išmokos

Seimas linkęs nuo 2018 metų pakeisti vaiko priežiūros iki dvejų metų išmokų iš „Sodros“ skaičiavimo tvarką bei numatyti ilgesnį ligos pašalpas mokėjimą tiems, kurie slaugys sunkius ligonius. Seimas antradienį 48 balsais už, vieninteliam opozicijos lyderiui Andriui Kubiliui - prieš, o 17-kai susilaikius po svarstymo pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektui, siūlančiam didinti vaiko priežiūros iki dvejų metų išmokas.

Prieš rinkimus politikai darosi vis geresni. Valdžia siūlo, kad išmokas už vaikus nuo septynerių metų gautų ne tik gausios šeimos. Tiesa, papildomi 15 eurų per mėnesį pasiektų tik skurdžiausiai gyvenančiųjų kišenes. Dauguma tėvų kraipo galvas – ar šitaip valdžia skatina gimdyti? Parama esą nė nekvepia, maža to, reikia ir mokėti už gydytojų paslaugas bei ieškotis privataus darželio. Tėvams antrina ir ekonomistai – valdžia eina ne tuo keliu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusitaikė į bedarbių pašalpas – jas siūloma apmokestinti, panašiai kaip ir atlyginimus, kitas pajamas. Ekspertai tokius valdžios užmojus vertina dviprasmiškai – ragina susimąstyti, ar bedarbio pašalpa yra darbo pajamos ar kažkas panašaus į draudimą. Tuo tarpu bedarbiai piktinasi – esą pašalpos ir taip per mažos, o valdžia dar ir paskutinį kailį nori nudirti. Nuo pat ankstaus ryto vilniečiai plūsta į darbo biržą ir pašalpų, ir ieškodami naujo darbo.

Pakalbinta dvynukų mama sako, kad dvynukai ne tik didžiulis džiaugsmas, bet ir nemenkas finansinis iššūkis. Ji tikina, kad papildomos valstybės išmokos šeimoms, susilaukusioms dvynukų, būtų bent simbolinė parama. „Jeigu tau pirmi vaikai yra dvynukai – tai tau dvigubas šokas. Tu nežinai, kas išvis yra vaikas. O čia iškart du. Jei neturi močiučių, pagalbininkų, tai tikrai labai sudėtinga. Tie netgi 150 eurų, tai auklės už tiek nerasi, dvynukų auklę išvis sudėtinga rasti.

Ne paslaptis, kad nueitas ilgas kelias nuo pirminės Darbo kodekso versijos iki dabartinių įstatymų. Vieni siūlymai keitėsi Trišalėje taryboje, kiti Socialinės apsaugos ir darbo komitete, dar kiti – Seime. Verslo atstovai įsitikinę, kad pakeitimai darbo santykių lankstesnių nepadarė. tv3.lt domisi, kokie buvo mokslininkų pateikti siūlymai ir kokie įstatymai pristatyti projekte.

Seimo komitetas nepritarė Valstybės kontrolės siūlymui nustatyti griežtesnę motinystės (tėvystės) išmokų antraisiais vaiko priežiūros metais skyrimo tvarką. Tokį sprendimą parlamentinis komitetas priėmė penktadienį svarstydamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, kuris yra socialinio modelio dalis, pataisas. „Viena ranka sakome, kad yra blogai, o kita ranka vistiek daliname pinigus“, - tokiu komiteto sprendimu piktinosi socialdemokratas Algirdas Sysas.

Kiekvienam Lietuvos piliečiui – po 200 eurų per mėnesį. Skamba kaip lėkšta politinė reklama? Ne, tokios šiuo metu yra Lietuvos galimybės sukurti „bazinių pajamų“ modelį, kuris pakeistų dabar egzistuojančią painią ir brangią socialinės apsaugos sistemą. Gal tai ir nedaug, bet daug geriau, nei turime dabar.

Lietuvos verslo konfederacija nepalaiko siūlymo steigti fondą, iš kurio būtų mokamos išmokos ne dėl savo kaltės atleistiems darbuotojams. Pramonininkai sako, kad toks fondas reikalingas, nes leistų kurti lankstesnę darbo rinką, tačiau jie nesutinka, kad darbdaviai į fondą mokėtų papildomai. Fondo veiklą numatantis įstatymas Seimą jau yra pasiekę, bet parlamentiniai komitetai jo dar nesvarstė.

Lietuvos lenkai žada rojų Lietuvos tėvams. Jie siūlo, kad nuo kitų metų kiekvienas vaikas Lietuvoje gautų po 120 eurų kasmėnesinė išmoką. Tai esą smarkiai padidintų gimstamumą ir paskatintų šeimas auginti daugiau vaikų. Lietuvos lenkai nė neslepia, kad šią idėją jie tiesiog nusikopijavo nuo Lenkijos valdžios. Ir dar nežinia, ar tik šis pasiūlymas netaps kūnu, nes didesne valdžios parama šeimai  prieš rinkimus žavisi nemažai Lietuvos politikų. Jeigu auginate du vaikus.

Kultūros švietimo darbuotojas, muzikantas Gintautas iš Alytaus, prieš keletą metų grįžęs iš Londono, gimtinėje sunkiai rado darbą. Tad vyras per mėnesį gaudavo apie 80 eurų pašalpos iš valstybės. Visgi Gintautas išsiėmė individualios veiklos pažymą, kad dalyvautų valstybiniame projekte mokytojams. Visas pašalpas jam iškart atėmė, nors projekto pinigai ateis tik kovo gale.

Grupė Seimo narių siūlo valstybei plačiau atverti savo iždą, skirstant paramą daugiavaikėms šeimoms. Politikų manymu, šiuo metu per mėnesį vaikui skiriama 28,5 Eur išmoka atrodo juokinga, mat vien tik gimusio vaiko kraitelis kainuoja apie 800 Eur.

Be darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva atleidžiamiems darbuotojams priklausančias išmokas siūloma susieti su jų nepertraukiamu stažu toje darbovietėje, o greitai darbdavių atleidžiami darbuotojai turėtų gauti 6 atlyginimų dydžio kompensaciją.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė gina sprendimą mažinti išmokas pabėgėliams, sakydama, kad tai skatins spartesnę jų integraciją ir užtikrins teisingumą Lietuvos piliečių atžvilgiu.

Į Lietuvą persikelsiantiems pabėgėliams skiriamos išmokos neturėtų būti tokios, kurios skatintų nesiieškoti darbo ir sukurtų prielaidą Lietuvoje kurtis getams, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Tikrai tai nebus didesnės išmokos, nei Lietuvos piliečiams, atvirkščiai - bus gal kiek ir mažesnės.

Mažas pajamas gaunančios šeimos turėtų gauti nebe 45,6 euro mokinio reikmenims įsigyti, o 57 eurus. Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vyriausybės siūlymui antradienį pritarta po pateikimo. Projektą pristatęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius atkreipė dėmesį, kad išmoka mokinio reikmenims įsigyti nekeista nuo 2007 metų. Tuo metu vartojimo prekių ir paslaugų kainos vis kyla.

Tokį siūlymą pateikė parlamentarai, manantys, jog šiuo metu pensinio amžiaus sulaukusiems dvasininkams skiriama 104 eurų per mėnesį dydžio išmoka nėra pakankama.

Seimas atmetė siūlymą triskart didinti šiuo metu pensinio amžiaus sulaukusiems dvasininkams numatytą šalpos išmoką, tačiau šios dėjos autoriai ketina ir toliau kelti šį klausimą, mat, anot jų, tikėjimo kelią pasirinkę asmenys turėtų būti pagerbti bent didesne pensija. Tuo metu sociologas, ekonomistas Romas Lazutka tikina, jog parlamentarų užmojis nėra socialiai teisingas.

Mūsų sveikata bei gyvybė yra patikėta įvairių sričių kvalifikuotiems gydytojams profesionalams, turintiems specialių žinių, taip pat pripažintą teisę šias žinias taikyti praktikoje. Tai turi sukurti pasitikėjimo medikais atmosferą bei saugumo pojūtį, todėl natūralu, kad jiems taikomi itin griežti atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai.

Įvairiose Europos šalyse prieglobsčio siekiantys žmonės gali tikėtis gauti maisto, ar pinigų jį pirkti, pastogę ir medicinos paslaugas, mokymo įstaigą jų vaikams ir galimybę bendrauti su teisininkais savo gimtąja kalba per vertėjus, praneša „Reuters“. Leidinys taip pat pateikia įvairiose šalyse suteikiamų teisių ir naudų sąrašą, kurias pabėgėliai gali gauti be būtiniausių priemonių.

Vyriausybė pasisako prieš siūlymą ilginti našlaičių pensijų mokėjimą besimokantiems. Dabar tokios pensijos yra mokamos ne ilgiau kaip iki 24-erių, o socialdemokratai Edvardas Žakaris ir Valerijus Simulikas yra pateikę pataisą, kad jos būtų mokamos iki 25-erių. Vyriausybės išvadoje sakoma, kad pagal Civilinį kodeksą tėvai, turintys galimybę, besimokančius vaikus privalo išlaikyti, kol jie yra ne vyresni negu 24 metų.

Dėl išmokamų pensijų kompensacijų neturėtų nukentėti pašalpos socialiai remtiniems gyventojams. Seimas antradienį po svarstymo pritarė „darbiečių“ pataisoms, kuriomis jie siūlo grąžinamų per krizę sumažintų pensijų nepriskirti visų šeimos narių gaunamoms pajamoms, į kurias atsižvelgiama, skiriant piniginę paramą.

„Sodra“ šią savaitę pradėjo mokėti trečiąją dalį kompensacijų už krizės metais sumažintas pensijas. Išmokas gaus daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų, iš viso jiems bus išmokėta apie 16,9 mln. eurų. Išmokos iki birželio 26 dienos mokamos tiems, kas pensijas gauna namuose arba pašto skyriuose. Pinigus gaunantiems į sąskaitas banke, jie bus pervedami birželio 15-16 dienomis, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Dvidešimčiai buvusios Vilniaus valdžios politikų ir politinio pasitikėjimo tarnautojų bus išmokėta 43,4 tūkst. eurų išeitinių kompensacijų. Kaip nurodė Vilniaus savivaldybė, didžiausią 4 tūkst. eurų kompensaciją gaus buvęs meras Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) (liberalų) vadovas Artūras Zuokas. Buvusiam administracijos vadovui Valdui Klimantavičiui priskaičiuota 3 tūkst. 750 eurų. 3,3-3,5 tūkst.

 Inga Labutytė-Atkočaitienė, LRT.lt Ūkininkai dažnai kritikuojami dėl dirvos ir vandens taršos. Todėl visoje Europos Sąjungoje bei Lietuvoje išmokomis skatinami ekologiniai ūkiai, kuriuose trąšos nenaudojamos. Šiuo metu Žemės ūkio ministerija būtent ekologiniams galvijininkystės ūkiams ruošia naujas taisykles, kurios, ūkininkų teigimu, gerokai apsunkins ūkininkavimą ir galimybę išlaikyti gyvulius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo keisti vaikus auginantiems ir dirbantiems tėvams išmokų mokėjimo tvarką. SADM yra parengusi Ligos ir motinystės socialinio draudimo pataisas, pagal kurias vaiką iki dvejų metų auginančios mamos ar tėčiai antraisiais metais nebegalėtų tuo pat metu gauti visą 40 proc. dydžio išmoką ir darbo užmokestį, rašo naujienų portalas delfi.lt. Tėvams, pasirinkusiems gauti 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką, tvarka iš esmės nesikeistų.

Šventiniu laikotarpiu ir nuo sausio 1 d. įsivedus eurą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) dirbs įprastai. Tačiau dėl programinės įrangos atnaujinimo dalis paslaugų nebus teikiama arba galimi jų sutrikimai. Visų rūšių pensijos, kompensacijos, pašalpos ir kitos „Sodros“ išmokos, kurios turėjo būti išmokėtos gruodį, daugelį gyventojų jau pasiekė.

Janina Stašauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt   Įvairių socialinių išmokų dydį lemiančios draudžiamosios pajamos kitais metais bus 431 euras arba 1488 litai 16 centų. Būtent 16 centų jos didinamas siekiant suapvalinti išmokas eurais. Tam iš „Sodros“ biudžeto papildomai prireiks 100 tūkst. eurų. Pagal draudžiamąsias pajamas skaičiuojamos pensijos, bedarbio pašalpos, motinystės (tėvystės) išmokų, „Sodros“ ir sveikatos draudimo įmokų „lubos“, ligos ir profesinių ligų pašalpos.

Seimas antradienį patvirtino 2015 metų „Sodros“ biudžetą, kuris į prieškrizinį lygį grąžina ligos ir nedarbo išmokas, o nuo kitų metų liepos valdžia padidins ir pensijas. Už „Sodros“ biudžetą balsavo 74 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Didžioji dalis opozicijos balsavime nedalyvavo. Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas ragindamas parlamentarus palaikyti projektą pabrėžė, kad kitąmet planuojamos didesnės tiek pajamos, tiek išlaidos.

Pareiškėjai, šiais metais deklaravę plotus ir pateikę paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) plotines priemones ir tiesioginėms išmokoms gauti, turėtų atkreipti dėmesį į dokumentų teikimo tvarką ir terminus. Anksčiau reikiamą informaciją ir dokumentus pateikę pareiškėjai gali tikėtis greičiau sulaukti išmokų.

Karo veteranus Lietuvoje pasiekė Rusijos ambasados laiškai, kuriuose skelbiama, kad vadovaujantis šios šalies prezidento Vladimiro Putino įsaku buvusiems „didžiojo tėvynės karo dalyviams“ paskirta pašalpa iki gyvenimo pabaigos. Kaip informuoja „Lietuvos ryto televizija“, laiškus gavę žmonės prašomi kuo greičiau į ambasadą Vilniuje atsiųsti paso kopiją ir duomenis apie sąskaitą. Laiškus apie aprūpinimą iki gyvenimo pabaigos gauna ir nieko bendra su Antruoju pasauliniu karu neturintys asmenys.

 Lietuva paprašė Europos Komisijos (EK) leisti avansines išmokas ūkininkams už 2014 metus padidinti iki 70 proc., sako žemės ūkio ministrė. Dabar jos siekia iki 50 proc. „Mūsų prašymas buvo (Europos Komisijai - BNS), kad avansinius mokėjimus padidinti tiesioginių išmokų. Mes prašome, kad išimtinai mūsų šaliai padidintų iki 70 proc.

Nuo eismo įvykių, kasdien dominuojančių nelaimių suvestinėse, nėra apsaugoti ir patys prabangiausi automobiliai – tai aiškėja iš draudikų pateikto šiais metais didžiausių eismo įvykių žalų penketuko.

Nuo šiol teikiant daugelį elektroninių prašymų pensijoms ir pašalpoms jų papildomai nereikia pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tai bus galima padaryti tiesiog prisijungus prie Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos (EGAS), adresu www.gyventojai.sodra.lt . „Kvalifikuotas parašas daugeliu atvejų nemokamas ir juo aktyviai naudojasi draudėjai. Tačiau tarp gyventojų jis nebuvo labai paplitęs, tad teikiant kai kuriuos prašymus kildavo keblumų.

Pieno gamintojams, kurie 2013–2014 kvotos metais pardavė pieną perdirbti arba tiesiogiai vartoti, numatoma papildomai skirti apie 40,7 mln. litų paramą. Balandžio 17 d. žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna įsakymu Nr. 3D-222 patvirtino šios paramos administravimo taisykles.

2013 m. iš viso buvo pateiktos 151 157 paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti, kuriose deklaruotas 2,8 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų plotas. Pareiškėjams jau išmokėta 1 mlrd. 121 mln. litų tiesioginių išmokų, o tai sudaro 91 proc. šioms išmokoms 2013 m. skirto finansinio voko. Išmokėta bendroji tiesioginių išmokų suma, lyginant ją su praeitais metais tuo pačiu laiku išmokėta suma, yra didesnė daugiau kaip 108 mln. litų.

„Štai litas, kurį turime šiandien kišenėse, - kolegoms iš tribūnos dvidešimtine pamojavo Seimo narys Petras Auštrevičius. - Su Maironiu. Aš įsidedu į kairę kišenę dvidešimt litų ir tikiuosi po aštuonių mėnesių iš dešinės išimti palankiu žmonėms nustatytu kursu eurų atitinkamą sumą“. „Aš tuo tikiu, - sakė liberalas. - Ar reikia tuo spekuliuoti? Žinoma, kad galima. Įsivaizduoju, kad daugelis į populizmą linkusių politikų tai darys.

Šiuo metu Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) moka tiesiogines ir kai kurių su plotu susijusių Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonių išmokas. 2013 metų pareiškėjams jau išmokėta daugiau nei 1 mlrd. Lt tiesioginių ir 237,4 mln. Lt su plotu susijusių išmokų. Paramos gavėjams neretai kyla su šiais mokėjimais susijusių klausimų. Atsakymus į rūpimus klausimus NMA klientai gali sužinoti net nepakilę nuo savo kompiuterio.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei siūlo pritarti socialdemokrato Edvardo Žakario siūlymui, kad kuo daugiau tėvų, slaugančių vaikus invalidus, gautų šalpos kompensacijas, tačiau tų pakeitimų nesiūlo Seimui svarstyti – esą jas priėmus, reikėtų rasti 1 mln. litų, o tokių lėšų nėra. Vyriausybė trečiadienį pasitarime spręs, ar pritarti ministerijos siūlymui dėl Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pakeitimų ir rekomenduoti jų priėmimą atidėti.

Dėl Lietuvoje nustatyto afrikinio kiaulių maro Vyriausybei nutarus išnaikinti 90 proc. šalyje gyvenančių šernų, Aplinkos ministerija siūlo Vyriausybei patvirtinti kompensacijų už sumedžiotus šernus tvarką. Pagal ją nušauti šernai būtų pradėti skaičiuoti jau dabar, o kompensacijos už juos pradedamos mokėti nuo liepos. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis BNS sakė, kad tai numatantį nutarimą Vyriausybė svarstys pasitarime trečiadienį.

Jungtinės Karalystės parlamentas svarsto imigracijos reformą, kuria būtų siekiama mažinti atvykstančiųjų skaičių ir riboti išmokas bei viešąsias paslaugas neteisėtai gyvenantiems. Dėl reformos principų parlamentarai sutaria, tačiau įvairios parlamentarų grupės siūlo prieštaringų pataisų, kurios, pasak premjero, gali užvilkinti priėmimą.

 Lietuvos gyventojai mieliau renkasi draudimo išmoką, negu remonto darbus ar pagalbą likviduojant padarinius. Septyni iš dešimties draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ apklausos dalyvių pažymėjo, kad nutikus nelaimei jie pageidauja draudimo išmokos, ne meistrų paslaugų. „Žiemos metu žmonės, ypač patyrę nedidelius įvykius, pageidauja draudimo išmokos, o remonto darbus atideda, kol atšils orai“, - pasakoja „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.

Naujų prašymų dėl alimentų mokėjimo 2013-aisiais sulaukta mažiausiai per pastaruosius penkerius metus – iš viso 4039. 2008 metais, kai tik Vaikų išlaikymo fondas (VIF) pradėjo savo veiklą, buvo gauta 17 970 prašymų, tad padėtis, panašu, krypsta į gerąją pusę. Staigus sumažėjimas – logiškas VIF direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, Aušra Bulotienė balsas.

Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino 117 mln. litų papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, kurios ūkininkams turėtų būti pradėtos mokėti per mėnesį. Pasak žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, nacionalinės išmokos siekia 169 mln. litų, tačiau pritaikius vadinamąją moduliaciją, ūkininkus pasieks kiek mažiau - 117 mln. litų. „Nutarimo projekte nustatoma skaičiuotina suma prieš mažinimą yra 169 mln. litų, o maksimali mokėtina suma neviršytų 117 mln.

Remiantis šių metų sausio 20 d. duomenimis, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos jau išmokėjo daugiau kaip 884 mln. litų tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Tai sudaro 72 procentus visoms 2013 m. paraiškoms skirtos sumos. Avansinės išmokos buvo pradėtos mokėti praėjusių metų spalio mėn. viduryje.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius neneigia, kad jeigu Lietuva 2015 metais įsives eurą, kainos gali padidėti. „Taip, be abejo, atsitiks ir Lietuvoje. Šitas padidėjimas yra būtent dėl euro įvedimo ir dėl kainų apvalinimo. Su kainomis, įvedant eurą, vyksta labai įdomus dalykas.

Karolis Birgilas Kiti metai bus vadinami Arklio metais. Tačiau Didžiosios Britanijos ir Vokietijos dešinieji mielu noru fejerverkus į dangų šautų Zuikio metų garbei. Bulgarija ir Rumunija į Europos Sąjungą (ES) įstojo per priešpaskutinį plėtros etapą 2007 metais. Tačiau dar ne visos durys joms yra atviros. 2004-aisiais į ES įstojusioms Baltijos šalims ir Lenkijai migracijos apribojimai nebuvo taikomi, taigi mūsų tautiečiai ir lenkai plūstelėjo į Didžiąją Britaniją.

Ar po dvidešimties metų įdirbio ekologinė daržininkystė ir sodininkystė nebus nustumta į nuošalę? Į šį klausimą kol kas negali atsakyti nei ūkininkai, nei žemės ūkio politikos strategai. Vida Tavorienė VL žurnalistė Ūkininkus vilioja naujas prekių ženklas „Išskirtinės kokybės produktas“ – auginant tokią produkciją galima saikingai naudoti chemiją ir mineralines trąšas, o skiriama parama ne ką mažesnė nei išmokos už ekologinį ūkininkavimą.

Prekybos tinklas „MAXIMA" šeštadienio popietę išplatino pareiškimą, kuriame praneša apie numatomą paramą tragedijoje Rygoje tėvų netekusiems vaikams. Supažindiname su pranešimo turiniu: „Lapkričio 21 d. Rygoje, Priedainės gatvėje įvykusi tragedija nusinešė daugiau kaip 50 gyvybių, beveik dvi dešimtys vaikų neteko savo tėvų. Prekybos tinklas MAXIMA nuoširdžiai užjaučia nelaimės aukų artimuosius ir kartu skausmingai išgyvena šią tragediją.

 Žemės ūkio ministerija rado galimybių perskirstyti asignavimus pagal programas ir papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms šiemet skiriama dar 3,1 mln. litų. „Pernai gruodžio 14 d. pradėjus dirbti mūsų Vyriausybei, vietoje deklaruojamų 117 mln. Lt, reikalingų PNTI, radome 75 mln. Lt. Jau po kelių dienų reikėjo tvirtinti biudžetą. Todėl perskirsčius kai kuriuos resursus, buvo patvirtinta ir galutinė 106 mln.