kainos

Paskelbus šildymo sezoną, kiekvieno gyventojo namuose įsivyravo jauki šiluma, deja, per piniginę plūstelėjo pirmasis šaltas sąskaitų vėjo gūsis. Su šildymo sezonu kartu atkeliauja ir galvos skausmas dėl padidėjusių išlaidų. Žvelgdami į praeitų metų spalio mėnesio sąskaitas galime nusiteikti, kokiai sumai ruoštis. Tikslias sąskaitas išvysime tik joms atkeliavus į namus, apie lapkričio 10–12 dienas.

Jungtinių Valstijų technologijų kompanija „Apple“ be jokio pranešimo Didžiojoje Britanijoje savo kai kurių prekių kainas padidino 20 proc. siekdama kompensuoti svaro sterlingų nuvertėjimą po britų referendume priimto sprendimo išstoti iš ES, rašo „The Verge“ ir „The Telegraph“. Dėl tokio sprendimo kompanijai „iMac“ ir „MacBook“ pabrango keliais šimtais svarų.

Vaistai – antra pagal populiarumą prekė emigrantų krepšelyje, kurį jie prieš išvykimą susikrauna Lietuvos prekybos vietose. „Synopticom“ apklausos duomenimis, prieš išvykdami emigrantai apsiperka vidutiniškai už 195 eurų, kas antras Lietuvoje įsigyja ir vaistų. Pasak farmacijos specialistų, Didžiajai Britanijai pasirinkus prognozuojamą „kietą“ pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) kelią, dar daugiau išlaidas planuojančių emigrantų vaistais apsirūpins išvykų į Lietuvą metu.

Po vasaros štilio, kaip reikiant panervinusio analitikus, pramonė vėl rodo puikius rezultatus. Du trečdaliai pramonės produkcijos yra parduodama ne Lietuvoje. Tarsi feniksas iš pelenų kylanti pramonės produkcija byloja apie teigiamus pokyčius eksporte, kurio silpnėjimas pastaruoju metu kėlė nemažai abejonių dėl tvarios Lietuvos ūkio plėtros galimybių.

Daugiau kaip trečdalis Lietuvos dirbančiųjų algas, nepavejančias šuoliuojančių kainų, prašys kilstelėti dar iki Naujųjų, o beveik penktadalis ketina tai padaryti jau artimiausią mėnesį, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt „Nors anot statistikų, kainos po euro įvedimo pūtėsi nestipriai, o vidutinė mėnesinė alga netgi optimistiškai ropštėsi įkalnėn, pastebime, kad ketinančių eiti pokalbio su darbdaviu dėl atlyginimo padidinimo daugėja, - sako cvmarket.

Suderinta metinė infliacija rugsėjį Lietuvoje buvo didesnė nei vidutiniškai visoje Europos Sąjungoje bei euro zonoje, skelbia Eurostatas. Rugsėjį Lietuvoje buvo 0,6 proc. infliacija, rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje buvo 0,5 proc. defliacija, Estijoje - 1,7 proc. infliacija. Europos Sąjungoje ir tik euro zonoje fiksuota 0,4 proc. infliacija. Didžiausia metinė infliacija praėjusį mėnesį buvo Belgijoje (1,8 proc.), didžiausia defliacija - Bulgarijoje (1,1 proc.

Vilniaus šilumos vartotojai nuo gruodžio keturis mėnesius už šilumą turėtų mokėti maždaug 20 proc. mažiau. Tačiau kol kas neaišku, ar žemesnės kainos išsilaikys ir balandį, kai iš sostinės šilumos ūkio pasitrauks Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“. Siekiant vilniečiams grąžinti 24,3 mln. eurų permokėtų lėšų, Kainų komisija penktadienį sumažino Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“ projekcinės šilumos kainos tarifus 23,2 proc.

Nuo birželio, kuomet Jungtinės Karalystės (JK) žmonės referendume nusprendė palikti Europos Sąjungą (ES), svaro kursas darda žemyn . Tuo pačiu mažėja ir emigrantų siunčiamos piniginės perlaidos į Lietuvą. Neseniai BBC pranešė, kad daugelio JK oro uostų valiutų keityklose svaras pirmą kartą nukrito iki 99 euro centų. Tuo tarpu didieji JK verslai ragino vyriausybę išsaugoti laisvąją prekybą su ES, mat kitaip maisto produktai šalyje brangtų apie 20 proc., o automobiliai – 10 proc.

Pasaulio rinkose sumažėjus pieno gamybai, padidėjus pieno produktų paklausai bei jiems brangstant tai gali nutikti ir Lietuvoje. Tačiau ekspertai teigia, kad kainų augimas neturėtų būti didelis dėl aršios aplinkinių šalių konkurencijos. Pieno perdirbėjai jau derasi su prekybos tinklais dėl kainų didinimo iki 10 proc., o rinkos ekspertai mano, jog kainos neturėtų augti daugiau nei dešimtadaliu.

Stambaus Didžiosios Britanijos verslo interesams atstovaujančios organizacijos pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame vyriausybę ragina išsaugoti laisvąją prekybą su Europos Sąjunga (ES), kai šalis trauksis iš bloko, praneša BBC. Pareiškimą pasirašė Britų pramonės konfederacija (CBI), IT įmonių interesams atstovaujanti grupė „TechUK“ ir dar kelios panašios grupės.

Trečius metus iš eilės sezoniniai veiksniai Lietuvoje pirmąjį rudens mėnesį kilstelėja infliaciją – šį rugsėjį kainos buvo 0,6 proc. didesnės nei rugpjūtį. Kaip ankstesniais metais tokiu laikotarpiu, pabrango drabužiai ir avalynė (dėl naujų rudens ir žiemos kolekcijų) bei maisto produktai, iš kurių labiausiai ūgtelėjo daržovių kainos. Taip pat pabrango degalai.

Kainų komisijai nustačius, kad Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ 2012-2014 metais iš vartotojų nepagrįstai surinko 24,3 mln. eurų, dalį lėšų siūloma grąžinti, šilumos kainą nuo gruodžio sumažinant beveik ketvirtadaliu. Kainų komisija kitą penktadienį ketina patvirtinti projekcinę šilumos kainą, kuri mažinama 23,2 proc. iki 3,88 cento už kilovatvalandę.

NT ekspertai teigia, kad vis daugiau žmonių naują būstą renkasi atsižvelgdami į daugiabučio energetinį efektyvumą, o „kiauruose“ namuose gyvenantys žmonės neturėtų stebėtis didelėmis sąskaitomis už šildymą.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje atokvėpio nematyti. Žmonės vis dar skuba naudotis žemomis palūkanų normomis ir šluote šluoja siūlomus būstus. Tai parodo rekordinis sandorių skaičius Vilniuje. Tikimasi, kad tai netaps tendencija, nes toks augimas iškreiptų rinką ir kainas.

Orams sparčiai šąlant, keturi didieji šalies miestai Vilnius, Kaunas, Šiauliai ir Panevėžys jau šią savaitę pradeda šildymo sezoną. Vilniuje daugiabučių gyventojai šilumos sulauks ketvirtadienį. Tuo tarpu individualių namų savininkai vis dažniau renkasi nebe dujų, o kietojo kuro katilus. Žmonės viliasi, kad malkomis šildysis gerokai pigiau. Juolab, kad ir malkos pastaruoju metu pinga. Geri šeimininkai dar šiltuoju metų laiku – netgi vasarą imasi ruošti malkas žiemai.

Būsto rinka aktyvėja dienomis, o į nuomos verslą žengia vis daugiau gyventojų. Tad nors kol kas kainų augimas nuosaikus, Lietuvos bankas praneša atidžiai stebintis situaciją – pamačius perkaitimą būtų įjungiami saugikliai. Lietuvos banko teigimu, gyventojai turėtų itin atsakingai vertinti būsto pardavėjų kalbas, kad butai brangs, ir neskubėti jų įsigyti, jei tam nėra būtinybės, nes skolinantis prisiimama didelė ir ilgalaikė skolos našta.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal vartotojų pateiktus skundus pradėjo tyrimą, ar prekybos centrai pateikia vartotojams klaidinančią informaciją apie prekių kainas ir joms taikomas nuolaidas. Pasirodo, 4 prekybos centrai – „Maxima LT“,  „Rimi Lietuva“,  „Prisma LT“ bei  „Norfos mažmena“ klaidino vartotojus pateikdami prekių kainas. Prekybos centrams skirtos ekonominės sankcijos už vykdomą nesąžiningą komercinę veiklą, rašoma pranešime spaudai.

Įsigyjant nekilnojamąjį turtą (NT) ar ieškant būsto nuomai tenka susidurti su brokerių paslaugomis. Pastarosios apmokestinamos gana ne pigiai. Visgi nuomonių pasitaiko įvairių – vieni tikina, kad kreiptis ir naudotis jų teikiamomis paslaugomis verta, kiti siekia visais įmanomais būdais apeiti. tv3.lt portalo skaitytojai pasidalino savo nuomone ir istorijomis, kuomet susidūrė su brokeriais. Štai skaitytoja Greta brokerių paslaugomis naudojosi net 5 kartus ieškodama buto nuomai.

  Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas pripažįsta, kad grupėje būtina griežtesnė prekių ir paslaugų pirkimų kontrolė. Dalius Misiūnas kol kas negali pasakyti, ar grupei padaryta finansinė žala, jos darbuotojams nustačius galbūt korupcinę antrinės įmonės Energetikos paslaugų ir rangos organizacija („Enepro“) vadovo veiklą. Grupė pati kreipėsi į teisėsaugą, prašydama atlikti tyrimą, o buvęs vadovas atleistas.

Išankstinė prekyba buvo prasidėjusi dar rugsėjo 16 dieną, tačiau dabar mobiliojo ryšio bendrovės ruošiasi oficialam startui. „Tele2“ oficialią prekybą „iPhone 7“ Lietuvoje pradės kiek įmanoma anksčiau ir geidžiamuosius telefonus pradės pardavinėti ketvirtadienio naktį, nuo 12 valandos nakties, vos prasidėjus pirmajai oficialaus telefonų pardavimo Lietuvoje dienai. Naktinė prekyba vyks Vilniaus „Akropolyje“ ir startuos rugsėjo 23 d., 00:01 val.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma didžiausia Lietuvoje šilumos tiekėja bendrovė „Vilniaus energija“ 2012-2014 metais nepagrįstai gavo 24,3 mln. eurų viršpelnio. Tai ketvirtadienį paskelbė įmonės reguliuojamos veiklos auditą atlikusi Kainų komisija. Nuo 2002 iki 2017 metų Vilniaus šilumos ūkį nuomojanti įmonė jau yra sulaukusi prokurorų dėmesio dėl neskaidrių kuro pirkimų bei gavusi milijoninę Konkurencijos tarybos baudą. Kaip 24 mln.

Įsibėgėjant rudeniui nuomos rinka rimsta, atsiranda daugiau ir pigesnių pasiūlymų. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebi naują tendenciją – didėja pasiūla, kuri koreguos kainas ir nuomininkų įpročius. „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pasakoja, kad paklausa vis dar aktyvi, bet matoma neįprastai didelė pasiūla rugsėjo mėnesį. Iš dalies, tam įtakos turėjo tai, kad nemažai žmonių pirko naujos statybos butus kaip investiciją, siekdami išnuomoti ir iš to užsidirbti.

Šių metų antrą ketvirtį Vilniaus gyventojai, gaunantys vidutinį darbo užmokestį, galėjo įsigyti 29,5 kv. m ploto naujos statybos būstą savo mieste – didesnį negu Latvijos sostinės gyventojai, bet mažesnį negu Estijos, rodo SEB banko ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis. Šiemet antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 metų laiktoarpiu, vidutinį darbo užmokestį gaunančio vilniečio įperkamas naujos statybos būsto plotas padidėjo 0,3 kv.

Kainų paradoksas tęsiasi: statistika fiksuoja kainų smukimą, bet išlaidos kasdienėms prekėms ir paslaugoms auga kaip „ant mielių“. Tiesa, sparčiausias Baltijos šalyse vidutinio bruto darbo užmokesčio augimas ir pamažu atsigaunančios žaliavų rinkos gali greitai įsukti infliacijos spiralę ir tuomet Lietuvos vartotojai pajus visus MMA didinimo estafetės „privalumus“ su kaupu. Nors per mėnesį vartojimo kainų indeksas sumažėjo net 0,5 proc.

Kokį automobilį gali įpirkti vidutines pajamas gaunantis lietuvis? Pasirodo, tautiečiai galėtų sau leisti įsigyti naujesnę ir brangesnę transporto priemonę nei turi, tačiau lieka ištikimi seniems automobiliams. Net du iš trijų šiuo metu nuperkamų automobilių yra senesni nei 10 metų. Tiesa, pasvajoti apie prabangesnes mašinas lietuviai ypač mėgsta – laisvalaikiu varvina seilę žiūrėdami į naujus, galingus, prestižinius automobilius skelbimų portaluose.

Nors lietuvių finansinės galimybės leidžia įsigyti naujesnius ir brangesnius automobilius, gyventojai labiau linkę pinigus taupyti ir iš savų lėšų pirkti senesnė bei pigesnį modelį. Remiantis SEB banko automobilių įperkamumo rodikliu, vidutinį darbo užmokestį gaunantis asmuo pirmą šių metų pusmetį lizingu galėjo įsigyti 9,1 tūkst. eurų kainuojantį automobilį. Už tokią kainą galima įsigyti naują mini ar mažos klasės automobilį arba ekonominės ar aukštesnės klasės apynaujį 5–8 metų automobilį.

Jau ne kartą rodėme jums, kokia baisi padėtis krizės krečiamoje Venesueloje, kur žmonės neturi už ką valgyti, o jei ir turi – parduotuvių lentynos dažnai būna tuščios. Ne ką geriau šalyje ir geriausiems žmonių draugams – šunims. Per krizę tokios draugystės išyra ir suprantama kodėl, pavyzdžiui, maišas maisto šunims kainuoja dvigubai daugiau nei minimalus atlyginimas Venesueloje.

Netrukus už kai kurios mėgstamos kavos puodelį „Vero Cafe“ kavinėse teks mokėti 6-8 procentais brangiau. Pirkėjams 10 ar 15 euro centais pabrangęs puodelis - ne itin maloni naujiena, tačiau pasak „Vero Cafe“ atstovės, siekiama ne pelno.

Mokslo ir žinių diena – laukiama šventė ne tik grįžtantiems į mokyklas ir universitetus, bet ir viešojo maitinimo įstaigoms. Tą dieną restoranus ir kavines užplūsta gerokai didesnės lankytojų minios. Visgi, ne visi liko patenkinti kavinių sugalvota priemone žmonių srautui suvaldyti. Vienoje iš sostinės „Čili pica“ restoranų ketvirtadienio popietę apsilankęs portalo tv3.lt skaitytojas nustebo išgirdęs padavėjo perspėjimą apie tą dieną negaliojančias nuolaidas.

Butų kainos Vilniaus centre yra apie 1,5 karto didesnės nei sostinės gyvenamuosiuose rajonuose bei Kaune ir Klaipėdoje. Išsinuomoti biurą Vilniaus centre kainavo 1,5 karto brangiau nei sostinės gyvenamuosiuose rajonuose ar Kauno ir Klaipėdos centruose ir daugiau nei 2 kartus brangiau nei Kauno ir Klaipėdos gyvenamuosiuose rajonuose.

Paslaugų sferoje vis dažniau atsiranda galimybė atsiskaityti už paslaugas įsigyjant abonementus. Ar tai iš tiesų naudinga vartotojams, ar tai yra tik menas parduoti prekes ir paslaugas, gražiai suvyniojus į blizgantį popierėlį? Atmintyje įstrigo kadaise matytos komedijos scena, kai perkant madingą kaklaraištį, filmo herojui teko parduotuvėje įsigyti priedą – svarmenis.

„Vilniaus energijai“ ir „Litesko“ pateikus gyventojams didesnes sąskaitas už gyvatuką, Kainų komisija pareiškė, kad sąskaitos – neteisėtos. Ilgai aiškinusis, šiandien Komisija priėmė nuosprendį – sąskaitos už gyvatuką pateiktos neteisėtai ir turi būti anuliuotos. Po 3 valandas trukusio posėdžio, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) vienbalsiu nutarimu nusprendė, kad „Litesko“ ir „Vilniaus energija“ iki spalio 10 dienos turi perskaičiuoti gyventojams sąskaitas.

Skandinavijos finansų grupės SEB ekonomistai sumažino Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozes, tačiau tikisi spartesnio vartojimo kainų augimo 2016 ir 2017 metais.   Naujausioje SEB parengtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ prognozuojama, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 2,2 proc., o 2017-aisiais - 2,5 procento. Šiemet balandį Lietuvos SEB analitikai prognozavo, kad šalies ekonomika per artimiausius dvejus metus augs atitinkamai 2,8 proc. ir 3,2 procento.

Smūgis lietuvių piniginėms. Nuo šiandien įsigaliojo naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Nors Sveikatos apsaugos ministerija giriasi, kad apmokės pacientams už daugiau, ir brangesnių vaistų, tačiau nutyli tamsiąją kainyno pusę – didės didžioji dalis priemokų prie seniau kompensuojamų vaistų. Priemokos už vaistus didės nuo kelių centų iki dešimties eurų. Žmonės sako, kad perkant ne vieną pakuotę reikalingų preparatų, šoktelėjusios kainos kaip reikiant smogs per kišenę.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia naujausius duomenis apie mažmeninės prekybos apimtis ir kainas Lietuvoje. Augant atlyginimams gyventojai buvo linkę daugiau išleisti, tad dauguma mažmenininkų galėjo džiaugtis didesne apyvarta.  Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimą ir remontą bei maitinimo ir gėrimų įmones, šių metų sausį-liepą buvo 5,246 mlrd. eurų (be PVM) - 6,4 proc. daugiau (palyginamosios kainomis) nei per septynis 2015-ųjų mėnesius.

Visą vasarą nepastovus oras ir Lietuvą trankiusios liūtys jau atsiliepė grūdų derliui. Ūkininkai nebežino ką daryti – grūdų kokybė prasta, kombainai klimpsta, svarsto ar verta iš vis nuimti likusį derlių ir tvirtina, kad pasekmes pajus ne vien jie. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas pasakoja, kad per 25 metus nėra buvę tokios situacijos, kokia susidarė šiemet.

Šiemet daržovųi augintojas – ne pyragai. Pasak daržovių augintojų asociacijos, labiausiai nukentėjo šiaurės vakarų krašto augintojai – čia lietaus kliuvo daugiausiai. Kai kurie ūkininkai netgi palieka pūti laukuose užmirkusias bulves, mat iš jų jau nebėra jokios naudos. O derliui padaryta žala atsilieps ir daržovių kainoms. Esą bulvės gali brangti kone penktadaliu, tačiau, ar taip nutiks, paaiškės po naujų metų, kai ūkininkai matys, kiek sandėliuose yra sveikų bulvių.

Maisto produktai Rusijoje per septynis šių metų mėnesius pabrango 2,6 proc., o Europos Sąjungoje (ES) – tik 0,5 proc., skelbia Rusijos nacionalinė statistikos žinyba „Rosstat“. Sparčiausiai Rusijoje brango žuvys ir kitos jūros gėrybės – 7,2 proc. (ES – 1,9 proc.), cukrus, medus, saldumynai – 6,5 proc. (0,7 proc.). Vaisių kainos padidėjo vidutiniškai 4,7 proc. (6,2 proc.), riebalų – taip pat 4,7 proc. (0,1 proc.), duonos, pyrago gaminių, kruopų – 4,6 proc. (0,0 proc.

Modernių biurų plėtra nors ir skirtingais tempais, tačiau vyksta visuose trijuose pagrindiniuose šalies didmiesčiuose: Klaipėdoje po ilgos pertraukos įgyvendinti pirmieji nauji biurų projektai, Kaune kol kas plėtojami nedidelės apimties projektai, bet jau rengiamasi ir didesnėms statyboms, o Vilniuje tuo metu ruošiamasi didžiųjų verslo centrų statybų pabaigai bei naujų projektų startui, skelbiama „Ober-Haus“ biurų rinkos apžvalgoje.

Didžiosios Britanijos priimtas sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) jau pradeda kirsti per kišenę britų vartotojams. Netikėto sprendimo pasekmės iki šiol buvo daugiausia teorinės, tačiau naujausi duomenys rodo, kad jos, arba bent kai kurios iš jų, visai netrukus virs tikrove. Nuo birželio 23 dieną įvykusio referendumo svaras euro ir JAV dolerio atžvilgiu atpigo 10–15 procentų.

Augant atlyginimams ir nekilnojamojo turto (NT) susidomėjimui, iš lėto auga ir butų kainos. Bent jau taip teigiama statistikoje. Tačiau investicinių NT projektų plėtros įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis įsitikinęs, kad statistika iškreipta, o didžiulė butų pasiūla padės išlaikyti esamą kainą. Įvairių NT įmonių, bankų statistikoje skelbiama, kad per metus NT kainos Lietuvoje auga apie 4–5 proc. Tačiau „Hanner“ vadovas teigia, kad kainų kelti neleidžia konkurencija.

Į Panevėžį prieš rugsėjį sugužėjo kardelių augintojai. Kurie čia surengė kasmetinę spalvingų rudens pranašų parodą. Šiemet prasiskleidusių glamžytų žiedų grožį kaip reikiant gadina nesibaigiantis lietus, tad prieš rugsėjo pirmąją šios ilgastiebės skintos gėlės gali brangti. Kad orai gadina žiedų grožį pastebi ir skintomis gėlėmis prekiaujantys pardavėjai.

Metai iš metų kavos ir arbatos kainos po truputį kyla, o jų pigimo – nematyti. Tai galioja ir parduotuvėse esančiai produkcijai, ir kavinėse. Didesnį kainų augimą gali pristabdyti tik konkurencija. Lietuvos statistikos departamento duomenis, liepos mėnesį viena labiausiai brangusių prekių – arbatžolės. Užfiksuotas 3,4 proc. kainos augimas. „Arbatos brangsta kiekvienais metais po keletą procentėlių. Kol kas viskas daugiau mažiau normos rėmuose. Kava taip pat kiekvienais metais brangsta.

Lietuvos bitininkai jau skaičiuoja vasaros derlių. Nors tikslūs rezultatai bus aiškūs rugsėjį, jau dabar matyti – šie metai daug prastesni nei buvę. Tad medaus produktų bus siūloma ne tik mažiau, bet ir brangiau. Bitininkų draugijų pirmininkai pasakoja, kad šiemet sezonas itin prastas, bitės – prie bado ribos. „Tiesiog tokie metai, kad nektaras išplaunamas, nieko nebėra. O jei ir yra koks žydintis augaliukas, tai iš karto lietus išplauna tą nektarą. Bitininkai išsuka medų, jei dar yra pas ką.

Premjero Algirdo Butkevičiaus pasipiktinimą sukėlusią bilietų į olimpines žaidynes kainą galėjo lemti Vyriausybės pateikti itin detalūs reikalavimai, rodo pirkimo dokumentai. Pirkimo sąlygose buvo nurodyti konkrečios aviakompanijos ir skrydžių laikai. Premjero atstovė aiškina, kad kelionių agentūros galėjo nukrypti nuo pirkime nurodytų detalių sąlygų.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų ima būsto paskolas. Tuo džiaugiasi ne tik bankai, skaičiuodami uždarbius, bet ir nekilnojamojo turto plėtros įmonės. Susidariusios palankios sąlygos imti paskolas leidžia sparčiau parduoti naujos statybos būstus ir imtis tolimesnių projektų. Tiesa, dėl esančios paklausos, neišvengiama ir kainų augimo. Pašnekovų vertinimu, žemos palūkanos ir augantys atlyginimai – pagrindiniai faktoriai skatinantys imti būsto paskolą.

Bendra suma, kas mėnesį mokama už būsto nuomą Didžiojoje Britanijoje, jau siekia beveik 3,6 mlrd. svarų, rodo tyrimų įmonės „Experian“ atliktas tyrimas. Būsto nuomininkai už nuomą kas mėnesį sumoka po vidutiniškai 695 svarus, kartu bandydami sutaupyti pradiniam įnašui, kad galėtų gauti būsto paskolą ir įsigyti nuosavą būstą. Oficialiais vyriausybės duomenimis, šiuo metu Didžiojoje Britanijoje būstą nuomojasi 5,174 mln. žmonių.

Ilgą laiką dvejojęs, bilietus už keliasdešimt tūkstančių eurų į olimpines žaidynes nusipirkęs, o galiausiai vėl jų atsisakęs premjeras Algirdas Butkevičius vis dėlto skrenda į Braziliją. Tiesa, šį kartą be savo žmonos Janinos. Portalo tv3.lt žiniomis, premjeras pagaliau apsisprendė ir jau turi kišenėje naujus lėktuvo bilietus į Rio. A. Butkevičius vis dėlto vyks į olimpines žaidynes ir stebės iškilmingą uždarymo ceremoniją.

Lietuvos statistikos departamentas šiandien paskelbė džiuginančius rezultatus. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje sumažėjo po keturių mėnesių pertraukos, liepos mėnesį fiksuota 0,7 proc.  defliacija.  Statistikos departamentas pranešė, kad metinė infliacija (liepą, palyginti su 2015 metų liepos mėnesiu) siekė 0,5 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 0,2 procento. Statistikų teigimu, liepos mėnesio kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo sumažėjusios drabužių (10,7 proc.