kainos

Nemaža dalis lietuvių atostogauti į pajūrį vyksta su savo transporto priemone. Vis tik reikia žinoti, kad jų statymo tvarka Lietuvos kurortuose skiriasi. Vienur automobilį galima nemokamai palikti nuomotojų kieme, kitur už tai gali grėsti baudos. Pašnekovai neslėpė, kad už vietą automobiliui papildomai reikia mokėti ir apsistojus viešbutyje. Palangoje ji gali kainuoti nuo 8 iki 15 eurų už parą. Kitur, pavyzdžiui, Neringoje, automobilį parai galima palikti bendroje aikštelėje vos už 3 eurus.

Australas Samuelis Hunteris dalijasi patrauklia savo, kaip žigolo, gyvenimo realybe, kas mėnesį jo banko sąskaitą papildančia 10 000 australiškų dolerių (apie 6 tūkst. eurų). Sidnėjuje žigolas gyvena penkių žvaigždučių viešbučiuose ir prabangiai atostogauja kitose šalyse. Į ketvirtą dešimtį įkopęs Hunteris per mėnesį „aptarnauja“ septynias moteris, kurių amžius svyruoja nuo 23 iki 70 metų.

Šiemet vasara gerų dienų lietuviams šiek tiek pagailėjo. Tad gyventojai, išvydę gerų orų prognozes, neretai paskutinę minutę nusprendžia pasinaudoti proga ir vienai ar kelioms dienoms nuvykti į pajūrį. Vis tik vertėtų atkreipti dėmesį, kad neretai savaitgalis Palangoje gali atsieiti daug brangiau ar panašiai, kaip poilsis Ispanijoje, Graikijoje ar net savaitės kelionė į Turkiją. Pigiausi kambariai su bendra virtuve Palangoje kainuoja 61 eurą, yra ne itin patogioje lokacijoje.

Kiekvienais metais Lietuvoje didėja pensijos ir kitos išmokos. Tačiau maisto prekių kainos, panašu, auga dar sparčiau. Dėl to kas dešimtas lietuvis ar kas ketvirtas skurdo riziką patiriantis gyventojas neturi už ką nusipirkti tinkamo maisto. Tokias išvadas galima padaryti iš oficialios ES statistikos tarnybos „Eurostat“ paskelbtų duomenų. Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jų nesureikšmina. Esą padėtis Lietuvoje nėra tokia bloga.

Naujas pirkėjus papiktinęs kainų skandalas – tie patys populiarūs lietuvių pagaminti ledai Latvijoje kainuoja beveik euru pigiau – pusantro euro, o štai Lietuvoje už tuos pačius ledus paklosite jau 2,5 euro. Latvijoje pigiau galima nusipirkti ir lietuviškų varškės sūrelių. O įdomiausia tai, kad kainos skiriasi net to paties tinklo parduotuvėse. Tiesa, ledai – ne vienintelė mūsų gamintojų prekė, kuri, net nukeliavusi šimtus kilometrų, pas kaimynus latvius kainuoja pigiau nei Lietuvoje.

Kiekvieną savaitę daugybė lietuvių vyksta apsipirkti į Lenkiją. Daugelis pastebi, kad maisto produktai ir gėrimai ten daug pigesni nei Lietuvoje, ypač jeigu jiems dar taikoma nuolaida. Mūsų prekybos tinklai tikina, kad imasi priemonių mažinti maisto produktų kainų, kurios jau pasiekė ES vidurkį. Apie tai, kodėl Lietuvoje maistas nepinga, kai Lenkijoje – didžiulės nuolaidos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Pricer.

Dzūkams liūdnos dienos. Nors jau liepos vidurys, tačiau miškai sausi ir grybų vis dar nėra. Grybų ir uogų supirktuvės taip pat visai neseniai atvėrė duris, tačiau darbo irgi nėra. Varėnoje daug metų grybus ir uogas superkantis Almantas Juškevičius per gerą pusdienį supirko vieną dėžę voveraičių, vieną – mėlynių. Verslininkas miško gėrybes supirkinėti pradėjo vos prieš savaitę. Sezonas gerokai vėluoja, sako vyras. „Vakar truputį geriau buvo.

Vasaros metu atostogaujantys lietuviai dažnai apsilanko kaimyninėse šalyse. Daugeliui įprasta, kad Lenkijoje maisto prekės daug mažesnės nei Lietuvoje. Tačiau, panašu, kad bent kai kurios prekės jau daug pigesnės ir Latvijoje. Tokiu pastebėjimu „Facebook“ paskyroje pasidalijo vilnietis Mantas, neseniai apsilankęs kaimyninėje šalyje. „Ta pati „Baltija“ prie Baltijos. Ir jokios magijos dėl „Magijos“. Tik piečiau „Baltija“ brangesnė 47 procentais, „Magija“ – 31 procentu.

Lietuvoje mažėja vidutinės prekių kainos. Pavyzdžiui, per mėnesį maisto produktai vidutiniškai atpigo beveik procentu. Tačiau toks nežymus kainų susitraukimas gyventojų neguodžia: jie arba iš viso kainų mažėjimo nepastebi, arba pastebėję aiškina, kad produktai pinga per lėtai. Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad birželį vidutinės prekių ir paslaugų kainos ne kilo, o per mėnesį vidutiniškai nusileido viena dešimtąja procento.

Dizainerė Victoria Beckham (49 m.) su vyru, anglų futbolininku Davidu Beckhamu (48 m.) neseniai buvo užfiksuoti su draugų kompanija vakarieniaujantys viename iš restoranų Majamyje. Manoma, kad pora šiame mieste turi įsigijusi namus.  Teigiama, kad garsi pora su bičiuliais mėgavosi vakariene prabangiame LPM restorane-bare. Šis restoranų tinklas specializuojasi Viduržemio jūros regiono virtuvėje.

Dainininkė Ala Pugačiova (74 m.) paliko Izraelį ir šiuo metu ilsisi Latvijoje. Ten ji išsinuomojo prabangią vilą, kurioje gyvens su vaikais ir vyru, komiku Maksimu Galkinu (47 m.).  Jūrmaloje primadona su šeima praleis kelis mėnesius, o atostogoms išleis milijonus. Dainininkė apsistojo viloje „Marta“, kurios nuomos kaina vasaros laikotarpiu gali siekti 150 tūkst. eurų, rašo portalas „Unian“.  „Ji nėra nuomojama vienai dienai.

Meghan Markle yra žinoma dėl savo labdaringos veiklos ir tvirtų feministinių įsitikinimų. Sasekso kunigaikštienė net pasirūpino, kad jos papuošalai siųstų ypatingą žinutę M. Markle turi nuostabią papuošalų kolekciją, tačiau vienas žiedas siunčia ypatingą žinutę, rašo portalas „Mirror“. Sasekso kunigaikštienė pernai pasipuošė nauju prabangių juvelyrinių dirbinių prekės ženklo „Shiffon Co“ deimantiniu žiedu.

„Aš tiek neuždirbu, kad važiuočiau į Palangą. Aš geriau dviem savaitėms į Tunisą“, – taip apie atostogas atsiliepia lietuvis Saulius. Šiais laikais planuotis atostogas Tunise ar kitur gali būti kur kas pigiau nei Lietuvos pajūryje. Naujienų portalui tv3.lt tai patvirtino iš atostogų Tunise grįžę lietuviai. Atostogauti užsienyje su visu pilnu paketu – viešbutis, maistas, kelionės, – yra tikrai pigiau, aiškina jie.

„Paskutinės minutės“ pasiūlymais vadinamos tos kelionės, į kurias išvykti reikia per artimiausias dienas ar savaites, nes organizatoriams liko arba atsirado laisvų vietų. Lietuvoje tokios kelionės paprastai parduodamos iki 20 proc. pigiau nei įprasta kaina. Vis tik sutaupyti galima kur kas daugiau į tokias keliones vykstant iš Lenkijos. Be to, čia ir pasiūlymų pasiūlymų yra šimtai.

Gamtinių dujų kainos Europos rinkoje per šią savaitę atpigo maždaug 15 proc., požeminių saugyklų užpildymui gerokai viršijant šiam metų laikui įprastą lygį, o teikimui iš Norvegijos augant.

JAV gamintojų kainų indeksas (PPI) birželį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, pakilo 0,1 proc., rodo Darbo departamento ketvirtadienį paskelbti negalutiniai duomenys. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai birželiu) šis kainų indeksas didėjo taip pat vos 0,1 procento. Tai mažiausias metinis prieaugis nuo 2020-ųjų, jai dėl kritusios paklausos COVID-19 pandemijos sąlygomis gamintojai buvo priversti piginti produkciją. Volstrito analitikai prognozavo pirmąjį rodiklį 0,2 proc.

Kol dalis vilniečių nuo kamščių ir nepatogumų per NATO viršūnių susitikimą buvo pabėgę į sodybas ar pajūrį, į Vilnių atvykę užsienio svečiai ir žurnalistai vakarais ėjo į Vilniaus gatves ir barus, skubėjo ragauti lietuviškų cepelinų, šaltibarščių, gėrė alų, skanavo keptą duoną. Tačiau keli tūkstančiai atvykėlių restoranų apyvartų neišgelbėjo – vieno restoranų tinklo vadovas, sako, kad dėl ribojimų Vilniuje jie prarado šimtus tūkstančių eurų pajamų.

Pirmąją NATO viršūnių suvažiavimo dieną, pasibaigus oficialiems susitikimams, Prezidentūroje į iškilmingą vakarienę atvyko NATO lyderiai su antromis pusėmis. Iki paskutinės minutės buvo dvejojama, ar į vakarienę atvyks aptakiais NATO pažadais Ukrainai nusivylęs prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau jis su mylimąja Olena vis tik atvyko.

Statistikams birželį antrą mėnesį iš eilės fiksavus defliaciją SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžia, jog birželį pirmą kartą po beveik dvejų metų pertraukos sumažėjo maisto kainos.     „Po dvidešimt trijų mėnesių laikotarpio buvo maisto kainų mėnesinė defliacija. Beveik du metus maisto kainos kas mėnesį didėdavo, dabar birželį maisto kainos pirmą kartą po dvidešimt trijų mėnesių pertraukos sumažėjo“, – BNS sakė ekonomistas.

Šiais laikais planuotis atostogas Turkijoje ar kitose šalyse gali būti kur kas pigiau nei Lietuvos pajūryje. Kaunietė Rasa papasakojo savo istoriją, kad ji dažnai renkasi atostogas užsienyje su visu pilnu paketu – viešbutis, maistas, kelionės, – ir suskaičiavus visas išlaidas galiausiai gali patikinti, kad išleidžia tikrai ne daug. Pavyzdžiui, lietuvių pamėgtoje Turkijoje dažnai svečius kviečia apsistoti už ženkliai mažesnes sumas nei mūsų pajūryje.

Socialiniuose tinkluose grybautojai jau džiaugiasi pirmaisiais raudonikiais, lepšiukais ar vienu kitu gražuoliu baravyku. O ant prekystalių kol kas tik voveraitės. Ir jų, grybautojai teigia, kad reikia lyg su žiburiu ieškoti. Už litrą pirmųjų voveraičių, pavyzdžiui, Panevėžio turguje grybautojai prašo 9 ar 10 eurų. Už puslitrį voveraičių panevėžietė grybautoja prašo 5 eurų, o litrą parduoda po 9. Ir tokia kaina pirkėjų neatbaido. „Žmonės sako, kad pinigų neturi, pasirodo, turi.

Natūraliais vasaros vitaminais – uogomis – nukrautos kone visos šalies prekybvietės. Kas braškių jau atsivalgė, dabar renkasi vyšnias, agrastus, avietes ar miško uogas. Tačiau šiais metais sodo ir miško gėrybės kaip niekad brangios. „Ankščiau buvo, kaip karoliai, tokie didžiuliai. O dabar pažiūrėkite, nu, smulki uoga. Lygiai tas pats su agrastais“, – sako turgaus prekeivė.

Vidutinė benzino kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 2, o dyzelinio kuro – 1 centu, degalai ir toliau kainuoja mažiausiai Baltijos šalyse, rodo penktadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga. Birželio 26–liepos 3 dienomis benzinas Lietuvoje pigo 2 centais iki 1,49 euro, dyzelinis kuras – centu iki 1,35 euro. Tuo pačiu metu Latvijoje degalai centu pabrango: benzinas iki 1,57 euro, dyzelinas – iki 1,43 euro.

Metinis būsto kainų augimo tempas antrąjį ketvirtį šalyje siekė siekė 10–14 proc. ir toliau lėtėja, teigiama Lietuvos banko (LB) šalies finansinio ciklo vertinime. Anot jo, būsto kainų lygis Lietuvoje pernelyg nekinta jau nuo 2022 metų rudens. LB teigimu, lūkesčiai dėl tolesnės būsto kainų raidos per ketvirtį reikšmingai nepakito – apklausų duomenimis, bankai per ateinančius metus ir toliau tikisi nedidelio – 5–10 proc.

Paprastai šeimos nariai nori vieni kitais rūpintis. Vis tik sergantį senyvą žmogų tinkamai prižiūrėti namiškiai neretai galimybių neturi, o būna, kad ir jų pačių nelikę. Senelių namuose dažniausiai pasiliekama iki mirties. Tačiau jų gyventojai moka ir pasilinksminti – tiek, kad ir pašoka su vaikštyne. Į senelių namus priimami ne visi. Tai turi būti žmonės, kurie nebegali savimi pasirūpinti ir neturi, kas galėtų tai daryti.

Prieš artėjančią Mindaugo karūnavimo dieną ir gražųjį savaitgalį į pajūrį pradėjo plūsti vasaros malonumų ir poilsio ištroškę gyventojai. Pajūryje gyventojai išgraibstė viešbučius ir kitas apgyvendinimo vietas – laisvų vietų savaitgaliui praktiškai nebeliko. Nors poilsiautojai pastebi, kad kainos pajūryje kandžiojasi kaip reikiant, tačiau akivaizdžiai atostogoms negaili ir stačia galva pasineria į maisto, spa malonumų ir saulės vonių jūrą.

Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas gegužę, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu, nukrito 1,5 procento. Šio kainų indekso metinis nuosmukis užfiksuotas pirmąkart nuo 2020-ųjų gruodžio, o jį nulėmė energijos kainų sumažėjimas 13,3 proc., tarpinės produkcijos – 1,5 proc., rodo Eurostato paskelbti duomenys. Balandį kainos per metus buvo paaugę 0,9 procento. Neskaičiuojant energijos kainų, gamintojų kainų metinis prieaugis sumenko nuo 5,1 proc. balandį iki 3,4 proc.

Modeliui ir aktorei Paris Hilton (41 m.) bei jos vyrui Carteriui Reumui sausio mėnesį gimė sūnus. Pora pirmagimio susilaukė surogatinės motinos pagalba ir pavadino jį  Phoenix Barron Hilton Reum. Vieną didžiausių gyvenimo svajonių išpildžiusi Paris, rodos, mėgaujasi motinystės džiaugsmais.  Prieš keletą dienų garsi moteris socialiniame tinkle „Instagram“ pasidalijo su gerbėjais keliomis nuotraukomis, kuriose matyti ji ir kūdikio vežimėlyje gulintis pirmagimis.

Fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę mažino du nepriklausomi elektros tiekėjai – „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“, tuo metu „Ignitis“ kainas didino, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Agentūra skelbia, kad 12 mėnesių vienos laiko zonos fiksuotos elektros kainos tarifus „Ignitis“ didino 0,4–3,4 proc., „Elektrum Lietuva“ – 0,5 proc., o „Enefit“ juos mažino 15–16 proc.  Tuo metu 24 mėnesių tarifus „Ignitis“ didino 3–5 proc., „Elektrum Lietuva“ mažino 0,2 proc.

Lietuvoje 2022 metais itin didelę infliaciją lėmė ne tik sparčiai pakilusios energetinių prekių, bet ir reikšmingai išaugusios maisto bei gėrimų kainos. Lietuvoje maisto ir gėrimų kainos 2022 metais padidėjo net 25,9 proc. – daugiau nei dvigubai sparčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), kurioje augimas siekė 11,9 proc. „Eurostat“ vertinimu, maisto ir gėrimų kainų lygis Lietuvoje 2022 metais jau buvo pakilęs iki 99 proc. ES vidurkio, kai 2021 metais kainų lygis siekė 88 proc.

Gamtinių dujų megavatvalandės (MWh) kaina Europos rinkoje pastarosiomis dienomis įsitvirtino žemiau 35 eurų, tai yra gerokai mažesnė už birželio viduryje pasiektą dviejų mėnesių aukščiausią lygį (42 eurų), tačiau išliko tvirtai aukščiau prieš mėnesį pasiektų dvejų metų žemumų (23 eurų). Nyderlandų ateities sandorių biržoje TTF (Europos lyginamoji kaina) gamtinės dujos kitam mėnesiui antradienį kainuoja 33,6 euro už MWh.

Mindauginių savaitgalis į pajūrį privilios beveik dukart daugiau žmonių nei įprastai, o laisvų kambarių viešbučiuose beveik neliko – Palangoje ir Nidoje apgyvendinimo įstaigų užimtumas jau viršija 90 proc., o kainos viešbučiuose visai vasarai kilo dešimtadaliu. „Šis (liepos antrasis savaitgalis – BNS) gaunasi ne visai ilgasis, tiesiog papildoma tokia viena diena, bet netgi du ar tris kartus daugiau atvyksta.

Vyriausybė nusprendė, kad kitais metais Lietuvoje minimalioji mėnesinė alga (MMA) didės iki 924 eurų ant popieriaus, o valandinis užmokestis – 5,65 euro. Tai yra 10 proc. augimas, tačiau Lietuvoje minimumas tebėra gerokai mažesnis nei Vokietijoje, o kai kurios kainos – jau netgi didesnės. Verslo atstovai skaičiuoja, kad ne tiek daug žmonių Lietuvoje ir gauna MMA. Tuo metu darbuotojų atstovai siūlo žiūrėti į kainas ir algas didinti tiek, kiek auga infliacija.

Lietuvoje antrą mėnesį iš eilės mažėja vidutinės prekių kainos. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad birželį, išankstiniais duomenimis, užfiksuota mėnesinė prekių ir paslaugų defliacija. Tiesa, tai gyventojų neguodžia, nes dalies maisto produktų kainos vis dar aukštos. Ekonomistai aiškina, kad kainos Lietuvoje traukiasi lėčiau nei daugelyje Europos Sąjungos šalių – esą prekybininkai nors ir gali, tačiau neskuba jų mažinti. Marijampolės turguje Marija bando sutaupyti.

Skelbiama, kad maisto kainos krenta, tačiau, ar tai jaučia gyventojai ir kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aptaria „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas. Pone Vizickai, kaip mes atrodome kaimyninių šalių kontekste? Ar mes esame tie rekordininkai, ar kitur žmonės daugiau išleidžia už tą patį maisto krepšelį, negu Lietuvoje? Iš principo galima pasakyti taip, kam man pardavinėti du batonus po 2 eurus, jeigu aš galiu parduoti vieną batoną už 5 eurus.

Tradiciškai šeimų poilsiu ir kurortu tapusi Šventoji pildosi turistais ir svečiais. Čia gatvės pilnos žmonių, vieni nuo ankstyvo ryto eina į kopas, kiti vaikšto po miestą ir ieško vietos prisėsi ir pavalgyti pietus. Apžvelgėme Šventosios dienos pietų kainas ir pakalbinome poilsiautojus apie kainas ir atostogas.

Nuo liepos neliks valstybės kompensacijų už elektrą. Eksperto teigimu, jei sutartis gyventojai pasikeis iki liepos, aukštų kainų išvengti pavyks. Tačiau, susizgribus gavus sąskaitą rugpjūčio mėn., už elektrą permokėti teks 2 mėnesius.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.

 Fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę iki 1 proc. mažino vienas nepriklausomas elektros tiekėjas – „Ignitis“, tuo metu „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ kainų nekeitė, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Skelbiama, kad visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kainos šiuo metu ir toliau svyruoja nuo 24 iki 30 centų, 24 mėnesių – nuo 25 iki 33 centų.

Lietuviškų braškių pirmuosius žiedus pakando šalnos, vėliau jas kepino sausra, o galiausiai kelias dienas trukęs lietus suplakė paskutines uogas, jos ėmė pūti, todėl derlius šiemet bus maždaug trečdaliu mažesnis nei pernai.   Dėl sausros ūkiuose noko kartu ir ankstyvųjų, ir vėlyvųjų veislių braškės, todėl rinka jų prisipildė ir šiek tiek smuko kainos, pasiekusios praėjusių metų lygį – 3,5-5 eurus už kilogramą.

Ispanijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indekso metinis nuosmukis gegužę pagilėjo iki 6,9 proc. nuo 4,5 proc. balandį. Jo kritimas fiksuojamas trečią mėnesį iš eilės, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Ryškiausią nuo 2020-ųjų indekso metinį nuosmukį lėmė energijos kainų sumažėjimas 24,9 proc., taip pat tarpinės produkcijos atpigimas per metus 4 procentais. Priešingos įtakos turėjo 10,5 proc. brangusi vartojimui skirta produkcija, 3,6 proc.

Privačios ugdymo įstaigos nėra visiems įperkamas „malonumas“. Vis tik negavus vietos į valstybinį darželį tėvams tenka mokėti keletą tūkstančių eurų už privatų. O mokyklų stygiaus nėra, tad privačias mokyklas renkasi tie, kurie siekia išskirtinio, į kiekvieną moksleivį sutelkto ugdymo. Darželių stojimo mokestis siekia 150, 350 ir daugiau eurų. Už mėnesį vidutiniškai tenka mokėti 500 eurų, už mokslo metus – virš 4 tūkst. eurų.

Savaitgaliais vis daugiau kraštiečių traukia apsipirkti į centrinį Janušavos aikštės turgų Kėdainiuose. Labiausiai žmonės nori pasigardžiuoti ką tik iškastomis šviežiomis bulvytėmis, ką tik prisirpusiomis mūsų krašto braškėmis. O kokia gi vasara be vitaminų pilnų žalumynų? Tačiau prekeiviai pripažįsta, kad pirkti ateina tik tam tikra žmonių dalis, kiti užsuka tiesiog pasigėrėti, pasikalbėti ar pasivaikščioti.

Besidairydami į augančias daržovių kainas vis daugiau tautiečių stengiasi jų užsiauginti patys. Tik, deja, šiemet sezono pradžia ypač sudėtinga. Birželį užklupusios rekordinės šalnos palaidojo daržininkų triūsą. Žmonės skundžiasi, kad tenka iš naujo atsodinti daržus.  Panevėžietė Jadvyga skanauja pirmuosius savo šiltnamyje užaugintus agurkus. Ten pat ruošiasi rausti pomidorai. Auga ir kitos daržovės.

Viena iš didžiausių šalyje telekomunikacijų bendrovių keičia dalį mokėjimo planų. Jos klientai piktinasi, kad už tą pačią paslaugą netrukus turės mokėti per 20 proc. brangiau. Bendrovės atstovai tikina, kad kintant poreikiams leidžiami nauji, patobulinti planai, o senieji palaipsniui naikinami. Ryšių reguliavimo tarnyba pripažįsta, kad telekomunikacijų paslaugų tiekėjai gali vienašališkai pakeisti esamas sutartis, jei tinkamai apie tai įspėja ir informuoja klientus.

Lietuva Joninių nakčiai ruošiasi beveik kaip Kalėdoms. Gyventojai šturmuoja parduotuves ir Lietuvoje, ir Lenkijoje bei perka viską, ką galima išgerti ar suvalgyti gamtoje – šašlykus, alų, o šalia jų ir kepsnines, anglis. Prekybininkai stebi, kad dalies prekių pardavimai išaugo kartais. Žmonės važiuoja ne tik prie ežerų, bet ir paskutinę akimirką nusprendžia apsilankyti kurortuose – Palangos viešbučiuose vietų nelikę. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nuo liepos 1 d. parduotuvėse bus draudžiama pirkėjams dalyti nemokamus vienkartinius plastikinius maišelius. Iš didžiųjų prekybos tinklų kol kas tik vienas – „Rimi“ – slepia, kiek jo parduotuvėse kainuos maišeliai. Kiti žada taikyti minimalią 1 ct kainą. Dėl to gyventojai prekybininkams papildomai sumokės milijonus eurų.

Pastaruoju metu Lietuvos ekonomika traukiasi, vis daugiau sričių susiduria su užsakymų ir pardavimų mažėjimu, gyventojus slegia išaugusios kainos, paskolų palūkanos, naikinamos darbo vietos. Ar tai tik laikini sunkumai, ar didesnės problemos laukia netolimoje ateityje? Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje šalies ekonominę būklę ir jos perspektyvas apžvelgė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Trijuose didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – gegužę, palyginti su balandžiu, sumenko tiek pirminės, tiek visos rinkos butų pardavimai, o jų kainos keitėsi simboliškai, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, gegužę Lietuvoje parduotų butų daugiabučiuose skaičius sumenko 8,8 proc. iki 2,57 tūkst., o per metus – 10,5 procento. Vien Vilniuje gegužę parduoti 954 butai – 0,9 proc. daugiau nei balandį, bet 1,27 proc.

Vasarą šimtai tūkstančių vaikų neina į mokyklas ir darželius, tačiau tėvai tokių ilgų atostogų neturi. Tad jei nėra senelių ar kitų giminių, galinčių prižiūrėti vaikus, bene vienintelė išeitis – stovykla. O jos Lietuvoje brangios: už 5–7 dienas tenka pakloti ir kelis šimtus eurų. Specialistų teigimu, karantinas lėmė milžinišką stovyklų gamtoje populiarumą. Lietuviai dažnai renkasi kūrybines, sporto, išgyvenimo gamtoje, anglų kalbos bei kitas stovyklas.