kainos

Lietuva yra penkta atviriausia ekonomika pasaulyje, tad ji stipriai priklausoma nuo išorės vėjų. Dėl to žvelgiant į pasaulines ekonomikos tendencijas matyti, kad situacija gerės, atlyginimai augs, bet tai tuo pačiu reikš ir kainų augimą. Visgi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis neabejoja: emigracija Lietuvoje mažės, dramatiško scenarijaus pavyks išvengti.

Kol kas Lietuvoje veikia vienas krematoriumas Kėdainiuose. Tačiau jau greitai situacija gali keistis. Apie krematoriumo statybas prabilta Klaipėdoje, o Vilniuje jau į priekį juda darbai, nustatant tinkamas miesto zonas. Konkurencija aštrės, o tai keis ir kainas klientams. Vilniaus miesto savivaldybė neseniai paskelbė 10 miesto zonų, kuriose būtų tinkamos krematoriumo statybai.

Per praėjusius metus Lietuvoje būstui įsigyti išleista virš 1,5 mlrd. eurų. Piniginių būstui atverti neatbaidė ir augančios kainos – sostinėje fiksuoti rekordiniai butų pardavimų rodikliai, o dalis pirkėjų rinkosi investuoti į antrąjį būstą. Dėl išaugusių kainų daliai vartotojų pailgėjo taupymo laikotarpis sukaupti pradinį įnašą. 2016 m. Lietuvoje įsigyto būsto apyvarta sudarė 1,56 mlrd. Eur. Tai 22,4 proc. lenkia 2015-ųjų skaičius, kai namų ir būtų pirkėjai išleido 1,27 mlrd. Eur.

Kodėl lietuviai garsėja kaip darbštūs darbuotojai, bet neuždirba tiek, kiek kaimynai latviai ar estai? Estų vidutinė alga už mūsiškę didesnė net 300-ais eurų. Ekspertai turi atsakymą: Lietuva vis dar nemoka tolygiai paskirstyti pinigų. O kai valdžia nei iš šio, nei iš to dar sugalvoja didinti mokesčius, esą visiems nusvyra rankos. Liūdni darbuotojų veidai Lietuvoje – įprastas vaizdas. Dažnas užkalbintas tik numoja ranka, esą su uždirbama alga net neverta eiti į parduotuvę.

Statistika rodo, kad po išlaidų pareikalaujančio gruodžio, daugeliui pirkėjų sausis būna „depresijos“ mėnuo – vartojimo apimtys sumažėja bent dešimtadaliu. Todėl šią savaitę prekybos tinkle „Maxima“ startuoja antrasis taupymo programos „Išsirink tai, ko reikia“ etapas. Atnaujintos daugiau 2 tūkst., prekių, iš kurių pirkėjai gali rinktis 10 bei kiekvieno apsipirkimo metu gauti joms 20 proc. nuolaidą. „Praėjus žiemos šventėms, kurios pareikalauja daugiau išlaidų, sausį daugelis nori pataupyti.

Automobilių parkavimas Vilniuje nuo šiol taps tikra prabanga. Sostinės valdininkai ketina didinti rinkliavas. Jie sako, kad didesni mokesčiai už parkavimą sumažins spūstis Senamiestyje ir jo prieigose. Sostinės gyventojai kraupsta išgirdę, kad daugelyje senamiesčio vietų parkavimo valanda atsieis net du su puse euro. Kaunas ir Klaipėda iš miestiečių už parkingą reikalauja keliskart mažiau ir tai ne poilsio ir švenčių dienomis. Į sausakimšą automobilių stovėjimo aikštelę įrieda studentė Greta.

Ar kada mėginote įsivaizduoti, kiek jūsų kasdien perkamos prekės galėjo pabrangti per aštuonerius metus? Būtent tokį eksperimentą atliko mūsų Žinių tarnyba. Su pirkinių čekiu iš 2008-ųjų ėjome į parduotuvę šiandien ir pirkome lygiai tas pačias prekes kaip prieš krizę, klestėjimo laikais. Kaip manote, kiek viskas pabrango? O gal kas atpigo? Rezultatai reportaže. Vilnietė Donata rankoje laiko ne pirkinių sąrašą, o prieš aštuonerius metus prekybos centre pirktų prekių čekį.

Kainų augimas įgauna pagreitį. Šiais metais infliacija Baltijos regione bus viena sparčiausių Europoje. Brangstanti nafta, maisto produktai ir paslaugos sumažins skirtumus tarp oficialios statistikos skelbiamų rodiklių ir gyventojų suvokiamos kasdieninės infliacijos, nors pastaroji vis dar bus aukštesnė. Sparčiau augančios kainos į metų pabaigą pradės riboti perkamąją Lietuvos gyventojų galią, spaudimas darbo rinkoje dar labiau didės.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje didėja ketvirtą mėnesį iš eilės. 2016 m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., kainos padidėjo 0,4 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, daržovių, degalų ir tepalų kainų padidėjimas bei spirituotų gėrimų, šilumos energijos, vyno, avalynės kainų sumažėjimas.

Stebint Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos suaktyvėjimą ir atsigavimą dažnai pasigirsta nuogąstavimų, ar nesprogs dar vienas NT burbulas. Kol ekonomistai tvirtina, kad lietuviai dėl gimtinėje esančios situacijos gali būti ramūs, derėtų žvilgtelėti ir į Švediją, su kuria mes itin susiję. Būtent švediški bankai įsikūrę Lietuvoje, tad sprogus NT burbului ten, pokyčius pajustume ir čia.

Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) ruošiantis perimti šilumos ūkį iš „Vilniaus energijos“, tiek darbuotojų, tiek gyventojų lauks pasikeitimai. Šiuo metu ruošiamas ne tik naujas šilumos kainos tarifas, bet ir galimybės, kaip bus galima atsiskaityti. Naujienų portalui tv3.lt Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) direktorius Mantas Burokas papasakojo, kaip vyksta perėmimo procesas ir ko tikėtis vilniečiams.

Šiemet Lietuvoje galime pagrįstai tikėtis spartesnio infliacijos augimo. Augančios prekių ir paslaugų kainos mažina vartotojų perkamąją galią, o Lietuvos atveju tai dar ir paskatas dažniau vykti į apsipirkimo keliones į Lenkiją. Ilguoju laikotarpiu tai gali reikšti vidaus vartojimo lėtėjimą, tačiau trumpalaikėje perspektyvoje spartėjanti infliacija gali netgi paskatinti Lietuvos gyventojus pirkti daugiau prekių ir paslaugų, taip padidinant vartojimo apimtis.

Pagaliau atėjusi žiema atnešė ne tik džiaugsmą, bet ir naujus rūpesčius. Kiekvieno ryto vairuotojai laukia su nerimu: užsives ar neužsives jų automobilis. Vieni kviečiasi pagalbon kaimynus ar draugus, kiti pagalbos tarnybas ar taksistus, treti, palikę automobilius, – keliauja į darbus viešuoju transportu ar išsikviečia taksi. Portalas tv3.lt domėjosi, kiek kainuoja tokia pagalba ir kiek jos reikia laukti.

Vilnius šiandien, priešingai nei likusi šalies dalis, išgyvena ne tik ekonominį, bet ir demografinį pakilimą. Nekilnojamojo turto (NT) objektų pasiūla jau viršijo 2008 m. pasiūlą, tačiau paklausa kol kas išlieka didelė, todėl dabartinė rinka natūraliai patenkina gyventojų poreikius. Vis dėlto juntamas rinkos augimo tempo ir NT atsiperkamumo mažėjimas, tad investicijoms į NT Vilniaus mieste artėja ne tokios pelningos dienos.

Naujuosius metus populiaru pradėti su pažadų sau sąrašu: daugiau laiko skirti artimiesiems, gaminti ir gyventi sveikiau, išmokti naujų dalykų... Prekybos tinklas „Lidl“ nuo pirmųjų 2017 metų dienų informuoja skubantis į pagalbą visiems, kurie į savo prioritetų sąrašą yra įtraukę geriausią kokybės, šviežumo ir kainos santykį apsiperkant, maistingą bei sveikatai palankią mitybą ir rūpestingą savo bei šeimos valgiaraščio planavimą.

Neįtikėtinas lietuvių uolumas – metus tautiečiai į taromatus krovė maišus vienkartinių gėrimų pakuočių. Tačiau ar toks sąžiningas rūšiavimas neatsisuks prieš pačius gyventojus? Mat brangstant taromatuose sukauptų pakuočių perdirbimui, ketinama didinti ir gėrimų kainas. Maža to, nors tarą grąžiname pavyzdingai, kitas atliekas mėtome kur papuola. Štai šis taromatas, įrengtas šalia didžiulio prekybos centro, nė minutei nelieka tuščias.

Lietuvos ekonomistai mano, jog augant pasaulinėms naftos kainoms ir žmonių pajamoms, kitais metais turėtų brangti daugelis prekių ir paslaugų. Šio proceso pasekmė - auganti infliacija. Prognozuojama, kad ji svyruos nuo 2 iki 3 proc. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas sako, kad kitais metais tikimasi tiek paslaugų, tiek prekių kainų augimo, bet paslaugų kainos augs sparčiau.

Neabejotinai vienas svarbiausių Naujųjų sutiktuvių atributas – fejerverkai. Jiems pinigų nepagaili nei patys Lietuvos gyventojai, nei kai kurios savivaldybės. Atvykstančių svečių laukia ir didmiesčiai, ir Lietuvos kurortai. Naujienų portalas tv3.lt domisi, kaip laikrodžiui išmušus 00 val. miestai ruošiasi nustebinti visus atvykusiuosius bei kas fejerverkams skirs daugiausia.

Turint galvoje 2016-aisiais pasaulį purčiusius ir stebinusius įvykius, tenka pripažinti, kad jie tvirtai nusipelnė Beždžionės metų titulo. Kas mūsų laukia 2017 metais? Pradėkime nuo to, kad tai bus Gaidžio metai.

Jau šiais metais buvo fiksuojama svyruojanti, iki 1 proc. infliacija. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad kitais metais kainos kils dar labiau. Pigs nebent tos paslaugos, kuriomis ir taip nesinaudojame itin dažnai. Paskutiniais Lietuvos banko duomenis, vidutinė metinė infliacija yra 0,6 proc.

Akcijų ir nuolaidų prisotintoje mažmeninės prekybos rinkoje internetinės prekybos lyderis Lietuvoje imasi kardinalių kainodaros pokyčių. Nuo šiol „Pigu.lt“ e. parduotuvėje nebelieka procentinių nuolaidų – klientai matys vieną tuo metu galiojančią kainą. Pasak internetinės parduotuvės vadovo Dainiaus Liulio, iš esmės keisti kainodaros strategiją paskatino vis garsiau kritikuojamos prekybininkų vilionės didelėmis nuolaidomis ir besikeičiantys klientų poreikiai.

Valstybės įmonė „Regitra“ iš anksto informuoja gyventojus apie ateinančių metų pradžioje laukiančius jos teikiamų paslaugų kainų pasikeitimus. Pokyčiai aktualūs klientams, užsisakantiems įmonės išduodamų vairuotojo pažymėjimų, transporto priemonės registravimo dokumentų ar transporto priemonės registracijos numerio ženklų pristatymą į namus ar kitu klientų pageidaujamu adresu.

Prekybos tinklams „Rimi“ ir „Iki“ oficialiai pranešus apie planus susijungti, imta svarstyti ne tik ką tai reiškia rinkai, bet ir vartotojams. Rūpimiausias klausimas, ar sumažėjusi konkurencija neiššauks didesnių kainų. Dar prieš mėnesį pasirodė kalbos, kad „Rimi“ planuoja įsigyti „Iki“. Šiandien paaiškėjo, kad sutartis pasirašoma. Įsigijęs Lietuvoje veikiantį „Iki“ prekybos tinklą, „Rimi“ tikisi tapti antru pagal dydį rinkos žaidėju su beveik ketvirtadaliu rinkos.

Sniegas ar lietus, Kalėdų Senelis jau skuba pas vaikus. Jau dvi savaites net po kelis kartus per dieną jis lanko mažylius. Nors euras įvestas jau ne pirmus metus, šventės kaina tėvams šiemet atsieis dar truputį brangiau nei pernai. Labas, su artėjančiomis! Geros mergaitės šiemet buvote. Galima šiek tiek dovanų. Štai su šuniuku bus labai smagu žaisti.  Didžiausios metų šventės jau visai čia pat, tad Kalėdų Senį galima sutikti bet kur.

Ekonomistai itin akylai stebi nekilnojamojo turto (NT) rinką. Vis dar rekordinėse aukštumose esantis įperkamumas bei palankios skolinimo aplinkybės signalizuoja, kad rinka turėtų išlikti aktyvi ir kitais metais. Yra trys kriterijai, kuriems pasikeitus gali kilti NT burbulas. Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, jei būsto kainos ir kitais metais augs taip sparčiai, nuomos pajamingumo rodiklis sukeltų galimo NT burbulo grėsmę.

Būsto kainoms vis augant, keičiasi lietuvių pirkimo įpročiai. Anksčiau rinkęsi pigesnius, vidutinės klasės butus, lietuviai dabar dairosi brangesnio nekilnojamojo turto. Dažnai jį nuomoja. Tačiau ekspertai skaičiuoja, kad jau kitais metais į nuomą žvelgti kaip į investiciją gali neapsimokėti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 3,4 proc.. Daugiausia pabrango naujos statybos būstai – 6,4 proc.

Lietuvos banko ekonomistai aptardami šiuos metus neslepia, kad didžiausia problema išlieka demografija – gimstamumas mažėja, emigracija auga. Ir tai yra šalies vidinės problemos, kurios gali paveikti visą ekonomiką. Be to, prognozuojamas ir dar didesnis kainų augimas.  Lietuvos banko prognozėmis, 2017 m. šalies ūkis augs 2,4 proc., taigi sparčiau nei šiemet, tačiau ne tiek daug, kiek prognozuota rudenį. Ekonomikos prognozių mažinimą lemia mažiau augsiantis eksportas ir investicijos.

Artėjant naujiesiems, įsibėgėja prekyba įvairiausiomis pirotechnikos priemonėmis. Pasirodo, Naujųjų naktį lietuviams negaila į dangų paleisti ir šimtus eurų. Tiesa, toks grožis ir pramoga kasmet daug kam (ne vienam) baigiasi skausmingai ir liūdnai. Pora uždega pirotechnikos priemonę ir atsitraukia į šalį tikėdamiesi išvysti gražų vaizdą, tačiau fejerverkas ne kyla į dangų, o sprogsta žmonių lygyje. Tenka skubiai nešti sveiką kailį.

Kalėdinio laikotarpio karuselė dažnai priverčia mus pamiršti apie taupymą: pakili nuotaika, šventinės dekoracijos ir daugybė sezoninių nuolaidų ne vienam susuka galvą. Daugeliui šeimų išlaidos dovanoms, renginiams ir pramogoms paskutinėmis metų savaitėmis tampa rimtu finansiniu išbandymu. Juolab, pastaruoju metu vis dažniau girdime apie sparčiai didėjančius vidutinius atlyginimus ir augančią gyventojų perkamąją galią.

Statistikai prognozuoja, kad gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, Lietuvoje bus 0,4 proc. suderinta mėnesio infliacija. Suderinta metinė infliacija gruodį turėtų būti 1,9 proc., vidutinė metinė infliacija - 0,7 proc., pranešė Statistikos departamentas. Anot statistikų, tikėtina, kad didžiausios įtakos gruodžio mėnesio infliacijai turės didėjančios maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos, augančios transporto grupės prekių ir paslaugų kainos.

2017 metais eksportas išliks pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis, tačiau atsiimti šį titulą vis labiau kėsinsis augantis vidaus vartojimas. Tai lems ir toliau sparčiais tempais augsiantys atlyginimai bei nuo sausio 1 d. žymiai, t. y., nuo 200 iki 310 eurų, ūgtelėsiantis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Vidutinis atlyginimas po mokesčių kitąmet Lietuvoje turėtų siekti 660 eurų, o antroje metų pusėje aplenkti vidutinį uždarbį Latvijoje.

Lietuvoje auga ne tik butų pasiūla, bet ir kainos. Tai įrodo naujausi statistiniai duomenys. Tokio augimo dar nėra buvę nuo 2008 metų. „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,4 proc.. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 5,2 proc.

Pastaruoju metu naujienų nešykšti nei didieji centriniai bankai JAV ir euro zonoje, nei OPEC ir kitos naftą išgaunančios šalys. Europos centrinis bankas (ECB) praeitą ketvirtadienį nutarė pratęsti kiekybinio skatinimo programą, iš JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) artimiausiu metu tikimasi bazinės palūkanų normos padidinimo.

Būsimas Lietuvos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas tikina, kad yra kelios priežastys, dėl kurių parduotuvėje matome ne tokias maisto kainas, kokių norėtume. „Čia yra neabejotina problema. Ekspertai jau įvardijo, kad daugelio maisto produktų kainos yra tokios pat arba net didesnės nei daugelyje Vakarų šalių, pavyzdžiui, Vokietijos ar Prancūzijos. Vartotojams tai yra sunku suprasti, nes jie keliauja ir viską mato. Nekalbant apie tą pačią Lenkiją.

Pirmadienio popietę TV3 televizijos studijoje lankėsi būsimas Lietuvos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariu buvo nagrinėjami įvairūs žemės ūkio klausimai, galimi maisto produktų kainų pokyčiai bei ūkininkų bėdos. Kandidatas į žemės ūkio ministrus yra dirbęs kooperatyvų „Lietuviškas pienas“ ir „Pienas LT“ valdybose, keturis kartus buvo rinktas į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą.

Kiekvieną dieną po koncertą. Ir ne bet kokį, o grandiozinį – didžiosiose šalies arenose. Visas būrys šalies dainininkų, muzikantų ir grupių gruodį vienas po kito rengia savo koncertus. Bilietai kainuoja dešimtis eurų, tad lietuviams tenka sukti galvas, kurį koncertą pasirinkti, o atlikėjai įsivelia net į rizikingą konkurencijos karą.

Seimas po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIP-4793(2), kuriomis numatoma didinti akcizų tarifą cigaretėms, cigarams ir cigarilėms. Projektu siūloma nuo 2017 m. kovo 1 d. cigarečių akcizų tarifo specifinį elementą padidinti nuo 50,68 iki 56 eurų, o nustatytą kombinuotąjį akcizų tarifą – nuo 85 iki 90 eurų už 1 000 cigarečių. Cigarams ir cigarilėms taikomas akcizų tarifas didėtų nuo 29,54 iki 33 eurų už kilogramą produkto.

Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, galima ne tik įvertinti, kaip savo pinigus paskirsto Lietuvos gyventojai, bet ir kuo skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Skirtumams įtakos turi ne tik kainų požymiai, bet ir kultūriniai įpročiai. „Eurostatas“ paskelbė, kad Lietuvoje žmonės – vieni mažiausiai išleidžiančių būstui, įskaitant ir vandens, elektros, dujų mokesčius – 15,8 proc. visų savo išlaidų . Mažiau skiria tik Maltos gyventojai.

Įsibėgėja prekyba kalėdinėmis eglutėmis. Prekybos centruose jau galima įsigyti gyvų ir dirbtinių žaliaskarių, tačiau pirkėjai jų dar nepuola pirkti, mat laukia gruodžio viduryje prasidėsiančių nuolaidų. Tuo metu privatūs medelynai jau vos spėja vežti egles įmonėms, kurios pradeda anksčiau puoštis artėjančioms šventėms. Nuosavo šeimos medelyno vadovo Vytenio Mačio rankose - lietuvių viena mėgstamiausių - dygioji eglė, dar dažnai vadinama sidabrine ar melsvaspygle.

Didžiausia žemų sąnaudų oro linijų bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje „Wizz Air“ paskelbė apie naują paslaugą savo keleiviams. „WIZZ Go“ – nauja skrydžių kainos kategorija, kuri kartu su jau egzistuojančiu „WIZZ Plus“ (anksčiau – „Plus Fare“) paslaugų paketu keleiviams leis lanksčiau planuoti savo keliones.

Lietuvos namų ūkių išlaidos būsto išlaikymui praėjusiais metais buvo vienos mažiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvių išlaidos už būstą, vandenį, elektrą, dujas ir kitas paslaugas 2015 metais sudarė 15,8 proc. visų namų ūkio išlaidų, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažiau išlaidų būsto išlaikymui pernai skyrė tik Maltos gyventojai (10,1 proc.). Latvijos namų ūkių išlaidos būstui pernai sudarė 18,7 proc.

Latvijos rinkoje suaktyvėjus pieno supirkėjams iš Lietuvos ir Lenkijos, pieno kainos šalyje per pastaruosius tris mėnesius šoktelėjo 40 proc. Tačiau tokiam augimui nėra jokios ekonominės priežasties, sakė Latvijos centrinės pieninių sąjungos vadovas Janis Solkas. Jo teigimu, vėliau kainos, tikėtina, smarkiai kris, todėl ūkininkai turėtų atsargiai vertinti užsienio pirkėjų pasiūlymus. Pasak J. Solko, vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje spalį sudarė 248,9 už toną.

Ramybės periodą išgyvenantys kurortai jau pradeda varžytuves dėl šventinio laikotarpio svečių. Grumsis ne tik išskirtinėmis žaliaskarėmis, bet ir gausia renginių pasiūla. Štai vienas restoranas Palangoje net žada keisti įsisenėjusias lietuvių šeimos švenčių tradicijas ir kviečia Kūčių vakarienės. Saulėtą, bet vėsią dieną kurorte tuštoka: šaltuoju metų laiku Palanga atgyja tik savaitgaliais ir labiausiai – šventiniu laikotarpiu, o darbo dienomis čia vaikštinėja vos vienas kitas.

Nekilnojamojo turto rinkoje ir toliau fiksuojamas nuosaikus kainų augimas. Tačiau skirtingi miestai atskleidžia skirtingas tendencijas. Sostinėje sparčiau brango senos statybos, Kaune ir Klaipėdoje – naujos statybos butai. „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 0,3 proc.

Buvęs ekonomistas Vytautas Mileris 6 metus kovoja su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) teigdamas, kad mokesčiai už „gyvatuką“ yra apskaičiuojami neteisingai. Nors teismas skundą patenkino iš dalies, istorija dar nesibaigia. Senolis įsitikinęs, ši problema liečia daugybę Lietuvos gyventojų, todėl kovos ir toliau.

Aktyvi nekilnojamojo turto (NT) rinka, augantys būsto paskolų portfeliai lemia pokyčius ne tik būsto įsigijimo kainose, bet ir nuomos. Įprastai šią rinką veikdavo tik sezoniškumo veiksniai, tačiau dabar aišku – auganti pasiūla bandantiems savo būstą išnuomoti tikrai nepadės. „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pasakoja, kad visuomet nuomos rinkoje didžioji duobė yra sausio mėnuo.

Nepaisant daugelyje miestų sumažėjusio šilumos kainų tarifo, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad spalio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai 15 proc. didesnės už pernykščius spalio mokėjimus. Sąskaitas užaugins anksti atvėsę orai – šiemet šildymo sezonas Lietuvos miestuose buvo pradėtas ankščiausiai per pastaruosius 3 metus.

Viename uostamiesčio daugiabutyje gyventojai, neapsikentę vis didėjančių sąskaitų už šilumą, ėmė ieškot priežasčių, tačiau liko šokiruoti – nežinia, kiek metų jie atsiskaitinėjo ne už savo, bet už kaimynų butą. Negana to, problemą sugalvota spręsti lengviausiu keliu – sukeičiant skaitiklius.

Lietuvoje apsilankęs vienos pigiausių oro linijų kompanijos „Ryanair“ rinkodaros direktorius Matthias Wenkas pokalbio metu atskleidė, ką šiuo metu patiria verslininkai Didžiojoje Britanijoje, kaip vyksta konkurencinė kova su „Wizzair“ ir kokia problema slypi Lietuvoje. Tik tv3.lt skaitytojams – išskirtinis interviu su didžiausią rinkos dalį Lietuvoje užimančios skrydžių bendrovės atstovu.