jungtinės valstijos

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad rugsėjį ir spalį „Viduržemio jūros rytiniame regione“ vyks šalies karinio laivyno pratybos, Vakarams nerimaujant dėl Rusijos karinių pajėgumų stiprinimo Sirijoje. Pratybų metu bus surengta „40 mokomųjų kovinių operacijų“, kuriose dalyvaus trys karo laivais ir bus leidžiamos raketos, nurodė ministerija. Rusija praėjusią savaitę oficialiai informavo Kiprą, kad jis turėtų nukreipti orlaivius iš pratybų rajono.

Rusija dislokavo Sirijoje 28 kovos lėktuvus, pirmadienį pranešė amerikiečių pareigūnai, patvirtindami, kad Maskva toliau stiprina savo pajėgas karo krečiamoje šalyje. Vašingtonas pastarosiomis savaitėmis reiškė vis didesnį susirūpinimą dėl Rusijos paramos Sirijos prezidentui Basharui al Assadui, įspėdamas, kad teikdama karinę paramą Damasko režimui, ji trukdo pastangoms pasiekti taiką. Ekspertai sako, kad toks pajėgų telkimas yra tikėtina karinių veiksmų preliudija.

 Popiežius Pranciškus šeštadienį išvyks į Kubą, pradėdamas įdėmiai stebimą užsienio kelionę, per kurią aplankys ir Jungtines Valstijas. 78 metų argentinietis pontifikas ateinančią savaitę taip pat pasakys svarbias kalbas JAV Kongrese ir Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Pranciškus pirmąkart lankysis supervalstybėje, kurios politikos jis niekada nevengdavo kritikuoti. Tačiau 1,3 mlrd.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį nubalsavo leisti palestiniečiams iškelti savo vėliavą prie šios organizacijos būstinės, o toks sprendimas laikomas diplomatine pergalė Palestinos kovoje už valstybingumą. Vėliavos iškėlimą palaikanti rezoliucija buvo priimta 119 balsų prieš aštuonis, o 45 šalys susilaikė. Tarp balsavusių prieš buvo Australija, Kanada, Izraelis ir Jungtinės Valstijos.

Buvęs JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Davidas Petraeusas antradienį sakė norintis, kad Jungtinės Valstijos apsvarstytų galimybę bendradarbiauti su kai kuriais ekstremistų organizacijų, susijusių su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“, nariais, siekiant įveikti dalį Sirijos ir Irako kontroliuojantį džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS). D.Petraeusas sakė naujienų televizijai CNN, jog kai kurie „al Qaeda“ grupuotės „al Nusra Front“ nariai gali būti įtikinti prisidėti prie ...

 Kraupią nusikaltimo vietą pareigūnams teko tirti Arizonos Avondeilo mieste. Apsupto namo vonioje nuskandinti dvejų metukų dvyniai. Nusikaltimu policija įtaria 22-ejų metų vaikų mamą. Apie tragediją pareigūnams paskambino vaikų močiutė ir pranešė, kad vaikai nekvėpuoja. Vonioje nuskandinti vaikai mamos buvo paguldyti lovoje ir jiems medikai jau negalėjo padėti. Mama bandė nuskandinti ir dar vieną vaiką, bet jai sutrukdė šeimos nariai.

Jungtinės Valstijos artimiausiu laiku dislokuos Europoje radarais sunkiai susekamus naikintuvus „F-22 Raptor“, kad išsklaidytų NATO partnerių susirūpinimą dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje, pirmadienį nurodė viena Pentagono pareigūnė. Karinių oro pajėgų sekretorė Deborah Lee James nepateikė išsamesnės informacijos, kur ir kada bus dislokuoti tie vienviečiai naikintuvai, sakydama, kad negali to atskleisti dėl operacijų saugumo priežasčių. D. L. James taip nesakė, kiek lėktuvų bus pasiųsta.

 Vienas Vokietijos žvalgybos agentas, įtariamas šnipinėjimo Jungtinių Valstijų ir Rusijos naudai, buvo apkaltintas valstybės išdavyste, slaptumo reikalavimų pažeidimu ir kyšininkavimu, ketvirtadienį paskelbė Vokietijos federalinė prokuratūra. 32 metų vyras, įvardijamas kaip Markus R., kaltinamas pasiūlęs savo paslaugas JAV centrinei žvalgybos valdybai (CŽV) 2008 metų pradžioje, kai dirbo Vokietijos užsienio žvalgybos agentūrai BND.

 Jau nuo spalio Jungtinėse Valstijose seksualinį potraukį dėl vienokių ar kitokių priežasčių praradusios moterys galės įsigyti joms specialiai sukurtą preparatą – rožinę tabletę, liaudiškai pakrikštytą „moteriška viagra“. Po kelerius metus trukusių aršių diskusijų, šalies Maisto ir vaistų administracija išdavė leidimą prekiauti šiais aistrą sukeliančiais vaistais. Tiesa, tikrasis medikamento pavadinimas ne toks jau ir seksualus – tai flibanserinas.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry penktadienį atvyko į Kubą su istoriniu vizitu, kurio metu jis vėl iškels žvaigždėtą ir dryžuotą vėliavą virš naujai atidarytos JAV ambasados šalies sostinėje, įtvirtindamas ilgai atidėliotą dvišalių santykių atkūrimą, kuris buvo įšaldytas dešimtmečius po Šaltojo karo pabaigos. J.Kerry, kurio viešnagė kaimyninėje saloje tetruks vieną dieną, yra pirmasis nuo 1945 metų Amerikos diplomatijos vadovas, apsilankęs Havanoje – komunistinės Kubos sostinėje.

JAV kariniai lėktuvai trečiadienį pirmąkart atakavo džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) taikinius Sirijoje, pakilę iš bazės Turkijoje, taip pradėdami naują svarbų etapą kampanijoje prieš tuos ekstremistus. Vienas JAV bepilotis lėktuvas praeitą savaitę įvykdė vieną kovinę misiją prieš IS taikinį Sirijoje, bet trečiadienį surengti antskrydžiai buvo pirmieji pilotuojamų JAV naikintuvų smūgiai, surengti iš strategiškai svarbioje Turkijos vietoje esančios Indžirliko bazės.

Jungtinės Valstijos šnipinėjo Japonijos aukšto rango pareigūnus ir didžiąsias kompanijas, įskaitant konglomeratą „Mitsubishi“, rodo dokumentai, kuriuos penktadienį paviešino tinklalapis „WikiLeaks“, paskelbęs mažiausiai 35 taikinių sąrašą. Pastarieji dokumentai apie JAV Nacionalinio saugumo agentūros vykdytą sekimą paskelbti po virtinės ankstesnių paviešinimų apie sąjungininkių, įskaitant Vokietiją bei Prancūziją, šnipinėjimą, dėl kurio pašlijo santykiai tarp šalių.

Talibanas paskyrė mulą Akhtarą Mansourą savo naujuoju lyderiu, sakoma penktadienį paskelbtame pareiškime, o šis žingsnis žymi istorinę valdžios pereigą judėjime, kuris 14 metų tęsia sukilimą Afganistane. Talibanas taip pat paskelbė, kad naujojo lyderio pavaduotojais bus Sirajuddinas Haqqani, vadovaujantis su Talibanu susijusiai Haqqani grupuotei, ir Haibatullah Akhundzada - buvęs Talibano teismų vadovas. Už informaciją, kuri leistų sučiupti S.Haqqani, Jungtinės Valstijos yra pasiūliusios 10 mln.

JAV ir Turkija susitarė išvaryti džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kovotojus iš šiaurės Sirijos, pirmadienį pranešė aukšto rangos amerikiečių pareigūnai, o Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu pažadėjo tuo pačiu metu rengti smūgius prieš kurdų kovotojus.

JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį tvirtai gynė susitarimą dėl Irano branduolinės programos, sakydamas, jog tas istorinis proveržis buvo vienintelė galimybė išvengti karo su Teheranu ir ginklavimosi varžybų Artimuosiuose Rytuose. Kitą dieną po to, kai JAV ir kitos penkios galingosios šalys paskelbė susitarusios su Iranu, B.Obama sakė, kad Jungtinėms Valstijoms iškilęs „fundamentalus pasirinkimas“ – pasinaudoti galimybe taikiai išspręsti šį klausimą arba ją praleisti.

Jungtinės Valstijos patvirtino Tunisui suteiktą „prie NATO neprisijungusio“ sąjungininko statusą, pranešė JAV Valstybės departamentas, atverdamas kelią abiejų šalių glaudesniam kariniam bendradarbiavimui. Vašingtonas pagyrė JAV ir Tuniso partnerystę penktadienį, kai pastarajai buvo patvirtintas prie NATO neprisijungusios svarbios sąjungininkės (Major Non-NATO Ally, MNNA) statusas.

Holivudo veteranas Michaelas Douglasas baiminasi, kad Amerikos kino pramonę ištiko krizė, nes jaunos žvaigždės yra per daug susirūpinusios savo įvaizdžiu ir jų vaidmenys atitenka jų kolegoms iš Britanijos ir Australijos. Aktorius yra įsitikinęs, kad britų aktoriai kur kas rimčiau žiūri į savo mokymąsi nei amerikiečiai, o Australijos žvaigždės nustelbia amerikiečius varžovus savo „vyriškumu“, todėl gauna pačius geidžiamiausius vaidmenis filmuose.

Galingųjų šalių derybos su Iranu dėl Teherano branduolinės programos tęsis dar „porą dienų“, nors antradienis anksčiau buvo įvardytas kaip galutinis terminas, iki kurio turėjo būti sudaryta išsami sutartis, nurodė Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Federica Mogherini. Derybose dėl Irano branduolinės programos paskelbtas „paskutinis“ pratęsimas, o galutinė sutartis turi būti sudaryta per 48 valandas, antradienį nurodė vienas Vakarų diplomatas Vienoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį kalbėjosi telefonu su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama) apie konfliktą Ukrainoje, džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) karines operacijas ir pastangas susitarti dėl Irano branduolinės programos. Krizė Ukrainoje sukėlė didžiausią priešpriešą tarp Rusijos ir Vakarų šalių nuo Šaltojo karo pabaigos, o Jungtinės Valstijos anksčiau šią savaitę paskelbė pirmąkart dislokuosiančios sunkiosios ginkluotės Vidurio ir Rytų Europos šalyse.

 NATO privalo pirmiau sustiprinti savo pajėgumus apsiginti nuo kibernetinių atakų, prieš imdamasi kurti savas puolamąsias kibernetinio karo priemones, JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris (Aštonas Karteris) trečiadienį sakė Aljanso lyderiams, didėjant įtampai su Rusija, kuri įrodė esanti pasiruošusi naudoti kompiuterines atakas prieš kitas šalis.

Prancūzijos prezidentūra trečiadienį pareiškė „netoleruosianti jokių veiksmų, keliančių grėsmę šalies saugumui“, kai nutekinti slapti dokumentai parodė, kad Jungtinės Valstijos šnipinėjo prezidentą Francois Hollande'ą ir du jo pirmtakus. Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas dėl šio skandalo iškvietė pasiaiškinti JAV ambasadorę.

Karingas nusiteikimas ir vis labiau priešiška retorika tarp Rusijos ir Vakarų šalių didina riziką atsitiktinai įsiplieksti platesniam konfliktui, kurio nepageidauja nė viena iš branduolinį ginklą turinčių stovyklų, perspėja ekspertai.

Atėnai pareiškė tebeturintys vilties paskutinę minutę pasiekti susitarimą, kuris leistų išvengti Graikijos bankroto, kai susirūpinę graikai šlavė savo santaupas iš šalies bankų, artėjant naujam derybų etapui. „Tie, kas investuoja į krizės ir baimės scenarijus, pasirodys klydę“, – sakoma premjero Aleksio Cipro biuro pranešime, nors buvo paskelbta, kad Graikijos bankai buvo priversti vėl pasiskolinti iš Europos centrinio banko (ECB), siekdami užtikrinti savo likvidumą.

Jungtinės Valstijos pirmąkart per ilgiau negu šimtmetį nusprendė ant savo naujo 10 dolerių banknoto pavaizduoti moterį, nors tradiciškai ant šios šalies kupiūrų buvo spausdinami daugiausiai baltaodžių politikų vyrų atvaizdai.

Šveicarijos prokurorai, tiriantys konkursus dėl teisės rengti 2018 ir 2022 metų Pasaulio futbolo čempionatus, aiškinasi 53 „įtartinus“ pinigų pervedimus, susijusius su Tarptautinė futbolo federacija (FIFA). Generalinis prokuroras Michaelis Lauberas sakė, kad apie juos pranešė bankai pagal Šveicarijos pinigų plovimo prevencijos sistemą ir kad pats tyrimas bus labai sudėtingas.

Daugiau negu pusė vokiečių, italų ir prancūzų yra nusistatę prieš karinės jėgos naudojimą, jeigu kuri nors NATO sąjungininkė įsitrauktų į konfliktą su Rusija, trečiadienį paskelbtus JAV viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Pew Research Center“ apklausos rezultatus cituoja nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė „EUobserver“. Vokietijoje 58 proc.

Buvęs Floridos gubernatorius Jebas Bushas, vienas iš galimų Respublikonų partijos kandidatų į prezidento postą, antradienį įspėjo Rusiją, kad jam tapus valstybės vadovu, Amerika imtųsi aktyvesnių veiksmų pažaboti Vladimiro Putino agresiją, ypač Ukrainoje ir Rytų Europoje, taip pat „izoliuoti jo korumpuotą valdžią nuo savo žmonių“. Tačiau J.Bushas nenurodė, kokie būtų tie žingsniai.

Daugiausiai dėmesio susilaukia aplinkiniai tarptautinio gyvenimo įvykiai: Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje ir t. t. Tačiau rimtų įtampos židinių yra ir toliau Lietuvos. Jie turėtų įtakos ir mums, jei įvykių raida pakryptų ten nepalankia linkme. Vienas iš tokių karštų taškų –kylanti įtampa tarp Kinijos ir JAV Pietų Kinijos jūroje. “Laisvosios bangos” radijas kreipėsi į filosofą ir politikos apžvalgininką Kęstutį Girnių, prašydamas pakomentuoti tenykštę padėtį.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino nebus svečių sąraše, kai JAV prezidentas Barackas Obama ir kiti pasaulio lyderiai kitą savaitę susitiks Vokietijoje, ir tai bus dalis bausmės už numanomą Kremliaus paramą agresijai Ukrainoje. Vis dėlto V.Putinas lieka vienas pagrindinių veikėjų tarptautinių reikalų scenoje, įskaitant JAV vadovaujamas derybas su Iranu, net jei Vakarų lyderiai pažadėjo stengtis izoliuoti jį tol, kol tęsis krizė Ukrainoje.

 Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) prezidentas Seppas Blatteris šeštadienį sakė esantis „sukrėstas“ dėl JAV teisėsaugos veiksmų prieš jo instituciją ir pasmerkė Europos futbolo vadovų „neapykantos“ kampaniją. Interviu Šveicarijos televizijai S.Blatteris sakė įtariantis, kad septynių FIFA pareigūnų areštas trečiadienį Ciuriche dėl JAV pradėto antikorupcinio tyrimo buvo mėginimas „trikdyti (federacijos) suvažiavimą“, per kurį jis penktadienį buvo perrinktas penktai kadencijai.

Šiaurės Korėja trečiadienį pareiškė, kad jai pavyko pasigaminti mažų matmenų branduolinių užtaisų, o šis proveržis galbūt reiškia, kad Pchenjanui atsivėrė galimybė pasigaminti atominių kovinių galvučių, kurias galėtų nešti balistinė raketa.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ėmėsi rizikingo žaidimo, rizikuodamas tapti pajuokos objektu ir sulaukti itin skeptiškų vertinimų, praeitą savaitę nuskridęs į Rusiją ir pirmąkart per pastaruosius dvejus metus susitikęs su prezidentu Vladimiru Putinu.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį stengėsi įtikinti Amerikos sąjungininkus Persijos įlankos regione, kad santykiai su Iranu bus gerinami ne jų saugumo sąskaita, nors per viršūnių susitikimą Kemp Deivide nebuvo pasiekta jokių konkrečių rezultatų.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) trečiadienį pareiškė, kad dabar yra kritinis momentas, kai Rusija ir prorusiški separatistais gali įgyvendinti taikos susitarimą, turintį užbaigti kautynes Rytų Ukrainoje.

Armėnijos prezidentas trečiadienį pareiškė esąs pasirengęs normalizuoti santykius su Turkija - praėjus dviem mėnesiams po to, kai atšaukė iš parlamento taikos susitarimus, kaltindamas Ankarą, kad jai stinga politinės valios užbaigti šimtmetį tvyrantį priešiškumą.

Masinės žudynės? Abipusis kraujo liejimas? Genocidas? Šimtai tūkstančių žuvusiųjų tyli jau šimtmetį, bet dabartinė armėnų karta tebekovoja, kad jų protėvių žudynės per Pirmąjį pasaulinį karą būtų pripažintos genocidu. Armėnai visame pasaulyje ruošiasi balandžio 24 dieną minėti 100 metų sukaktį nuo tų skerdynių pradžios, bet jų pastangos įtikinti tarptautinę bendruomenę – ir visų pirma Turkiją – kad tie įvykiai turi būti pripažįstami genocidu, tebekursto didelius prieštaravimus.

Rusija gali tikėtis tarptautinių sankcijų jai atšaukimo tik tada, jei ji laikysis paliaubų Ukrainoje sąlygų, pareikšta Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrų susitikime trečiadienį. Aukšto rango diplomatai, susirinkę Vokietijoje į antrąjį savo susitikimą po Rusijos išvarymo iš savo gretų praėjusiais metais dėl Krymo aneksijos, pabrėžė, kad vasarį Baltarusijos sostinėje Minske sutartų paliaubų reikia laikytis.

Pernai Rusijos ir Kinijos karinės išlaidos smarkiai išaugo, o konfliktas Ukrainoje paskatino Rytų Europos šalis skirti daugiau lėšų savo gynybos programoms, sakoma Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) studijoje, kuri paskelbta pirmadienį. Jungtinės Valstijos tebepirmauja pasaulyje pagal išlaidas gynybai, tačiau pernai, palyginti su ankstesniais metais, jos šiam tikslui skyrė 6,4 proc. mažiau lėšų.

Praėjus metams nuo kautynių Rytų Ukrainoje pradžios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galbūt nelaimėjo priešpriešoje su Vakarų šalimis, bet taip pat negali būti laikomas pralaimėjusiu, sako analitikai. Pasak jų, palaikydamas Ukrainos separatistus Kremliaus vadovas smarkiai rizikavo, tačiau ta rizika didžiąja dalimi atsipirko, nes leido jam nubausti provakarietišką Kijevo valdžią dėl jos pastangų nusigręžti nuo Rusijos ir susivienyti su Vakarais.

Šimtai iraniečių penktadienį po vidurnakčio išėjo į Teherano gatves švęsti proveržio derybose su Vakarų šalimis dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos, kuris galbūt užbaigs jau 12 metų trunkančią krizę. Ilgiausioje sostinės gatvėje – Vali Asro prospekte – išsirikiavo daugybė automobilių, kurių vairuotojai spaudė garso signalus, reikšdami palaikymą preliminariam susitarimui, kuris iki birželio pabaigos turėtų atverti kelią išsamiai sutarčiai su pasaulio galybėmis.

Baltarusijos prezidentas pasisakė už amerikiečių vaidmenį Ukrainoje, nors tam kategoriškai priešinasi Maskva. Prieš beveik du mėnesius Minske priėmęs Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovus, Aliaksandras Lukašenka naujienų agentūrai „Bloomberg“ pareiškė, kad jam didžiausią nerimą kelia tai, kad į procesą nebuvo įtrauktos Jungtinės Valstijos. Pasak Baltarusijos vadovo, amerikiečiai turi įsitraukti, kad užtikrintų taiką ir stabilumą.

Vladimiro Putino režimas įtikinamų paaiškinimų savo veiksmams sukurti negali, nes meluoja, tačiau ne taip labai ir siekia įtikinti, sako JAV žurnalistas Davidas Satteris, dešimtmečius dirbęs Rusijoje, o visai neseniai iš jos deportuotas.

Rusija, šią savaitę surengusi milžiniškus visų kariuomenės dalių mokymus ir šeštadienį branduoliniu ginklu pagrasinusi Danijai, prašo nedaryti iš jos monstro ir tikina nesirengianti karui. Tuo metu Jungtinės Valstijos prie Lenkijos sostinės mokymams dislokavo galingas priešraketines sistemas. Lenkijos prezidentas pareiškė, kad NATO autoritetui iškilęs esminis išbandymas, ar Aljansas vykdys Velse priimtus sprendimus stiprinti reagavimą ir gynybą.

Jungtinės Valstijos šeštadienį paskelbė, kad saugumo sumetimais evakuos savo darbuotojus iš Jemeno, – toks pareiškimas buvo padarytas kitą dieną po to, kai per kelis mirtininkų išpuolius Sanoje, už kuriuos atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS), žuvo 142 žmonės. „Dėl prastėjančios saugumo situacijos Jemene JAV vyriausybė laikinai perkėlė savo likusius darbuotojus iš Jemeno“, – sakoma JAV valstybės departamento atstovo Jeffo Rathke'o (Džefo Ratko) pareiškime.

Rusija antradienį pareiškė, jog nesugrąžins Ukrainai Krymo, nors Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga įspėjo, kad neatšauks Maskvai už šio Juodosios jūros pusiasalio aneksavimą įvestų sankcijų, kol tęsis jo okupacija. „Nėra jokios Krymo okupacijos. Krymas – Rusijos Federacijos regionas. Rusijos regionų tema nėra užsienio diskusijų klausimas“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams per telefoninę konferenciją.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka griežtai sukritikavo prieš mėnesį pasirašytą paliaubų susitarimą su prorusiškais separatistais, pareiškęs, kad jis „neveikia“. Prezidentas tai pareiškė sekmadienį, kai per besitęsiančius susirėmimus su Maskvos remiamais sukilėliais žuvo vienas provyriausybinių savanorių pajėgų narys. „Tiesą sakant, susitarimas neveikia“, - sakė P.Porošenka interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“, kurį davė pradėdamas dviejų dienų vizitą Berlyne.

Šių metų vasario mėnesį JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė naują šalies Nacionalinio saugumo strategiją. Vertas dėmesio dokumentas, turint omenyje tai, kad pastaruoju metu Amerikos (jos vadovo) užsienio politika nepasižymi aiškumu ir nuoseklumu.

 Rusija penktadienį panaikino kaltinimus tėvynės išdavimu septynių vaikų motinai, kurios areštas dėl numanomo Ukrainos informavimo apie rusų karių judėjimą išprovokavo pasipiktinimo bangą šalyje, pranešė moters advokatas. „Sulaukėme gerų naujienų: Svetlanai Davydovai iškelta baudžiamoji byla nutraukta nesant jos veiksmuose nusikaltimo sudėties“, - socialiniame tinkle „Facebook“ parašė jos advokatas Ivanas Pavlovas.

. Rusijos kariškiai ketvirtadienį pradėjo didelio masto pratybas, kuriose įvairiuose karo žaidimuose dalyvaus tūkstančiai karių visoje šalyje, taip pat ir Kryme bei pietiniame regione prie Ukrainos. Daugiau kaip 8 tūkstančiai karių pradėjo pratybas, kurios vyks iki balandžio pradžios Rusijoje – taip pat ir pietuose bei Kryme, Armėnijoje ir nuo Gruzijos atplėštose srityse – Pietų Osetijoje bei Abchazijoje, nurodė Rusijos gynybos ministerija.