tačiau pagrindinis klausimas: kas užtikrins šią pabaigą? <...> Kai šis  [nukautų mobilizuotų asmenų] skaičius išaugs, kita mobilizuotų asmenų grupė kategoriškai atsisakys dalyvauti kare Ukrainoje.

Vokietija ir Slovakija Ukrainai perduos dar daugiau karinės technikos. Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas savo socialiniame tinkle sekmadienį „pasveikino“ Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną su 70-mečiu ir parašė, kad šia proga Slovakija perduos Ukrainai dvi naujas „Zuzana“ haubicas. Tuo metu Vokietija taip pat pranešė, kad Ukrainai perduos dar daugiau ginklų, karinės technikos. Skelbiama, kad bus perduotos IRIS-T oro gynybos sistemos ir 100 tankų iš Graikijos ir Slovakijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Telegram“ tinkle pasidalijo vaizdais iš Zaporižios, kur naktį rusų kariuomenė įvykdė kraupias atakas. Po įkeltomis nuotraukomis ir vaizdo įrašu V. Zelenskis parašė: „Pasaulis turi pamatyti tikrąją tiesą. Raketų ataka prieš Zaporižios gyventojus sunaikino gyvenamuosius, privačius namus, kur žmonės naktį miegojo, tiesiog gyveno, prieš nieką nekovojo. Ukraina niekada nenorėjo šio karo. Ukraina nepadarė nieko, kad karas būtų išprovokuotas.

Rusų narai sekmadienį tyrinėja vandenis po Krymo tiltu, praėjus dienai po didžiulio sprogimo, per kurį žuvo trys žmonės ir per kurį apgadinta pagrindinė Rusijos kelių ir geležinkelių jungtis su Maskvos aneksuotu Ukrainai priklausančiu pusiasaliu. „Įsakome atlikti tyrimą narams, jie pradės darbą nuo šeštos valandos ryto“, – vėlai šeštadienį valstybinei žiniasklaidai sakė Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Maratas Chusnulinas.

Rusijai praėjusią naktį apšaudžius Zaporižią, žuvo mažiausiai 17 žmonių, taip pat padaryta žalos gyvenamiesiems namams, sekmadienį pranešė vienas šio Ukrainos miesto aukšto rango pareigūnas. „Po naktinės raketų atakos Zaporižioje buvo apgadinta mažiausiai 20 namų ir apie 50 daugiaaukščių pastatų. Kol kas žuvo 17 žmonių“, – platformoje „Telegram“ rašė Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas. Pasak jo, taip pat nukentėjo keturios švietimo įstaigos.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pateiktoje analizėje teigiama, kad suduotas smūgis Krymo tiltui padarys įtaką transporto priemonių judėjimui, taip pat tai gali lemti ir tiekimo sutrikimus, rašo „Sky News“. „Geležinkelio pervažos žalos mastas nėra tiksliai žinomas, tačiau bet kokie rimti nesklandumai greičiausiai padarys didelę įtaką Rusijos ir taip komplikuotai galimybei sustiprinti savo karines pajėgas pietinėje Ukrainos dalyje“, – sakoma pranešime.

Siekiant numesti atsakomybę nuo Rusijos fiurerio Vladimiro Putino pečių dėl suduoto galingo smūgio Krymo tiltui, Kremlius jau rado atpirkimo ožį – tai Rusijos gynybos ministerija, kuriai jau buvo išreikšta kritika, rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) atstovai.

Sekmadienį paskelbta, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pirmininkaus savo saugumo tarybos posėdžiui, sekmadienį pranešė Kremlius vietos naujienų agentūroms. Tuo metu Ukrainos žvalgybos skelbia, kad Rusija siekia į karą įtraukti ir Baltarusiją.

Šeštadienį nugriaudėjus galingiems sprogimams ir suniokojus Krymo tiltą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rusų karius bėgti arba pasiduoti, rašo UNIAN. Vakariniame vaizdo įrašę V. Zelenskis tvirtino, kad kiekvienas rusų karys, kuris savanoriškai sutiks pasiduoti, išsaugos savo gyvybę. „Geriausias variantas okupantams – pabėgti dabar, kol dar yra galimybė. Jeigu jie bus priversti pasilikti, kiekvienas okupantas gali surasti būdų, kaip pasiduoti ir tapti karo belaisviu.

Ukrainos žvalgyba praneša, kad Maskvoje prasidėjo kariškių areštai, skelbia UNIAN. Ukrainos gynybos ministerijos atstovai praneša, kad, prasidėjus suėmimams, Maskvos centre blokuojamas eismas, o į miestą įžengė operatyvinės paskirties – „Rosgvardijos“ elito – daliniai“. Priduriama, kad „Rosgvardijos“ daliniai su policija juda link centrinės miesto dalies.

Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada nebus dislokuojama šalyje nuolat, bet, kilus krizei, būtų permesta į Lietuvą per 10 dienų, teigia abiejų šalių gynybos ministrai. „Mes užtikrinsime, kad brigada galėtų būti perkelta į Lietuvą per nedidelį laiko tarpą, per dešimt dienų. Todėl yra labai svarbu, kad mes nuolat darytume pratybas“, – spaudos konferencijoje Rukloje, Jonavos rajone, šeštadienį sakė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.

Lietuvoje šeštadienį viešinti Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht sako, kad būtina įvertinti Rusijos grasinimus Lietuvai ir būti pasirengus reaguoti. „Išgirdome Rusijos grasinimus Lietuvai, įgyvendinančiai Europos sankcijas pasienyje su Kaliningradu. Tai toli gražu ne pirmi tokie grasinimai, turime juos vertinti ir būti pasirengę“, – lankydamasi Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados štabo inauguracijoje Rukloje, Jonavos rajone, sakė Ch. Lambrecht.

Ukrainos valdžios atstovai pasišaipė iš Rusijos, tačiau tiesiogiai neprisiėmė atsakomybės dėl sprogmens sunkvežimyje suniokoto tilto, pastatyto kaip vienintelė Maskvos jungtis su aneksuotu Krymu. Kerčės tiltas, 2018-aisiais asmeniškai inauguruotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino, yra itin svarbi transporto jungtis gabenti karinę techniką Ukrainoje kovojantiems rusų kariams.

Nuo rugsėjo 19 dienos Baltijos šalyse ir Lenkijoje įsigaliojus griežtesnei Rusijos piliečių atvykimo tvarkai, pasieniečiai į Lietuvą neįleido 363 rusų, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Kaip BNS informavo VSAT atstovas Giedrius Mišutis, nuo ribojimų pradžios į Lietuvą buvo įleisti 23 tūkst. 978 Rusijos piliečiai. Daugiausiai tarp jų – supaprastintu tranzitu į Kaliningrado sritį ir atgal vykę asmenys. VSAT duomenimis, mažiausias įleistų rusų skaičius fiksuotas spalio 5 dieną.

Per Rusijos raketų smūgį infrastruktūros objektams ir gyvenamiesiems namams Zaporižioje žuvo mažiausiai 14 žmonių, vėlai penktadienį pranešė pareigūnai. Anksčiau penktadienį skelbta apie 11 aukų. Septynios raketos miestui smogė ketvirtadienį prieš aušrą; trys iš jų nukrito miesto centre. „Toliau gauname liūdnų naujienų... Kol kas žuvusiųjų skaičius padidėjęs iki 14“, – per platformą „Telegram“ pranešė vietos tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paskelbė, kad ukrainiečių pajėgos per praėjusio mėnesio pabaigoje pradėtą kontrpuolimą atkovojo beveik 2 500 kv. km teritorijų. „Vien šią savaitę mūsų kariai išvadavo 776 kv. km teritorijos mūsų šalies rytuose ir 29 gyvenvietes, tarp jų šešias Luhansko srityje“, – sakė V. Zelenskis. „Bendrai nuo šios puolamosios operacijos pradžios jau išvaduoti 2 434 kv.

JAV prezidentui Joe Bidenui įspėjus apie pasauliui iškilusią branduolinio „Armagedono“ grėsmę, Baltieji rūmai penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nemato jokių ženklų, kad Rusija rengtųsi artimiausioje ateityje panaudoti branduolinius ginklus. „Kol kas nematėme jokio pagrindo keisti savo pačių strateginę branduolinę poziciją. Nematome ir požymių, kad Rusija rengtųsi netrukus panaudoti branduolinius ginklus“, – pareiškė žurnalistams Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino Briuselį didinti spaudimą Rusijos energetikos sektoriui, praėjus dienai po to, kai ES įvedė naujas sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į kaimyninę šalį. „Turime ir toliau judėti šia kryptimi – daryti spaudimą Rusijos energetikos sektoriui, šiam pagrindiniam valstybės agresorės pajamų šaltiniui“, – sakė V. Zelenskis, kreipdamasis į Prahoje vykstančio ES viršūnių susitikimo dalyvius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė besitikįs, kad padėtis Kremliaus aneksuotuose Ukrainos regionuose „stabilizuosis“, Maskvai patyrus virtinę nesėkmių mūšio lauke ir Kyjivui susigrąžinus kelių svarbių gyvenviečių kontrolę. „Dirbame remdamiesi prielaida, kad padėtis naujose teritorijose stabilizuosis“, – sakė V. Putinas per vaizdo pokalbį su rusų mokytojais.