jungtinės valstijos

. Rusijos kariškiai ketvirtadienį pradėjo didelio masto pratybas, kuriose įvairiuose karo žaidimuose dalyvaus tūkstančiai karių visoje šalyje, taip pat ir Kryme bei pietiniame regione prie Ukrainos. Daugiau kaip 8 tūkstančiai karių pradėjo pratybas, kurios vyks iki balandžio pradžios Rusijoje – taip pat ir pietuose bei Kryme, Armėnijoje ir nuo Gruzijos atplėštose srityse – Pietų Osetijoje bei Abchazijoje, nurodė Rusijos gynybos ministerija.

Jungtinės Valstijos pirmadienį atgabeno per 100 karinės technikos vienetų į Baltijos šalis, siekdamos sustiprinti šių NATO narių pajėgumus atremti galimą Rusijos grėsmę. Ši ginkluotės siunta turi „pademonstruoti prezidentui (Vladimirui) Putinui ir Rusijai ryžtą, kad mes galime kolektyviai susivienyti“, – tai naujienų agentūrai AFP sakė JAV generolas majoras Johnas R. O’Connoras (Džonas R. O’Konoras), kuris prižiūrėjo technikos atgabenimą į Rygos uostą.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) vėlų sekmadienio vakarą atvyko į Šveicariją, kur dalyvaus įtemptose derybose dėl Irano bei Ukrainos ir spaus Rusijos užsienio reikalų ministrą užtikrinti, kad būtų atliktas „patikimas tyrimas“ dėl Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo.

 Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras) šeštadienį pranešė, kad jo vyriausybė suėmė kelis šnipinėjimu įtariamus JAV piliečius, tarp jų vieną lakūną, taip pat pažadėjo įvesti suvaržymus Amerikos diplomatams ir turistams, o šis žingsnis tikriausiai dar labiau padidins įtampą tarp Vašingtono ir Karakaso.

 Viename Rusijos tardymo izoliatoriuje laikomos ukrainietės karo lakūnės Nadijos Savčenko, paskelbusios bado streiką, sveikatos būklė smarkiai pablogėjo, todėl ji „gali mirti artimiausiomis dienomis“. Tai penktadienį pranešė viena Kremliaus žmogaus teisių tarybos narė.

Nors dėl Ukrainos konflikto susirūpinusios NATO šalys nevengia griežtų pareiškimų ir skambių pažadų, kai kurios Aljanso narės iš tikrųjų mažina savo išlaidas gynybai, paskelbė vienas Didžiojoje Britanijoje įsikūręs strateginių analizių centras. Ketvirtadienį paskelbtoje Europos lyderystės tinklo (European Leadership Network, ELN) ataskaitoje sakoma, kad Britanija, Bulgarija, Kanada, Vokietija, Vengrija ir Italija yra suplanavusios sumažinti gynybos sektoriaus finansavimą 2015 metais.

 Lietuvai kol kas beviltiškai atsiliekant inovacijų srityje, Vyriausybė ir Ūkio ministerija ketina nemažą dalį Europos struktūrinių fondų paramos skirti dar neegzistuojančių produktų kūrimui, kurie paskatintų inovacijomis grįsto verslo plėtrą.

JAV Valstybės departamentas ir Federalinis tyrimų biuras (FTB) pasiūlė 3 mln. dolerių atlygį už informaciją, kuri padėtų suimti arba nuteisti Rusijos pilietį Jevgenijų Bogačiovą, o ši premija yra didžiausia, kada nors pasiūlyta JAV institucijų dėl kibernetinio sukčiavimo bylos. FTB jau anksčiau buvo paskelbusi J.Bogačiovo paiešką.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) antradienį apkaltino Rusijos lyderius meluojant jam „į akis“ dėl Maskvos vaidmens Ukrainos konflikte ir pasmerkė Rusijos „propagandą“. Tačiau Amerikos diplomatijos vadovas nesutiko viešai atsakyti, ar jis pasisako už tai, kad Jungtinės Valstijos pasiųstų ginklų Ukrainos kariuomenei, siekiant padėti kautis su prorusiškais separatistais šalies rytuose.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos su savo sąjungininkėmis neketina žaisti žaidimus su Rusija ir aptaria papildomas sankcijas Maskvai dėl jos vaidmens, trukdančio Europos tarpininkautoms paliauboms Ukrainos rytuose.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ penktadienį sumažino Rusijos kredito reitingą viena pakopa, iki „spekuliacinio“ lygio, ir nurodė, kad Ukrainos krizė ir naftos kainų bei rublio kurso kritimas dar labiau pakenks Rusijos ekonomikai.

 JAV prezidentas kreipėsi į tautą Kongrese (video; tekstas). Paliekant nuošalyje vidines Amerikos aktualijas (šiuo atveju B. Obama turėjo teisę pasigirti tam tikrais laimėjimais), galima pažymėti, kad tarptautinėje arenoje ji išgyvena ne pačius geriausius laikus, ir šiame kontekste prezidento kalba atrodė gana silpnai (užsienio politikai jis skyrė palyginti nedaug laiko, ir tai veda prie minties, kad pasigirti ypatingai nėra kuo). Tai buvo tikras „šlubuojančios anties“ kreipimasis.

Jungtinės Valstijos ir Turkija ketvirtadienį, po ne vieną savaitę trukusių įtemptų derybų, pasirašė susitarimą dėl nuosaikiųjų Sirijos sukilėlių pajėgų apmokymo ir aprūpinimo, pranešė pareigūnai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos jau siunčia ginklus Ukrainai, bet šis veiksnys negalės fundamentaliai pakeisti padėties tą šalį krečiančiame konflikte. „Kalbant apie tikėtiną (ginkluotės) tiekimą Ukrainai – visų pirma, mūsų duomenys rodo, kad ginklai jau yra tiekiami. Ir čia nėra nieko neįprasta“, – V. Putinas sakė per spaudos konferenciją Budapešte po susitikimo su Vengrijos premjeru Viktoru Orbánu.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paragino Rusiją ir jos remiamus separatistus nedelsiant nutraukti atakas Rytų Ukrainoje, reikšdamos didelį susirūpinimą dėl paliaubų pažeidimų. Nuo sekmadienio vidurnakčio galiojančios paliaubos kybo ant plauko, nes susirėmimai nesiliovė prie vieno strategiškai svarbaus geležinkelių mazgo, o abi konflikto pusės skundžiasi, kad nevykdomos sąlygos, kurios leistų pradėti atitraukti sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijos.

Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse prezidentė Dalia Grybauskaitė sulaukė pasaulio lyderių sveikinimų, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

  Gynybos ekspertai skaičiuoja, kad pogrindinė prekyba įprasta ginkluote, pavyzdžiui, pabūklais, automatais ar tankais, kasmet siekia mažiausiai 70 milijardų dolerių. Tai – nekontroliuojamas verslas, todėl kartą parduoti tankai gali atsidurti pačiose netikėčiausiose vietose, pavyzdžiui, viename iš sandėlių San Paulo lūšnyne, Brazilijoje.

Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) sekmadienį pareiškė nesitikinti jokių nesutarimų su Vašingtonu, jeigu Jungtinės Valstijos nuspręstų patenkinti Kijevo prašymą aprūpinti Ukrainos armiją letaliniais ginklais. Prorusiškiems separatistams tęsiant puolimą rytų Ukrainoje, Vašingtone vyksta diskusijos, ar Jungtinės Valstijos turėtų pasiųsti ginklų Kijevo vyriausybės pajėgoms.

Jungtinės Valstijos neketina pradėti konflikto su Rusija ir tikisi, kad konfliktą rytinėje Ukrainoje bus galima išspręsti diplomatiniu keliu, ketvirtadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris). Rusijos agresija yra didžiausia grėsmė Ukrainai ir paragino Maskvą nedelsiant prisidėti prie paliaubų įgyvendinimo. „Mes kalbėjome apie didžiausią dabar Ukrainai tekusią grėsmę – tai, kad Rusija tęsia agresiją rytuose, – sakė J.Kerry po derybų su Ukrainos lyderiais.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį pareiškė neabejojantis, kad Jungtinės Valstijos aprūpins jo šalį ginklais, kurie būtų naudojami vyriausybės pajėgų mūšiuose su prorusiškais separatistais, kai Vašingtonas pasiuntė signalą, kad gali žengti šį rizikingą žingsnį. „Nė kiek neabejoju, kad sprendimas dėl galimo ginklų tiekimo Ukrainai bus patvirtintas tiek Jungtinių Valstijų, tiek kitų mūsų partnerių“, – teigė P. Porošenka.

 Kovai Rytų Ukrainoje tęsiantis apsiskelbusių Donecko ir Luhansko respublikų vadai pareiškė, kad sutinka tartis dėl paliaubų ir taikos, tačiau Kijevas privalo vienašališkai nutraukti ugnį. Įtampai šalies rytuose vis didėjant Jungtinės Valstijos pareiškė, kad ginklų artimiausiu metu Ukrainai netieks. Sugriauti namai ir gatvėje gulintys lavonai – tai kasdienis vaizdas karo kamuojamoje Rytų Ukrainoje.

NATO karinė vadovybė ir JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos pareigūnai, regis, artėja prie sprendimo pasiųsti ginamosios ginkluotės Kijevo vyriausybės pajėgoms, kovojančioms su prorusiškais separatistais Ukrainos rytuose, sekmadienį pranešė dienraštis „The New York Times“. Nors B.Obama dar nėra apsisprendęs, ar skirti Ukrainai „letalinės pagalbos“, jo administracija vėl ėmėsi šio klausimo, suintensyvėjus mūšiams tarp Kijevo pajėgų ir Kremliaus palaikomų separatistų.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį perspėjo Rusiją, jog svarsto galimybę įvesti jai naujas sankcijas dėl padėties Ukrainos rytuose, ir sveikino Europos Sąjungos (ES) sprendimą išplėsti Maskvai jau taikomas varžomąsias priemones.

Praėjus 70-čiai metų po Aušvico išvadavimo senstantys išgyvenusieji ir aukštus postus užimantys asmenys antradienį susirinks šioje Holokausto sinonimu tapusioje vietoje pagerbti aukų ir skelbti pavojaus dėl naujos antisemitizmo bangos.

Rusijos tardymo izoliatoriuje laikoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų lakūnė gali mirti, jei tęs bado streiką, pirmadienį nurodė jos advokatas, ragindamas prezidentą Vladimirą Putiną moterį paleisti. Nadežda Savčenko pernai birželį buvo sučiupta prorusiškų separatistų, kaudamasi viename savanorių batalione Ukrainos rytuose. Kijevas sako, kad separatistai išgabeno ją į Rusiją, kur lakūnė buvo suimta ir apkaltinta dviejų rusų žurnalistų nužudymu.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai turėtų dislokuoti karius Baltijos šalyse, kad atgrasytų Rusiją nuo galimo įsibrovimo, trečiadienį pareiškė buvęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis (Zbignevas Bžezinskis). Užsienio politikos ekspertas, kuris dirbo prezidento Jimmy Carterio (Džimio Karterio) administracijoje, Senato Ginkluotųjų pajėgų komitetui sakė nerimaujantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pamėginti užimti Baltijos šalis žaibišk...

Jungtinės Valstijos perkėlė penkis vyrus iš sulaikymo centro JAV Gvantanamo įlankos karinėje bazėje į kitas valstybes, trečiadienį pranešė Gynybos departamentas, prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai) tęsiant pastangas uždaryti šį prieštaringai vertinamą kalėjimą. Keturi asmenys buvo perkelti į Omaną, o penktasis - į Estiją, rašoma Pentagono paskelbtame pareiškime.

 Karolis Kaupinis, LRT Televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Naujųjų metų išvakarėse Palestina, nuo 2012-ųjų turinti stebėtojos statusą Jungtinėse Tautose, t.y. nesanti organizacijos nare, siūlė rezoliuciją, pagal kurią Izraelis iš okupuoto Vakarų Kranto bei Rytų Jeruzalės iki 2017-ųjų turėtų pasitraukti taip, kaip 2005 m. pasitraukė iš Gazos Ruožo. Rezoliucijoje buvo ir kitų klausimų: aprūpinimas vandeniu, kalinių apsikeitimas, betoninės sienos, supančios Vakarų Krantą.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba antradienį nepriėmė rezoliucijos dėl palestiniečių valstybingumo, kuriai kategoriškai nepritarė Jungtinės Valstijos. Kinija, Prancūzija ir Rusija yra tarp aštuonių valstybių, balsavusių už šį tekstą, bet rezoliucija nesurinko būtinų devynių „taip“, kad būtų priimta 15 narių Saugumo Taryboje. Australija ir Jungtinės Valstijos balsavo „prieš“, o penkios kitos šalys, tarp jų – Didžioji Britanija, susilaikė.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) buvo kritikuojamas dėl per didelio atsargumo užsienio politikoje, bet slaptos derybos su Kuba rodo, kad jis nevengia drąsių ir rizikingų veiksmų, jeigu tik būna pajėgus tvirtai valdyti padėti ir kliautis keliais artimais padėjėjais.

NATO grėsmę naujoje karinėje doktrinoje pabrėžianti Rusija bando pateisinti savo pačios agresiją, painiodama priežastis ir pasekmes. Tai pirmadienį sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Jungtinės Valstijos naudoja kaltinimus korupcija kai kuriems vengrų pareigūnams kaip „priedangą“, siekdamos didinti savo įtaką Vidurio Europoje, tvyrant konfrontacijai su Rusija dėl konflikto Ukrainoje, antradienį pareiškė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Šie V.Orbano komentarai nuskambėjo smarkiai pablogėjus ryšiams tarp Vengrijos ir Jungtinių Valstijų, nepatenkintų dėl vis labiau autoritarinio V.Orbano vadovavimo ir šiltų Budapešto santykių su Rusija.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) penktadienį paskelbė uždrausiantis prekių, technologijų ir paslaugų eksportą į Krymą, taip pat paragino Rusiją nutraukti šio Ukrainos regiono aneksiją. B.Obama taip pat nurodė Iždo departamentui taikyti sankcijas asmenims ir bendrovėms, veikiantiems tame regione. Šių priemonių buvo imtasi po to, kai Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį uždraudė investuoti Kryme.

 JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį pareiškė, kad neketina skelbti Rusijai naujų sankcijų dėl krizės Ukrainoje, nors pasirašė teisės aktą, suteikiantį jam teisę tai padaryti. „Šis teisės aktas suteikia administracijai papildomų galių, kurios gali būti panaudotos, jeigu susiklostytų atitinkamos aplinkybės“, – aiškino jis.

 Kubiečiai, gyvenantys Majamio vadinamajame Mažosios Havanos rajone, reiškė pasipiktinimą ir viltį dėl JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) trečiadienį paskelbto dramatiško kvietimo užbaigti jau pusę šimtmečio trunkančią konfrontaciją su komunistų valdoma sala. „Tai išdavystė.

 Du įtakingi Ukrainos ministrai antradienį pažadėjo su šaknimis išrauti kyšininkavimą vienoje iš labiausiai korumpuotų Europos šalių, siekdami išpildyti tarptautinių partnerių reikalavimus, kurie buvo iškelti kaip tolesnės pagalbos sąlyga.

 Užsienyje gyvena per 619 tūkst. lietuvių, kas penktas iš jų - Didžiojoje Britanijoje, rodo oficiali statistika, kurią penktadienį paskelbė Lietuvos statistikos departamentas.   Tokie duomenys gauti įvertinus 2005-2014 metų pasaulio valstybių gyventojų surašymo duomenis. Surašymų duomenimis, pasaulyje gyveno 3,663 mln. lietuvių: Lietuvoje – 3,043 mln. (83,1 proc.), užsienio valstybėse – 619,6 tūkst. (16,9 proc.). Anot pranešimo, užsienio valstybėse gyveno 257 tūkst. Lietuvos piliečių.

JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis) antradienį pranešė nurodęs JAV aukšto rango karo vadams visur pasaulyje būti itin pasirengus galimiems įvykiams, kai tik bus publikuota medžiaga apie CŽV taikytus suimtųjų kankinimus. „Aš įsakiau viems mūsų kovos vadams būti aukštos parengties visur pasaulyje“, - sakė jis žurnalistams Bagadade ir pridūrė, kad kol kas apie jokią ypatingą grėsmę nepranešama.

Vengrijos sostinėje keli tūkstančiai žmonių ketvirtadienį protestavo prieš korupciją naujausioje demonstracijoje, metančioje iššūkį prieštaringai vertinamo premjero Viktoro Orbáno vyriausybei. Pasak vieno naujienų agentūros AFP fotografo, apie 3 tūkst. žmonių dalyvavo eitynėse nuo parlamento iki prezidentūros, ragindami laikytis „nulinės tolerancijos“ korupcijai.

 JAV sprendimas netiekti ginklų Ukrainai yra negalutinis, o ginklų tiekimas galėtų būti Rusijos atgrasymo priemonė, sako buvęs JAV diplomatas Charlesas Riesas. Pasak jo, dvi didžiausios grėsmės Vakarams yra Rusijos agresija ir iš konfliktų zonų į Europą grįšiantys džihadistai. JAV smegenų centro „RAND Corporation“ viceprezidentas tarptautiniams reikalams pabrėžia, kad metų metus Europos Sąjungos ir JAV derinama prekybos sutartis atvertų naujų galimybių smulkiajam verslui.

Jungtinės Valstijos vis dar tikisi iki pirmadienio termino sudaryti su Iranu susitarimą branduoliniu klausimu, bet taip pat aiškinasi kitas „galimybes“, šeštadienį vakare pirmą kartą sakė JAV aukšto rango pareigūnas. „Diskusijų dėmesio centre lieka susitarimas, bet mes ir tarp savęs, ir su savo partneriais aptarinėjame virtinę galimybių dėl geriausio kelio į priekį“, – sakė tas Valstybės departamento pareigūnas.

Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas ketvirtadienį pareiškė, jog Europa ir Jungtinės Valstijos turi prisidėti prie Ukrainos, kad priverstų Rusiją laikytis taikos susitarimo separatistiniam konfliktui užbaigti, ir apkaltino Kremlių, esą jis naudojasi Ukraina kaip „žaidimų aikštele“. „Putino veiksmai kelia grėsmę visiems: pasaulio tvarkai, pasaulio taikai, tiesioginę grėsmę – ES ir NATO šalims.

Jungtinių Tautų (JT) fondui, kuris padės besivystančioms šalims spręsti klimato kaitos problemas, nepavyko pasiekti užsibrėžto tikslo ir surinkti 10 mlrd. JAV dolerių, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Berlyne vykstančiame susitikime 30 valstybių ketvirtadienį įsipareigojo skirti Žaliajam klimato fondui 9,3 mlrd. JAV dolerių (25,6 mlrd. litų). Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos pažadėjo skirti didžiausią sumą iš visų šalių donorių – 3 mlrd. JAV eurų (7,57 mlrd.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino naująjį Vašingtono pasiuntinį nesikišti į Rusijos vidaus reikalus, priimdamas skiriamuosius raštus iš JAV ambasadoriaus Johno Teffto (Džono Tefto) tuo metu, kai įtampa tarp abiejų šalių yra smarkiai padidėjusi.

Jungtinės Valstijos nori palenkti Rusiją, bet tai joms nepavyks, pareiškė antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Jūs sakote, Amerika nori mus pažeminti“, – tarė prezidentas kino režisieriui Jurijui Karė Rusijos liaudies fronto „Veiksmų forume“ Maskvoje. „Yra ne taip. Jie ne pažeminti mus nori, jie nori mus palenkti, nori mūsų sąskaita išspręsti savo problemas, pajungti mus savo įtakai“, – aiškino V.Putinas.

Jungtinės Valstijos gali užmerkti akis į puolimui galbūt besirengiančios Rusijos veiksmus Ukrainoje mainais už Maskvos pagalbą tariantis dėl Iranos branduolinės programos, perspėjo amerikiečių dienraščio „The New York Times“ užsienio naujienų apžvalgininkas Rogeris Cohenas (Rodžeris Koenas). Jo teigimu, toks scenarijus sukeltų pavojų visai Rytų Europai, įskaitant Baltijos šalis, nes NATO garantijos nebeatrodytų tokios patikimos.

Jungtinės Valstijos ir Kinija trečiadienį paskelbė precedento neturintį bendrą planą iki 2030 metų sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, kuris yra vienas iš kelių susitarimų, prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) ir prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) pasiektų per intensyvias dvišales derybas.

 Keli tūkstančiai protestuotojų sekmadienį dalyvavo eitynėse Budapešto gatvėmis, reikalaudami, kad atsistatydintų Vengrijos mokesčių inspekcijos vadovė, kuriai buvo uždrausta atvykti į Jungtines Valstijas dėl įtariamos korupcijos. Ildiko Vida praeitą savaitę patvirtino, kad ji yra viena iš šešių neįvardytų pareigūnų, kurių sąrašą praeitą mėnesį paviešino JAV reikalų patikėtinis Budapešte, kuris sakė, jog Vašingtonas turi „įtikinamos informacijos“ apie korupciją.

Maskva ketvirtadienį smerkė Kijevą dėl taikos susitarimų pažeidimų ir apkaltino Ukrainos valdžią karinio puolimo prieš separatistus stiprinimu. „Šiandien akivaizdu, kad šiuos susitarimus Ukraina ... šiurkščiai pažeidžia, – nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija.