justas džiugelis

Mykolo Majausko ir konservatorių konflikto epopėja baigėsi netikėta atomazga. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas galiausiai pats pasitraukė iš pareigų. Tiesa, iki tol Seimas kone pusdienį švaistė laiką nepasitikėjimo Majausku procedūrai, kurią sugalvojo Agnė Širinskienė, o valdantieji boikotavo. Kone vieną salėje dešiniųjų pusėje likusį Majauską opozicijos nariai gyrė ir liaupsino, o konservatoriai abejoja, ar atsistatydinimas prasikaltusį kolegą išgelbės nuo išmetimo ir iš frakcijos.

Konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad Justas Džiugelis galėtų užimti Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pareigas, nors ir neturi aukštojo išsilavinimo. Tačiau, politikė priduria, kandidatų yra ir daugiau.

Seimo nario Mykolo Majausko pirmininkavimas Biudžeto ir finansų komitete (BFK) kabo ant plauko. Nors Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija dar nėra priėmusi formalaus sprendimo dėl jo atšaukimo, praėjusią savaitę partijos prezidiumas konservatoriams pasiūlė imtis naujo BFK pirmininko paieškų. Ilgai netrukus TS-LKD frakcijoje pasigirdo galimų kandidatų pavardės.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete nuo šios savaitės pradėjęs dirbti konservatorius Justas Džiugelis sako, kad sutiktų perimti vadovavimą komitetui pasitraukus Mykolui Majauskui.  Tuo metu kiti du komitete dirbantys konservatoriai Matas Maldeikis ir Antanas Čepononis BNS teigė šio posto nesieksią.   „Jeigu frakcija deleguotų, esu pasiruošęs prisiimti šitą atsakomybę“, –  BNS ketvirtadienį teigė J. Džiugelis.

Lietuva turi nutraukti bet kokius socialinės srities bendradarbiavimo saitus su šalimis agresorėmis, įsitikinęs Seimo Darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti vadovas konservatorius Justas Džiugelis.  Jis siūlo Užsienio reikalų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms „kontekstą įvertinti plačiau“ ir ryžtis nutraukti dvišales sutartis socialinėje srityje, numatančias sąlygas gauti pensijas rusams ar baltarusiams, dirbusiems Lietuvoje, o lietuviams – Rusijoje ar Baltarusijoje.

Po audringų ginčų Seimas įstatymu pripažino Vytautą Landsbergį buvus pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu. Posėdyje prieštaravusi opozicija dabar užsimena, kad ateityje gavusi valdžią šį statusą atims. Opozicija kaltina valdančiuosius perrašinėjant šalies istoriją, o kritikos kliuvo ir Skvernelio vadovaujamiems demokratams – jie apkaltinti politiniais mainais. Parlamente vyravusį chaosą atspindi ir tai, kad parlamentarai turėjo balsuoti net dėl siūlymo Landsbergį paskelbti Lietuvos imperatoriumi.

Lietuvai nutraukus verslo santykius su Rusija ir Baltarusija netektys būtų „pakankamai didelės“, sako Seimo darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti vadovas.

Seimo narys Justas Džiugelis nuo kūdikystės turi sunkią negalią – vyrui diagnozuota raumenų atrofija. Visgi, politikas neįgaliojo vežimėliui neleidžia jo sustabdyti – laisvalaikiu mėgaujasi ypač aktyviai, o į politiką pasakoja atėjęs po gyvenimą pakeitusio įvykio.  Su Justu Džiugeliu kalbamės sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną.

Lietuvos socialinių mokslų centrui siekiant didesnio finansavimo, parlamentarai sako, kad daugiau lėšų būtų galima suplanuoti, bet ne kitais metais.  Iš biudžeto išlaikomo centro direktoriaus pavaduotoja Rasa Malnikienė sako, kad socialinių mokslų krypties mokslininkai Lietuvoje finansuojami gerokai blogiau negu kitų mokslų.

Seimo narys Justas Džiugelis siūlo įteisinti šunis pagalbininkus, kurie padėtų neįgaliesiems. Parlamentaras įregistravo pataisas, kuriomis būtų įtvirtintas šuns pagalbininko statusas, numatyta neįgaliojo teisė su šunimi pagalbininku vykti viešuoju transportu, patekti į visuomeninės paskirties statinius. Taip pat pataisomis būtų nustatyta šunų pagalbininkų rengimo tvarka, numatyta, kad teikdamas pagalbą neįgaliajam šuo pagalbininkas turėtų būti pažymėtas skiriamaisiais ženklais.

Dabartinio Seimo nariai aktyviau deklaruoja susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais nei buvusio, ketvirtadienį skelbia „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Jo atliktos parlamentarų apžvalgos duomenimis, Pavasario sesijos metu 70 parlamentarų paskelbė 654 tokius susitikimus, kai 2017 metų pavasarį 45 Seimo nariai pranešė apie 475 tokius susitikimus.

Siūlymas Seimo narę Eveliną Dobrovolską skirti teisingumo ministre viešojoje erdvėje įžiebė netylančias kalbas apie jos kompetenciją, jauną amžių ir tatuiruotes. Dėl pastarosios priežasties – to, kaip moteris nusprendė puošti savo kūną – politikę suskubo užstoti kiti Seimo nariai. Jie ėmėsi viešai demonstruoti savo tatuiruotes. Šią savaitę kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė paskelbė sąrašą asmenų, kuriuos ketina teikti į ministrus.

Seime antradienį prisiekė penki sirgę ar izoliacijoje dėl kontakto su COVID-19 buvę ir per pirmąjį posėdį penktadienį prisiekti negalėję parlamentarai. Priesaiką davė Laisvės partijos atstovė Evelina Dobrovolska, konservatorius Justas Džiugelis, su valstiečiais išrinkti Linas Kukuraitis ir Rimantė Šalaševičiūtė, socialdarbietis Andrius Palionis. Šiuo metu iš viso priesaikas jau yra davę 140 Seimo narių. Neprisiekęs yra vienintelis išrinktas Seimo narys Eugenijus Sabutis.

Jau aštuonerius metus opozicijoje dirbantys konservatoriai savo šiųmečiame rinkimų programos projekte sako ketinantys siekti lėtesnės ir kokybiškesnės politikos.

Vilniaus miesto savivaldybė parodė pavyzdį kitoms – gegužės pradžioje pristatė 2020–2025 m. priemonių planą, skirtą kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumui visiems Vilniaus miesto vaikams užtikrinti. Savivaldybės skaičiavimais, iš maždaug 69 tūkst. Vilniaus mokinių apie dešimtadalis turi individualių ugdymosi poreikių. Nors Lietuvos visuomenės požiūris po truputį keičiasi, dauguma Lietuvos ugdymo įstaigų tokių vaikų vis dar kratosi.

Seimo narė Aušrinė Armonaitė praneša sunegalavusi, tačiau dėl koronaviruso tirtis negali, nes neatitinka nustatytų kriterijų. Parlamentarė teigia nuo praėjusio penktadienio besigydanti namuose. „Pirmadienį pasijutau blogiau, turėjau temperatūros, vakar turėjau temperatūros, šiandien dar turiu temperatūros. Niekur neinu nuo penktadienio“, – tv3.lt kalbėjo A. Armonaitė. Seimo narė iki ligos nesilankė užsienio šalyse, tačiau pripažįsta turėjusi kontaktų su daug asmenų.

Bus ar nebus – skils ar liks kartu kaip ištikimi bendražygiai valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis. Ne tik pikti liežuviai ne vienerius metus plakė, kad šie politikai neišvengiamai pasuks skirtingais keliais. Tokios kalbos vis aštrėja artėjant Seimo rinkimams ir S. Skverneliui viešojoje erdvėje kritikuojant valstiečius ar net registruojant naujos partijos prekės ženklą.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kuriame daugumą sudaro valdantieji, nepritaria planams 2020-2021 metais lėčiau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Komitetas antradienį nepritarė tai numatančioms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms. Už balsavo 5 komiteto nariai, 4 – prieš, o du susilaikė. Šią komiteto išvadą dar vertins parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas.

Diuseldorfe kasmet vykstančioje tarptautinėje parodoje „Rehacare“, kurioje pristatomos reabilitacijos ir slaugos naujienos, šiemet savo gaminius eksponavo per 750 įmonių iš 43 šalių. Joje apsilankė daugiau nei 38 tūkst. žmonių. Parodoje dalyvavęs Seimo narys Justas Džiugelis sako, kad labiausiai jį įkvėpė ne pamatytos naujovės, kurios netgi labai išsivysčiusiose šalyse bus prieinamos dar negreit, bet sutikti žmonės.

Rinkimų kampanija įsibėgėja – iki prezidento rinkimų liko pusantro mėnesio, o pretendentų į kandidatus rinkimines sąskaitas gausiai pildo įvairiausi aukotojai nuo verslininkų ir politikų iki garsenybių. Tiesa, ne visų sąskaitos pilnėja vienodai sparčiai, kai kurie kandidatai vis dar negali pasigirti pritraukę aukų. Garsių verslininkų parama Kol kas rekordininkė pagal surinktas aukas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) remiama Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Dvejus metus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos gretose pradirbęs, o tada frakciją palikęs Seimo narys Justas Džiugelis pasitraukia į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakciją. Tai Seimo narys pranešė ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje. Nori stabdyti „valstiečių buldozerį“ „Prisijungiu prie TS-LKD frakcijos. Kaip žinia, rudenį pasitraukiau iš valdančiosios LVŽS frakcijos.

Bent kol kas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) karaliavimas Seime aprimo – frakcijos gretas palikus būreliui Seimo narių, valdančioji koalicija nebeturi daugumos. Ir nors valstiečius Seime palaiko ir socialdarbiečiai, ir „tvarkiečiai“, politologai prognozuoja, kad netrukus valstiečiai gali likti vieni. Valstiečiui Broniui Markauskui Seimo nario mandatą iškeitus į Klaipėdos rajono mero postą, Gargždų apygardoje vyks nauji Seimo rinkimai.

„Neįgaliųjų padėtis visuomenės gyvenime – ar vyksta pokyčiai?“ – klausta Seimo Žmogaus teisių komiteto kartu su Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacija surengtoje konferencijoje, į kurią gausiai susirinko neįgaliųjų asociacijų, atsakingų valstybės institucijų ir akademinės bendruomenės atstovai. Ši konferencija – tarsi 2015-aisiais analogiškoje diskusijoje priimtos rezoliucijos revizija, siekiant išsiaiškinti, ar situacija keičiasi, ar iškeltos problemos sprendžiamos.

Seimas po pateikimo pritarė parlamentaro Justo Džiugelio įregistruotam Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo numatoma, kad keltais į Kuršių neriją ir atgal nemokamai keltis galės ne tik specialiaisiais lengvaisiais automobiliais keliaujantys neįgalieji, kaip yra šiuo metu.

Tėvai ar įtėviai, namuose prižiūrintys neįgalius vaikus, nuo 2020 metų pensijai bei nedarbingumui bus draudžiami valstybės lėšomis. Kasmet tam reikės 10-11 mln. eurų. Seimas antradienį praplėtė draudžiamų valstybės lėšomis asmenų sąrašą. Už tokią Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisą balsavo 92 Seimo nariai, o du susilaikė.

Diskriminacija, baudžianti už rūpinimąsi sunkiai sergančiais giminaičiais. Taip dabartinę tvarką, pagal kurią už neįgalumą turinčio giminaičio priežiūrą nesikaupia joks darbo stažas, vadina patys neįgalieji ir jų artimieji. Vis dėlto, politikai ramina, kad jau nuo kitų metų ši įstatymo spraga turėtų būti panaikinta, o tai valstybės biudžetui atsieis 10 mln. eurų.

Seimo narys Justas Džiugelis palieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakciją. „Neturiu tiek resursų, kad galėčiau atlaikyti tokio masto puolimą ir kovoti prieš tokią jėgą. Tai kova, kurioje tiesa sunkiai gali laimėti, tai kova, kurioje laimi galia. Priėmiau racionalų sprendimą tos kovos nebetęsti ir pasitraukiu iš LVŽS frakcijos“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė J. Džiugelis.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako nepritariantis „valstiečių“ frakcijos iniciatyvai atlikti naują parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos įtakos politiniams procesams 2008-2016 metais. „Seimo pagrindinis uždavinys yra įstatymų leidyba, o šitie visi tyrimai tikrai nėra pirmo būtinumo ar pirmos eilės darbai“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjeras.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas penktadienį pareiškė, kad trauksis iš „valstiečių“ frakcijos, jei ši užsiims nauju parlamentiniu tyrimu. Parlamentaro teigimu, naujas tyrimas būtų beprasmiškas ir tik sukeltų politinį chaosą. V. Bako teigimu, Seimas turėtų susitelkti į jau atlikto parlamentinio tyrimo rekomendacijų įgyvendinimą. „Neapibrėžti tyrimai, kerštai veda į niekur.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija nusprendė atlikti naują tyrimą dėl politikos ir verslo ryšių, pratęsiant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą. „Frakcija pritarė projektui ir planuoja, kad nutarimo projektas bus įregistruotas šioje sesijoje, o balsuojama bus pirmame posėdyje naujos sesijos“, – po frakcijos posėdžio penktadienį žurnalistams sakė LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis.

Parlamentaras „valstietis“ Justas Džiugelis, iš Vilniaus oro pirmadienį negalėjęs išskristi į Ukrainą dėl į lėktuvą nepriimto vežimėlio, ketvirtadienį grįždamas atgal vežimėlio apskritai nebesulaukė – jis liko Kijeve. BNS parlamentaras sakė, kad vežimėlio pasigedo trečiadienio vakarą, po Ukrainos tarptautinių oro linijų skrydžio iš Odesos į Vilnių – jam teko persėsti į kitą lėktuvą Kijeve, kur paskutinį kartą ir matė transporto priemonę.

Valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimai apie apeliaciją visiems konservatoriams, naują paslaptingą narį frakcijoje ir papildomus tyrimus dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės bei konservatorių veiksmų ima perpildyti bendrapartiečio Justo Džiugelio kantrybės taurę. Seimo narys neatmeta galimybės palikti frakciją, jei šios lyderis nepakeis savo veiklos metodų.

Valdančiajai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai Seime priklausantis Justas Džiugelis ragina žemės ūkio ministrą Bronių Markauską trauktis iš pareigų. „Bronius Markauskas – būk vyras, prisiimk asmeninę atsakomybę ir traukis, nelaukdamas interpeliacijos, nes ją palaikys ne tik opozicija“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė J. Džiugelis.

Jau kelias dienas socialinėje erdvėje kilusi sumaištis dėl galimos neįgaliųjų diskriminacijos, bandant patekti į TV bokštą Vilniuje, nepaliko abejingų. Sujudo ne tik neįgaliųjų bendruomenės, bet ir Seimo narys Justas Džiugelis. Pasirodo, kad nuo praėjusių metų spalio mėnesio, dėl pačių neįgaliųjų saugumo, fizinę negalią turintys žmonės į TV bokšto 19-ajame aukšte esančią apžvalgos aikštelę ir restoraną, neįleidžiami.

Pastarosiomis dienomis feisbuką apskriejo nusivylusių neįgaliųjų šauksmas dėl to, kad nėra galimybės, judant neįgaliojo vežimėliu, pakilti į TV bokštą Vilniuje. Tuo tarpu TV bokšto atstovai teigia, kad neįgalieji neįleidžiami ne dėl diskriminacijos jų atžvilgiu, o tik dėl tam tikrų saugumo sumetimų. Seimo narys Justas Džiugelis teigia, kad tai, kas šiuo metu vyksta ir apie kokius nesklandumus kalbama, yra, mažų mažiausia, gėda TV bokštui ir Vilniaus miesto savivaldybei.

Balsavimo rezultatai dėl Mindaugo apkaltos sukėlė aibę kalbų – parlamentarai negalėjo patikėti rezultatu ir ėmė vieni kitus kaltinti balsavus prieš apkaltą. Siekdamas išsklaidyti visas abejones, Seimo pirmininkas siūlo perbalsuoti dėl apkaltos. Maža to, opozicija ėmė kalbėti apie galimybę rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Siekdamas perbalsavimo dėl M. Basčio apkaltos, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis trečiadienį susitiko su visų Seimo frakcijų seniūnais.

Seimo narys, valstietis Justas Džiugelis savo „Facebook“ paskyroje užminė mįslę – jeigu šiuo metu į valstiečių frakciją kviečiamas žmogus priims kvietimą, J. Džiugelis ketina palikti frakciją. Vis dėlto Seimo narys nutylėjo, kas tas paslaptingasis asmuo, sulaukęs kvietimo papildyti valstiečių gretas. „Seimo koridoriuose gyvenimas verda, kaip dramatiškiausiuose serialuose – čia užsimezga draugystės ir meilės romanai, dėl naudos išduodami draugai ir sudaromi sandoriai su velniu.

Jam dar nėra nė 30 metų, tačiau jo pasiekimai, ryžtas ir nuveikti darbai kelia pagarbą. Jis jaunas, energingas, sukūręs savo verslą, tačiau nuo pat kūdikystės nevaldo savo kūno. 29-erių verslininkas ir Seimo narys Justas Džiugelis atvirai papasakojo apie įveiktus gyvenimo sunkumus. Kaip pasakoja pats J. Džiugelis, jo kūdikystė buvo tokia, kaip ir visų, iki tol, kol turėjo pradėti ropoti. To jo mama iš vaiko niekada nesulaukė. Kreipusis į medikus sužinojo, kad jos sūnui – įgimta raumenų atrofija.

Justas Džiugelis, nuo vaikystės sergantis raumenų atrofija ir galintis judėti tik elektrinio vežimėlio pagalba, sukūrė savo sėkmingą verslą ir ilgai puoselėjo svajonę šokti parašiutu. Lietuvoje tai padaryti pasirodė neįmanoma. Dėl jo neįgalumo nei vienas klubas nenorėjo rizikuoti, nes neturėjo tokiam šuoliui tinkamos įrangos.