jungtinės valstijos

JT Saugumo Taryba trečiadienį vienbalsiai pritarė griežtesnėms sankcijoms Šiaurės Korėjai, atsakant į jos surengtą ketvirtą branduolinį bandymą ir balistinės raketos paleidimą. 15 narių Taryba priėmė rezoliuciją, kurios projektą parengė Jungtinės Valstijos ir palaikė Kinija, lig šiol buvusi vienintelė Šiaurės Korėjos gynėja; tai gali būti ženklas, kad keičiasi Pekino požiūris į Šiaurės Korėjos veiksmus.

Kremliaus statytinis Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas trečiadienį pareiškė, kad neaptarinėjo su aukščiausiąja Rusijos vadovybe savo ateities dabartiniame poste, tačiau sutiks su bet kokiu prezidento Vladimiro Putino sprendimu šiuo klausimu. „Ne, šis klausimas nebuvo aptariamas. Jis nebuvo iškeltas. Jeigu ir būtų aptartas, aš apie tai nekalbėčiau“, – sakė R.Kadyrovas interviu naujienų agentūrai „Interfax“, atsakydamas į klausimas, ar jis aptarė su Kremliumi savo ateitį Čečėnijos vadovo poste.

Kurdų ambicijos labai gerai dera su Rusijos planais Viduriniuosiuose Rytuose. Jei Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas manė, kad lapkritį prie Turkijos-Sirijos sienos numuštas rusų lėktuvas reiškė, kad jis gali priversti susimąstyti Vladimirą Putiną dėl ambicijų Viduriniuosiuose Rytuose, tai jis tikrai dabar to gailisi. Įsiutęs Putinas pažadėjo, kad Turkija gailėsis savo veiksmų.

Policija pirmadienį pašovė ginkluotą vyrą prie įėjimo į JAV Kapitolijaus lankytojų centrą, sukeldama paniką per įtemptą pavasario turistinį sezoną šalies sostinėje Vašingtone, kuriame po praėjusią savaitę Briuselyje įvykdytų teroro išpuolių buvo padidintas pavojaus lygis. Įtariamasis, kuris, kaip nurodė policija, yra žinomas teisėsaugos pareigūnams, buvo sulaikytas ir nugabentas į ligoninę, kur jam buvo atlikta operacija. Kaip pažymima, incidentas nėra susijęs su teroru.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas pirmadienį pareiškė, kad trapių Sirijos paliaubų „iš esmės“ laikomasi, nepaisant savaitgalį kilusių pavienių „incidentų“, JT palaikomai specialiai darbo grupei ruošiantis peržiūrėti ir įvertinti įtariamus paliaubų pažeidimus. „Šiuo metu galiu pasakyti, kad iš esmės karo veiksmų nutraukimo laikomasi, nors mes turėjome keletą incidentų“, – sakė Ban Ki-moonas žurnalistams Ženevoje.

JAV strateginių pajėgų vadas pareiškė, kad šaliai lieka vis mažiau laiko pradėti modernizuoti branduolines pajėgas, kuriose šis procesas nebuvo vykdomas dešimtmečius. Strateginių pajėgų štabo viršininkas admirolas Cecilis Haney (Sesilis Hanis) ir kiti Pentagono vadai pripažįsta, kad šios ginkluotųjų pajėgų dalies kovinis potencialias tebėra didelis, o pareiškimas, kad Amerikos branduolinis arsenalas yra „saugus, patikimas ir veiksmingas“, išlieka oficialia mantra.

Milijonas vyrų su ginklais. Tūkstančiai naujų tankų ir lėktuvų. Šimtas naujų palydovų. Naujos kartos ginklai. Toks didžiulis yra prezidento Vladimiro Putino planas, kurio paskirtis – atkurti Rusijos galią, rašo nationalinterest.org. Vienas pagrindinių Vladimiro Putino prezidentavimo bruožų yra jo pasiryžimas atgaivinti Rusijos kariuomenę.

Sirijos prezidentas Basharas al Assadas (Bašaras Asadas) patikino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, kad Damasko vyriausybė yra pasiruošusi laikytis paliaubų susitarimo, Kremliaus stipruoliui trečiadienį ėmusis diplomatinių veiksmų šiam susitarimui įgyvendinti. V.Putinas ne tik užsitikrino B.al-Assado pritarimą Maskvos ir Vašingtono tarpininkautam paliaubų susitarimui, bet ir telefonu pasikalbėjo su Saudo Arabijos, Irano ir Izraelio lyderiais.

Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas sako, kad Ukrainos delsimas įgyvendinti reformas gali daryti įtaką Europos Sąjungos (ES) svarstymams dėl sankcijų Rusijai pratęsimo. „Jei tie įsipareigojimai nebus įgyvendinti, tai gali tapti politiniu pretekstu permetant kaltę ant ukrainiečių pusės ir tokiu būdu įnešant jau naują dinamiką į politinius svarstymus“, - interviu BNS sakė V.Ušackas. „Ukrainiečiai yra po dvigubu padidinamuoju stiklu - tiek iš draugų Vakaruose, tiek iš Rusijos.

Dauguma europiečių karą laiko senamadišku ir bjauriu užsiėmimu. Jeigu kažkur pasipila šūviai, dėl to tikriausiai kalti amerikiečiai – ir, be abejo, amerikiečiai yra atsakingi, kad viskas būtų sutvarkyta. Dėl to susiklosto absurdiška padėtis: Europa (500 mln. gyventojų, BVP – 20 trln. dolerių) skundžiasi, kad Jungtinės Valstijos (300 mln. gyventojų; BVP – 17 trln. dolerių) nepakankamai daro, kad stabilizuotų Siriją, Libiją ir kitus neramius taškus. Tokia padėtis negali tęstis.

Rusijos kariai pasirengę bet kada įžengti į Lietuvą. Jie Kaliningrade jau rengiasi mūšiams Baltijos valstybėse, netrūksta ir vaizdų iš jų pratybų. Reaguodama į Rusijos grėsmes, Jungtinių valstijų prezidento administracija keturis kartus iki 3 milijardų eurų per metus padidino karinį biudžetą Europai. Didžioji dalis Jungtinių valstijų numatomų 3 milijardų eurų atiteks senosioms amerikiečių bazėms vakarinėje Europoje.

Jungtinėse Valstijose penktadienį liepto galą priėjo pora, kuri nusikaltimais trijose valstijose sulaukė palyginimų su legendiniais nusikaltėliais Bonnie (Boni) ir Clyde'u (Klaidu). 30-mečiai Blake'as Fitzgeraldas ir Brittany Harper Eskambijos apygardoje Floridoje spruko nuo policijos automobiliu, paskui – bėgte, kol galiausiai įvyko galutinė akistata su pareigūnais. Apygardos šerifo įstaiga pranešė, kad B.Fitzgeraldas žuvo, o B.Harper buvo sužeista ir sulaikyta.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos antradienį sudarė naują susitarimą dėl duomenų perdavimo, vykdomo „Facebook“ ir „Google“, kai Europos aukščiausioji teismo institucija pernai rudenį atmetė ankstesnę sutartį kaip neužtikrinančią vartotojų apsaugos nuo JAV vykdomo šnipinėjimo.

Viešojo sektoriaus korupcija tebėra didelė problema pasaulyje, bet didesniame skaičiuje šalių padėtis veikiau gerėja, o ne blogėja, trečiadienį paskelbė nevyriausybinė organizacija „Transparency International“. Tuo tarpu padėtis Jungtinės Valstijos ir Didžioj Britanija pelnė geriausius įvertinimus per visą tyrimų laikotarpį.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani pirmadienį atvyksta į Italiją, kur pradės savo pirmąjį vizitą Europoje po to, kai šiitiškai respublikai buvo atšauktos sankcijos, pripažinus, kad Teheranas laikosi sutarties su galingosiomis šalimis, apribojusios jo branduolinę programą. Irano vadovas vėliau šią savaitę taip pat aplankys Prancūziją, o šių vizitų pagrindinis tikslas – sustiprinti ekonominius ryšius.

  Iranas pirmadienį pasmerkė „nelegitimias“ naujas sankcijas, kurias šiitiškai respublikai dėl jos baltinių raketų programos Jungtinės Valstijos paskelbė beveik iškart po to, kai šeštadienį įsigaliojo istorinis susitarimas tarp Irano ir didžiųjų galių.   „Irano raketų programa niekada nebuvo projektuojama taip, kad būtų kuriami pajėgumai nešti branduolinius ginklus“, – citavo Užsienio reikalų ministerijos atstovą spaudai Hosseiną Jaberą Ansari naujienų agentūra ISNA.

Jungtinės Valstijos kviečia sąjungininkus atsiųsti savo karių į Baltijos šalis, kad kiekvienoje iš jų būtų suformuota po tarptautinį batalioną, sako į Lietuvą atvykusi JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland. Interviu BNS diplomatė sakė, kad liepą Lenkijoje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas sustiprins Baltijos šalių saugumą, tačiau kartu paragino dėl Rusijos nerimaujančias Rytų Europos šalis prisidėti kovojant su iššūkiais Aljanso pietuose.

Prezidentas Barackas Obama antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos imsis „Mėnulio skrydžio“ pastangų išgydyti vėžį, ir pranešė, jog vadovauti šioms pastangoms jis skiriąs savo pavaduotoją Joe Bideną. Palygindamas šio iššūkio mastą su sėkminga JAV misija pasiųsti į mėnulį astronautą, B.Obama sakė, kad šio užsimojimo reikia imtis su tokiomis pat pastangomis kaip ir vykdant ekologiškos energetikos tyrimus.

Prezidentas Barackas Obama antradienį siekdamas išsklaidyti niūrų prezidentinių varžybų toną atmetė kalbas apie JAV ekonominį nuosmukį kaip „tuščius plepalus“. „Bet kuris, kas tvirtina, jog Amerikos ekonomika išgyvena nuosmukį, skleidžia prasimanymus“, – paskutiniame savo metiniame pranešime „Apie padėtį Sąjungoje“ pareiškė B.Obama, sukeldamas Kongrese plojimus. Prezidentas taip pat pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turi imtis naujų nacionalinių pastangų išgydyti vėžį.

Pietų Korėja penktadienį atnaujino per galingus garsiakalbius leidžiamas propagandos transliacijas prie sienos su Šiaurės Korėja, o Jungtinės Valstijos padidino spaudimą Kinijai sudrausminti Pchenjaną po jo naujausio branduolinio bandymo. Tuo metu tarptautinė bendruomenė mėgino susitarti, kaip būtų geriausia nubausti Šiaurės Korėją po dviem dienomis anksčiau paskelbto sukrečiančio pareiškimo, kad komunistinė valstybė sėkmingai išbandė savo pirmąją vandenilinę bombą.

Latvis programuotojas, pripažinęs savo vaidmenį paskleidžiant virusą, užkrėtusį daugiau negu milijoną kompiuterių visame pasaulyje, įskaitant JAV kosminės agentūros NASA sistemas, galės grįžti namo, išbuvęs 20 mėnesių kalėjime. JAV teismas antradienį skyrė 30-mečiui Denisui Čalovskiui laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią laiką, kurį jis jau praleido už grotų.

Šiaurės Korėja trečiadienį pareiškė sėkmingai įvykdžiusi pirmąjį savo vandenilinės bombos bandymą, kuris, jeigu ši informacija bus patvirtinta, žymėtų stulbinamą pažangą Pchenjano branduolinio ginklavimosi programoje. „Pirmasis respublikos vandenilinės bombos bandymas buvo sėkmingai įvykdytas 2016 metų sausio 6 dieną 10 val. (vietos, 3 val. 30 min. Lietuvos) laiku, remiantis Darbininkų partijos strateginiu ryžtu“, - paskelbė valstybinės televizijos diktorius.

Rusija neturi jokių priežasčių laikyti Jungtines Valstijas grėsme savo nacionaliniam saugumui, Pentagonas pareiškė pirmadienį, kai Maskva paskelbė ataskaitą, kurioje pirmąkart akcentavo Vašingtono ir NATO vaidmenį. Rusijos naujame nacionalinio saugumo dokumente, kurį prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė Naujųjų metų išvakarėse, grėsmėmis įvardijamos tiek Jungtinės Valstijos, tiek NATO aljanso plėtra, nurodė Pentagono oficialusis naujienų kanalas.

Ekscentriškas prancūzų aktorius Gerard'as Depardieu vaidins Sovietų Sąjungos diktatorių Josifą Staliną viename naujame filme, antradienį pranešė jo atstovas spaudai. G.Depardieu, kuriam Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas suteikė Rusijos pilietybę, vaidins 2013 metais išleisto romano „Stalino sofa“ (Le Divan de Staline) ekranizacijoje, nurodė atstovas.

Jungtinės Valstijos ir Rusija antradienį sutiko skatinti Sirijos taikos derybas, kurios vyks Niujorke šią savaitę, po intensyvių diskusijų Maskvoje tarp JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Po tris valandas trukusio V.Putino ir J.Kerry susitikimo Rusija ir JAV pozicijos dėl Sirijos atrodo šiek tiek suartėjusios, bet išlieka nesutarimų dėl tos šalies prezidento Basharo al Assado likimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį Kremliuje priėmė JAV valstybės sekretorių Johną Kerry ir pradėjo derybas dėl pastangų pilietiniam karui Sirijoje sustabdyti. „Kartu su Jumis mes ieškome aštriausių krizių atomazgos“, – pasakė V.Putinas savo svečiui J.Kerry, dar pridūręs, kad nekantriai laukia „visos virtinės klausimų“ aptarimo su juo.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry antradienį paragino Jungtines Valstijas ir Rusiją rasti „bendrą poziciją“ ir išspręsti nesutarimus, kaip turėtų būti išspręstas Sirijos pilietinis karas ir atkurtas stabilumas Rytų Ukrainoje. Per derybas Maskvoje su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, surengtas prieš susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu, J.Kerry sakė, kad pasauliui būtų naudinga, jeigu galingosios šalys suderintų savo požiūrį į didžiąsias krizes.

Europos Sąjungos (ES) diplomatai pirmadienį perspėjo galintys imtis atitinkamo atsako, jeigu Jungtinės Valstijos imtųsi įgyvendinti savo planus nebetaikyti bevizio režimo kai kuriems Bendrijos piliečiams. Po lapkričio 13-osios teroro atakų Paryžiuje ir imantis platesnių antiteroristinių pastangų JAV Atstovų Rūmai praeitą antradienį priėmė Bevizio režimo programos tobulinimo įstatymą, kurį taip pat palaiko Baltieji rūmai.

JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį dar kartą pareiškė esantis pasiryžęs sunaikinti džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS), žadėdamas likviduoti tos grupuotės lyderius ir atkovoti jos kontroliuojamas teritorijas Artimuosiuose Rytuose. Kalbėdamas pastebimai griežtesniu tonu, B.Obama sakė, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai kovoja su „Islamo valstybės“ ekstremistais Irake ir Sirijoje, bet pripažino, kad pažanga turėtų būti spartesnė.

 Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretorius Johnas Kerry sveikina Lietuvą paleidžiant elektros jungtis su Lenkija ir Švedija. Laiške Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei J.Kerry tai vadina „svarbiu žingsniu“ regioniniame energetikos integracijos procese. „JAV Vyriausybės vardu siunčiu nuoširdžius sveikinimus paleidžiant „NordBalt“ ir „LitPol Link“ elektros jungtis. Ši diena ženklina svarbų žingsnį regioninio energetikos sektoriaus integracijos procese.

Lenkijos gynybos ministerija sekmadienį paneigė, kad ji esą ketina prašyti įtraukti ją į NATO programą, pagal kurią Jungtinėse Valstijos dislokuoja branduolinius ginklus kai kurių savo sąjungininkių teritorijose. Šeštadienį gynybos viceministras Tomaszas Szatkowskis pareiškė, kad jo ministerija šiuo metu diskutuoja, ar reikėtų prašyti, kad Lenkija būtų įtraukta į vadinamąją branduolinio dalijimosi (Nuclear Sharing) programą, turinčią užtikrinti didesnį šalies saugumą.

Rusija pasirengusi įkurti „jungtinį štabą“ kovai su „Islamo valstybe“, kuriame kartu su Maskva dirbtų Prancūzija, Jungtinės Valstijos ir netgi Turkija, trečiadienį pareiškė Rusijos ambasadorius Prancūzijoje. Antradienį Turkija numušė skiriamaisiais ženklais nepažymėtą rusų šturmo lėktuvą Su24. „Esame pasirengę.

Argentinos rinkėjai nusigręžė nuo kadenciją baigiančios kairiojo sparno prezidentės Cristinos Kirchner ir šios trečios pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomikos vairą patikėjo verslui palankiam Mauricio Macri. Išrinktasis konservatyviojo sparno prezidentas pažadėjo, kad šalyje prasideda „nuostabi“ nauja era, sekmadienį jam iškovojus pergalę antrajame valstybės vadovo rinkimų ture.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija nuoširdžiai nori bendradarbiauti kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje. „Vyksta, taip sakant, atsivėrimas su rusais.

JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos neturėjo „konkrečių“ žvalgybinių duomenų prieš kruvinus išpuolius Paryžiuje, atsakomybę už kuriuos prisiėmė „Islamo valstybės“ grupuotė. „Šis išpuolis konkrečiai nebuvo minimas“, – sakė B.Obama spaudos konferencijoje po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderių susitikimo Turkijos Viduržemio jūros kurorte Antalijoje.

Serbijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas antradienį įspėjo apie galimą „jėgos“ panaudojimą, jei Kosovas bus priimtas į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO), o ten esančios šventovės bus pripažintos priklausančiomis šiai nuo Serbijos vienašališkai atsiskyrusiai teritorijai. Tarp Kosovo ir Serbijos 1998-1999 metais vyko karas.

JAV kariuomenė toliau veiks visose teritorijose, kur tai leidžia daryti tarptautiniai įstatymai – taip pat Pietų Kinijos jūroje, antradienį Pekine pareiškė vienas Amerikos admirolas, praėjus savaitei po to, kai Jungtinės Valstijos sukėlė Kinijos įtūžį, pasiuntusios vieną savo karo laivą praplaukti arti dirbtinių salų, kurias Pekinas formuoja ginčijamuose vandenyse.

 JAV prezidento Baracko Obamos sprendimas pasiųsti specialiąsias pajėgas į Siriją yra per menkos ir pernelyg vėluojančios pastangos, sako kritikai, kaltinantys Amerikos lyderį neturint aiškios strategijos, kaip spręsti konfliktą toje Artimųjų Rytų šalyje. Jau ketverius su puse metų tęsiantis konfliktui, kuris nusinešė per 250 tūkst. žmonių gyvybių, o dar milijonus privertė palikti savo namus, Vašingtonas pareiškė pasiųsiantis į Siriją elitinius JAV komandosus.

 Visame Irake esančiuose patikros punktuose kalbinti saugumo pajėgų kariai sveikina Rusijos veiksmus po to, kaip jiems 16 mėnesių nepavyksta pasiekti žymių pergalių prieš Islamo valstybę, rašo economist.com. „JAV ir koalicija nepadarė nieko. Dabar galiausiai turime realią koaliciją ir galimybę kovoti su Islamo valstybe“, - tvirtina policininkas, grįžęs po fronte praleisto mėnesio.

Jungtinės Valstijos niekada negalės užkirsti kelio kiekvienam teroristiniam išpuoliui, tačiau jos ir toliau privalo prisiimti riziką, tęsdamos savo diplomatines pastangas, sakė buvusi valstybės sekretorė Hillary Clinton ketvirtadienį kalbėdama Kongrese komitetui, tiriančiam 2012 metais Bengazyje surengtą išpuolį prieš JAV ambasadą.

JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris pažadėjo imtis „visų būtinų priemonių“ tam, kad būtų sustabdytas „žalingas ir destabilizuojantis Rusijos poveikis“. Tokį pareiškimą išgirdo Vašingtone kasmetiniame susitikime susirinkę JAV kariuomenės atstovai, praneša „The Guardian“. Pasak Pentagono vadovo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo šalį pasmerkė „izoliacijos įkapėms“. Pakeisti susidariusią situaciją, anot A. Carterio, galėtų tik kardinalūs pokyčiai politikoje.

 Moksleiviams, norintiems pasimokyti Amerikoje, šiais metais atsiveria nauja galimybė pasinaudoti Lietuvoje pradedančia veikti FLEX programa. Iki dešimties 15-17 metų moksleivių galės vykti į JAV ir vienerius metus mokytis amerikietiškoje mokykloje bei gyventi priimančioje šeimoje. Visos mainų išlaidos bus mokamos iš programos biudžeto. Besimokantieji 9-oje vidurinės mokyklos arba 1-oje gimnazijos klasėje moksleiviai gali teikti paraiškas FLEX mainų programai iki spalio 16 dienos.

Dvylika Ramiojo vandenyno regiono valstybių pirmadienį pasirašė sutartį dėl didžiausios pasaulyje laisvos prekybos zonos įkūrimo, ir tai laikoma prezidento Baracko Obamos politikos triumfu.

Rusijos įvykdytas Turkijos oro erdvės pažeidimas prie Sirijos sienos greičiausiai buvo tyčinis, pirmadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas, išreiškęs susirūpinimą dėl šio incidento. Protestą Rusija NATO narė Turkija išreiškė po to, kai jos „F-16“ naikintuvai perėmė rusų naikintuvą, savaitgalį pažeidusį Turkijos oro erdvę prie Sirijos sienos, ir privertė jį grįžti atgal. „Aš nemanau, kad tai buvo atsitiktinumas“, – sakė gynybos pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.

Rusija trečiadienį surengė antskrydžius karo draskomoje Sirijoje, kurie buvo jos pirmoji karinė intervencija už buvusios Sovietų Sąjungos ribų nuo Afganistano okupacijos 1979 metais. Rusijos karo aviacija kartu su Sirijos vyriausybės lėktuvais smogė taikiniams keliose provincijose. Šie antskrydžiai surengti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui siekiant perimti iniciatyvą iš JAV vadovo Baracko Obamos stumiant konkuruojantį planą, kaip sutriuškinti „Islamo valstybės“ (IS) džihadistus Sirijoje.

Didžiojo septyneto grupei priklausančios stipriausios pasaulio ekonomikos bei Persijos įlankos šalys antradienį pažadėjo skirti 1,8 mlrd. JAV dolerių Jungtinių Tautų agentūroms, padedančioms pabėgėliams iš Sirijos. Pažadas skirti šį finansavimą buvo duotas, kai JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, pradėdamas Generalinės Asamblėjos debatus, įspėjo pasaulio lyderius, kad JT humanitarinės agentūros yra „bankrutavusios“. „Sutarėme drauge skirti 1,8 mlrd.

JAV prezidentas Barackas Obama ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas pirmadienį paspaudė rankas vienas kitam Jungtinių Tautų būstinėje ir surengė pirmas reikšmingas dvišales derybas per dvejus metus, bet nesugebėjo išspręsti ginčo dėl Basharo al Assado ateities vaidmens.

Rusija ir Jungtinės Valstijos kartu su Iranu, Saudo Arabija, Turkija ir Egiptu dalyvaus spalio mėnesį vyksiančiose taikaus Sirijos krizės sureguliavimo derybose, pirmadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas. „Ženevoje turi būti sudarytos keturios Sirijos (darbo) grupės, ir kontaktinės grupės iš įtakingiausių išorės žaidėjų susitikimas, manau, bus pastumtas į spalį po JT Generalinės Asamblėjos“, – naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Michailą Bogdanovą.

 Atsisveikinti su iš Vašingtono į Niujorką išvykstančiu popiežiumi Pranciškumi susirinko šimtai tūkstančių amerikiečių. Jį, lėtai riedantį papamobiliu, triukšmingai sveikino susirinkę žmonės. Dar daugiau širdžių pontifikas užkariavo, kai leido savo apsaugininkams atvesti pro apsaugos tvorelę prasprūdusią mergaitę. Popiežius suprato, kad penkiametė Sofi Cruz tikrai jam nekelia grėsmės, tačiau nesitikėjo, kad mažylė į jį kreipsis su tokiu prašymu.