jekaterina rojaka

Turbūt ne vienas pasvajoja, kaip bus gerai, kai nereikės dirbti – išeisi ramiai į pensiją ir galės poilsiauti. Visgi poilsiauti ilgai gali nepavykti – Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas praėjusią savaitę svarstė, ar reikėtų dar labiau ilginti pensinį amžių, kas reikštų, kad ateityje į pensiją išeitų vyresni nei 65 metų asmenys. Bočių sąjungos Vilniaus miesto bendrijos pirmininkas Povilas Butkus nurodė, kad tai būtų logiškas ir natūralus žingsnis.

Ateinant rinkimams politinės partijos pradeda ruošti programas. Juose vėl žadama kelti algas bei pensijų dydį. Tačiau dažniausiai nutinka taip, kad pažadai lieka tik pažadais. Ekonomistų nuomone, svarbu ne nurodomi skaičiai, o planas, kaip to bus siekiama. Darbo partija ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – dvi partijos savo programose įvardinusios skaičiais iki kiek turėtų kilti vidutinis bruto („ant popieriaus“) atlyginimas bei vidutinė pensija per ateinančius 4 metus.

Pernai Baltijos šalių ūkis iš tolo nė kiek nepriminė tigro, tačiau DNB banko analitikų teigimu, gilesnė analizė rodo, jog nė viena Baltijos šalis neprarado potencialo augti sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Ir nors Lietuva pernai atsiliko nuo Latvijos, šiemet šalies ekonomika turėtų sugrįžti į sparčiau augančių ES šalių grupę.

Nepavykus OPEC ir ne OPEC šalims susitarti dėl naftos gavybos įšaldymo sausio mėnesio lygyje, naftos kaina pradėjo ristis žemyn. Tokios žinios lietuviams turėtų būti malonios, tačiau ekonomistų nuomone, džiaugtis gali tekti ne ilgai. Dėl mažėjančių investicijų į naftos gavybą, smarkiai kritusių naujų gręžinių skaičiaus – ilguoju laikotarpiu kaina turėtų augti, mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) paskelbus naujausias ekonomikos augimo prognozes paaiškėjo, kad tiek šiais, tiek kitais metais sparčiausiai Baltijos šalyse augs Latvijos ekonomika. Lietuvai prognozuojamas 0,5 proc. punkto lėtesnis augimas nei Latvijoje.  DNB vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka įsitikinusi, tokia prognozė – reali. Pagrindinė priežastis, Lietuva jau daugiau pažengusi nei Latvija. Tačiau neatmetamas variantas, kad latviai mus gali pralenkti.

Penktadienį vykusioje tarptautinėje bitkoinų konferencijoje rinkosi verslininkai, politikai, bankininkai, investuotojai ir startuoliai besidomintys ne tik tendencijomis pasaulyje, bet ir Lietuvos galimybėmis tapti kripto–finansų centru. Anot ekspertų, šiuo metu tapti lydere, Lietuvai yra vienas palankiausių metų. Tai ne tik keltų Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) bet ir pragyvenimo lygį.

Didžiajai Britanijai nutarus rengti referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES), ėmė smukti svaro vertė. Toks valiutos kurso svyravimas kelia grėsmę ne tik investuojantiems Didžiojoje Britanijoje ar pačiai šalies ekonomikai, bet ir lietuviams dirbantiems Anglijoje. Ekonomistė Jekaterina Rojaka išskiria, kad kuo didesnis svaro kurso svyravimas, tuo turime mažiau perlaidų perskaičiuojant eurais. 2015 metais perlaidos sudarė 3,3 proc.

Rusijos nuosmukis ir paaštrėjusi geopolitinė įtampa turėjo neigiamų pasekmių turizmo sektoriui. Tiesa, nepaisant mažėjusių lankytojų skaičiaus iš Rytų valstybių, pajamos iš turizmo pernai Lietuvoje augo. Visgi išlieka dar nemažai neišnaudoto potencialo, kad turizmo sektorius teigiamai prisidėtų prie Lietuvos augimo. Operatyvioji statistika rodo, kad atvykstančiųjų turistų skaičius pernai sumažėjo apie 5 proc., labiausiai – daugiau nei trečdaliu – susitraukė keliautojų srautas iš Rusijos.

Sekant priešrinkiminį politinių partijų sujudimą, tikėtina, kad svarstymai didinti MMA dar ne vieną kartą užvaldys viešąjį eterį. Šis sprendimas galėtų iš dalies sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus. Kita vertus, MMA didinimas pakenktų jautriausioms kategorijoms – jaunimui ir prieš pensinio amžiaus darbuotojams. Lietuvos darbo rinką „susluoksniavus“ pagal darbo užmokestį, matyti, kad daugiausiai – beveik ketvirtadalis –gauna minimalų atlyginimą.

Šiandien valdantiesiems pasiūlius pataisas dėl lengvatinio pridėtinio vertės mokesčio (PVM) taikymo kai kuriems maisto produktams, o po to premjero siūlymo sumažinti bendrą PVM tarifą, pasisakė ir ekonomistai. Jie abejoja šių pasiūlymų naudingumu. „Mano nuomone, reikia įvertinti finansavimo šaltinius, kaip būtų kompensuojamos prarastos biudžeto pajamos.

Gimstamumas Lietuvoje nuo 2013 metų išaugo 17 proc. – 2015 metais Lietuvoje gimė 31 968 kūdikis. Po 2009 metų ėmęs mažėti gimstamumas, vėl pradėjo augti nuo 2014-ųjų – tokius skaičius galima sieti su atsigavimu po ekonominio sunkmečio, tačiau DnB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka tv3.lt sakė, kad gimstamumo augimą lėmė ne ekonomika.

Daug kalbama apie tai, kad Lietuvoje šiuo metu atlyginimai auga kaip ant mielių, tačiau mes vis dar išliekame vieni iš mažiausiai uždirbančių Baltijos šalyse. Vartojimo paslaugų kainos Lietuvoje praėjusiais metais augo labiausiai Europos Sąjungoje – daugiau negu 5 proc. per metus. Panašiai didėjo ir vidutinis darbo užmokestis. Tačiau paslaugų kainos, kaip ir vidutinė alga, palyginti su Latvija ar Estija, Lietuvoje vis dar yra pastebimai žemesnės.

 Naftos kaina ir toliau rekordiškai krenta. Panaikinus sankcijas Iranui, naftos kainos smuko žemiau 30 JAV dolerių už barelį. Tai paskatino daugybę diskusijų ir svarstymų apie ateities perspektyvas. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį į naftos ir benzino kainų sąsajas ir dalijasi savo pastebėjimais.  Savo „Facebook“ profilyje ekonomistas rašo, kad naftai kainuojant 30 dolerių už barelį, benzino litras Lietuvos degalinėse kainuoja apie 1 eurą.

Šventinis laikotarpis – pirmiausia, tai džiaugsmo, pakilios nuotaikos metas, kuriuo dalinamės su artimaisiais ir draugais. Tačiau tai ir laikas, kai plačiau atveriame savo pinigines. Vien Kūčių ir Kalėdų šeimos stalui, skaičiuojant tradicinius šventinius patiekalus ir gėrimus, vidutiniškai Lietuvoje išleidžiame apie 75 eurus. Per šešerius metus Kalėdinis stalas pabrango daugiau nei dešimtadaliu, tai yra šventinių patiekalų krepšelio kaina kilo šiek tiek sparčiau nei ūgtelėjo infliacija.

Lietuva jau artimiausiu metu įstos į prestižinį turtingiausių valstybių klubą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Tačiau Lietuvai teks ne tik prestižas, garbė ar galimos didesnės investicijos, bet ir reikės pakratyti piniginę. Tad kiek Lietuvai kainuos narystė turtingųjų klube? Narystės kaina EBPO nėra fiksuotas dydis.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis į rankas šalies ūkyje sudarė 569 eurus. DNB banko vyriausia ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka, tikina, kad greitesnis vidutinio darbo užmokesčio augimas žada paspartinti infliaciją, stimuliuoti vartojimą ir migraciją link didesnių miestų. Trečiąjį šių metų ketvirtį atlyginimai ūgtelėjo 5,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Šį mėnesį populiariausias būsto paskolų rodiklis pusmečio trukmės EURIBOR tapo neigiamas, tai yra pirmas kartas istorija, kada palūkanų normos yra tokios žemos. Dėl šios priežasties daugumai turintiems būsto paskolą mokestis už paskolą sumažėjo. tv3.lt domėjosi kada ir dėl kokių priežasčių gali kilti palūkanų normos. DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka tikina, kad artimiausius tris metus palūkanų normos nekils.

Kas antras gyventojas įsitikinęs, kad, sulaukęs pensinio amžiaus, gyvens prasčiau nei dabar. Atliktas tyrimas atskleidė, kad tamsiomis spalvomis savo materialinę gerovę senatvėje piešia 44 proc. lietuvių. Nemaža dalis apklaustųjų dėl savo finansinės ateities nesuka galvos – trečdalis (32 proc.) teigia apie pensiją apskritai negalvojantys. Laukia sunkumai Reprezentatyvus gyventojų tyrimas parodė, kad materialinės gerovės senatvėje tikisi mažiau nei dešimtadalis būsimų pensininkų. 9 proc.

Jeigu Seimas pritars 2016 metų biudžetui, numatoma, kad valstybės skola kitų metų pabaigoje sudarys apie 15,9 mlrd. eurų arba 40,9 proc. bendro vidaus produkto (BVP). Projekte siūloma patvirtinti beveik 8,004 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas, t. y. 0,2 proc. daugiau negu planuojamos šiais metais, ir daugiau kaip 8,655 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 651,5 mln. eurų). Kitais metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 1,7 mlrd.

Šiuo metu iš savivaldybių, kurios surenka daugiau gyventojų pajamų mokesčio (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų), dalis surinktų mokesčio pajamų yra paimamos ir atiduodamos kitoms savivaldybėms. Po Konstitucinio teismo kritikos, Finansų ministerija pasiūlė keisti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką.

Lietuvoje dažnai kalbama apie minimalios algos kėlimą ir tai, kad dabartiniai atlyginimai yra itin skurdūs. Per pastaruosius mėnesius lietuviai stebėjo minimalaus atlyginimo didinimą, tačiau jis būdavo pakeltas tik simboliškai. Šiuo metu Lietuvoje mėnesinė alga yra 325 eurai, o dar 2005 metais ji buvo 145 eurai.

Antradienį sušauktame politinės tarybos posėdyje buvo aptarti aktualiausi šalies klausimai: socialinis modelis, pabėgėlių priėmimo planas, minimalios algos, mokytojų atlyginimų klausimai ir tolimesnis pensijų didinimas.

Tik kas penktas moksleivis naujus mokslo metus pradėjo turėdamas savo asmeninę sąskaitą ir banko mokėjimo kortelę, parodė DNB tyrimas. Kad jų nepilnamečiai vaikai turi asmeninę mokėjimo kortelę, nurodė 18 proc. apklaustų tėvų. Likusiųjų tėvų (82 proc.) vaikai atsiskaito tik grynaisiais. Tėvai, kurių vaikai neturi mokėjimo kortelės, nurodo manantys, kad jų vaikas dar per mažas turėti kortelę (39 proc.) arba tiesiog vaikams mokėjimo kortelės nereikia (26 proc.

 DNB vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka sako, kad šie metai emigracijos prasme buvo geriausi per pastarąjį dešimtmetį.  „Tvarus ekonominis augimas yra geriausia bazė ir mokesčių surinkimui, ir ilgalaikių „Sodros“ problemų išsprendimui, ir emigracijos problemos sprendimui.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas pirmąjį šių metų pusmetį augo sparčiau, nei buvo prognozuota – 4,2 procento. Tačiau, analitikų nuomone, tokius augimo tempus vargu ar pavyks išlaikyti antrąjį pusmetį. Koją stabiliam Lietuvos ekonomikos augimui gali pakišti blogėjanti padėtis užsienio rinkose, pirmiausia Rusijoje. Gavę statistikų duomenis, analitikai konstatuoja – Lietuvos ekonomika yra sveika, auga stabiliai, viršydama visas oficialiųjų institucijų prognozes.

Lietuvos BVP pirmąjį šių metų pusmetį augo sparčiau nei prognozuota – 4,2 proc. Tačiau analitikų nuomone tokius augimo tempus vargu ar pavyks išlaikyti antrąjį pusmetį. Koją stabiliam Lietuvos ekonomikos augimui gali pakišti blogėjanti padėtis užsienio rinkose – pirmiausia Rusijoje. Gavę statistikų duomenis analitikai konstatuoja – Lietuvos ekonomika yra sveika, auga stabiliai, viršydama visas oficialiųjų institucijų prognozes, kurios siekė daugiausiai 3,5 proc.

DNB banko vyriausioji ekonomistės Baltijos šalims Jekaterina Rojaka žurnalistams pasakojo, kad smagu stebėti, jog Lietuva ir Baltijos šalys demonstruoja spartesnį augimą nei ES vidurkis. Ekonomistė pastebėjo, kad šių metų gale nedarbo vidurkis šalyje jau bus mažesnis už ES vidurkį. Priduriama, kad iš dalies tai lems augantis nedarbas Pietų Europoje, kur bedarbių daugiau nei 20 proc.

Paskutinė žiemos diena blogų statistinių siurprizų nepateikė. Priešingai, papildyti statistiniai duomenys neženkliai pagerino metinį šalies bendrojo vidaus produkto augimo ketvirtąjį ketvirtį iki 4,1 proc., tad Lietuva pagal praėjusių metų plėtros spartą (3,6 proc.) išlieka tarp ES flagmanų. Pradžiugino ir tai, kad dauguma verslininkų kilstelėjo lūkesčius – šviesesnes nei metų pradžioje perspektyvas pažymėjo beveik visų sričių (išskyrus paslaugų sferos) darbdaviai.

Lietuva gavo „viliojantį pasiūlymą“ iš Japonų kompanijos „HItachi“ šalyje statyti naują atominę elektrinę dėl to, kad Vokietija priėmė sprendimą atsisakyti atominės energetikos, teigė „DnB Nord“ banko ekonomistė Jekaterina Rojaka, kurią kalbimo verslo naujienų portalas „Bloomberg“. Vakar Lietuvos vyriausybė pasirinko „Hitachi“ kompaniją ir manoma, kad šis sandoris bus didžiausias investicinis projektas Baltijos šalyse per paskutinius dvidešimt metų.

Latvija ir Lietuva rodo vis mažiau entuziazmo pasekti savo kaimynės Estijos pavyzdžiu ir tapti euro zonos nare, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas trečiadienį sakė, kad „euras nėra tas dalykas, dėl kurio būtų verta žudytis“. Latvijos banko prezidentas Ilmaras Rimševičius taip pat neseniai teigė, kad euras neturi būti įvestas „bet kokia kaina“. Anksčiau Lietuva ir Latvija žadėjo pasekti Estijos pavyzdžiu. Pastaroji eurą įsivedė šiemet.

Didžiausia valstybės bėda, dėl kurios niekaip neatsigauna ekonomika, pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos pirmininko Roberto Dargis, – nesirūpinimas  kasdieniu žmonių gyvenimu. Trys sritys, kurioms derėtų skirti daugiausia dėmesio, kad šalies ekonomika atsigautų, tai energetika, užsienio investicijų pritraukimas ir biurokratijos aparato darbas.

Būti verslininku gali ir neturėdamas genialios idėjos - užtenka turėti pinigų ir  verslo modelį nusipirkti. Tačiau kaip neįsigyti katės maiše? Verslo modelis pagal franšizę pasaulyje gyvuoja ganėtinai seniai. Franšizavimo sukūrimo nuopelnai priskiriami Isaacui Singeriui, 1858 metais JAV sukūrusiam patobulintų siuvimo mašinų platinimo sistemą.

Įtakingas JAV leidinys „Business Insider“ įtraukė Lietuvą į rizikingiausių pasaulio valstybių sąrašą, kuriame atrinkta 18 pasaulio šalių, pasižymėjusių aukščiausiais kredito rizikos apsikeitimo sandorių rodikliais (angl. CDS – credit default swap). Lietuva, viena iš 8 čia paminėtų Europos Sąjungos (ES) narių, užėmė 15 vietą, o Latvija ir Estija į sąrašą nepateko.

Prie didžiausio ir greičiausio Lietuvos ūkio nuosmukio prisidėjo ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, spėja „Balsas.lt savaitės“ kalbinti ekonomistai. Per 2009 metus Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), oficialiaisiais duomenimis, smuko 15 proc. Klausiame: kiek jų – dėl valdžios kaltės? Nei padėjo, nei pribaigė Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Atlaikėme didžiausią ekonomikos nuosmukį nuo 1993-iųjų.

Dėl tebesitęsiančio privataus vartojimo mažėjimo, Estijos ekonomika per trečią metų ketvirtį smuko daugiau nei buvo prognozuojama. Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) per trečią metų ketvirtį smuko 15,6 proc. Lapkričio mėn. viduryje buvo numatytas 15,3 proc. nuosmukis. Per antrą metų ketvirtį BVP krito 16,1 proc. Pašalinus sezoniškumo įtaką, Estijos BVP per minėtą laikotarpį krito 3 proc. nuo antro metų ketvirčio.

Statistikams skelbiant gerėjančius šalies ūkio rodiklius, o politikams tvirtinant, kad ekonomika jau pasiekė dugną, gyventojai situacijos gerėjimą turėtų pajusti tik po keleto metų. Tokias prognozes pateikia finansų analitikai. Anot finansų analitiko Valdemaro Katkaus, net jei šalies ūkis stabilizuosis kitąmet, gyventojai atsigaus 2013 ar 2014 metais – tuomet ims mažėti nedarbas ir augti darbo užmokestis.

Prognozuojama, kad šiemet dėl sunkiai pakeliamų mokesčių kas ketvirtas litas bus uždirbtas šešėlinėje ekonomikoje, o iš viso pilkajame versle sukasi apie 24 milijardai litų. Išklausęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Lietuvos muitinės bei Generalinės prokuratūros vadovų išvadas dėl neregėtų šešėlinės ekonomikos augimo tempų, premjeras paskelbė kovą pilkajam verslui. Tačiau pirmieji premjero pasiūlymai ekonomistus apstulbino.

Premjero Andriaus Kubiliaus komanda sutrikusi. Perspektyvia laikyta finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kaip ir pats Ministras Pirmininkas, bandydami pateisinti katastrofiškas nesėkmes, tikina tautą, kad „vadovėlių, kaip spręsti šalį užgriuvusias problemas, nėra“. Tačiau kai kurie politikai ragina Vyriausybės narius pirma tuos vadovėlius pavartyti, atnaujinti išblukusias žinias ir tik tada imtis gelbėti ekonomiką. Per pusmetį valstybės skola padidėjo 7 mlrd.

Nerimas dėl mažėsiančio atlyginimo nepamirštas - artimiausiu metu privačiose įmonėse žadamas didesnis algų karpymas, tuo tarpu valstybinio sektoriaus darbuotojai ramūs - realiai jie krizės iki šiol dar nepajuto. Tebedirbantys darbuotojai neturėtų atsipalaiduoti, nes net 40 proc. įmonių vadovų žada koreguoti atlyginimus.

Sparčiai mažėjant vartotojo krepšeliui, parduotuvėse daugiausia pinga vasaros sezono prekės - daržovės ir vaisiai. Lietuvos žemdirbių išaugintų daugumos daržovių kainų mažėjimą lemia sezoniškumas ir supirkėjų piktnaudžiavimas maža vartotojų perkamąja galia bei didele pigios produkcijos pasiūla Lenkijoje. Be to, šalies gyventojai produktų, kurių anksčiau pirkdavo, stengiasi pasigaminti patys.

Lito kurso keitimas euro atžvilgiu dabartinėje situacijoje prilygtų operacijai – greitam gydymo metodui, rašo valstietis.lt. Mažinami atlyginimai verslo įmonėse ir valstybinėse įstaigose, vis aiškiau šnekama, kad reikės mažinti ir socialines išmokas – visa tai jau galima vadinti perkamosios galios devalvacija. Ar to užteks, kad vieną rytą nebūtų devalvuotas litas? Lietuvos ekonomikos „sveikata“ jau seniai nebuvo tokia prasta. Dauguma pirmo šių metų ketvirčio rodiklių įgijo minuso ženklą.

Vyriausybė prognozuoja, kad kitais metais nacionalinis biudžetas, Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama surinks kone 24 milijardus litų pajamų. Tačiau išlaidos pajamas viršys 6 milijardais litų. Premjeras Andrius Kubilius tikina, kad jeigu nebūtų padidinti mokesčiai, nesumažintos išmokos ir atlyginimai, išlaidos pajamas viršytų 11 milijardų litų.

Ekonomikos nuosmukis ir nekilnojamojo turto krizė sudavė stiprų smūgį Lietuvos verslui. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje pradėta dvigubai daugiau bankroto procedūrų nei per tą patį laikotarpį pernai. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos preliminariais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje jau pradėti 936 įmonių bankrotai, tai yra 55 proc.

"Sodros" biudžeto deficitui jau kopiant per milijardą litų, ekspertai vis garsiau kritikuoja jo skylių lopymą ir teigia, kad problemos pagaliau reikia imtis iš esmės. Už struktūrinį problemos sprendimą pasisako ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Finansų ekspertai vieningai kalba apie tai, kad skylių kamšymas didinant į "Sodrą" nukeliaujančias įmokas gerovės neatneš, tuo tarpu šalies valdžia būtent tokių žingsnių ir ketina imtis.

Patenkinti savo ekonominių poreikių iš Lietuvos į kitus kraštus patraukę žmonės tėvynę tebevertina kaip menkų galimybių valstybę, o ne saugų uostą, nors svetur jų mažai kas telaukia. Šiuo Europos Sąjungos (ES) ūkiui sunkiu metu, net ir tapę kitų valstybių darbo rinkos aukomis, lietuviai ekonomiškai saugesni jaučiasi ne Lietuvoje. Bet kur, tik ne namo.

Kitą mėnesį Seimą pasieks dar vienas kuklesnio valstybės biudžeto projektas. Dėl jo gali užvirti rimtas mūšis, nes net valdančioji koalicija nemato daug galimybių vėl mažinti išlaidas. Praėjusią savaitę Seimas daugiau nei 2 mlrd. litų sumažino valstybės biudžetą. Prieš tai milijardas litų buvo nurėžtas nuo "Sodros" ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tačiau Finansų ministerija (FM) jau planuoja naujas biudžeto korekcijas.

„DnB Nord" banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka mano, kad šįmet biudžetas gali nesurinkti mažiausiai 2 mlrd. planuotų litų - dešimtadalio pajamų. Vartojimui šalyje smarkiai smunkant, sausio mėnesį Lietuvos biudžetas negavo 83 mln. litų. J. Rojaka pastebi, kad „2007 metai įmonėms buvo ypač pelningi. Pastebimai augo žmonių atlyginimai, daug kas gavo solidžias premijas, todėl visi išlaidavo", o šiemet nebesišvaistoma.

Finansų analitikai perspėja, kad 2009-ieji Lietuvai bus labai sunkūs, tačiau metų pabaigoje galima tikėtis tam tikrų atsigavimo požymių. Sunku bus visiems „Dnb NORD“ banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį į tai, kad apie artėjantį ūkio lėtėjimą buvo kalbama jau seniai (nuo 2006 m.), tačiau skolinimosi ir vartojimo apsukos nebuvo mažinamos. „Iki šiol Lietuvoje galima buvo matyti tik pirmuosius krizės ženklus, o jos „vaisius“ skinsime šiemet.

Liepą metinė infliacija neaugo ar net sumažėjo - taip mano „Respublikos“ infliacijos orakulai. Violeta Klyvienė „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Lėtesnį kainų augimą vasaros mėnesiais lemia sezoniniai veiksniai PROGNOZĖ: 12,5 proc. Mūsų prognozėmis, liepos mėn. metinis vartojimo kainų pokytis išliks toks pat kaip ir birželį - 12,5 proc., mėnesinė infliacija bus apie 0,6 proc., vidutinė metinė paskutinių 12 mėn. infliacija - 9,7 proc.