jekaterina rojaka

Gegužės infliacijos rodikliai optimistiškesni net už Statistikos departamento išsakytas prognozes. Vis dėlto iki kainų mažėjimo Lietuvoje dar toli, rašo „Respublika“. Statistikos departamentas vakar pranešė, kad gegužę vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,8 proc. (Statistikos departamento buvo numatytas 0,9 proc. kainų augimas). Tam didžiausią įtaką turėjo 3,0 proc. pabrangusios transporto grupės prekės ir paslaugos, 0,8 proc. - maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 0,6 proc.

Daugėja bankų skolininkų, kuriems kreditai tampa nepakeliama našta ir šie vėluoja juos grąžinti. Nors yra „pakibusių“ daugiau kaip 282 mln. litų paskolų, bankai tikina, kad padėtis kontroliuojama, ir džiaugiasi, jog kaimynams latviams - daug blogiau. Vis daugiau bankų skolininkų Lietuvoje neįstengia laiku sumokėti paskolų įnašų ir palūkanų.

Vyriausybė jau iš esmės pritarė papildomoms transporto lengvatoms. Tai kelia nerimą vežėjams, tačiau ekspertai teigia, kad lengvatos yra efektyvi priemonė mažinant infliacijos poveikį mažas pajamas turintiems gyventojams. Nuo liepos 1 dienos papildomas transporto lengvatas ketinama taikyti mokiniams ir studentams per vasaros atostogas bei pensinio amžiaus žmonėms nuo 65 metų.

Lietuvoje naujų statybų banga rimsta, o didžiosios statybų bendrovės neslepia, kad subrangovų - mažų ir vidutinių rinkos   dalyvių - paslaugų reikės vis mažiau. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje buvo įkurta apie 2,5 tūkst. naujų statybos įmonių, dauguma jų - nedidelės ir individualios.

Neramumai globalioje rinkoje euro įsivedimui turi mažiau įtakos nei netvarka Lietuvos vidaus rinkoje. Slovakija yra puikus pavyzdys, kaip šalies užsidegimo įsilieti į euro zoną nenumalšina net visą pasaulį pasiekusios audros, rašo „Lietuvos žinios“. Analitikai kalba, kad euro įsivedimas Lietuvai jau tampa nebe tikslu, o vizija, ir tolina bendros Europos Sąjungos valiutos įsivedimo datą.

Paskolų našta vis sunkiau slegia ne tik gyvenančius nuo atlyginimo iki atlyginimo. Vieno recepto, kaip palengvinti paskolų grąžinimą, nėra. Tačiau pagrindinis patarimas ir sunkiais, ir lengvais laikais lieka tas pats – skaičiuoti ir dar kartą skaičiuoti. Ne tik pinigus, bet ir, pavyzdžiui, laiką iki rinkimų, rašoma „Verslo žiniose“. Kažin ar beliko žmonių ir įmonių, kuriems galva nesopėtų dėl paimtų kreditų, net jei jie negrasina nuostoliais.

JAV centriniam bankui (FED) nepaliaujamai karpant palūkanų normą, analogiškų žingsnių veikiausiai imsis ir Europos centrinis bankas (ECB).  Prognozuojama, kad priklausomai nuo ECB sprendimo paskolų palūkanos Lietuvoje sumažės 1-2 procentiniais punktais. Užvakar FED palūkanų normą apkarpė radikaliai - nuo 3 iki 2,25 proc.  Tiesa, dauguma analitikų prognozavo dar didesnį palūkanų normos sumažinimą - iki 2 proc.

Didėjančios žaliavų ir darbo jėgos kainos bei lėtėjantis ekonomikos augimas – tokius išbandymus ūkiui akcentavo analitikai klubo „Pinigų srautas“ organizuotoje diskusijoje „Makroekonominė situacija šalyje“. Apie lėtėjančią plėtrą signalus siunčiantis šalies ūkis verčia pasukti galvą, kokioje ekonominėje aplinkoje šiemet gyvens verslas, kokie pokyčiai paveiks kiekvieno asmens finansus. Anot analitikų, akivaizdu, kad šalies ūkis negali ilgą laiką augti po 8-10% ar dar spartesniu tempu.

„DnB Nord“ banko analitikai vakar vykusioje konferencijoje pristatė pirminę 6 Baltijos jūros regiono šalių - Danijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos - ekonomikos analizę ir ateities prognozes. Pasak „DnB Nord“ banko analitikų, Baltijos jūros regiono šalių ekonomika lėtėja. Vis dar aukštus rodiklius išlaiko Suomija, Danija stabtelėjo jau pernai, o Lietuva, Latvija ir Estija tempus sumažinti ruošiasi šiemet.

Kai kurių ūkio sektorių augimas dėl pasikeitusių vartotojų lūkesčių ir išaugusių gamtinių išteklių kainų šiais metais gali sulėtėti, tačiau sparčios ekonomikos plėtros vis dar tikimasi.Tikėtina, kad šiais metais ekonomikos augimą skatins į vidaus rinką orientuoti sektoriai, tokie kaip žemės ūkis, statyba bei besiplečianti pramonė – prognozuoja Ūkio ministerija.„DnB Nord“ vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka pastebi, kad rinkos konjunktūra itin palanki žemės ūkiui.

Kaip teigia analitikai, sparčiai didėjančios darbo sąnaudos, administruojamos kainos, brangstantys degalai ir šiemet darys didelę įtaką vartotojų kainoms vidaus rinkoje. Pasak jų, šį pavasarį infliacija gali pasiekti dviženklį skaičių, skelbia „Lietuvos žinios“. Statistikos departamentas pranešė, kad metinė infliacija 2007 metų pabaigoje siekė 8,1 proc., o vidutinė metinė infliacija (2007 metais, palyginti su 2006-aisiais) - 5,7 procento.

Dalis lietuvių indėlius keičia į eurus, o bankai pataria taupyti litais. Kalbos apie kaimynų valiutų nestabilumą ir nemažėjančią infliaciją visose Baltijos šalyse įkaitino atmosferą ir Lietuvos viduje, rašo „Klaipėda“ . Bankai trina rankomis, nes dalis turinčių indėlius litais juos keičia į indėlius eurais, taip leisdami bankams uždirbti iš valiutos keitimo ir mažesnių palūkanų. Tuo pačiu jie pataria žvelgti ekonomiškai ir indėliui rinktis tą valiutą, kuriai siūlomos didžiausios palūkanos.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad periferijoje atlyginimai auga sparčiau nei šalies didmiesčiuose, todėl juose mato prekybos centrų plėtros perspektyvą. Tačiau į daugumos verslininkų akiratį dėl menkos perkamosios galios ir mažos rinkos mažesni miestai nei Šiauliai ar Panevėžys nepatenka. Į juos prekybos centrų plėtros banga, manoma, atsiris tik po keleto metų, rašo „Verslo žinios“. Dauguma verslininkų kol kas skeptiškai vertina prekybos mažesniuose miestuose perspektyvas.

Europos centrinio banko sprendimas dabar nedidinti palūkanų normos kol kas nepalengvino gyvenimo Lietuvos bankų skolininkams. Vilniaus tarpbankinės rinkos VILIBOR* 6 mėn. palūkanos muša naujus rekordus, praneša "Vz.lt".Penktadienį jos buvo padidintos dar dviem baziniais punktais, iki 5,68%.Paskutinį kartą didesnės jos buvo tik 2001 m. rugpjūčio 2 d. Tuomet VILIBOR 6 mėn.

Po keliolikos metų jaunų žmonių Lietuvoje bus kone perpus mažiau, rodo tyrimai. Jaunimo mažėjimas skaudžiai smogs ir taip senkančiai darbo rinkai, privers perrašyti ne vieną verslo planą: gamybą sparčiau kelti į kitas šalis, o prekybininkus ir paslaugų teikėjus persiorientuoti garbingo amžiaus žmonių poreikių link, antradienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.Prognozuojama, kad jau šiemet aštuoniolikmečių bus 2,3 tūkst. mažiau, lyginant su praėjusiais metais.