kalba

Živilė Kropaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vilniaus gatvėse šiuo metu ypač gausu turistų, bet vis daugiau ir čia gyventi atvykstančių užsieniečių. Vienas iš tokių – Raulis Kazanas, čia atsikėlęs mažiau nei prieš metus. Laisvai samdomas žurnalistas ir aplinkosaugos konsultantas iš Rumunijos pasakoja, kad Vilnius jam – vieta, kurioje itin gera gyventi dėl gryno, švaraus oro ir daugybės žalumos.

Mąstymas keičia fiziologiją. Žmogaus padalinimas į kūną ir sielą, psichologų teigimu, gali būti smarkiai perdėtas. Homo sapiens kognityvinės ir fizinės galimybės yra ribotos, tačiau tokio apribojimo laipsnis turėtų būti peržiūrėtas. Dažnu atveju vien mintis, kad mes nesame visagaliai, tampa mus ribojančiu faktoriumi. Kai tik mąstymas pasikeičia, įvyksta stebuklai. (Scientific American) Ekosistemos gali sirgti dešimtis tūkstančių metų.

Intensyvi pažintis su lietuvių kalba, istorija, tradicijomis, kultūriniais ypatumais, kelionės į gražiausius Lietuvos kampelius – tuo keturias savaites gyveno beveik septynios dešimtys užsieniečių, atvykusių į kasmetinius Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Šį penktadienį savo rankose jie jau turės diplomus, liudijančius apie įgytas žinias, bet atmintyje išliks ir daugybė smagių atsiminimų apie svetingą kraštą, egzotiškai skambančios lietuvių kalbos įm...

Britų pareigūnai per pratybas, kurių metu buvo modeliuojama branduolinio karo pradžia, buvo parengę emocingą kalbą karalienei Elizabeth II (Elzbietai II), rodo ketvirtadienį paskelbtos bylos, nors monarchė tų žodžių taip niekada neištarė ir tikriausiai jų niekada nė nematė.

Yra sakoma, kad kuo garsiau loja šuo, tuo labiau jis yra išsigandęs. Manau, tai nusako esminę tiesą apie baimę – rėkiame, šaukiame ir draskomės tada, kai juntame pavojų ir nežinome, kaip gelbėtis. Nors pradėjau kalbėti apie šunį, iš tiesų omenyje turiu žmogų. Tiesiog kurį laiką stebėdama viešąjį Lietuvos gyvenimą, pastebėjau labai daug aklo, beviltiško pykčio, rėkavimo ir tiesiog žvėriško siautimo.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kašubai – viena didžiausių Lenkijos etninių mažumų, nors ir neturi tokio specialaus statuso. Bendruomenė dokumentuose gali pavardes rašyti savo regionine – kašubų – kalba, tačiau skundžiasi kašubų kalbos mokytojų stoka. Kašubai žino, kur kreiptis dėl bendruomenei kylančių problemų, – jų būstinė įsikūrusi Gdansko senamiestyje. Kašubai – susiformavę maišantis vakarų slavų, germanų ir vakarų baltų tautoms.

Automobilių nuomos punktai ir visą parą veikiantys banko savitarnos taškai yra pagrindinės naujovės, kurias greta Turizmo informacijos centrų rekomenduotų pagrindinių turistinių objektų, oro uostų, geležinkelio ir autobusų stočių, ligoninių, pašto skyrių, restoranų, viešbučių, prekybos centrų ir pan. galės rasti ES pirmininkavimo svečiai ir kiti turistai nemokamuose kišeniniuose didžiųjų miestų žemėlapiuose.

Klaipėdos universitete prasideda Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokykla kitakalbiams. Kursai vyks keturias savaites: nuo liepos 26 iki rugpjūčio 23 d. Vasaros mokyklai – jau dvyliktieji metai; ji kasmet sulaukia vis daugiau dalyvių. Užsieniečiai, atvykę mokytis lietuvių kalbos, puikiai įvertina Klaipėdos universitete siūlomą intensyvią kalbos mokymo bei pažintinę-kultūrinę programą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija antradienį konstatavo, kad sprendimas dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui. Sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvintas lietuvių kalbos brandos egzaminas, apskundė opozicijai priklausantys parlamentarai.

Vos tik spėjęs pranešti apie kiek skandalingas savo skyrybas su žmona, Vladimiras Putinas dar kartą atsidūrė viso pasaulio dėmesio centre. Ir jei skyrybų atveju jų netikėtas paskelbimas pribloškė ir nustebino, naujausias Rusijos prezidento pasirodymas prajuokino žmones visame pasaulyje.

Lietuvių kalbos mokytojai džiaugiasi du metus trukusio Europos socialinio fondo remiamo projekto „Inovatyvios gimtosios lietuvių kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos įgyvendinimas“ rezultatais. Projekto metu vykusiuose renginiuose naudingų žinių įgijo beveik 200 Lietuvos mokytojų, lituanistams sukurta speciali duomenų bazė.

Iki šiol dauguma mokslininkų manė, kad ryšį tarp kalbos struktūros ir aplinkinio pasaulio lėmė tik aplinkos įtaka sudarant žodžius. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad geografinė aukštuma daro įtaką kalbėjimo būdui, skelbia Sciencedaily.com. Nustatyta, kad tam tikros priebalsės, kurios ištariamos intensyviai išpučiant orą, daugiausiai vartojamos tuose regionuose, kurie yra aukštai virš jūros lygio. Tokios priebalsės anglų kalboje neaptinkamos.

Vidurinėse mokyklose mažėja mokinių, pasirenkančių Europos Sąjungos kalbas kaip alternatyvą rusų kalbai, o Lietuvos ekonomika ir verslas vis labiau orientuojasi į užsienio rinkas – todėl smarkiai auga daugiakalbių specialistų, išmanančių konkrečios šalies ekonomiką, teisę, istoriją bei kultūrą, poreikis. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje auga aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis. Tai patvirtina įvairių organizacijų (Nacionalinės plėtros instituto, Lietuvos Respublikinės darbo biržos ir kt.

  Aušra Jakubonytė, LRT.lt Jeigu lietuvių kalba neįsitvirtins skaitmeninėje erdvėje, ji bus pasmerkta išnykti, sako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė dr. D. Vaišnienė. Tuo metu Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros docentas dr. A. Smetona tikina, kad lietuvių kalbai dabar yra patys geriausi laikai. Tačiau jis pabrėžia, kad, jei elgsimės su kalba tarsi su krištoline vaza, tai nuves ją į mirtį.

Suaugusiųjų smegenys daug plastiškesnės, nei manyta, tad mokymasis gali būti vaikų žaidimas, jei žinote kaip tai daryti. Kai kas, sulaukęs 36 metų amžiaus, ima rinkti kolekcinius vynus, vinilines plokšteles ar sporto suvenyrus. Richardui Simcottui tai yra kalbos. Šio noro vedinas, jis išmoko daugiau, nei 30 užsienio kalbų – ir nė nesiruošia baigti.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Po atliktų struktūrinių pertvarkymų ir įvertinus kontrolierių kvalifikacinius gebėjimus, Vilniaus savivaldybės įmonėje „Susisiekimo paslaugos“ dirbti liko tik aukščiausią kvalifikaciją turintys darbuotojai, tvirtina įmonės direktorius Gintas Bliuvas. Pašnekovas patikina, jog visi sostinėje dirbantys kontrolieriai moka bent vieną užsienio kalbą.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskio bibliotekoje atidaryta paroda, skirta Tarmių metams. Joje eksponuojama lietuvių tarmėtyros dokumentika – monografijos, tarminių tekstų rinkiniai, žodynai, kuriuos Tarmių metais norėta parodyti visuomenei. Parodoje per kalbos tarmes tyrusių mokslininkų darbus stengiamasi atskleisti įvairius lietuvių tarmėtyros laikotarpius nuo XIX amžiaus vidurio iki šių dienų.

Premjeras žada, kad Lietuvos žmonės pajus reformų naudą, opozicija kaltina vyriausybę asmeniškumais Antradienį vykusiu Seimo opozicijoje dirbančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio susitikimu su premjeru Algirdu Butkevičiumi nepatenkinti buvo ir vieni, ir kiti.

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei suteiktas Jungtinių Amerikos Valstijų Džordžtauno universiteto garbės daktaro vardas (Doctor of Humane Letters, Honoris Causa). Šis apdovanojimas Prezidentei skirtas už „politinę lyderystę, skaidrumą, tiesą ir atsakomybę". Prezidentė iškilmingo apdovanojimo metu savo kalboje pabrėžė, kad Lietuva per 23 Nepriklausomybės metus nuėjo nelengvą, bet įspūdingą sėkmės kelią. „Lietuva buvo priešaky griaunant sovietų imperiją.

Lietuvoje kasmet augant turistų srautams vis perspektyvesne veiklos sritimi tampa svetingumo verslas. Viešbučiui svarbi ne tik gera virtuvė, patogi lova, tačiau ir tinkamai užsienio kalbas mokantis turizmo srities personalas. Klaidinga manyti, jog svetingumo versle pakanka įprastų užsienio kalbos žinių. Svetingumo kalba turi specifinių bruožų. Gerai juos įvaldęs personalas – vienas iš svarbiausių šio sektoriaus įmonės kokybės ženklų.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos kiemelyje atidengė paminklą kalbai. „Kalba - mūsų bendras ryšys. Išsaugoti kalbą reiškia išsaugoti tautą. Tegul čia iškalti lietuvių kalbos žodžiai būna įamžinti ne tik grindinyje, bet ir išlieka mūsų atmintyje bei kasdienybėje. Jeigu nepamiršime savo kalbos, nepamiršime ir savo istorijos. Puoselėkime kalbą, kalbėkime ir kurkime lietuviškai", - sakė Prezidentė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako esanti „alergiška“ politinėms partijoms, nes vienoje – Komunistų partijoje – jai teko būti. „Asmeniškai aš turiu alergiją narystei bet kokioje politinėje partijoje, nes vienoje partijoje buvau prieš 23 metus, todėl dabar bandau to išvengti“, – interviu „Deutsche Welle“ sakė prezidentė. Interviu paskelbtas prezidentės interneto svetainėje.

Dabartiniai dešimtokai, 2015 m. stosiantys į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose, turės būti išlaikę valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Norintiems gauti studijų krepšelį universitetuose ir kolegijose taip pat bus privaloma mokėti užsienio kalbą. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis patvirtino minimalius rodiklius 2015 m. abiturientams, pretenduosiantiems į valstybės finansavimą studijoms.

Praėjo metai. Praėjo šlubuodami ir vilkdami pasiligojusias kojas, tarsi su ramentais – ilgi vargingi metai, visiškai atitinkantys šiandienos Lietuvą. Kodėl taip sakau? O kaip kitaip kalbėti apie šalį, į kurios vairininkus įsisukę padarai, taikliai vadinami valdžiažmogiais, nuosekliai ir kryptingai veikia prieš toje šalyje gyvenančią tautą.

Britų premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) Karalienei parengtoje kalboje pažadėjo suvaržyti imigraciją, siekdamas sustiprinti savo dešiniojo sparno mandatą, kai vis labiau kyla Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP). Priemonės, kaip apriboti imigrantų teises sveikatos apsaugos sistemoje, kaip lengviau deportuoti užsieniečius, buvo grynai konservatorių pasiūlymai, pateikti Karalienės kalboje, skelbiančioje įstatymų leidybos planus ateityje.

Alvyda Bajarūnaitė, Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvių kalbos instituto vykdomas tyrimas jau dabar rodo, kad tarmės ne nyksta, o keičiasi. Taip teigia šio instituto direktorė doc. Jolanta Zabarskaitė. Pasak jos, kai kurios lietuvių tarmės yra stipresnės, jų plotai plečiasi ir jos kiek pastumia kitas tarmes arba jas vienodina. Tarmės, anot kalbininkės, nesikeisti negali, nes jos, kaip ir kalba, yra gyvos, reaguoja į aplinką.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ Vakar Šiauliuose saldžiai paminėta Portugalų kalbos diena. Dvi popietės valandas knygyne-kavinėje-dailės galerijoje „Sielai“ ir bulvare vyko akcija „Saldūs skaitymai“, vakare Kino muziejuje parodytas portugalų filmas. Portugalijoje kalbos diena minima gegužės 5 dieną. Vakar šventės organizatoriai ragino perskaityti ant saldainių popierėlių atspausdintas portugalų rašytojų citatas.

Vladimiras Laučius, LRT.lt „Turime kalbos priežiūros institucijas, kurios veikia, sakyčiau, komandavimo būdu. Tai savo įsitikinimus turintys specialistai, kurie, deja, užmiršta vieną dalyką: kad jų statusas nėra toks pat, kaip, tarkime, gydytojų statusas. Šiandien net ir gydymą skiriantis specialistas pirmiausiai turi gauti ligonio sutikimą, nors jis daug geriau už ligonį išmano, ką ir kaip reikia gydyti.

 Jei kalba išsivystė bendravimui, kaip atsitiko, kad dauguma žmonių negali suprasti, ką sako kiti žmonės? Visiems, besidomintiems kalbomis, šiaurrytinė Papua Naujosios Gvinėjos dalis panaši į prikimštą saldainių krautuvėlę. Kalbantys korako kalba gyvena šalia kalbančių bremų, šalia kurių, paėjėjus paplūdimiu, glaudžiasi kalbantieji vanambre kalb ir taip toliau. Kartą sutikau žmogų iš tų vietų ir pasidomėjau, ar tiesa, jog skirtingomis kalbomis kalbama kas keletą kilometrų.

 Į Biržus įvairiomis progomis neretai užklystantis kaimyninės Pasvalio žemės žmogus, vienas geriausiai vertinamų dabartinių Lietuvos poetų, eiliuojantis tiek bendrine kalba, tiek tarmiškai, šįsyk per Lietuvą keliauja turėdamas konkretų tikslą – propaguoti tarmių vartojimą. Kaip žinoma, LR Seimas, siekdamas tarmes populiarinti, išlaikyti jų gyvastį bei vartojimo tradicijas, 2013-uosius paskelbė Tarmių metais. Oficialiai jie pradėti sausio 5 d. Raudondvaryje.

Indė, kuri pakaitomis vergavo trims šeimoms, atskleidė savo baisią patirtį apie mušimus, deginimus ir prievartavimus, informuoja dailymail.co.uk. Keturiasdešimtmetė moteris buvo priversta dirbti už 2 dolerius per valandą ir buvo kelis kartus išprievartauta mėsininko Enkarta‘o Balapovio. Jos pasas buvo paimtas ir ji buvo verčiama dirbti 17 valandų pamainas 7 dienas per savaitę. Moteriai valgyti duotas tik tik pasenęs maistas ir vaikų palikti likučiai.

Živilė Kropaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jei nori labai gerai išmokti kalbą, tapti jos šeimininku, ta kalba privalo žavėti – su ja tiesiog turi užmegzti meilės romaną. Taip teigia Europos Parlamento vertimų žodžiu direktorato vadovė Olga Cosmidou. Gerai įvaldžius kalbą, galima užsiimti vertimu žodžiu – šis darbas, pasak specialistės, yra toks geras ir įdomus, kad sykį pradėjęs, užsiimi tuo iki pat pensijos.

Kas būtų, jei, tarkime, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, išsakydamas privačią nuomonę, pasiūlytų paskelbti karą Latvijai ir Estijai dėl to, kad šios vengia dalyvauti atominės elektrinės statybose? Ar pakaktų paaiškinimo, kad jo partija ir kabinetas tokio sumanymo dar nesvarstė ir darbo grupė nepateikė išvadų? O jei teisingumo ministras Juozas Bernatonis pareikštų, kad reikia taikyti amnestiją visiems kalintiems žudikams? Turbūt – nieko baisaus.

2013-ieji Lietuvoje paskelbti Tarmių metais. Pabandykime pasiaiškinti, ar visada susikalbėtume skirtingomis tarmėmis: kaip tas pats daiktas vadinamas skirtingose Lietuvos vietose? Galbūt skirtingai vadinami daiktai išties yra skirtingi? Ar tas pats žodis aukštaičiui ir žemaičiui gali reikšti visiškai skirtingus dalykus? Aišku tik viena: tarmiškai ištartas žodis yra šiltesnis ir jaukesnis nei pasakytas taisyklinga bendrine kalba.

Abiturientai apsisprendė, kokius brandos egzaminus laikys šiemet. Šiek tiek daugiau alytiškių nei pernai pasirinko anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą (VBE). Tai vienintelis valstybinis egzaminas, vietoj kurio galima rinktis tarptautinį ir jį laikyti ne brandos egzaminų sesijos metu.

Ketvirtadienio vidurdienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės rūmų, rengiamas įspėjamasis mitingas, kuriame Vyriausybė bus raginama nepasiduoti autonomininkų spaudimui ir nepažeisti šalies Konstitucijos bei Valstybinės kalbos įstatymo. Kaip teigia vienas iš mitingo organizatorių, „Vilnijos" draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, ši protesto akcija - tik pirmasis piliečių pasipriešinimo antivalstybiniams valdžios užmojams veiksmas.

Kovo trečią ir ketvirtą savaitgaliais Vilniuje rinkosi projekto „Bendrojo lavinimo mokyklų mokymo turinio atnaujinimas ir praplėtimas, sukuriant ir pritaikant naujus mokymo metodus“ dalyviai. Gimtųjų kalbų (lietuvių, lenkų, rusų) mokytojai baigiamosios konferencijos metu pristatė grupėse atliktus darbus apie ugdymo praktikoje pritaikytus kūrybingo mokymo(si) metodus.

Algirdas Butkevičius ketvirtadienį Seime Vyriausybės šimto darbo dienų proga pristatė svarbiausius jau įvykdytus ir ateityje planuojamus įvykdyti darbus. Siūlome susipažinti su visa Premjero kalba: Šešioliktoji Vyriausybė dirba jau šimtą dienų. Noriu pasinaudoti šio simbolinio termino proga, kad pristatyčiau svarbiausius jau pradėtus ar netolimoje ateityje numatomus darbus.   Pradėdamas eiti Ministro Pirmininko pareigas sakiau – revoliucijų nebus.

Naujasis Kinijos prezidentas Si Dzinpingas (Xi Jinping) per pirmąją savo kalbą sakė kovosiantis už "didžiulį Kinijos tautos atgimimą", skelbia BBC. Prezidentas kalbą sakė kasmečio Nacionalinio Liaudies Kongreso pabaigoje. Vėliau per itin retą spaudos konferenciją naujasis premjeras Li Kečiangas (Li Keqiang) sakė, kad Pekinas, apkarpydamas vyriausybės biudžeto išlaidas, "pelnys žmonių pasitikėjimą". Komunistinė Kinijos vyriausybė užbaigė kartą per dešimtmetį vykstantį valdžios perdavimą.

Kovo 15–16 dienomis Į Druskininkų „Ryto“ gimnaziją iš visos Lietuvos ir užsienio sugužės lietuvių kalbos mylėtojai: 23 mokiniai iš užsienio lietuviškų mokyklų, 128 mokiniai iš Lietuvos mokyklų ir apie 100 jų mokytojų. Lietuvos mokyklų mokiniai olimpiadoje turės atlikti autentiškas Vilniaus universiteto dėstytojų parengtas užduotis, rašys esė nurodyta tema. Užsienio lietuviškų mokyklų mokiniai Druskininkuose atliks kitokias – kalbos vartojimo, rašymo, kalbėjimo ir meninio skaitymo – užduotis.

Vyraujanti mada naujoms įmonėms suteikti kosmopolitinius pavadinimus baigiasi. Nuo gegužės kiekvienas naujas juridinis asmuo turės gauti kalbininkų palaiminimą, rašo „Vakarų ekspresas“. Pastarieji yra kategoriškai nusistatę prieš visokius kosmopolitizmus. Klaipėdoje registruotos „Max Coffee“ savininkas Audrius Statkevičius aiškina, kad jo pasirinkimą lėmė orientacija į platesnę nei Lietuvos rinką. „Norėjome, kad pavadinimą suprastų ir atvykėliai, ne tik lietuviai.

Į garsųjį UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytos ne tik tokios Lietuvos vietos kaip Kuršių nerija, bet ir nematerialios vertybės – kryždirbystės amatas, sutartinės. Neseniai viešumoje buvo išsakytas siūlymas į Nematarialaus kultūrinio paveldo sąrašą įtraukti ir lietuvių kalbą kaip itin seną bei unikalią vertybę. Toks pasiūlymas nuskambėjo iš Nepriklausomybės Akto signatarės Irenos Andrukaitienės lūpų.

Kai kalbate su kitais žmonėmis, nesvarbu, ar tai būtų prezentacija, darbo pokalbis ar tardymas policijoje, jūs turite kreipti dėmesį į tris dalykus, rašo CNBC. 1. Į save patį Šiek tiek dėmesio turite nukreipti į save patį, nes kalbėjimas yra fizinis aktas. Todėl reikia kartas nuo karto atkreipti dėmesį į tai, ką jūs darote – kur jūs stovite, kaip skamba jūsų balsas ir panašiai.

Evelina Kazakevičiūtė, LRT.lt Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas, vasarį kreipdamasis į Jungtinę Karalystę ir prašydamas pasilikti Europos Sąjungoje (ES), pareiškė, kad anglų kalba galėtų tapti bendra ES kalba. Šis kiek netikėtas pasiūlymas iš vokiečio lūpų į viešumą iškėlė jau ne kartą svarstytą vienos Europos kalbos idėją.

Latvijos kultūros ministrė Zaneta Jaunzeme-Grende paragino šalies piliečius nevartoti rusų kalbos kalbant su žiniasklaida. Tokiu būdu siekiama apsaugoti savo nacionalinę kalbą, skelbia "RIA Novosti". "Mes turime būti stiprūs ir pastovūs kasdieniame gyvenime. Kalbėkime latviškai. Tai mūsų šalis, kuria mes didžiuojamės. Su žiniasklaida turėtume kalbėti tik latviškai, - žurnalistams sakė ministrė. - Mes neturėtume žemintis ar apgaudinėti.

Vasario 23-ąją ne tik Lietuvoje gyvenantys, bet ir užsienio lietuviai jau šeštą kartą rašė Nacionalinį diktantą. Paštu diktantą atsiuntė per šimtas tautiečių. „Daugiausia laiškų su Nacionalinio diktanto tekstu sulaukėme iš didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Šiaulių, tačiau savo lietuvių kalbos žinias tikrino ir Prienų, Kupiškio gyventojai.

Pasaulyje gyvena milijonai žmonių, kurie namuose kalba dviem ar daugiau kalbų – net amerikiečių, kurie dažniausiai kalba tik viena kalba, rašo „Mentalfloss“ (JAV). Mokėdamas tris kalbas jau nieko nenustebinsi, ir mes girdėjome daugybę pasakojimų apie tai, kaip mūsų senelėms ir seneliams , palikusiems senąją savo tėvynę, kad surastų naująją, tekdavo mokytis penkių-šešių kalbų. Indijoje tiems , kurie užsiima verslu, kasdien tenka bendrauti penkiomis-šešiomis skirtingomis kalbomis.

Goda Jurevičiūtė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt Olandiškai rašantis persų rašytojas Kaderas Abdolah LRT radijo laidai „Kultūros savaitė“ teigia, kad svetimą kalbą naudoja kaip „gražų ginklą“. Jis priduria, kad kančias paverčia literatūra, ir mano, kad tai yra svarbi kova prieš režimą Irane. Kiek man yra žinoma, iš pradžių jūs studijavote fiziką, tad kas jus paskatino tapti rašytoju? Nuo mažens svajojau tapti rašytoju.

Angliškai nekalbantiems užsieniečiams gydytojams bus uždrausta dirbti Jungtinėje Karalystėje. Taip bus siekiams sumažinti rimtų klaidų skaičių. Vyriausybė skelbia, kad numatoma įvesti anglų kalbos žinių patikrą siekiant užtikinti, kad visi nacionalinei sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys medikai pakankamai gerai kalba angliškai, kad galėtų gydyti žmones, skelbia naujienų kanalas „Sky News“. Naujoji tvarka bus įvesta praėjus penkeriems metams po to, kai vienas iš Vokietijos atvykęs juodaodis g...