išmokos

Kitąmet didės ne tik pensijos ir valdininkų algos, bet ir vaiko pinigai. Vaikams vyriausybė planuoja pridėti po pusketvirto euro per mėnesį, o daugiavaikių ir socialiai remtinų šeimų atžaloms – po pusšešto. Opozicija jau priekaištauja, kad tai net rekordiškai kylančių kainų nekompensuos, tad toks sprendimas esą rodo, jog valdantiesiems labiau rūpi neįgalieji ir pensininkai, o vaikus auginančios šeimos esą paliekamos likimo valiai. Tėvai rėžia tiesiai, toks išmokų didinimas – pasityčiojimas.

Siūlymą mokėti vienkartines 100 eurų išmokas pasiskiepijusiems 75-erių ir vyresniems senjorams, dalis į ją pretenduojančiųjų ir ekspertai pasitiko skeptiškai. Visuomenę audrina ir siūlymas, kad valstybė daugiau nefinansuotų COVID-19 testų nevakcinuotiems darbuotojams.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovaujantis Aurelijus Veryga registravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo skirti išmokas ir jaunesniems nei 75 metai gyventojams. Kaip jau skelbta, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo skirti vienkartines 100 eurų išmokas vyresniems nei 75 m. asmenims, jeigu jie jau pasiskiepijo po rugsėjo 1 d. pasiskiepijo arba dar pasiskiepys iki šių metų gruodžio arba kitų metų balandžio.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymo projektą, kuriuo norima įteisinti vienkartinę piniginę išmoką už skiepą nuo COVID-19. Ji būtų išmokėta beveik 300 tūkst. gyventojų.

Prieš kurį laiką Europos Komisija (EK) paskelbė prognozes, kad Lietuvai norint išlaikyti dabartinį dirbančiųjų skaičių,  kuris leistų užtikrinti pakankamas pajamas pensijoms ir kitoms išmokoms, pasiekus 2040 metus, lietuviai turės dirbti iki 72 ar 74 metų.

Lietuvoje daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų ir įmonių turi dirbamos žemės, už kurią jiems, kaip ir kitų ES šalių ūkininkams, kasmet išmokama milijonai eurų išmokų. Netrukus lietuviams bus pradėti mokėti išmokų avansai už šiuos metus. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) oficialiai registravo įsakymo projektą, kaip bus paskirstyti pinigai. Per spalį – lapkritį bus išmokėta 70–85 proc. visos išmokos dydžio avansai. Likusi dalis bus mokama nuo šio gruodžio iki kitų metų birželio pabaigos.

Nuo pandemijos suvaržymų pernai ir šiemet nukentėjusių įmonių bendra skola „Sodrai“ siekia 170 mln. eurų, iš kurių 158 mln. eurų – atidėjimai. „Dėl atidėjimų daugiausia kreipėsi įmonės, dirbančios didmeninės ir mažmeninės prekybos,variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, apdirbamosios gamybos, apgyvendinimo irmaitinimo paslaugų veiklos, transporto ir saugojimo, statybos sektoriuose“, – BNS sakė „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė.

Kai kurių „Sodros“ išmokų dydis yra susietas su anksčiau fiksuotu vidutiniu darbo užmokesčiu. Kadangi jo dydis perskaičiuojamas kiekvieną ketvirtį, atitinkamai keičiami minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai. Dėl vidutinio darbo užmokesčio pasikeitimų kiekvieną ketvirtį perskaičiuojamos minimalios ir maksimalios ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos. Jos aktualios tiems, kurie uždirba mažiausias algas ir sumoka mažiausiai mokesčių.

Nuo karantino suvaržymų nekentėjusiems smulkiesiems verslininkams, dirbantiems su verslo liudijimais, Seimo Ekonomikos komitetas siūlo palengvinti sąlygas gauti paramą, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.   Komitetas trečiadienį pritarė, kad būtų panaikintas Užimtumo įstatymo reikalavimas, kad į subsidiją gali pretenduoti tik tie, kurių veikla nebuvo išregistruota iki karantino paskelbimo.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl naujos tvarkos išmokant vienkartines kompensacijas už servitutus žemės sklypams, kuriuose yra elektros tinklo stulpai, pastotės ir kiti elektros energetikos objektai. Pernai Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, jog dabartinė tvarka prieštarauja Konstitucijai.  Energetikos ministerijos teigimu, kompensacija būtų mokama nepriklausomai nuo to, ar servitutai nustatyti įstatymu, ar sutartimi.

Šių metų vasarą nedarbo išmokų prašė perpus mažiau žmonių nei pernai, o rugpjūtį pirmą kartą šiemet daugiau žmonių buvo atleista nei įdarbinta, praneša „Sodra“.   „Sodros“ direktorės Julitos Varanauskienės teigimu, nedarbo išmokų prašoma rečiau, nes „darbų yra, tik darbuotojų trūksta“.  Pasak jos, vien rugpjūtį „Sodra“ gavo beveik 24 tūkst. prašymų skirti nedarbo išmokas – 41 proc. mažiau nei prieš metus. „Liepą tokių prašymų buvo taip pat kiek daugiau negu 24 tūkst.

 „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė prognozuoja, kad metų pabaigoje fondo pajamos išlaidas viršys 298 mln. eurų, o jo rezerve bus milijardas eurų.   „Tiek įmokų bus daugiau nei išmokų ir jeigu šios lėšos bus nukreiptos į rezervą, jame bus milijardas“,  – BNS sakė J. Varanauskienė.    Šiemet per aštuonis mėnesius „Sodros“ pajamos viršijo ir planą, ir pernykščius rodiklius, o išlaidos – kiek mažesnės už suplanuotas, bet didesnės nei pernai.

Jeigu jums tektų dirbti nuotoliniu būdu ir dėl to patirsite kokių nors išlaidų, tai jas turės kompensuoti darbdavys. Tai numatančias Darbo kodekso pataisas registravo socialdemokratas Linas Jonauskas kartu su frakcijos kolegomis. „Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos.

Antrus metus iš eilės Lietuvos valstybė patiria daugiau išlaidų nei gauna pajamų. Daugelis ekspertų sutaria, kad kasmet susidarantis deficitas ir toliau auganti valstybės skola trumpuoju laikotarpiu nelaikoma didele grėsme. Tačiau ilgesniu laikotarpiu tai gali sukelti rūpesčių, ypač jeigu pritrūktų pinigų užtikrinti svarbiausias valstybės paslaugas, augant kainoms atitinkamai didinti pensijas ir kitas išmokas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seimui rudens sesijoje siūlo svarstyti per 20 teisės aktų projektų. Tarp ministerijos pateiktų projektų yra socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkos keitimas, kuris leistų sparčiau didinti pensijas, rašoma pranešime spaudai. Ministerijos siūlymuose – darbo užmokesčio didinimas, lankstesnės darbo sąlygos auginantiems vaikams, neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos, didesnės išmokos globojamiems vaikams, pokyčiai socialinių paslaugų sistemoje.

Baigiantis vasarai ir prasidedant naujiems mokslo metams, nemažai gyventojų susiduria su trumpalaikiu pinigų stygiumi. Tačiau jau netrukus „Sodra“ pradės mokėti rugsėjo mėnesio išmokas. Kai kurias išmokos mokamos už einamąjį mėnesį, o kai kurios – už praėjusį. Vienus gyventojus pinigai pasiekia mėnesio pradžioje, o kitus – jam baigiantis.

 Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad sprendimo dėl tiesioginių išmokų lubų kol kas nėra, o su Europos Komisija (EK) vyksta konsultacijos. Taip jis antradienį kalbėjo Seimo Kaimo reikalų komitete, pasak kurio narių, pasirodė žinių, jog ministerija kreipėsi į EK dėl tiesioginių išmokų ribojimo.

Pusantro tūkstančio vaikų šiuo metu Lietuvoje laukia, kol bus priimti globai į naują šeimą. Palikti, arba laikinai atimti iš šeimų vaikai užuovėjos ieško naujuose namuose, o ypač vyresni. Tokių dažnai nebiologinės šeimos į savo namus įsileisti nenori. Vyriausybė paskelbė nuo Naujųjų žadanti didinti mėnesines globos išmokas, kurios jau nesikeitė dešimtmečius. Galbūt tai paskatins žmones priimti sprendimą savo šeimoje auginti nelaimėje atsidūrusį vaiką.

Vyriausybė iš rezervo trečiadienį paskirstė dar 42,8 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų skirta prastovose buvusiems darbuotojams ir kitoms su pandemija susijusioms išmokoms .  „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – 42,4 mln. eurų, tai yra įmonių darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos, darbo užmokesčio subsidijoms, darbo paieškos išmokoms ir išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims finansuoti“, – posėdyje sakė finansų viceministras Gediminas Norkūnas. Dar apie 392 tūkst.

Vienas išmokas „Sodra“ moka už einamąjį mėnesį, o kitas – už praėjusį. Vienus gyventojus pinigai pasiekia mėnesio pradžioje, o kitus – jam baigiantis. Kad būtų lengviau suplanuoti būsimas išlaidas, pravartu žinoti, kuriomis dienomis galima tikėtis jums priklausančių pinigų iš „Sodros“, kuri paskelbė rugpjūčio mėnesio išmokų mokėjimo grafiką.

Valdantieji užsimojo keisti vaiko priežiūros išmokų dydžius ir atostogų trukmę. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vyrus nori įpareigoti bent du mėnesius privalomai prižiūrėti vaikus. O jei vyras nepaklustų, pinigų už vaikus grasina nemokėti visai šeimai. Donatas ir Rima augina dvynukus ir dalinasi tėvystės rūpesčius. Kartu tėvai pripažįsta, kad gyventi iš vaiko priežiūros išmokų sudėtinga.

Nemažai jaunų lietuvių ne tik emigruoja į užsienį, bet ir į didžiuosius šalies miestus. Dėl to kai kuriose atokesnėse vietovėse lieka vis mažiau žmonių. Siekiant bent kiek pristabdyti ar pakeisti panašias tendencijas, kaimiškose vietovėse įsikuriančiam veikliam jaunimui siūloma nemenka parama. Iki liepos 30 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) dar galima teikti paraiškas gauti paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Iš viso jai dabar bus skirta beveik 15 mln.

Spartesniam pensijų didinimui ir naujoms išmokoms pinigų bus ieškoma ir valstybės biudžete, ir „Sodros“ rezerve. Jame laikyti pinigų juodai dienai neapsimoka, nes jie nuvertėja. Papildomos valstybės išlaidos jos skolos per daug išauginti neturėtų, nes ekonomika augs sparčiau, dėl to ir mokesčių bus surinkta daugiau. Taip mano finansų ministrė ir Seimo narė, konservatorė Gintarė Skaistė. Netrukus 40 m. gimtadienį švęsianti politikė pripažįsta, kad jos šeima bendro biudžeto neturi.

Darbuotojams, nutarusiems iš darbo išeiti savo noru, jeigu jie į ilgalaikes prastovas išleidžiami dėl darbdavio kaltės, siūloma palikti galiojantį išeitinių išmokų mokėjimą, o tais atvejais, kai prastovos būtų dėl Vyriausybės paskelbtų karantinų, dabar mokamų vieno arba dviejų atlyginimų dydžio kompensacijų nebeliktų.  Tokią Seime Ekonomikos komiteto pirmininko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus registruotą Darbo kodekso pataisą kritikuoja profsąjungos, o remia darbdaviai.

Padidėjęs skurdo rizikos lygis parodo, kad labiausiai skurstančių žmonių padėtis pernai pablogėjo, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. „Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo tarp senjorų, taip pat rizikavo asmenys, kurie vieni augina vaikus, taip pat – bedarbiai. Šis skurdo rizikos lygis išaugo gana reikšmingai, padidėjus skurdo rizikos ribai nuo 379 iki 430 eurų per 2020 metus“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Monika Navickienė.

Gimus kūdikiui, didelė dalis šeimų susiduria su pasikeitusia finansine padėtimi. Tuomet tenka apsispręsti, ar greitai sugrįžti į darbą, nors ir norėtųsi ilgiau pasilikti su vaiku, ar ilgiau auginti vaikelį namuose, tačiau susitaikyti su menkesne šeimos finansine padėtimi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarkos ir jų metu mokamų vaiko priežiūros išmokų dydžių pakeitimus, rašoma SADM pranešime spaudai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymų projektus, kuriais siūloma keisti dabartinę vaiko priežiūros atostogų ir per jas mokamų „Sodros“ išmokų tvarką. Šiuo metu vaiko priežiūros išmokos mokamos už vienerius arba dvejus metus. Ministerijos siūlymu, priėmus įstatymo pataisas, vaiko priežiūros išmokos bus skiriamos vaiko priežiūros atostogų metu, kol vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nepritarė dalies parlamentarų iniciatyvai sudaryti sąlygas proseneliams, turintiems draudžiamųjų pajamų, gauti vaiko priežiūros išmokas.

Įsisiūbavus vasarai atsiranda vis daugiau pagundų ir su jomis susijusių papildomų išlaidų. Gyventojams jas dar didina ir augančios prekių ir paslaugų kainos. Dėl to ne vienam gali neplanuotai pritrūkti pinigų. Kad būtų lengviau suplanuoti būsimas išlaidas, pravartu žinoti, kuriomis dienomis galima tikėtis jums priklausančių pinigų iš „Sodros“, kuri paskelbė liepos mėnesio išmokų mokėjimo grafiką.

Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, pagal kurį šalpos išmoką galės gauti ir tie anksčiau užsienyje gyvenę žmonės, apie kurių užsienyje gaunamas pensijas ir išmokas gauti duomenis nėra galimybės. „Sodra“ susiduria su situacijomis, kai negali paskirti šalpos išmokų dėl to, kad iš užsienio valstybių institucijų neįmanoma gauti informacijos apie konkrečiam asmeniui tose valstybėse paskirtas pensijas ar pensinio pobūdžio išmokas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokie pokyčiai nuo liepos 1 dienos pasieks dirbančiuosius, ieškančius darbo, vienišus senjorus, neįgaliuosius, šeimas su vaikais ir kitus šalies gyventojus.  Kai kuriems gyventojams išmokos padidės arba atsiras naujų, o kitiems, pavyzdžiui, buvusiems prastovose, – pinigų bus mokama mažiau.

Niekam nepatinka mokėti už prekę ar paslaugą, kurios negauni. Tačiau kartais kitos išeities nėra. Ypač, kai mokėti reikia valstybės institucijai, kuri bet kada gali užblokuoti sąskaitą ar pati nuskaičiuoti pinigus. Vis dėlto, kiek tai yra pateisinama ir teisinga? Daugelį metų Lietuvoje galioja gana keistoka ligos draudimo sistema. Darbuotojas nuo pirmos darbo dienos šios rūšies draudimo įmokas moka „Sodrai“. Ji atitinkamą išmoką pradeda mokėti tik nuo trečios ligos dienos.

Kitą savaitę prasideda pradinių klasių mokinių vasaros atostogos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad atostogų metu, kaip įprasta, pradinių klasių mokinių ugdymas vykdomas nebus, todėl vienam iš tėvų nereikės padėti vaikui mokytis nuotoliniu būdu, rašoma pranešime spaudai. Per atostogas nesergančių vaikų priežiūrai nedarbingumo pažymėjimai nėra išduodami ir ligos išmokos nemokamos.

Dėl augančių prekių ir paslaugų kainų, vis laisvesnių karantino suvaržymų daugelis gali atsidurti tokioje situacijoje, kai pinigai baigiasi anksčiau laiko – ypač mėnesio pradžioje. Taigi pravartu žinoti, kuriomis dienomis galima tikėtis pinigų iš „Sodros“. Kada mokės įvairias išmokas Vaiko išlaikymo išmokos bus mokamos nuo birželio 25 d. Jas gauna vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Seimas nesutiko svarstyti pataisų, kuriomis siūlyta per ketverius metus grąžinti gyventojams likusius 90 mln. eurų nekompensuotų per 2009 metų krizę sumažintų įvairių pensijų, kompensacijų, rentų ir kitų išmokų.  Seimas ketvirtadienį nepriėmė svarstyti valstietės Laimos Nagienės teikto projekto: už balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė 29 parlamentarai. Tada 62 balsais prieš 57 iniciatyva iš viso buvo atmesta. L. Nagienė 2022 metais siūlė kompensuoti 10 proc.

Nuo kitų metų sausio į kompensaciją už smurtinius nusikaltimus galės pretenduoti daugiau žmonių, praneša Teisingumo ministerija.  Seimas pritarė ministerijos siūlymui, kad asmenys kompensaciją gautų ir tuomet, kai žala dėl sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų buvo padaryta nuo 2000 metų rugsėjo 26 dienos iki 2005 metų liepos 1 dienos, o galutinis sprendimas byloje priimtas po pastarosios datos.  Iki šiol tokie asmenys žalos kompensavimo negalėjo gauti.

Seimas nusiteikęs leisti palankiau skaičiuoti motinystės ir tėvystės išmokas tėvams, kurių pajamos sumažėjo dėl prastovų per pandemiją.  Taip pat siūloma didesnes išmokas mokėti darbuotojams, dirbusiems kontaktinį darbą ir užsikrėtusiems koronavirusu nuo bendradarbių. Bedarbiams siūloma leisti statusą atnaujinti du kartus per pusmetį.

Seimas priėmė Užimtumo įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms toliau tęsti subsidijų darbo užmokesčiui už prastovose esančius darbuotojus mokėjimo laikotarpį ir taip pat mokėti subsidijas darbdaviams už į darbą sugrįžusius darbuotojus, kurie buvo prastovose. Už tai numatančias naujas nuostatas, kurios įsigalios liepos 1 d., vieningai balsavo 122 Seimo nariai.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Vyriausybės teiktam Vienišo asmens išmokos įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektams. Už juos balsavo 111 parlamentarų, o 1 susilaikė Įstatymų pakeitimais tobulinama vienišų asmenų pajamų apsauga nustatant naują – vienišo asmens – išmoką, jos dydį ir gavimo sąlygas suvienodinant su socialinio draudimo našlių pensija. Vienišo asmens išmoka bus skiriama vienišiems našlių pensijų negaunantiems asmenims.

Seimas ėmėsi siūlymo palankiau skaičiuoti motinystės ir tėvystės išmokas tėvams, kurių pajamos sumažėjo dėl prastovų per pandemiją. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad minėtos išmokos būtų apskaičiuojamos iš laikotarpio, buvusio iki pirmo karantino paskelbimo. Tai galiotų ir visiems dirbantiems savarankiškai, kurių pajamos karantino metu sumažėjo. Parlamentas šią savaitę tokioms pataisoms pritarė po pateikimo, už balsavus 107 Seimo nariams, susilaikius penkiems parlamentarams.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis siūloma palankiau skaičiuoti motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas tėvams, kurių draudžiamosios pajamos sumažėjo dėl prastovų per pandemiją. Pagal teikiamas naujas nuostatas minėtos išmokos būtų apskaičiuojamos iš laikotarpio, buvusio iki pirmo karantino paskelbimo. Tai galiotų ir visiems dirbantiems savarankiškai, kurių pajamos karantino metu sumažėjo.

Seimas sutiko svarstyti valstiečių siūlymą leisti vaiko priežiūros išmoką mokėti ir proseneliams – į ją galėtų pretenduoti tik darbingo amžiaus ir draudžiamųjų pajamų turintys žmonės.  Už, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisą Seimas svarstytų, balsavo 61 parlamentaras, 12 – prieš ir 47 susilaikė. Toliau pataisas Seimas svarstys rudens sesijoje.  Vyriausybės paprašyta pateikti išvadą dėl pataisų.

Antradienį Seime pradedamas svarstyti patobulintas šių metų valstybės biudžeto projektas. Jį reikia patobulinti tam, kad nepritrūktų pinigų pandemijai suvaldyti ir iš jos sėkmingai išeiti. Po pateikimo projektą nagrinės visi Seimo komitetai, vėliau jo svarstymas grįš į posėdžių salę. Projektą pristačiusi finansų ministrė Gintarė Skaistė vylėsi, kad dėl masinės vakcinacijos, šiemet pavyks grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Seimui antradienį pateikiama pelno mokesčio lengvata, leisianti  pernai dėl pandemijos patirtus nuostolius perkelti ne tik į ateinančius metus, bet ir į 2019-uosius ir tokiu būdu 2020 metų nuostoliais susimažintų 2019 metų pelną. Tuo galės pasinaudoti apie 10 tūkst. Lietuvos įmonių – naudos gaus ir stambusis verslas, ir mažosios įmonė, kurioms lengvata leis nebankrutuoti. Skaičiuojama, kad vidutiniškai įmonės galėtų susigrąžinti po 6,6 tūkst. eurų, iš viso 66 mln. eurų.

Nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui iki pirmadienio jau patvirtinta 122,7 mln. eurų paramos. Subsidijoms skirta 86 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 29,4 mln. eurų, turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,01 mln. eurų, o savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 5,25 mln. eurų subsidijų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Daugiausiai subsidijų (31 proc.) skirta prekybos sektoriaus įmonėms, kurioms paskirstyta 26,7 mln. eurų. Antroje vietoje (26 proc.

Pandemijai tęsiantis, tačiau karantino apribojimams laisvėjant Socialinė apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo taiklesnę paramą savarankiškai dirbantiems asmenims, o veiklą išregistravusiems – galimybę gauti darbo paieškos išmoką. Išmokas dirbantiems savarankiškai ir darbo paieškos išmokas siūloma mokėti iki rugsėjo 30 d. Tokiam siūlymui pritarė ministrų kabinetas, rašoma SADM pranešime spaudai.

Gera žinia per pandemiją finansiškai nukentėjusiems ir vaikų susilaukusiems tėvams. Vyriausybė nusprendė motinystės ir vaiko priežiūros išmokas jiems skaičiuoti pagal ankstesnių metų, ikipandeminę, algą.  Užtat ne tokia gera naujiena ekonomistai vadina pakoreguotus šių metų biudžeto skaičius. Valdžia deficitą didina dar labiau nei planavo, ekspertai perspėja, kad tai gresia ekonomikos perkaitimu. Per pandemiją sumažėję atlyginimai naujagimiams būtinų išlaidų anaiptol nesumažino.

Vyriausybė pritarė Vienišų asmenų išmokų įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų projektams. Seimui pritarus, nuo liepos 1 d. Lietuvoje atsiras nauja išmokų rūšis. Vieniši mažiausių pensijų gavėjai galės pretenduoti į papildomus 28 eurus. Nevyriausybinės organizacijos sveikina tokį žingsnį, tačiau įspėja, kad nereikėtų juo apsiriboti. Anksčiau valdžia žadėjo, kad visiems vienišiems asmenims nauja išmoka ir našlių pensija galėtų būti 42 eurai, tačiau tokio dydžio dar teks palaukti.

Vyriausybė penktadienį patikslino pagalbos priemones nuo pandemijos nukentėjusiam verslui ir darbuotojams – siūloma ilgiausiai iki rugsėjo pabaigos tęsti subsidijas už prastovas, tačiau keičiamas jų dydis, be to, vėliausiai iki liepos pabaigos subsidijos bus mokamos ir po prastovų. Įstatymo pakeitimams turės pritarti Seimas. Visoms subsidijoms papildomai reikėtų 67 mln. eurų.