kainos

Aukštas infliacijos lygis euro zonoje artimiausiais mėnesiais turėtų atsitraukti, penktadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, kartu perspėjusi, kad nuo prognozės neatsiejamas ir „didelis neapibrėžtumas“. „Tikimės, kad euro zonoje infliacija ir toliau mažės“, – sakoma Ch. Lagarde pareiškime, padarytame vykstant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario susitikimams Vašingtone, kuris buvo paskelbtas ECB svetainėje.

Iškart po Velykų prekybos tinklas „Iki“ skelbia išskirtinį pasiūlymą. Nuo balandžio 10-osios startavo akcija, kurios metu „Iki“ parduotuvėse apsiperkant už 20 eurų, kiekvieną savaitę išskirtinėms prekėms bus pritaikomos ypatingos nuolaidos. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, jog tam, kad pirkėjai kuo mažiau pajustų kainų pokyčius – nuolat ruošiamos patrauklios akcijos.

Vilniečių balandį mokamos sąskaitos už kovo mėnesio centralizuotą šildymą bus 18 proc. mažesnės nei prieš mėnesį, pranešė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Bendrovės skaičiavimu, už 50 kv.

Per Velykas gyventojai kiaušinių perka daugiau nei įprastai, todėl tam prekybininkai ruošiasi iš anksto, pavyzdžiui, kai kurie, paprastai nesiūlantys kiaušinių baltu lukštu, prieš Velykas jų atsiveža. Visgi kai kurie ekspertai mano, kad dėl augančių kainų kiaušinių vartojimas šiemet gali būti kiek kuklesnis.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) penktadienį skelbia, jog vidutinės maisto produktų kainos pasaulyje, kovą mažėjusios 12-ą mėnesį iš eilės, nukrito 20,5 proc. nuo pernai kovą pasiekto rekordinio lygio, tapo mažiausios nuo 2021-ųjų liepos. FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, smuko 2,1 proc. iki 126,9 punkto. Grūdai pigo 5,6 proc., kviečių kainas 7,1 proc.

Daugeliui šeimų vaikų atostogos reiškia visos šeimos atostogas, nes vaikai gali išvykti į kelionę nepraleisdami pamokų. Vis tik dėl šios priežasties kelionės mokyklinių atostogų metu yra išperkamos labai greitai, o dėl išaugusios paklausos kainuoja net keliais šimtais eurų daugiau. Kelionių organizatoriai papasakojo, kokiais laikotarpiais lietuviai keliauja dvigubai daugiau, kiek laiko prieš bilietai jau būna išpirkti ir nuo ko priklauso kainos.

Struktūriniai valstybės įmonės „Regitra“ pokyčiai mokesčių mokėtojams ir klientams papildomai nekainuos, o jos paslaugų kainų artimiausiu metu didinti neplanuojama, sako vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.  Vis dėlto ji teigė, kad septynerius metus nesikeitusios įmonės paslaugų kainos yra peržiūrimos ir gali keistis.  „Pagrindinė žinutė, kad „Regitros“ planuojama pertvarka yra planuojama esamų resursų imtyje. Mokesčių mokėtojams, klientams papildomai tai nekainuos.

Seimo opozicijoje esantys valstiečiai trečiadienį ketiną aiškintis situaciją energetikos sektoriuje.  Trečiadienį ryte frakcija susitiks su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu – ministro bus klausiama apie dujinės, vėjo ir vandens energijos savikainą, Lietuvoje instaliuotą ir naudojamą energijos gamybos galią, taip pat savivaldybių galimybes pirkti elektrą tiesiogiai, o ne per biržą.

Latvijos žemės ūkio produkcijos kainos 2022-aisiais buvo vidutiniškai 33,9 proc. didesnės nei 2021 metais, pranešė nacionaline statistikos tarnyba. Gyvulininkystės produkcijos kainos pakilo vidutiniškai 41,7 proc., augalininkystės – 29,3 procento. Vidutinė grūdų supirkimo kaina padidėjo 41,3 proc. iki 278,1 euro už toną. Labiausiai išaugo rugių ir miežių kainos – atitinkamai 57,2 proc. ir 42,6 procento. Kviečių, kurie sudarė 85 proc. visų pernai supirktų grūdų, kaina ūgtelėjo 38,8 procento.

Būsto kainų augimas Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių  Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Spalį-gruodį, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, būstas Lietuvoje pabrango 16 procentų. Labiau jis brango Vengrijoje (16,5 proc.), Estijoje (16,9 proc.) ir Kroatijoje (17,3 proc.), rodo antradienį paskelbti duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 9,1 procento.

Metų (12-os) mėnesių infliacija Sakartvele kovą sumažėjo iki 5,3 proc. nuo 8,1 proc. vasarį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis infliacijos rodiklis – mažiausias nuo 2021 metų vasario mėnesio. Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai per metus pabrango 11,8 proc., viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos – 12,4 proc., transporto prekės ir paslaugos – 8 procentais. Kovą užfiksuota 0,2 proc. mėnesio defliacija.

Lietuvoje maisto kainų metinis augimas vis dar siekia apie 30 proc., tačiau ekspertai sako, kad pingančios žaliavos, energetikos produktai lėtina jo tempą. Kai kurie analitikai teigia, jog prekybininkai kainų mažinti nenori, jas palaiko vartojimas. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, jog kainų augimo lėtėjimo tendencija turėtų tęstis ir toliau. „Maisto kainų infliacija yra prislopusi ir slops toliau, jeigu energetika nešoktels atgal.

Euro zonoje metų infliacija kovą sulėtėjo labiau nei tikėtasi, tačiau maisto kainos šoktelėjo net sumenkus energijos sąnaudoms, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Eurostato duomenimis, vartotojų kainos per metus iki kovo išaugo 6,9 proc., palyginti su 8,5 proc. rodikliu vasario mėnesį. „Bloomberg“ ir finansinių duomenų bendrovės „FactSet“ apklausti analitikai prognozavo, kad kovo mėnesį infliacija 20 valstybių bendrosios valiutos zonoje sieks 7,1 procento.

Vyriausybės sprendimą, ar mokėti gyventojams kompensacijas už elektrą ir dujas antrąjį šių metų pusmetį, lems kainų pokyčiai rinkoje, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. Ji kartojo, kad dėl to bus sprendžiama gegužę.  „Šiuo metu įstatyme yra nustatyta, kad kompensaciją galima taikyti tokiu atveju, kai prognozuojami tarifai auga daugiau nei 40 procentų, lyginant su tais, kurie yra šiuo metu taikomi.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad toliau bus ieškoma sprendimų, kaip padėti ūkininkams dėl smarkiai kritusių žaliavinio pieno kainų, tačiau, pasak jos, tai būtų ne tik piniginiai, bet ir reguliaciniai sprendimai, kurie suteiktų ūkininkams didesnę derybinę galią derantis su perdirbėjais.

Vilnietė Janina (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) nebegali tylėti dėl to, kas dedasi parduotuvėse. Ji sako nuėjusi į parduotuvę „Rimi“ Antakalnio gatvėje ir liko tiesiog apgauta. Nors ji neslepia itin gerbianti šį prekybos tinklą dėl tvarumo, tačiau šį kartą ją itin papiktino savitarnos kasos. Vis tik jos skundas tikrai pagrįstas, mat su situacija susipažinusi „Rimi Lietuva“ Komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva patvirtino šią parduotuvės klaidą.

Tradicinių angliškų pusryčių kaina vasarį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 22 proc. ir pirmą kartą viršijo 35 svarus sterlingų (35,1 svaro, arba beveik 40 eurų), skelbia „Bloomberg“. Tai apima 10 produktų, kurie sudaro klasikinius angliškus pusryčius – dešrelių, kiaulienos šoninės, kiaušinių, duonos, sviesto, pomidorų, grybų, pieno, arbatos ir kavos. Tai jau antras mėnuo iš eilės, kai metinis jų kainų prieaugis viršija 20 proc.

Realizuojamos pramonės produkcijos kainas praėjusį mėnesį mažino visų trijų Baltijos valstybių gamintojai, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas nukrito 1,5 proc., Latvijos – 0,7 proc., Estijos – 0,2 procento.

Estijos pramonės gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas krenta antrą mėnesį iš eilės. Vien tik vasarį jis smuktelėjo 0,2 proc., rodo pirmadienį nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Šio kainų indekso metinis prieaugis sumenko nuo 12,7 proc. sausį iki 11,6 proc. vasarį. Anot pranešimo, indeksą vasarį smukdė pigusi medienos apdirbimo pramonės ir elektronikos pramonės produkcija, taip pat popierius bei gaminiai iš jo.

Lietuvoje rekordinis kainų augimas sunkiai sustabdomas. Ekonomistai keičia savo prognozes: spėja, kad infliacija šiemet bus didesnė nei manyta anksčiau. O pagrindinė priežastis – nebesiliaujantis maisto produktų brangimas. Dėl to Lietuvos gyventojai mintis apie ženkliai pigesnį maistą turėtų kol kas vyti į šoną. Tiesa, ne visos žinios blogos, mat, pasak ekonomistų, Lietuvai pavyko išvengti paties blogiausio scenarijaus: ekonomika šiemet turėtų ne trauktis, o augti.

Lietuvoje iš nemokių žmonių atimtas turtas būna išvaržomas elektroninėje erdvėje. Joje užsiregistravus galima mėginti įsigyti įvairų kilnojamą ar nekilnojamą turtą už neįprastai mažą kainą, pasiūlius didžiausią. Pavyzdžiui, šiuo metu galima rasti žemės sklypų ar automobilių, kurių pradinė kaina – vos pora šimtų eurų. Antstolių ar nemokumo administratorių varžytynės, nuomos konkursai, Turto banko, savivaldybių ir kiti aukcionai vyksta tam skirtoje interneto svetainėje.

Būsto kainos Latvijoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau, pakilo 9,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Naujos statybos būstas brango 19,4 proc., tuo tarpu senesnės statybos būstas – tik 6,6 procento. Per metų ketvirtį (ketvirtąjį praėjusių metų, palyginti su trečiuoju) būsto kainos šalyje sumažėjo vidutiniškai 0,2 procento. Kainos pirminėje būsto rinkoje kainos ūgtelėjo 8,6 proc.

Aukštesnę šių metų infliacijos prognozę lėmė didesnis nei manyta maisto kainų kilimas, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.  Bankas „Luminor“ prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet turėtų siekti 7 proc., o kitąmet neatmetamas ir defliacijos scenarijus. Pernai rugsėjį bankas skaičiavo, kad šiemet infliacija sieks 4,5 proc., o 2024 metais bus 1 proc. defliacija.

Lietuvos gyventojai kare su infliacija, panašu, stoja į infliacijos pusę. Nors maisto kainos pasiekė rekordines aukštumas, nuolat kyla paskolų palūkanos, toliau brangsta paslaugos, mūsų šalyje žmonės elgiasi priešingai nei kalbama ekonomikos vadovėliuose – lietuviai pinigų ir toliau neskaičiuoja, vis tiek perka viską, ką tik nori: prekybininkai aiškina, kad lietuviai parduotuvėse palieka tiek pat pinigų, kiek ir anksčiau.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) vasarį apskaičiuota vidutinė metinė infliacija siekė 19,6 procento. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 1,1 proc. punkto didesnė nei apskaičiuota pagal SVKI, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Suderinta metinė – vasarį, palyginti su 2022 metų vasariu – infliacija siekė 17,2 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 18,7 procento.

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde trečiadienį pareiškė, kad padarys viską, ko reikės, kad išaugusi infliacija sumažėtų, o kainų stabilumas būtų atkurtas. Kalbėdama Pasaulio prekybos organizacijoje Ženevoje, Ch. Lagarde sakė, kad ECB negailės pastangų kovodamas su infliacija, slegiančia daugumą euro zonos šalių. „Atkursime kainų stabilumą ir darysime viską, ko reikės“, – sakė pareigūnė. „Labiausiai nuo didelės infliacijos nukentėjo nepasiturintys, pažeidžiami žmonės.

Vyriausybė gegužę turėtų apsispręsti, kaip gyventojams bus kompensuojama už elektrą antrąjį šių metų pusmetį, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. „Nors šiai dienai matome, kad elektros energijos kainos didmeninėse rinkose sumažėjusios, lyginant su praėjusių metų kainomis, tačiau situacija kasdien keičiasi. Gegužės mėnesį bus geriausia matyti tendencijos šių metų antram pusmečiui, tada Vyriausybė ir apsispręs“, – LNK televizijai trečiadienį sakė viceministrė.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse sausį sumenko iki 9,2 proc. nuo 9,4 proc. gruodį, antradienį skelbia organizacija. Metų infliacijos sumažėjimas pirmąjį šių metų mėnesį užfiksuotas pusėje iš 38-ų EBPO valstybių narių, o didžiausia išliko Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Turkijoje (visose viršijo 20 proc.). Energijos išteklių kainų metinis prieaugis per mėnesį aptirpo nuo 18,2 proc. iki 16,4 proc., maisto produktų – nuo 15,6 proc.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse vasarį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su sausiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis vasarį brango 1 proc. (0,8 euro), o palyginti su 2022-ųjų vasariu buvo 28,6 proc. (17,16 euro) brangesnis.

Maisto kainos pagaliau pasiekė savo piką, vasarį dalis produktų šiek tiek atpigo, tikina ekonomistai. Atpigo ir energijos ištekliai – ženkliai sumažėjo elektros, gamtinių dujų kaina, tačiau apsilankę parduotuvėse žymesnių pokyčių žmonės nepajaučia.  TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atsakė, kada galėsime vėl įpirkti tiek, kiek prieš metus.

Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje parduotuvę atidarė rusiško kapitalo prekybos tinklas „Mere“. Daugelis šį prekybos tinklą vertina neigiamai ir skatina pirkėjus neremti rusiško verslo, ypač šiuo metu, kai Ukrainoje vyksta karas. Tačiau pigių prekių ieškantiems lietuviams tai nė motais. Žmonės taupo ir jiems nesvarbu, kur apsipirkti, svarbiausia išleisti mažiau. Specialistai teigia, kad „Mere“ gali tapti rimtu konkurentu didiesiems prekybos tinklams.

Lietuvoje maisto kainos pasiekė piką. Nors bendra prekių ir paslaugų mėnesinė infliacija padidėjo, pasak ekonomistų, dalis maisto, pavyzdžiui, pieno produktai, atpigo. Tiesa, gyventojų pinigines artimiausias savaites paveiks Jungtinės Karalystės krizė – šiai šaliai šiuo metu ypač trūksta daržovių, auginamų šiltnamiuose. Lietuvoje jau dabar į viršų kopia importuojamų pomidorų, agurkų, paprikų kainos. Kepėjai iš orkaitės traukia karštą kvietinę duoną su saulėgrąžomis.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, vidutinės maisto produktų kainos pasaulyje mažėja 11-ą mėnesį iš eilės. FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas vasarį, palyginti su sausiu, nukrito 0,6 proc. iki 129,8 punkto, buvo 18,7 proc. žemiau pernai kovą pasiekto rekordinio lygio. Grūdų kainų indeksas per mėnesį sumažėjo 0,1 proc., tačiau jo vertė buvo 1,4 proc. didesnė nei prieš metus.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 17,6 proc. didesnės nei pernai sausį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 21,8 proc., o mažiausiai – darbo jėga – 10,5 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams didėjo 16,1 procento. Per mėnesį (sausį, palyginti su gruodžiu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 0,5 proc., statybininkų atlyginimams augus 0,6 proc., statybinių medžiagų kainoms – 0,3 proc.

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija mažėjo penktą mėnesį iš eilės ir nukrito iki 17,2 procento. Nors šis skaičius nemažai kam vis dar gali atrodyti dramatiškas ir netoleruotinas, jis paslepia esmę – pastaraisiais mėnesiais daugelio prekių kainos pradėjo mažėti. Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad metinės infliacijos rodiklis rodo ne kiek kainos pasikeitė vasario mėnesį, o kiek jos padidėjo per metus – nuo 2022 metų vasario iki 2023 metų vasario.

Statybos sąnaudų elementų kainos sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 15,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (17,7 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (16,1 proc.), vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (10,3 proc.) ir pridėtinių išlaidų (0,3 proc.) padidėjimas. Inžinerinių statinių statyba per metus pabrango 16,9 proc., gyvenamųjų pastatų – 14,1 proc., negyvenamųjų pastatų – 14,2 procento.

Teigiama mėnesio infliacija Lietuvoje išlieka dėl brangstančių paslaugų ir vis dar brangių maisto prekių, o defliacijos galima tikėtis nebent vasarą, sako ekonomistai.  Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, jog vasarį kainų augimą lėmė pabrangusios paslaugos, tuo metu būtiniausios prekės jau pinga.

Mažmeninės prekybos apyvarta Lenkijoje praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų sausiu, palyginamosiomis kainos sumažėjo 0,3 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Prekyba maisto produktais, gėrimais ir tabako produkcija sumenko 1,7 proc., degalais – 12,3 proc., tuo tarpu drabužiais ir avalyne – pagyvėjo 15,7 proc., baldais, buitine technika ir elektronika – 1,9 procento. Galiojusiomis kainomis prekyba per metus išaugo 15,1 procento.

Per pastaruosius metus maistas mūsų šalyje brango bene sparčiausiai visoje Europoje. Lietuvos bankas neseniai paskelbė, kad daugiausia įtakos tam turėjo energijos kainų šokas, išaugusios žemės ūkio produktų kainos ir kitos padidėjusios sąnaudos, bet jokių anomalijų nepastebėjo. Konkurencijos taryba irgi nemato reikšmingų pokyčių mažmeninės prekybos tinklų pelningumo ar koncentracijos rodikliuose, todėl daro išvadą, kad iš esmės viskas yra neblogai.

Prieš kelerius metus Kaune buvo atidaryta pirma rusiško prekybos tinklo „Mere“ parduotuvė. Dabar jų yra jau daugelyje šalies miestų, įmonė pradėjo veiklą ir Latvijoje. Kai kurie specialistai prognozuoja, kad ilgainiui tinklas gali tapti rimtu rinkos žaidėju. Prekybos tinklą valdanti bendrovė „Valientė“ oficialiai buvo įsteigta 2019 m. Skaičiuojama, kad dabar tinklui priklauso 20 parduotuvių Lietuvoje ir 5 – lietuviškos įmonės antrinei bendrovei Latvijoje.

Maždaug 2 tūkst. eurų verta su klaida nulieta lietuviška 2 eurų moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui, sudomino daugelį gyventojų. Tokių monetų buvo išleista tik 500 vnt. ir ją turėti ar gauti, tikimybė yra labai menka. Tačiau ne tik ji gali gerokai papildyti kišenes. Retų, proginių ar kolekcinių lietuviškų monetų yra daugybė – tiek eurų, tiek litų, tiek šimtmečių senumo kitų monetų.

Dar prieš gerą dešimtmetį prekybos tinklo vardu pažymėtos prekės labiausiai asocijavosi su žemiausios kainos pasirinkimu. Į šią kategoriją patekdavo patys paprasčiausi bei kasdieniškiausi produktai, kuriems atitekdavo ir mažiau matomos lentynos. Tačiau pastaraisiais metais tokie privačių prekių ženklų produktai vis dažniau atsiranda pirkėjų krepšeliuose ir puikuojasi pagrindiniuose parduotuvių stenduose.

Pastarųjų savaičių įvykiai Lietuvoje paskatino žmones, o ypač merginas ir moteris, pasirūpinti savigynos priemonėmis. Prekyba dujų balionėliais labai suaktyvėjo, bet svarbu suprasti, kad savigynos priemonių yra ne viena ir ne dvi. Taip pat yra daug savigynos veiksmų rūšių. Taigi jos tinkamumas priklauso nuo paties žmogaus, jo sugebėjimų, galimybių, psichologijos, įvykio vietos ir situacijos.

Daugelio monetų vertė iš esmės gali atrodyti nedidelė, tačiau iš tikrųjų jos gali slėpti itin aukštą kainą, nes turi ypatingą istoriją ar specifinių bruožų. Yra kolekcionierių, renkančių tokias monetas, kurias galėtų parduoti už nemažas pinigų sumas, rašo portalas „Las provincias“. Tarp jų – neįprastą žmogeliuko (angl. stickman) piešinį turinčios 2 eurų monetos ir Lietuvoje per klaidą neteisingai 2 eurų monetos, pretenduojančios tapti vienomis brangiausių monetų šalies istorijoje.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) trečiadienį patvirtinus dukart mažesnę visuomeninę elektros kainą, jos pirmininkas Renatas Pocius sako, kad elektros ir dujų tarifų pirmąjį šių metų pusmetį dar kartą perskaičiuoti nebeplanuojama.  „Turbūt mažai tikėtinas toks perskaičiavimas, kadangi kainų svyravimo bent pagal šiandienos prognozes nematyti.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį patvirtino dukart mažesnę visuomeninę elektros kainą maždaug 470 tūkst. vartotojų, priklausančių trečiajam rinkos liberalizavimo etapui ir iki 2026 metų neprivalančių pasirinkti nepriklausomo tiekėjo.

Konkurencijos taryba (KT) kol kas nepradės tyrimo, ar Lietuvoje sparčiai pabrangus maistui kurie nors rinkos dalyviai galėjo pažeisti įstatymą, trečiadienį pranešė KT pirmininkas Šarūnas Keserauskas. „Remiantis statistiniais duomenimis, mūsų pačių analize, Lietuvos banko analize, negalime pagrįstai svarstyti kažkokio tyrimo dėl pažeidimo pradėjimo, kadangi tam nėra reikiamų indikacijų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį aptars Lietuvos banko (LB) tyrimą dėl maisto produktų kainų augimo, išklausys Lietuvos konkurencijos tarybos informaciją apie padėtį rinkoje.  Kaip komiteto posėdžio išvakarėse BNS sakė jo pirmininkas Mindaugas Lingė, diskusijoje bus vertinami Lietuvos konkurencijos tarybos turimi duomenys apie koncentracijos mažmeninės prekybos rinkoje tendencijas.  „Nes paskutiniai atnaujinimai yra daryti, berods, 2015 metais.

Metinės infliacijos augimo tempui nuo pernai spalio lėtėjant ekonomistas Rimantas Rudzkis sako, kad tokios tendencijos turėtų išlikti artimiausiu metu.  „Remiantis pasaulio biržų duomenų tendencijomis, galime laukti tolesnio kainų mažėjimo. Antra dalykas, kadangi Europos Centrinis Bankas pakėlė bazines palūkanas ir nežada artimiausiu metu mažinti, tai irgi veiksnys, kuris veikia vartojimą ir kainų mažėjimą“, – BNS sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius R. Rudzkis.