karinė invazija

Nuo Rusijos pradėtos karinės invazijos Ukrainos teritorijoje pradžios iš viso mūšio lauke žuvo arba buvo sužeista 59 tūkst. 610 rusų karių, „Ukrinform“. Be to, pranešama, kad per pastarąją parą Ukrainos gynėjai pajėgos nukovė 530 rusų karių.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nepavyks įbauginti Jungtinių Valstijų ir NATO, taip pat perspėjo, kad Vakarų karinis Aljansas gintų „kiekvieną centimetrą“ savo teritorijos, jei būtų užpultas. „Amerika ir jos sąjungininkės nesileis bauginamos, – Baltuosiuose rūmuose kalbėjo J. Bidenas. – [V. Putinui] nepavyks mūsų išgąsdinti.

Spalio mėnesį Ukrainos karo fronte gali prasidėti nauja eskalacijos banga, rašo UNIAN, remdamasi Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Oleksijaus Danilovo teigimu. Pasak O. Danilovo, eskalacija karo fronte greitu metu prasidės dėl vykdomos mobilizacijos Rusijoje, tačiau jis pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenė yra pasirengusi atremti okupantų puolimą. „Rusija mums bandys padaryti maksimalią žalą.

Šeštadienį patvirtinta, kad Ukrainos kariuomenė sėkmingai įžengė į Lymano miestą, čia iškelta šalies vėliava. Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 19.58 | R. Kadyrovas siūlo Rusijai Ukrainoje panaudoti nedidelio galingumo branduolinius ginklus Rusija turėtų apsvarstyti galimybę Ukrainoje panaudoti nedidelio galingumo branduolinius ginklus, pareiškė Čečėnijos respublikos lyderis Ramzanas Kadyrovas po to, kai Maskvos pajėgos šeštadienį buvo išstumtos iš svarbaus miesto Ukrainos rytinėje dalyje.

Europos Sąjunga penktadienį pristatė griežtesnius reikalavimus dėl vizų išdavimo rusams, sudarysiančius sudėtingų, o kai kuriems net neįmanomų kliūčių jiems atvykti į bloką. Išimtys numatytos tik norintiesiems atvykti dėl humanitarinių priežasčių.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį „absurdišku“ ir „piktinančiu“ pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginį apie dujotiekių „Nord Stream“ nuotėkius sukėlusį tariamą Vakarų sabotažą.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė, kad niekada nepripažins Rusijos įvykdytos dar keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos ir fiktyvių „referendumų“. Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangos aneksuoti Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionus „yra naujas žemiausias Rusijos įžūlaus tarptautinės teisės nepaisymo taškas“, sakoma ministrų pareiškime.

Latvijos užsienio reikalų ministerija penktadienį iškvietė Rusijos ambasadorių, šiai šaliai įvykdžius Ukrainos Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios regionų neteisėtą aneksiją. Apie tai savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Latvijos diplomatijos vadovas Edgaras Rinkevičius. „Atsižvelgiant į neteisėtus Rusijos Federacijos veiksmus, paskelbus apie kelių Ukrainos regionų okupaciją ir aneksiją, 17 val.

Aneksuodamas Ukrainos teritorijas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „peržengė dar vieną raudoną liniją“, tai palaidojo taikaus konflikto sureguliavimo viltis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį pasmerkė Rusijos vykdomą Ukrainos Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios regionų neteisėtą aneksiją. Pareiškimą ministerija išplatino netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė sutartis dėl „regiono priėmimo į Rusiją“ su keturiais šiems okupuotiems regionams Maskvos primestais vadovais.

Lietuvos ir dar 12 Europos Sąjungos (ES) valstybių parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkai pasmerkė fiktyvius Rusijos „referendumus“ okupuotose Ukrainos teritorijose. Pareiškimą penktadienį paskelbė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Ispanijos, Rumunijos, Prancūzijos, Slovakijos, Vokietijos, Suomijos, Danijos ir Nyderlandų parlamentinių komitetų vadovai, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Europos Sąjunga penktadienį pasmerkė „siaubingą Rusijos išpuolį“ prieš civilinę humanitarinę vilkstinę pietų Ukrainoje, pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „ES kuo griežčiausiai smerkia šį pasibaisėtiną išpuolį. Atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Borrellis.

„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ pirmininkė Erika Švenčionienė toliau neatsižada prorusiškų teiginių bei dalyvauja susitikimuose su Kremliaus atstovais. Vieno renginio metu ji netgi išreiškė padėką rusų kariams, kurie Ukrainoje žudo žmones.

Sakartvelo opozicijos šalininkai trečiadienį protestavo prieš „nekontroliuojamą“ migraciją iš Rusijos, beveik padvigubėjusią nuo tada, kai rusų prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie mobilizaciją karui Ukrainoje. Mojuodami Sakartvelo ir Ukrainos vėliavomis, dešimtys protestuotojų susirinko prie Kazbegio pasienio kontrolės punkto. Šioje vietoje Rusijos piliečiai sieną masiškai kerta nuo praėjusios savaitės, kai buvo paskelbta dalinė mobilizacija.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė apie naują 1,1 mlrd. dolerių (eurų) vertės ginkluotės ir atsargų paketą Ukrainai, skirtą vidutinės trukmės ir ilgalaikiam ukrainiečių pajėgų stiprinimui. Gynybos departamento pranešime teigiama, kad JAV kariuomenės tiekėjų užsakymų paketą sudaro „Himars“ raketų sistemos ir šaudmenys, kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos, radarai ir šarvuotos transporto priemonės.

Ukrainos prorusiškų separatistų kontroliuojamo Luhansko regiono lyderis Leonidas Pasečnikas po čia surengto pseudoreferendumo trečiadienį oficialiai paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino aneksuoti šią teritoriją. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, kad referendumai dėl aneksijos, kuriuos prokremliška valdžia šią savaitę surengė keturiuose Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose, apsunkina pastangas ieškoti diplomatinio sprendimo karui. Šie R. T. Erdogano komentarai buvo jo biuro pareiškime, paskelbtame po trečiadienį įvykusio pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Viena Baltarusijos opozicijos lyderių Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį pareiškė, kad autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka įvykdytų „politinę savižudybę“, jei įtrauktų šalies kariuomenę į kaimyninėje Ukrainoje Rusijos sukeltą karą.

Nė vienas Rusijos pilietis, vengdamas mobilizacijos, nesikreipė į Migracijos departamentą prašydamas prieglobsčio Lietuvoje, trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Nuo mobilizacijos Rusijoje paskelbimo Migracijos departamentas sulaukė trijų Rusijos piliečių prašymų suteikti prieglobstį, tačiau šie prašymai nesusiję su mobilizacija ir buvo pateikti asmenų, turinčių teisę būti Lietuvoje“, – rašoma ministerijos pranešime.

Dėl Rusijoje prasidėjusios mobilizacijos Latvijos vyriausybė antradienį nusprendė keliose su Rusija besiribojančiose savivaldybėse paskelbti nepaprastąją padėtį ir uždaryti vieną iš sienos perėjimo punktų. Nepaprastoji padėtis paskelbta Alūksnės, Balvų ir Ludzos savivaldybėse, taip pat sienos kirtimo punktuose; ji galios nuo rugsėjo 28 dienos iki gruodžio 26 dienos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad jo šalis šiemet turėtų nuimti rekordinį grūdų derlių – apie pusantro šimto milijono tonų. „Preliminarus [2022 metų grūdų derliaus] įvertis jau siekia 150 mln. tonų, įskaitant apie 100 mln. tonų kviečių. Tai bus rekordas Rusijos istorijoje“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame pasitarime žemės ūkio temomis. „Jau prikulta 138,7 mln. tonų grūdų“, – pridūrė prezidentas.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato karštoji linija sulaukia rusų, patekusių į karinės mobilizacijos sąrašą, skambučių, kurie klausia, kaip būtų galima pasiduoti, rašo UNIAN, remdamasi ministerijos atstovo Andrijaus Jusovo pastebėjimu. „Į karštąją liniją skambina daugybė mobilizuotų rusų ar netgi tie, kurie dar net nebuvo įtraukti į [karinės tarnybos sudėtį].

Estijos užsienio reikalų ministerija dėl Rusijos karinių veiksmų pataria nevykti į šią šalį, nebent tai būtina, ir visiškai vengti kelionių į jos regionus, besiribojančius su Ukraina. Tokią rekomendaciją pirmadienį paskelbė Estijos URM spaudos tarnyba. Ministerija prašo laikinai Rusijoje esančių Estijos piliečių įvertinti poreikį likti toje šalyje ir, esant galimybei, grįžti į Estiją.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį paskelbė sankcijas 92 asmenims ir subjektams, Rusijos režimui surengus pseudoreferendumus rusų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose, o Maskvai pažėrus daugiau grasinimų Vakarams. „Fiktyvūs referendumai, rengiami prirėmus ginklą, negali būti nei laisvi, nei sąžiningi, ir mes niekada nepripažinsime jų rezultatų“, – pareiškime teigė užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly.

Pietiniame Dagestano regione Rusijos policija savaitgalį sulaikė daugiau kaip 100 žmonių, protestavusių prieš dalinę karių mobilizaciją, pranešė nevyriausybinė organizacija „OVD-Info“. Nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos skaičiavimais, atliktais išanalizavus internete paskelbtus pranešimus apie mirtį, per Kremliaus puolimą Ukrainoje žuvo daugiau vyrų iš Dagestano – neturtingos Šiaurės Kaukazo respublikos, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai, – nei bet kurios kitos Rusijos dalies.

Kremlius pirmadienį pripažino, kad mobilizuojant rezervistus kariniams veiksmams Ukrainoje buvo padaryta klaidų, ir teigė, kad sprendimas uždaryti Rusijos sienas nebuvo priimtas. „Iš tiesų yra atvejų, kai (mobilizacijos) dekretas buvo pažeistas. Kai kuriuose regionuose gubernatoriai aktyviai dirba, kad ištaisytų padėtį“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Dekreto „nesilaikymo atvejų mažėja.

Visapusiškas Rusijos karas prieš Ukrainą pasaulio ekonomikai gali kainuoti 2,8 trln. JAV dolerių, jei jis tęstųsi iki 2023-ųjų pabaigos, skelbia leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis ekspertų apklausomis. WSJ pažymi, jog dėl Rusijos išpuolio prieš Ukrainą šoktelėjo energijos kainos, ypač Europoje, krito namų ūkių pajamos, smuko verslo pasitikėjimas. Dėl karo sutriko tiekimo grandinės, dalyje pasaulio pradėjo stigti maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių.

Suomija pirmadienį paskelbė, kad praėjęs savaitgalis buvo rekordinis šiais metais kalbant apie į šalį atvykstančius rusus. Rekordinį į Suomiją atvykstančių rusų skaičiaus padidėjimą nulėmė Maskvos paskelbta dalinė mobilizacija. „Praėjusį savaitgalį eismas prie rytinės sienos buvo intensyviausias šiais metais“, – naujienų agentūrai AFP sakė Mertas Sasioglu iš Suomijos sienos apsaugos tarnybos. Tarnyba pranešė, kad šeštadienį kirtę sausumos sieną į Suomiją atvyko kone 8,6 tūkst.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis teigė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino grindžiamas režimas kiekvieną dieną silpnėja. Dėl šios priežasties, pasak jo, galima tikėtis, kad netolimoje ateityje karo fronte laukia nauja eskalacijos banga. „Rusijos meška sužeista, deja, netolimoje ateityje iš Rusijos galima tikėtis smurto proveržio ir agresijos.

Prasidėjus rudeniui ir iškritus lietui, tankams tenka važiuoti per purvą, o tai apsunkina Ukrainos kariuomenės pastangas iki žiemos, kol žemė nebus pakankamai įšalusi, atsiimti dar daugiau prarastų šalies teritorijų, kurias okupavo Rusijos kariuomenė, rašo „The Guardian“, remdamasi Vašingtone įsikūrusios grupės pastebėjimais. Teigiama, kad Ukrainos ir Rusijos kariuomenėms laikas tiksi, o artėjanti žiema tik apsunkins vykstančias kovas karo fronte.

Ukrainos kariuomenės medikė, „Azovstal“ gynėja Marjana Mamonova, kuri prieš kelias dienas buvo išvaduota iš Rusijos nelaisvės, pagimdė naujagimę. Šią informaciją „Telegram“ tinkle paliudijo Rivnės miesto vadovas Oleksandras Tretjakas.  O. Tretjako teigimu, gimusios mergaitės svoris – 3 250 gramų, o ūgis siekia 57 centimetrus. Remiantis Lenkijos žiniasklaida „TVP World“, vaikelio ir M. Mamovos sveikatos būklė yra gera.

Ukrainos oro pajėgų 25-oji oro desanto brigada numušė Rusijos lėktuvą Su-25 ir daugiafunkcinį naikintuvą Su-30, rašo „Ukrinform“. Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranešimu, oro erdvę, už kurią atsako Ukraina, kontroliuoja šalies priešlėktuvinės gynybos daliniai. Per pastarąją dieną Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė 400 rusų karių ir sunaikino keturis Rusijos lėktuvus.

Šeštadienį 33 skirtinguose Rusijos miestuose buvo suimti 798 žmonės, protestuojantys prieš Kremliaus vadovo Vladimiro Putino paskelbtą mobilizaciją, siekiant įtraukti dar daugiau asmenų į karinę invaziją Ukrainoje, rašo „The Guardian“, remdamasi nepriklausoma analizės grupe OVD-Info. Teigiama, kad nuo mobilizacijos paskelbimo buvo suimta daugiau kaip 2 tūkst. protestuotojų.

JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai teigia, kad Rusija gali priversti Ukrainos karo belaisvius kovoti kartu su Rusijos karinėmis pajėgomis. Pastebima, kad Rusija gali griebtis tokių veiksmų, nepaisant šiurkštaus Ženevos konvencijos pažeidimo, pagal kurią aiškiai yra sakoma, kad nė vienas karo belaisvis negali būti išsiųstas ar sulaikytas vietovėse, kur vyksta kariniai susirėmimai.

Rusų kariai ruošia informacinę-psichologinę operaciją (IPSO), po kurios gali būti įvykdyta kruvina provokacija, rašo UNIAN. Apie rengiamą Rusijos planą prakalbo karo ekspertas Aleksandras Kovalenko.  „IPSO yra susijęs su paskelbimu, kad į nelaisvę patekę Ukrainos kariai, esantys Jelenivkos kalėjime, neva yra pasirengę dalyvauti kare kartu su Rusijos karinėmis pajėgomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako nemamantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas blefuoja grasindamas branduoliniais ginklais. Pasak Ukrainos prezidento, tai tėra pirmieji branduolinio šantažo žingsniai.  Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 22:04 | Zelenskis nemano, kad Putinas blefuoja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino branduolinių grasinimų nelaiko blefu, skelbia UNIAN.

Nyderlandų televizijos laidų vedėjas Arjenas Lubachas pašiepė Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmus ir sarkastiškai teigia, kad Rusija priklauso Nyderlandams. Laidos metu A. Lubachas negalėjo suvokti V. Putino vykdomų žiaurių veiksmų logikos.  „Po velnių, iš pradžių jis [V. Putinas] į gyventojus paleido raketas, o paskui proukrainietiškus asmenis ištrėmė arba nužudė. Dabar jis klausia likusių: „Ar norite priklausyti Rusijai?“. Jis [V.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas kartu su kolega iš Kinijos Wang Yi aptarė situaciją Ukrainoje, rašo „SkyNews“. Teigiama, kad susitikimo metu A. Blinkenas Wangui pasakė, kad jeigu Kinija ar bet kuri kita šalis, kuri materialiai rems Rusijos pradėtą karinę invaziją Ukrainoje arba padės išvengti šiuo metu galiojančių sankcijų Kremliui, sulauks rimtų pasekmų.

Ukrainos rytinės Charkivo srities valdžia penktadienį pranešė, kad 436 kūnai buvo ekshumuoti iš masinės kapavietės netoli rytinio Iziumo miesto, šį mėnesį atkovoto iš Rusijos pajėgų. „Šiandien baigiama ekshumuoti kūnus iš masinės kapavietės Iziume. Iš viso ekshumuoti 436 kūnai. Dauguma jų turi smurtinės mirties požymių, o 30 – kankinimo požymių.

Kyjivas penktadienį pareiškė, kad jo pajėgos atkovojo vieną kaimą rytinėje Donecko srityje ir kito karo nuniokoto miesto apylinkes, prasidėjus pseudoreferendumams promaskvietiškų separatistų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose. Ukrainos generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas patvirtinto, kad Jackivkos kaimas, esantis Donecko srityje, pateko į ukrainiečių rankas, rašo CNN.

Ukrainos kariuomenės atstovai pranešė, kad penktadienį ąIrane pagaminti ir rusų kariuomenės naudojami dronai kamikadzės sudavė smūgius Odesos uostui, rašo CNN. Operatyvinė grupė „Pietūs“ teigė, kad dronai kamikadzės puolimą surengė iš jūros pusės.  Ukrainos kariuomenė skelbia, kad du Irane pagaminti dronai kamikadzės sunaikino administracijos pastatą šalia Odesos uosto, įvykio vietoje dirba ugniagesiai. Be to, po įvykdytos rusų atakos taip pat žuvo vienas civilis.

JAV jau keletą mėnesių siunčia privačius įspėjimus Maskvai dėl branduolinio ginklo panaudojimo, rašo „Sky News“.  Teigiama, kad Vašingtonas įspėja Rusiją apie „rimtas pasekmes“, jeigu Maskva išdrįstų panaudoti branduolinį ginklą Ukrainos teritorijoje. Be to, priduriama, kad perspėjimų turinyje yra sąmoningai pateikiama miglotų detalių, todėl Kremlius gali sunerimti, kad Vašingtonas griebsis atskirų priemonių, siekiant užtikrinti saugumą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino rusus surengti protestus Rusijoje prieš šalies prezidento Vladimiro Putino paskelbtą „dalinę mobilizaciją“, rašo CNN. Vaizdo įraše V. Zelenskis tvirtino, kad tūkstančiai rusų karių beveik septynis mėnesius trunkančios invazijos metu jau žuvo mūšio lauke. „55 tūkst. rusų karių per 6 mėnesius žuvo šiame kare. Dešimtys tūkstančių [rusų karių] yra sužeisti arba suluošinti. Norite daugiau? Ne? Tuomet surenkite protestus.

Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinio žvalgybos direktorato atstovas Vadymas Skibickis perspėjo, kad Rusija kare gali ryžtis panaudoti branduolinį ginklą ir tokiu būdu sukelti didelę grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visoms Juodosios jūros regiono šalims, rašo „Ukrinform“. „Yra tikimybė, kad Rusija prieš Ukrainą panaudos branduolinius ginklus. Jie [rusų kariai] bandys sustabdyti mūsų kontrpuolimą ir sunaikinti visą šalį“, – kalbėjo jis.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino marionetė Sergejus Lavrovas ketvirtadienį į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį atvyko vėluodamas beveik dvi valandas, o vėliau po tradiciškai mestų kaltinimų Ukrainai ir Vakarams paliko salę. Kaip rašo CNN, Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas į vykusį JT Saugumo Tarybos posėdį atėjo vėluodamas beveik 1,5 val.

Buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas teigė, kad jo šalis turi būti pasiruošusi Ukrainai suteikti dar daugiau karinės ir ekonominės pagalbos, rašo „The Guardian. B. Johnsono teigimu, tai yra itin svarbu nei bet kada anksčiau, jog Britanija išlaikytų strateginę kantrybę, siekiant užtikrinti, kad ukrainiečiai atkovos prarastas šalies teritorijas, kurias užėmė rusų kariai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtą „dalinę mobilizaciją“ vadina klaida. E. Macronas taip pat pridūrė, kad V. Putinas nutolo nuo galimybės pasiekti taikos susitarimą su Ukraina.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino žingsnis skelbti dalinę mobilizaciją yra lūžinis momentas kare. Politiko pastebėjimu, Rusijai paskelbus mobilizaciją, dabar spręsis ne V. Putino režimo likimas, bet visos Rusijos. „Putinui paskelbus mobilizaciją dėl karo Ukrainoje ir dar kartą pagrasinus branduolinio ginklo panaudojimu, Kremlius priėmė sprendimą eiti va bank. Tai galima laikyt lūžiniu momentu kare.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas pareiškė, kad trečiadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija atves prie „didžiulės tragedijos“.  Balsingiausias V. Putino kritikas tai sakė vaizdo ryšiu per teismo posėdį, kuriame nagrinėjama viena iš jo bylų.     „Tai sukels didžiulę tragediją, daugybę mirčių.