justas džiugelis

Praeitą savaitę Seimo narys Justas Džiugelis paskelbęs, kad jam diagnozuotas vėžys, antradienį socialiniuose tinkluose pasidalijo jautriu įrašu. Jame konservatorius pranešė ir apie ligos remisiją. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad prieš beveik savaitę konservatorius J. Džiugelis socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad jam diagnozuota onkologinė liga.  Antradienį Seimo narys pasidalijo dar vienu įrašu.

 Į „Skaidrinam“ akiratį patekęs Seimo narys Justas Džiugelis skelbia atnaujinęs narystę konservatorių partijoje bei frakcijoje. „Prieš kelis mėnesius atsidūriau po Skaidrinam padidinamuoju stiklu, tačiau saulė šviesdama pro jį, išdegino kaltinimuose skylę.  Būtent į nieką pavirto man mesti kaltinimai. Generalinė prokuratūra ir VTEK atsisakė pradėti tyrimus, o neseniai ir Seimo etikos komisija nenustatė pažeidimų“, – savo feisbuko paskyroje rašo J. Džiugelis.

Seimo etikos sargai neįžvelgė nieko neteisėto analizuojant viešojoje erdvėje klausimų sukėlusią parlamentaro Justo Džiugelio buto nuomos istoriją. Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad išperkamosios būsto nuomos sutartį sudaręs parlamentaras galiojančių reglamentų nepažeidė. „Pažeidimų, kurie buvo minimi, tikrai nėra padaryta“, – konstatavo komisijos narys Kazys Starkevičius.

Parlamentaras Justas Džiugelis, iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų sumokėjęs už Seimo nario veiklos ataskaitų rengimą, nepažeidė nustatytos tvarkos, tačiau pateikdamas su tuo susijusius dokumentus ne visuomet nurodė tikslius ir teisingus duomenis. Tai trečiadienį konstatavo Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija teiks išvadą dėl klausimų viešoje erdvėje sukėlusios parlamentaro Justo Džiugelio buto nuomos. „Baigėme tyrimą dėl Justo Džiugelio parlamentinei veiklai skirtų lėšų panaudojimo ataskaitų “, – Eltai nurodė komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė Seimo nario Justo Džiugelio siūlymui už raginimus lošti ir neteisėtai organizuojamus azartinius lošimus taikyti ne tik baudas, bet ir laisvės atėmimą iki ketverių metų. Nepritarti parlamentaro inicijuotoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, kurioms pernai gruodį Seime pritarta po pateikimo, siūlė Teisingumo ministerija.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė nepradėti tyrimo dėl Seimo nario Justo Džiugelio ryšių su azartinių lošimų verslo atstovu Mindaugu Ardišausku.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl Seimo nario Justo Džiugelio ryšių su lošimų verslo atstovu Mindaugu Ardišausku nustačiusi, kad galimi pažeidimai apmokant lobisto paslaugas tėra procedūriniai.

Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma ketina parengti Seimo statuto pataisas, kuriomis siūlys sumažinti šiuo metu negalią turintiems parlamentarams skiriamą būsto nuomos kompensaciją. Pasak politiko, šiuos pokyčius paskatino daug dėmesio viešoje erdvėje sulaukusi Seimo nario Justo Džiugelio būsto nuomos istorija, kai paaiškėjo, kad parlamentaras per mėnesį gauna maždaug 1600 eurų siekiančią kompensaciją.

Seimo valdybos dėmesio susilaukęs parlamentaras Justas Džiugelis prašo parlamento Etikos ir procedūrų komisijos pateikti išaiškinimą, ar tinkamai yra kompensuojama jo nuomojamo būsto kaina. „Kreipiuosi į Jus su prašymu pateikti išaiškinimą ar (...) buvo teisingai kompensuojama Seimo nario specialiesiems poreikiams pritaikyto gyvenamojo būsto nuomos kaina pagal Seimo Finansų skyriui pateiktus dokumentus“, – rašoma kreipimesi į Seimo etikos sargus.

Seimo vadovybei susidomėjus parlamentaro Justo Džiugelio buto nuomos sutartimi, į akcijos „Skaidrinam“ akiratį patekęs politikas tikina nepadaręs nieko blogo. Jo teigimu, jis nepažeidė nei galiojančių reglamentų, nei sukūrė neskaidrumo regimybę, kai iš parlamento kanceliarijos skiriamų lėšų iš dalies padengė išperkamosios nuomos R2B (Rent to buy) sutartį.

Seimo valdybos nariai kelia klausimus, ar išperkamosios būsto nuomos sutartį sudaręs parlamentaras Justas Džiugelis nepiktnaudžiavo savo kaip Seimo nario pareigomis – užsimena ir apie ketinimus dėl šios situacijos kreiptis į teisėsaugos institucijas. Parlamento vicepirmininkai atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą, kad Seimo nariai parlamentinių lėšų negali skirti automobilio lizingui. Todėl, pasak jų, panaši analogija turėtų būti taikoma ir išperkamosios būsto nuomos atveju.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad parlamento struktūros įvertins, ar iš dalies parlamento kanceliarijos apmokama Seimo nario Justo Džiugelio buto nuoma pagal išperkamosios nuomos R2B (Rent to buy) sutartį atitinka tvarkas. „Pats Seimo narys turi paaiškinti, kaip suprantu, jis savo paaiškinimą yra pateikęs, tai bus sutikrinti faktai, ar jie atitinka paaiškinimą.

Seimo narys Justas Džiugelis aiškinasi dėl išperkamosios būsto nuomos pagal R2B (Rent to buy) sutartį, dalį buto nuomos kompensuojant Seimui. Parlamentaras tikina, kad Seimo lėšomis mokama kompensacija būsto įsigijimas nėra finansuojamas, nes išperkamąją dalį, pradinį įnašą, jau yra sumokėjęs iš santaupų – daugiau kaip 50 tūkst. eurų. Seimo narys BNS ketvirtadienį sakė už buto Vilniuje nuomą per mėnesį mokantis 2097 eurus, iš jų apie 1400–1600 eurų dengiami Seimo lėšomis.

Akcijos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs parlamentaras Justas Džiugelis pasitraukė iš Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos. Šį Seimo nario pareiškimą sekmadienį vykusio posėdžio pradžioje perskaitė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo konservatorių frakcija vietoje „Skaidrinam“ iniciatyvos dėmesio susilaukusio Justo Džiugelio į Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pareigas siūlo skirti Paulę Kuzmickienę. „Frakcija deleguoja Paulę Kuzmickienę, kuri praeitoje kadencijoje dirbo SRDK komitete, tai turi žinojimą ir išmanymą. Ir  viliuosi, kad tęsis sėkmingas komiteto darbas“, – Eltai teigė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Parlamentaro Justo Džiugelio Seimo Etikos ir procedūrų komisijai pateiktoje medžiagoje yra mokėjimų neatitikimų, skelbia portalas Delfi. Pats Seimo narys teigia už konsultacijas Mindaugui Ardišauskui mokėjęs tiek iš parlamentinių, tiek ir iš asmeninių lėšų. Visgi politikas vėliau iš Seimo nario veiklai skirtų išmokų pasidengė ir dalį šios pinigų sumos. J. Džiugelio pateiktais duomenimis iš viso M. Ardišauskui buvo sumokėta per 28 tūkst. eurų: iš parlamentinių lėšų – 21,2 tūkst.

Iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūrusiam Justui Džiugeliui traukiantis iš Seimo konservatorių frakcijos, ir taip trapi valdančiųjų persvara parlamente dar labiau sumažės. Visgi valdančiosios koalicijos atstovai situacijos nelinkę dramatizuoti. Kaip svarsto Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas, labiau tikėtina, kad J. Džiugelis gali tapti „galvos skausmu“ ne valdančiajai koalicijai, o konservatoriams.

Į skandalą įsivėlusiam Seimo nariui Justui Džiugeliui suspendavus savo narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gretose, konservatorių frakcijos parlamente seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad tai – netikėtas kolegos sprendimas. Politikė pažymi, kad frakcija tarsis, ką reikės deleguoti į Socialinės apsaugos ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkus. „Nekalbėjome apie tai. Aš specifiškai minėjau, kad nematau tam pagrindo.

Iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs Seimo narys Justas Džiugelis suspenduoja savo narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje ir traukiasi iš frakcijos. „Traukiuosi iš TS-LKD frakcijos ir suspenduoju narystę partijoje“,– ketvirtadienio rytą „Facebook“ rašė jis. „Nenoriu, kad ši istorija trukdytų jiems ruoštis pavasario sesijai ir produktyviai dirbti joje.

Antradienį paskelbus apie akcijos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūrusio konservatoriaus Justo Džiugelio pirmininkavimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK) „suspendavimą“, parlamenate imta kalbėti, kad formaliai tokios galimybės tiesiog nėra. Savo ruožtu įtartinais ryšiais su lošimų lobistu kaltinamas J. Džiugelis, aiškina, kad pasitraukti iš užimamų pareigų, neapsisprendus Seimui, negalima.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį nutarė surinkti informacijos ir pasiaiškinti apie Seimo nario Justo Džiugelio ryšius su azartinių lošimų verslo lobistu Mindaugu Ardišausku.

Akcijos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs Seimo narys Justas Džiugelis tvirtina žinojęs, kad jį konsultavęs Mindaugas Ardišauskas teikė paslaugas ir lošimų verslui. Visgi, politikas pabrėžė, kad susidomėjo azartinių lošimų temomis ir ėmėsi įstatyminių iniciatyvų M. Ardišauskui jau nebekonsultuojant verslo atstovų.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą dėl konservatorių frakcijos nario Justo Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo pagrįstumo. Komisijos nariai taip pat nutarė kreiptis į Seimo valdybą su prašymu dėl susidariusios situacijos sudaryti ir laikinąją tyrimo komisiją. „Mes turime patikrinti, ar yra sąskaitos ir ar yra atlikti darbai. Ar tie darbai realiai buvo“, – posėdyje teigė konservatorius Antanas Matulas.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis mano, kad Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Justas Džiugelis ir nuo 2021 metų jam veiklos ataskaitas rengęs dabartinis lošimų verslo lobistas Mindaugas Ardišauskas galėjo slėpti darbo santykius.    J. Džiugelis komisijai raštu nurodė, kad paslaugų sutartis su M. Ardišausku nebuvo pasirašyta – jos pirktos pagal poreikį. J. Džiugelis tai patvirtino ir komisijos posėdyje trečiadienį.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad statute nėra numatyta galimybė suspenduoti vadovavimą komitetui, tad pavasario sesijoje laukiama aiškumo dėl Justo Džiugelio situacijos. Taip ji komentavo antradienį konservatorių ir J. Džiugelio paskelbtą sprendimą, kad jis susprenduoja vadovavimą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK). „Suspendavimo mechanizmas egzistuoja kalbant apie narystes partijose ir neretai yra naudojamas.

Seimo Antikorupcijos komisija aptars Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko konservatoriaus Justo Džiugelio sąsajas su lošimų bendrovėmis ar jų atstovais, aiškinsis galimą jų interesų atstovavimą.   Posėdyje trečiadienį dalyvaus lošimų rinkos priežiūros, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Darbo inspekcijos atstovai.

Sutarta, kad inciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs parlamentaras Justas Džiugelis suspenduos vadovavimą Seimo Socialinio reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko postui, teigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. ELTA primena, kad klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo paaiškėjus, kad konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst.

Buvęs Seimo nario Justo Džiugelio konsultantas Mindaugas Ardišauskas portalui „15min“ patvirtino, kad tuo pačiu metu konsultavo ir parlamentarą, ir Nacionalinę lošimų ir žaidimų verslo asociaciją (NLŽVA). „Buvau NLŽVA komunikacijos konsultantu, teikiau atitinkamas paslaugas ir neteikiau lobistinių paslaugų, asociacija jau senai turėjo savo lobistą, o aš ir nebuvau lobistas lig šiol“, – portalui „15min“ teigė M. Ardišauskas. „Apie savo ketinimą bendradarbiauti su NLŽVA J. Džiugelį informavau.

Akcijos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs parlamentaras Justas Džiugelis dar neatsakė konservatorių frakcijai, ar būtų linkęs pasitraukti iš Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pareigų. Kaip teigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, į įtartinus ryšius su lošimų lobistu įsivėlęs partijos kolega pažadėjo į visus klausimus pateikti atsakymus. „Kol kas nesulaukiau.

Akcijos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūrusį parlamentarą Justą Džiugelį dalis konservatorių spaudžia trauktis iš Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pareigų. Tokios galimybės, susilaukęs klausimų dėl ryšių su lošimų lobistu, neatmeta ir pats J. Džiugelis.

Klausimų dėl ryšių su azartinių lošimų lobistu Mindaugu Ardišausku sulaukusio Socialinės apsaugos ir darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio situaciją įvertino konservatorių frakcija. Po ketvirtadienį vykusio posėdžio J. Džiugelis paragintas nuimti susidariusią įtampą. „Išklausėme Justo Džiugelio poziciją. Paraginome jį išsklaidyti abejones, nuimti įtampą tokiais būdais, kokiais jis nuspręs“, – Eltai ketvirtadienio vakarą teigė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Į skandalą įsivėlė Seimo narys, konservatorius Justas Džiugelis, kuris 26 tūkst. mokesčių mokėtojų eurų sumokėjo šiuo metu lošimų bendroves atstovaujančiam lobistui. Sąskaitose nurodoma, kad konservatorius pirko Seimo nario veiklos ataskaitos rengimo paslaugas. J. Džiugelis teisinasi, kad viską darė pagal įstatymus: taip mokėjo už pranešimus spaudai, konsultacijas, skelbimus feisbuke.

Opozicijai priklausantiems Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariams kyla klausimų dėl komiteto pirmininko Justo Džiugelio ryšių su lošimų sektoriaus lobistu įsiregistravusiu, anksčiau politiko konsultantu dirbusiu Mindaugu Ardišausku. Parlamentarai atkreipia dėmesį, kad J. Džiugelis naudojosi savo pareigomis, jog į komiteto darbotvarkę būtų įtraukti lošimų rinkai palankūs klausimai.

Seimo konservatorių frakcijos narys Justas Džiugelis atmeta kaltinimus dėl galimai neskaidraus parlamentinių lėšų naudojimo, paaiškėjus, kad per trejus metus savo ataskaitoms spausdinti ir platinti politikas išleido daugiau nei 23 tūkst. eurų parlamentinių lėšų. Pasak parlamentaro, šie pinigai buvo skirti spaudos pranešimų, įrašų socialiniuose tinkluose ir Seimo nario ataskaitų rengimui apmokėti.

Parlamentaras Justas Džiugelis kreipėsi į Seimo kanceliariją, prašydamas komitetų ir komisijų posėdžius versti į gestų kalbą. „Mačiau viešą diskusiją apie poreikį versti posėdžius į gestų kalbą. Lygiai taip pat mačiau ir Seimo kanceliarijos nuogąstavimus, kad tai kainuos per daug ir nebus tiek žmogiškųjų resursų. Pasiūliau kanceliarijai tokį kompromisinį variantą versti tik komitetų ir komisijų posėdžius į gestų kalbą“, – Eltai teigė J. Džiugelis.

Konservatoriai Justas Džiugelis ir Monika Navickienė penktadienį Seime įregistravo prieš savaitę parlamento priimto, bet ketvirtadienį atšaukto Šalpos pensijų įstatymo atnaujintą projektą.  Prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis BNS sakė, kad esminis pataisų skirtumas, palyginti su ankstesniu variantu, yra tai, jog siūloma mažiausių pensijų gavėjų priemokas susieti su 2024 metų minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), ką vetuodamas pataisas ir siūlė prezidentas.

Konservatorių partijos narys, parlamentaras Justas Džiugelis dalyvaus kitąmet vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Apie tai politikas sekmadienį paskelbė savo „Facebook“ paskyroje. „Mane iškėlė 40 skyrių iš 51 susirinkusių. Politika ne serialas, kad intriguočiau su „pamatysite kitoje serijoje” erzuliais vilkinant tiesius atsakymus į konkrečius klausimus. Šiandien galiu pasakyti, jog esu apsisprendęs kandidatuoti į Europos Parlamentą birželį“, – rašė J. Džiugelis.

Lietuvos verslininkai nusprendė į Seimo nario Justo Džiugelio siūlomas iniciatyvas atsakyti atviru laišku. Jie tikisi būti išgirsti, nors ir priklauso smulkiojo verslo pasauliui. Pateikiame visą laiško tekstą.   Atviras laiškas  Gerb.

Mažosioms alaus darykloms nuo kitų metų siūloma nebetaikyti 50 proc. mažesnio akcizo. Dėl to valstybės biudžetas per metus papildomai gautų apie 3 mln. eurų pajamų.   Tokią Akcizų įstatymo pataisą Seime registravo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Justas Džiugelis.  Jeigu Seimas pritartų, smulkiems aludariams būtų taikomas standartinis alaus akcizo tarifas – 8,6 euro už hektolitrą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Justas Džiugelis ketvirtadienį Seime patyrė traumą. Apie tai jis pranešė feisbuke.  „Mėgstu laužyti standartus. Pavyzdžiui, niekada nevaikščiojus patirti kelio girnelės traumą. Trumpai tariant, gavau smūgį iš kairės nuo durų, kurios sukėlė ne tik traumą, bet ir „žvaigždučių” mirgėjimą akyse. Žinia, kad viena bėda nevaikšto, šį kartą literaliai.

Auklės iš egzotiškųjų Filipinų ar Tailando, o gal iš Armėnijos ar kitos pasirinktos šalies gali atkeliauti ir į lietuvių šeimas. Seimo narys, konservatorius Justas Džiugelis siūlo į Lietuvą supaprastinta tvarka prisikviesti auklių, kurios ne tik lietuvių šeimoms padėtų prižiūrėti vaikus, bet ir tvarkytų namus, gamintų maistą. Tiesa, į Lietuvą atvykusios auklės iš svečių šalių turėtų mokytis lietuvių kalbos, o šeimos įsipareigotų jas apgyvendinti pas save ir mokėti kišenpinigius.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) vadovas, konservatorius Justas Džiugelis kreipėsi į Vyriausybė dėl supaprastintos auklių iš kitų šalių atvykimo tvarkos. Pasak J. Džiugelio, supaprastinta tvarka būtų įmanoma priėmus „Au pair“ programą. Pagal ją atvykusios auklės prižiūrėtų vaikus priimančioje šeimoje, pagal atskirus susitarimus galėtų padėti atlikti namų ruošą, už tai gautų apgyvendinimą, kišenpinigius ir turėtų lankyti vietinės kalbos kursus.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio vadovaujama darbo grupė turėjo pasiūlyti, kaip spręsti jautrias demografines problemas, tačiau parlamentarų grupės veikla baigėsi nesusipratimais ir tarpusavio kaltinimais.  TV3 žinių „Dienos komentare“ darbo grupės narė Rasa Budbergytė atsakė, kas iš tiesų įvyko.

Daliai Europos šalių padidinus pensinį amžių iki 67 metų, panašių siūlymų vis sulaukiama ir Lietuvoje. Kai kurie specialistai siūlo pensinį amžių didinti ir iki 72 metų, taip ketindami išspręsti darbo rinkos problemas, tačiau yra ir kitų pasiūlymų. Vienas jų – didinti imigraciją iš trečiųjų šalių.

„Eurostat“ prognozuoja, kad po 20 metų liks tik 2 mln. lietuvių. Anot Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio, tai gali tapti ne tik ekonomine, bet ir nacionalinio saugumo problema. Ir toliau sparčiai mažėjant gyventojų gali nutikti taip, kad šalis nebesugebės pati apsiginti.

Daliai Europos šalių padidinus pensinį amžių iki 67 metų, panašių siūlymų vis sulaukiama ir Lietuvoje. Kai kurie specialistai siūlo pensinį amžių didinti ir iki 72 metų. Ekonomistai tikina, kad tai – neišvengiama, ilgėja gyvenimo trukmė, todėl turi ilgėti ir pensinis amžius. Tuo metu darbuotojų atstovai teigia priešingai. Anot jų, vyresniems žmonėms apskritai sunku susirasti darbą, todėl tik augtų išmokų gavėjų skaičius.

Seime suburta Justo Džiugelio vadovaujama darbo grupė turėjo pateikti pasiūlymus, kaip išspręsti Lietuvos demografijos ir migracijos bėdas, bet viskas susivedė į raginimą palengvinti imigraciją iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kazachstano ar panašiai. Kiti darbo grupėje dirbantys politikai nesutinka su šiais siūlymais, fiksuoja atskirąsias nuomones, pridurdami, kad taip mūsų valstybė paprasčiausiai liks pigios darbo jėgos šalimi.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininku paskirtas konservatorius Mindaugas Lingė, Socialinių reikalų ir darbo – jo frakcijos kolega Justas Džiugelis. Antradienį už šiuos paskyrimus balsavo 75 parlamentarai, prieš nebuvo, susilaikė 44. Anksčiau Socialinių reikalų ir darbo komitetui vadovavęs M. Lingė BFK pirmininku paskirtas vietoj Mykolo Majausko, prieš porą savaičių atsistatydinusio iš pareigų po pašalinimo iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų.