išmokos

Nuo birželio pradžios buvo pakeisti kai kurie dydžiai, nuo kurių, be kita ko, priklauso, kiek mažiausiai pinigų darbuotojai gali gauti išėjus motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų. Tačiau apsižiūrėta, kad kai kurie teisės aktai neleidžia gyventojams iš karto mokėti daugiau pinigų.

„Sodros“ mokamų vaiko iki dvejų metų priežiūros išmokų Lietuvoje negauna maždaug 10 proc. tėvų. Dalis jų išmokų negauna, nes studijuoja, neturi būtino darbo ir mokesčių mokėjimo stažo, dirba užsienyje arba su verslo liudijimu, o kai kurie jos atsisako patys, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.  „Tai tikrai nedidelis procentas – nepilnai 10 proc.“, – BNS sakė ministerijos Socialinio draudimo grupės atstovė Donata Telišauskaitė-Čekanavičė.

Tėvų atstovams antradienį išreiškus susirūpinimą dėl mažėsiančių vaiko priežiūros išmokų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, jog išmokos bus didinamos ir tam papildomai numatyta 31 mln. eurų.  „Išmokos tikrai didinamos, nes turėsime papildomą poreikį – 31 mln. eurų“, – BNS sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) patarėja Donata Telišauskaitė-Čekanavičė.

Antradienį Seime – susirinkusių mamų priekaištai valdantiesiems dėl siūlomos naujosios vaiko priežiūros išmokų ir neperleidžiamų mėnesių sistemos tvarkos. Mamų teigimu, iki šiol Lietuvoje galiojusia vaiko priežiūros sistema tėvai yra patenkinti, iš jos būtų galima pasimokyti ir kitoms šalims, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūloma tvarka būtų tarsi bausmė tėvų atžvilgiu.

Europos Sąjungai priėmus direktyvą, numatančią pareigą visoms šalims įtvirtinti neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas moterims ir vyrams bei įtraukti kitas šeimos ir darbo derinimo priemones, keisis vaiko priežiūros atostogų tvarka ir išmokų dydžiai jų metu. Neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius tėčiai ir mamos turės ir kitose Europos Sąjungos šalyse narėse.

Nuo birželio 1-osios įsigalioja naujos socialinės paramos išmokos: 5 proc. didėja senatvės ir valstybinės pensijos, tai pat kitos įvairios išmokos, kompensacijos.      Taip siekiama amortizuoti infliacijos pasekmes, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, teigia Vyriausybė.  Dalis padidėjusių išmokų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, todėl padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku: vieni – jau birželį, o kiti – liepą.

Toliau augant dviženklei infliacijai, vyriausybė antrąkart per metus didina pašalpas. Nuo 11 iki 50 eurų didesnes išmokas gaus dešimtys tūkstančius nepasiturinčių, ar turinčių negalią žmonių. Kitą mėnesį didesnius vaiko pinigus gaus ir šeimos. Kiekvienas vaikas gaus papildomus 7 eurus, o jei gyvena daugiavaikėje šeimoje ar turi negalią – gaus 11 eurų daugiau. Ministrė Monika Navickienė tikina, kad išmokas didina pagal infliacijos lygį ir tiek, kiek leidžia valstybės biudžetas.

Lietuvoje rekordiškai augant kainoms, Vyriausybė mėgina pinigais padėti tiems, kas gyventi turi iš fiksuotų išmokų. Pirmadienį ji priėmė nutarimą, kuriuo jos bus didinamos. Tiesa, ne visos išmokos didės tokiu pačiu dydžiu, kokia dabar fiksuojama infliacija. Pagal įstatymą bazinės socialinės išmokos (BSI) dydį, šalpos pensijų bazės (ŠPB) dydį, tikslinių kompensacijų bazės (TKB) dydį, valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį tvirtina Vyriausybė.

Nors nekilnojamojo turto kainos jau kurį laiką auga, jaunos šeimos, norinčios nusipirkti savo pirmąjį būstą, gali sulaukti gelbėjimo rato iš valdžios. Nors didžiausią valstybės paramą gauna norintys būstą pirkti regionuose, pinigų jaunos šeimos gali gauti ir kitoms būsto pirkimo, nuomos ar statymo reikmėms. Ministerijos atstovai tikina, kad šios finansinės paskatos dalį jaunų šeimų paskatino susilaukti vaikų.

„Starbucks“ pranešė, kad pradės apmokėti reikalavimus atitinkančias kelionės išlaidas darbuotojams, norintiems atlikti abortą ar lyties keitimo procedūras, rašo portalas CNBC. Nutekėjus informacijai apie JAV Aukščiausiojo Teismo nutarties projektą, kuriuo būtų panaikintas sprendimas, įteisinantis abortus, kavinių tinklas prisijungė prie „Amazon“, „Apple“, „Microsoft“ ir „Salesforce“, siūlančių kompensuoti darbuotojų kelionių išlaidas, susijusias su tokia operacija.

Valstybės kompensacijos už šildymą bei kitos socialinės išmokos dar dvejus metus – iki 2024 metų balandžio pabaigos – bus skiriamos nevertinant į jas pretenduojančių žmonių turto. Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 122 Seimo nariai, prieš bei susilaikiusių nebuvo.

Tuo metu, kai maisto ir kitų produktų ar paslaugų kainos auga kone kasdien ir žmonėms reikia vis daugiau pinigų, ėmė strigti prašymus išmokoms priimanti sistema. Žmonių atsiprašoma už nepatogumus ir prašoma jungtis po darbo. Socialinės paramos šeimai sistema (SPIS) internetu priima pačius įvairiausius prašymus skirti socialinei paramai.

Gyvenantiems iš vienodų mėnesinių pajamų kiekvieno mėnesio gale gali stigti pinigų. Tačiau jau artimiausiu metu daugeliui jų galima sulaukti iš „Sodros“. Ji skelbia, kada mokės pensijas ir kitas įvairias išmokas gegužės mėnesį. Kada gegužę mokamos įvairios išmokos Vaiko išlaikymo išmokos bus mokamos gegužės 25 d. Jas gauna vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Netikslus asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas gali sukelti keblumų ne tik šiuos duomenis savo veikloje naudojančioms institucijoms ar įstaigoms, tačiau ir patiems gyventojams. Pavyzdžiui, adresų informaciją naudojantys medikai ar ugniagesiai gali sugaišti brangaus laiko ieškodami nelaimės vietos. Kita neretai pasitaikanti problema – netikslius duomenis pateikę asmenys rizikuoja netekti svarbių išmokų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto pratęsti kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų mokėjimą nevertinant žmonių turto.  Ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja Svetlana Kulpina sako, kad iki 2023-2024 metų šildymo sezono pradžios norima patęsti tvarką, kai nevertinamas žmonių, gaunančių paramą, turtas.   „Dabar žmonių, kurie kreipiasi piniginės pramos, socialinės pašalpos ir kompensacijų už būsto šildymą, turtas nevertinamas.

Nuo karo Ukrainoje pabėgę ir mūsų šalyje įsikūrę žmonės, kuriems suteiktas laikinosios apsaugos statusas, jau gali kreiptis į deklaruotos ar gyvenamosios vietos savivaldybes dėl vienkartinės išmokos įsikurti ir mėnesinės kompensacijos vaiko iki 6 metų ugdymui, rašoma SADM pranešime spaudai.  „Jau pirmosiomis dienomis karo pabėgėliai sulaukia paramos: neturintys kur apsistoti – aprūpinami būstu, taip pat maisto produktais, higienos priemonėmis, jiems teikiama psichologinė pagalba.

Vyriausybė pristatė kovos su infliacija priemonių planą, kurį sudaro keli blokai. Pirma, bus įšaldomos elektros ir dujų kainos gyventojams ir verslui. Antra, didinamos labiausiai pažeidžiamų gyventojų pajamos. Trečia, stiprinama energetinė nepriklausomybė. Tačiau ekonomistai pastebi, kad įšaldydama elektros ir dujų kainas valstybė finansuoja ne tik tuos, kam padėti reikia, bet visus gyventojus, tad šovinius galime iššaudyti per anksti.

Penktadienį buvo pristatytos Vyriausybės siūlomos priemonės, kurios turėtų padidinti gyventojų pajamas ir taip ištverti gerokai išaugusias kainas. Siūloma, kad nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis būtų 46 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didėtų iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos siektų 147 eurus. Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet didėtų 15 proc., palyginti su pernai.

Tarp Vyriausybės siūlomų antiinfliacinių priemonių numatyta didinti pensijas,  kompensacijas ir kitas socialines išmokas mažiausiai uždirbantiems žmonėms, taip pat didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).  Tai paaiškėjo po valdančiosios koalicijos atstovų pasitarimo su premjere ir keliais ministrais ketvirtadienį Seime.  BNS žiniomis, kompensuoti gyventojams ir verslui išaugusias energetikos, maisto ir kitas kainas iš valstybės biudžeto  planuojama skirti apie 1 mlrd.

Vyriausybė baigia rengti planą, kaip padės gyventojams pakelti infliacijos naštą. Premjerė užsimena, kad didesnių pašalpų gali sulaukti tie, kurių pajamos mažiausios, taip pat ribos dujų ir elektros kainų augimą. Prezidentas Gitanas Nausėda priekaištauja, kad valdantieji planą rengia per lėtai.

Rusijai užpuolus Ukrainą į Lietuvą atvyko tūkstančiai nuo žūties bėgančių ukrainiečių. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, jiems bus suteikiama laikinoji apsauga. Tai statusas, kuris paprastai suteikiamas metams ir gali būti pratęsiamas dar metams. Tačiau tokį statusą įgiję žmonės Lietuvoje galėjo gauti tik socialines pašalpas ir kompensacijas už šilumą ar vandenį, jeigu yra neturtingi, bet daugiau nieko.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pasiūlymas dėl papildomų išmokų karo pabėgėlius iš Ukrainos priimantiems žmonėms bus pateiktas netrukus. „Mes ketiname pasiūlyti artimiausiomis dienomis – šiandien arba pirmadienį – papildomas išmokas tiems Lietuvos gyventojams, kurie sutinka priimti žmones į savo namus tam, kad padidėtų apgyvendinimo vietų pasiūla nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms“, – penktadienį žurnalistams sakė ministrė. Ji taip pat teigė, kad 3,3 mln.

Šiandien greitu metu Seimas turėtų priimti labai svarbų socialinės paramos ukrainiečiams paketą  – jame ir nustatytos konkrečios išmokos ukrainiečiams, kurių yra apie dvidešimt. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ išguldė konkrečiai, kokios išmokos laukia prieglobstį Lietuvoje gavusių ukrainiečių. Pasak jo, šiuo paketu siekiama nediskriminuoti atvykstančių ukrainiečių.

Kovą apie 200 tūkstančių gavėjų sulauks vienišo asmens išmokos. Ją gaus visi Lietuvoje gyvenantys vieniši žmonės sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir neįgalieji, negaunantys našlių pensijos. Pirmosios išmokos kartu su susidariusia nepriemoka pasieks gavėjus paskutinę kovo savaitę. „Prasidėjus šio mėnesio pensijų mokėjimui, sulaukiame ir gyventojų klausimų dėl vienišo asmens išmokos.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo skirti vienkartines išmokas iš užsienio atvykstantiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir įmonėms, kurios įdarbins Lietuvoje trūkstamų profesijų atstovus. Tokias Užimtumo įstatymo pataisas artimiausiu metu svarstys Vyriausybė, jos įsigaliotų pritarus Seimui.  Parama persikelti į Lietuvą galės pasinaudoti ir seniau išvykę emigrantai – Lietuvos piliečiai – bei nuo karo bėgantys ukrainiečiai.

Reguliarus finansinės paramos teikimas mažas pajamas gaunančioms motinoms gali turėti didžiulį poveikį jų kūdikių smegenų veiklai, teigiama naujame JAV Nacionalinės mokslų akademijos tyrime.

Žmonės lieja ašaras dėl išaugusių kainų, bet valstybinių institucijų atsovai aiškina, kad nereikėtų dramatizuoti situacijos. „Sodros“ vadovė sako, kad žmonių bankų sąskaitų skaičiai rodo priešingą padėtį nei žmonių kalbos.  Vyriausybė toliau kloja argumentus, kodėl prezidento siūlomų šimto eurų išmokų nereikia. Pernai algos vidutiniškai didėjo šimtu eurų „į rankas“, o skurstantiesiems esą užtenka kompensacijų šildymui. Vien sostinėje jų poreikis išaugo tris kartus.

Jau sausį „Sodra“ išmokėjo padidintas senatvės ir kitas socialinio draudimo pensijas. Vasarį didesnės išmokos pasieks ir išankstinių pensijų gavėjus bei žmones, gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijas. Kai kurie gavėjai vasarį gali sulaukti mažesnių sumų nei sausį – taip yra dėl to, kad padidėjus pensijai, sumažėja mažų pensijų priemoka. Primename, kada ir kokias pensijas bei išmokas mokės „Sodra“ vasario mėnesį.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad praėjusią savaitę paskelbti šalies vadovo pasiūlymai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir išmokėti vienkartines išmokas pažeidžiamoms visuomenės grupėms turi būti įgyvendinti nedelsiant ir taip didintų pasitikėjimą valdžia. „Reikalingos greitos priemonės – čia ir dabar. Nėra ko čia laukti“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė. Pasak jos, pinigų visiems dalinti nereikia, tačiau mažiausiai uždirbančiųjų padėtį gerinti būtina.

Į politinę areną grįžta vienkartinių išmokų koziris. Dabar jį meta prezidentas Gitanas Nausėda. Vyriausybės sprendimą trumpam naikinti PVM centralizuotam šildymui pavadinęs labai kukliu, šalies vadovas siūlo dar vieną idėją irgi atgaline data – išmokėti po šimtą eurų pensininkams ir daugiavaikėms šeimoms. Taip pat – pusšimčiu eurų vėl didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Finansų ministrė atkerta, kad biudžete pinigų papildomoms išmokoms nėra.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad Gitano Nausėdos siūlymas dėl 100 eurų vienkartinių išmokų – per ankstyvas, ji ragina įvertinti, kaip su infliacija sekasi kovoti jau priimtomis priemonėmis.    „Dabartiniame etape tai tiesiog yra per ankstyva, kol mes neturime duomenų, koks yra poveikis.

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų bei mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms pažeidžiamoms visuomenės grupėms, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad sušvelninti kainų šuolį pakanka dabartinių priemonių.

Gerokai išaugus daugelio prekių ir paslaugų kainai, rekordiškai pabrangus šildymui, daugelis gyventojų skaičiuoja kiekvieną eurą, kad sudurtų galą su galu. Tuo metu „Sodra“ turi 1 mlrd. eurų, kurių ne tik neskiria žmonėms, bet už nieko nedarymą su jais moka milijonus eurų. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad Lietuva turi beveik 2,8 mln. gyventojų. Kaip pranešė „Sodra“, nepaisant pandemijos, jos biudžeto rezultatas pernai buvo geriausias per pastaruosius 10 metų.

Piniginę paramą gaunantys Radviliškio rajono gyventojai piktinasi įprastu metu negavę išmokų, kad jos stipriai vėluoja. Po Naujųjų metų jiems išmokos pristatomos per „Lietuvos paštą“. Pasak gyventojų, vėluojanti parama stipriai išderino žmonių gyvenimus, dalis jų esą liko be maisto. Vis dėlto savivaldybė ir už paramos pristatymą grynaisiais pinigais atsakingas „Lietuvos paštas“ pabrėžia, kad parama gyventojus gali pasiekti maždaug dvejų savaičių laikotarpiu, tad ji nevėluoja.

Dėl besitęsiančio snygio, vietomis pustymo ir pūgos, visoje Lietuvoje eismo sąlygos yra sudėtingos, kai kurie keliai nepravažiuojami. Dalis laiškininkų bei kurjerių pas gyventojus vyksta automobiliais, todėl Lietuvos paštas perspėja gyventojus – korespondencija, laiškai bei siuntos gali pasiekti vėliau, rašoma pranešime spaudai. Šiuo metu mokamos ir išmokos, jos irgi gali būti pristatytos vėliau. Situacija sudėtingiausia yra regionuose.

Mėnuo artėja į pabaigą, o dalis pensininkų ir pašalpininkų skundžiasi, kad vis dar negavo pensijų ir išmokų. Štai panevėžietė skundžiasi jau savaitę budinti prie vartelių, bet paštininko su jos pensija taip ir nesulaukianti. Nuo šių metų didžiajai daliai šalies gyventojų pensijas pradėjo nešioti Lietuvos paštas. Jo atstovai teigia, kad pensijas gyventojams pristato pagal su „Sodra“ suderintą grafiką. Esą pagal jį pensijas privalu pristatyti iki mėnesio 26 dienos.

Siaučiant omikron atmainai ir kasdien užsikrėtusiųjų skaičiams pasiekiant naujas aukštumas karantino, kad ir trumpo, galime neišvengti. Karantino atveju darbus privalėję sustabdyti žmonės be išmokų neliks, Seimas pritarė prastovų išmokų skyrimui darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Parlamento nariai vienbalsiai nubalsavo, kad karantino atveju išmokos – būtinos.

Seimas balsuos dėl tvarkos, kaip būtų skiriamos prastovų išmokos darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Už prastovas siūloma mokėti taip pat, kaip ir 2021 metų pradžioje – kas mėnesį, išmokos siektų ne daugiau kaip 1095 eurus – 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), kuris dabar yra 730 eurų. Jei karantinas truktų savaitę, dvi ar tris, proporcingai būtų skaičiuojama ir išmoka.

Seimas balsuos dėl tvarkos, kaip būtų skiriamos prastovų išmokos darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Už prastovas siūloma mokėti taip pat, kaip ir 2021 metų pradžioje – kas mėnesį, išmokos siektų ne daugiau kaip 1095 eurus – 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), kuris dabar yra 730 eurų. Jei karantinas truktų savaitę, dvi ar tris, proporcingai būtų skaičiuojama ir išmoka.

Seimas linkęs pritarti tvarkai, kaip būtų skiriamos prastovų išmokos darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Už prastovas siūloma mokėti taip pat, kaip ir 2021 metų pradžioje – kas mėnesį, išmokos siektų ne daugiau kaip 1095 eurus – 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), kuris dabar yra 730 eurų. Jei karantinas truktų savaitę, dvi ar tris, proporcingai būtų skaičiuojama ir išmoka.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas penktadienį pritarė Vyriausybės siūlymui skirti išmokas dėl prastovų darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Komitetas nesutiko savarankiškai dirbantiems numatyti kiek didesnes išmokas, kaip siūlė socialdemokratai.

Seimas trečiadienį po pateikimo pritarė Užimtumo įstatymo pakeitimams, kuriais ruošiamasi situacijai, jeigu prireiktų įvesti karantiną ir stabdyti verslą bei viešąjį gyvenimą. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, jeigu karantinas būtų įvedamas, jis būtų trumpas, bet griežtas.  Už pateikimą balsavo 100 Seimo narių, o susilaikė 6 parlamentarai. Vyriausybė yra pasiūliusi šį teisės akto pakeitimą svarstyti skubos tvarka, todėl priėmimas numatomas sausio 18 dieną.

Nuo Naujųjų visi vieniši asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, gaus 32 eurų išmoką kas mėnesį. Iki šiol jas gavo tik labiausiai socialiai pažeidžiami šalpos pensijų gavėjai, tie, kurių pensija siekė iki 260 eurų. Senjorai sako, kad dabar, smarkiai augant kainoms, jiems svarbus kiekvienas centas, o skyrybomis užsiimančios kontoros prognozuoja senjorų skyrybų bumą. Tai esą gali įvykti dėl to, kad formaliai išsiskyrę šeimos biudžetą kas mėnesį galės papildyti 64-iais eurais.

Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo Žemės ūkio ministerijai kiek koreguoti tiesioginių išmokų skyrimo 2023-2027 metais tvarką, kad ji būtų palankesnė stambiesiems ūkininkams.  Šešiais balsais prieš vieną – konservatorių Andrių Vyšniauską – trečiadienį komitetas pritarė, kad išmokų lubos siektų 100 tūkst. eurų. Ši riba būtų taikoma išmokoms, skiriamoms tik pagal deklaruotus hektarus. Už hektarą mokama 80 eurų.

Nuo 2022 metų pradžios padidėjo baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės pensijos neįgaliesiems, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. „Šiemet žmonės su negalia sulauks didesnių jiems priklausiančių pensijų, dalis jų gaus ir vienišo asmens išmokas.

Kai kurie po švenčių į darbus grįžtantys tautiečiai atsidūrė ne darbuose, o medikų rankose ar ligoninėse. Dėl čiuožyklomis virtusių gatvių ir šaligatvių žmonės slydo, krito, ir užtvindė ligoninių bei poliklinikų priimamuosius. Šią parą medikai jau vadina rekordine: vien Vilniaus gydytojai per parą sulaukė tris kartus daugiau pagalbos prašymų, nei įprastai. Tad ligoninėse pritrūko ir neštuvų, ribojamos ir planinės operacijos.

Per praėjusius metus Lietuvos gyventojai gavo 12 mln. eurų kompensaciją už įsigytas aplinkai draugiškas transporto priemones. Neišnaudojus visų tam skirtų lėšų paraiškų priėmimas pratęstas pusmečiui. „Vietoje 10 tūkst. taršių automobilių į gatves išriedėjo 18 tūkst. paspirtukų, dviračių, elektromobilių. Gyventojai pasinaudojo 12 mln. eurų paskata“, – teigiama penktadienį paskelbtoje trumpojoje Ingridos Šimonytės Vyriausybės pirmų metų ataskaitoje.

Sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčių ir išmokų tarifai. BNS pristato svarbiausius pokyčius.  Minimali mėnesio alga MMA didėja nuo 642 iki 730 eurų „ant popieriaus“ (nuo 467 iki 534 eurų „į rankas“), jeigu žmogus nekaupia antroje pensijų pakopoje. MMA dydžio pajamas dabar gauna apie 14 proc. dirbančiųjų.

Jau nuo kitos savaitės gyventojai sulauks pirmųjų „Sodros“ pensijų ir išmokų 2022 m. Vienos jų mokamos už einamąjį, o kitos – už praėjusį mėnesį. Gruodį kai kurie gavo dvigubas išmokas, tačiau sausį turės verstis be papildomų pinigų. Be kita ko, nuo sausio 1 d. prasidės naujas ketvirtis, tad kai kuriuos išmokų dydžius „Sodra“ ir perskaičiuos. Kada bus mokamos skirtingos išmokos Gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki 2 metų, gavo dvi vaiko priežiūros išmokas – už lapkritį ir už gruodį.