kalba

„Mes pamirštame, kad santuoka yra santykiai, o ne projektas, kurį reikia įgyvendinti, ar problema, kurią reikia išspręsti“ − Garis Čapmanas Antrąją dalį rasite čia. Praeitoje dalyje apžvelgėme pirmąją ir vieną svarbiausių meilės kalbų − palaikymo žodžius. Išskyrėme tuos žodžius į padrąsinančius, malonius bei nuolankius žodžius. Turinys buvo labai vertingas ir praktiškas. Šioje dalyje aptarsime antrąją meilės kalbą, ne mažiau svarbią už pirmąją, t.y. laiko leidimą kartu.

„Aš galiu būti gyvas komplimentu du mėnesius“ – Markas Tvenas Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia. Praeitoje dalyje trumpai apžvelgėme pagrindinę santykių problemą – skirtingas meilės kalbas – bei nustatėme, kad yra penkios pagrindinės meilės kalbos. Supratome, kad išmokę jas, galėsime stipriai pagerinti santykius su savo antrąja puse. Šioje dalyje pristatysime pirmąją ir vieną svarbiausių meilės kalbų – palaikymo žodžius.

Premjero Andriaus Kubiliaus kalba, pasakyta šeštadienį, lapkričio 20 d. įvykusiame XVI Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suvažiavime. „Brangūs bendražygiai, Šiandien susirinkome čia simboliniu metu. Šiomis dienomis sukanka du metai, kai laimėję Seimo rinkimus, nepabijojome prisiimti sunkios atsakomybės naštos.

Vienas Naujosios Zelandijos ministras parlamente perskaitė dvejų metų senumo kalbą, praneša agentūra AFP. Dešimt minučių imigracijos ministras Džonatanas Kolemanas (Jonathan Coleman) kalbėjo apie vyriausybės mokesčių politikos privalumus, o deputatai nustebę klausėsi. Tik baigęs savo pranešimą Dž. Kolemanas suprato perkaitęs 2008-aisiais parašytą finansų ministro Piterio Dano (Peter Dunne) kalbą. Ją jam per klaidą į rankas įbruko vienas darbuotojas. Dž.

Jau nieko nestebina didėjantys išvykusųjų į užsienį laimės ieškoti skaičiai, bet ryškėja nauja tendencija – lietuviai vis dažniau kartu išsiveža ir savo vaikus. Regionuose esančių švietimo įstaigų duomenimis, kasmet iš išvykusiųjų su tėvais į užsienį mokinių būtų galima sudaryti vieną vidutinio dydžio klasę.

Nors baletmeisteris „Vilniaus baleto“ vadovas Jurijus Smoriginas kuria itin kultūringus baleto pastatymus, jo pasisakymai tiesioginiame TV3 televizijos eteryje projekto „Šok su manimi“ metu toli gražų neprimena kultūringo žmogaus kalbos. Niekam nebe paslaptis, jog ypač dažnai J. Smorigino keliai susikerta su šokių projekto vedėju Vytautu Šapranausku, nevengiančiu pašiepti šokių specialisto.

Jeigu premjerui Kubiliui Lietuvos Respublika leido ramiai vaikščioti Lietuvos (vis dar) miestelio gatvėmis, kurios jau pavadintos ir lenkiškai, tai kodėl „Respublika“ man, savo žurnalistui, kurio gyslomis neramiai teka ir nemaža dalis lenkiško kraujo, turėtų neleisti vienintelį kartą savo rašinuką pavadinti lenkiškai? Jeigu neleistų, galėčiau pasakyti: „Tai kvailystė, ponai“. Ir toks pasakymas reikštų tą patį, ką ir šio rašinio pavadinimas.

Lietuvių kalbos instituto darbuotojos D. Mikulėnienės teigimu, nereikia bijoti, kad tarmės išnyks – jos ne nyksta, bet vystosi į naujus tarmių variantus.Anot jos, tarmiškai dažniausiai šneka vyresnio amžiaus žmonės, tačiau savo krašto šnektos nesigėdija ir jaunimas. Specialistės teigimu, jau praėjo laikai, kai mokyklose buvo mokoma tik bendrinės kalbos, o tarmiškumas buvo laikomas prastuoliškumo ženklu.

Neseniai spaudoje pasirodė informacija apie tai, kad vienas Pasaulio krepšinio čempionato žiūrovas pasipiktino varžybų komentatoriaus kalbos kultūros žiniomis ir suskubo apie netinkamą televizijos eteriui kalbą pranešti valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK). Varžybų aistruolis piktinosi, kad varžybų komentatorius vartoja priešdėlinius veiksmažodžius „nukrito“, „nugriuvo“, kurie yra nusižiūrėti iš rusų kalbos.

Ryšium su LR svarstomu Švietimo įstatymo projektu keli mokyklų su lenkų dėstomąja kalba tėvų komitetų pirmininkai nusiuntė Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijai bei kitoms institucijoms laiškus, kuriuose ypač pabrėžiama, kad jokiu būdu neturi būti tobulinamas ir didinamas lietuvių kalbos ir literatūros mokymo lygis, kad viskas turi likti kaip buvę ir nieko nereikia keisti.

Šalčininkų autobusų parko direktorius Edgaras Obločinskis, kurio bendrovė autobusų maršrutus nurodo lietuvių ir lenkų kalbomis, neišsisuks nuo 450 Lt baudos.

Šiandien, kaip ir vakar, taip ir rytoj kalbų ateitis aiški. Ilgainiui jos suvienodės, gal kalbėsime viena bendra pasaulio kalba, nes taip nustatys dideli ponai. Egomaniakai (ir idiotai) su savo vieno pasaulio teorija be sienų. Bet ne tik jie griauna kalbos sieną. Manau, didžiausias kalbos priešas esame – mes - su savo brutalumu linksniuojant ar tiesiog kirčiuojant žodį iš motinos Rusijos paveldėta tarme. Žinoma, naujausių technologijų įtaka duoda savo vaisių.

Rusijos URM paskelbė eilinį pranešimą. Jis nusipelno dėmesio. URM atstovas spaudai Andrejus Nesterenka apkaltino mūsų šalies vadovę Dalią Grybauskaitę „bandymu spekuliuoti mūsų bendros istorijos klausimais". Rusijos URM neįtiko šalies vadovės žodžiai apie pokario partizanus.

Ledi svetainėje ir kekšė miegamajame. Daugumai vyrų į šią frazę sutelpa jų moters idealas. Gaila, bet kartais nepasiklysti tarp šių dviejų kambarių tikrai nelengva. Kaip būti ledi svetainėje – viskas aišku. Užteks užsisegti ne pernelyg trumpą sijoną ir niekada nesupainioti, iš kurios pusės dedama šakutė, o iš kurios – peilis. Bet vis dėlto kaip gerai išauklėtai merginai virsti kekše vos pravėrus miegamojo duris? Tinklinės kojinės ir supermini, deja, ne visada padeda.

Marijampolės darbo biržos Jaunimo darbo centre (Vilkaviškio g. 2/Kauno g.3 , Marijampolė) pradėjo veikti anglų kalbos klubas. Šiandien norintiesiems sėkmingai integruotis darbo rinkoje galioja reikalavimas mokėti savo gimtąją kalbą ir mažiausiai dar dvi užsienio kalbas. Geriausias būdas išmokti kalbėti užsienio kalba – bendrauti su savo bendraamžiais neformaliojo aplinkoje.

Implantavę specialius elektrodus į „uždaryto viduje sindromo“ (angl. locked-in syndrome) paveikto žmogaus smegenis, mokslininkai pademonstravo sistemą neuronų signalams perduoti belaidžiu būdu į kalbos sintezatorių. Minties konvertavimo į kalbą procesas trunka apie 50 milisekundžių - tiek pat laiko savo mintis reikšdamas žodžiais užtrunka ir neparalyžiuotas neurologiškai sveikas žmogus.

Minint Rusijos agresijos prieš Čečėniją 15-ąsias metines, penktadienį Seime rengiama apskritojo stalo konferencija "Čečėnų kalbos likimas". Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupės kvietimu Vilniuje viešintys svečiai iš Turkijos, Prancūzijos ir Lenkijos reiškia susirūpinimą čečėnų kalbos išlikimu ir Čečėnijoje, ir tarp užsienyje gyvenančių čečėnų.

Kalbantis varnėnas pasirodys filme. Jis ne tik moka kalbėti, tačiau puikiai pamėgdžioja mobiliojo ryšio telefonų melodijas bei geba skristi 40 metrų per valandą greičiu. Jo pasirodymas mėlynuosiuose ekranuose planuojamas 2010 metais. Varnėną Arnį mokė paukščių treneris Lloyd'as Buck'as. Jo teigimu, paukštis jau turi 30 žodžių „žodyną“, praneša Daily Telegraph.

Lapkričio 7 d. Vilniaus rotušėje pasidedančios Kasmetinės Lietuvos inovacijų konferencijos „InnoLithuania 2007” metu vyks Lietuvos jaunųjų dizainerių netradicinių idėjų paroda. Vienas įdomiausių ir šmaikščiausių šios parodos eksponatų yra Lietuvos instituto užsakymu pagamintų penkių suvenyrų „...FROM LITHUANIA“ rinkinys.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodis „apturėti“ nevartotinas reikšme „turėti, patirti“.      ...