investicijos

2,0 proc. – tiek per antrąjį ketvirtį, palygti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo Lietuvos ekonomika. Nors tai yra didesnis augimo tempas nei praėjusiais metais, kuomet ekonomika vidutiniškai augo 1,6 proc.

Vis dažnėjančios teroro atakos tapo rimtu iššūkiu ir didžiule grėsmei pasaulinei ekonomikai, pabrėžta Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių finansų vadovų susitikime. Besitęsiantys teroristiniai išpuoliai ne tik pakenkia nukentėjusių šalių vidaus ekonomikai, tačiau it banga nuvilnija ir per kitų šalių ekonomikas. Ekonomistai mano, kad itin reikšmingi išpuoliai Vokietijoje, mat ši šalis – svarbi Lietuvos eksporto partnerė.

Pramonininkai pasigenda atsakymų, kaip naujoji Nacionalinė energetikos strategija (NES) gali prisidėti pritraukiant investicijas, didinant Lietuvos konkurencingumą ir užtikrinant ne tik pramonės, bet visos šalies ekonomikos plėtrą. Energetikos ministras sutinka, kad Lietuvoje našta pramonei, palyginus su kitomis ES valstybėmis, yra žymiai didesnė. Tai neabejotinai mažina ir šalies konkurencingumą.

Nors yra kalbama, kad greitas maistas – nesveika, lietuvių tai nesustabdo. Restoranų pardavimai auga, tad verslininkai kuria naujas plėtros strategijas. Pasirodo, lietuviai dažniausi šių restoranų lankytojai Baltijos šalyse. Tiek „Hesburger“, tiek „McDonald‘s“ skaičiuodami praeitų metų pardavimus išskirią Lietuvą. „Hesburger“ pardavimai pernai Lietuvoje pasiekė 14 mln. eurų, o „McDonald‘s“ – 18 mln. eurų.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, investicijos į ilgalaikį turtą Lietuvoje traukėsi beveik 7 proc. Pagrindinė to priežastis – smarkiai susitraukusios struktūrinės Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos. Tuo tarpu privatus verslas nestokoja optimizmo ir yra nusiteikęs investuoti.

Statistikos departamentas pagerino Lietuvos ūkio plėtros rodiklį – pagal antrąjį įvertį, Lietuvos ūkis pirmąjį šių metų ketvirtį augo 2,5 proc. Taigi Lietuva išsiveržė į Baltijos šalių lyderius. Pagrindiniu ekonomikos varikliu išliko namų ūkių vartojimas, o dėl žemos palyginamosios bazės sparčiai kilo prekių ir paslaugų eksportas. Dėl naujo ES investicijų laikotarpio kritusios investicijos ir prastėjančios įmonių vadovų nuotaikos šalies augimo per daug nesustabdė.

Norėdami išjudinti euro zonos ekonomiką iš letargo, Europos centrinio banko vadovai nutarė dar labiau išplėsti pinigų politikos apimtis, superkant įmonių obligacijas. ECB jau pelnė „mago“ statusą, eilinį kartą ištraukdami kiškį iš tuščios skrybėlės. Po tokio ECB sprendimo, pirminės euro zonos rinkos kaista nuo naujų platinimų – didieji regiono verslai pradėjo skolintis vis daugiau pinigų, rinkose išleisdami skolos popierius.

Šylant orams jau pradedamos planuoti atostogos prie jūros. Pasak NT ekspertų, vis dažniau žmonės susidomi antrų namų įsigijimu ne tik dėl galimybės patogiai laiką praleisti prie jūros, bet ir galimybėmis vėliau būstą išnuomoti.

Ekspertai nevienareikšmiškai vertina politikų susitarimą įvesti „Sodros“ įmokų lubas. Nors sutariama, kad jos yra būtinos, tačiau pabrėžiama, kad tai turėtų būti daroma kartu su kitomis reformomis, nes priešingu atveju socialinė sistema išliktų netvari. Be to, tikimasi, kad lubų įvedimas padės į šalį pritraukti daugiau investicijų.

Šalies informacinių technologijų sektorius dažnai linksniuojamas kaip nuolat augantis, pritraukiantis užsienio investicijas, nešantis naudą ne tik jame dirbantiems, bet ir valstybei. Tačiau IT sprendimų bendrovės „Sekasoft“ direktorius Vytautas Vaškevičius teigia, kad nauda būtų kur kas didesnė, jei šalies IT resursai būtų nukreipiami kiek kita linkme, nei dabar – link gamybos.

Nepaisant didelio likvidumo ir žemų palūkanų normų, investicijų atsigavimas po pastarosios krizės Europos Sąjungoje išlieka per lėtas. Tai gali turėti neigiamų pasekmių konkurencingumui, potencialiam ekonomikos augimui ir darbo rinkai. Europos Komisija suteikdama paskolas ir garantijas siekia mažinti investicijų deficitą. Šiuo finansavimu galės pasinaudoti ir inovatyvios įmonės Lietuvoje.

Nėra galutinai aišku, kada JAV ir Europos Sąjunga baigs derybas dėl transatlantinė prekybos ir investicijų sutarties (TTIP), tačiau neatmetama, kad tai įvyks dar šiemet, sako už prekybą atsakinga Europos Komisijos narė Cecilia Malmstrom (Sesilija Malmstriom). „Nėra galutinio termino, nes susitarimas turi būti baigtas tuomet, kai abi pusės mano, kad jis yra pakankamai geras.

Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) lėšomis naudojasi 25 iš 28 ES valstybių. Nors kalbama apie verslų plėtrą Lietuvoje, tačiau atsiduriame tarp 3 valstybių, kurios nesinaudoja galimybe tiek valstybinių projektų, tiek verslų finansuoti EFSI lėšomis. Šiuos pastebėjimus pateikė Europos Parlamento narys Antanas Guoga. Anot jo, sudėtinga iš 300 mlrd. eurų paimti nulį, tačiau mes tai sugebėjome. „Čia grynai Ūkio ministerija kalta, kad jie šita veikla neužsiėmė.

Nepavykus OPEC ir ne OPEC šalims susitarti dėl naftos gavybos įšaldymo sausio mėnesio lygyje, naftos kaina pradėjo ristis žemyn. Tokios žinios lietuviams turėtų būti malonios, tačiau ekonomistų nuomone, džiaugtis gali tekti ne ilgai. Dėl mažėjančių investicijų į naftos gavybą, smarkiai kritusių naujų gręžinių skaičiaus – ilguoju laikotarpiu kaina turėtų augti, mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Šiandien, balandžio 18 d., pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo vertinimą, kaip mato jos darbą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į opias Lietuvos verslo aplinkos ir konkurencingumo problemas, kurios iki šiol nėra išspręstos. „Dar 2015 m. pradžioje pagal ekonomikos augimo tempą Lietuva dar buvo ES valstybių trejetuke, bet metams einant į pabaigą, dalį pozicijų praradome.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK)  kas pusmetį atlieka 83 didžiausių Lietuvos turizmo sektoriui priskiriamų įmonių ir organizacijų vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – turizmo lūkesčių indeksą (TLI), kuris prognozuoja Lietuvos turizmo sektoriaus tendencijas ateinančiam pusmečiui. 2016 m. I pusmečio TLI yra aukščiausias per pastaruosius dvejus metus ir rodo Lietuvos turizmo sektoriaus gyvybingumą ir optimistinį nusiteikimą.

Prieškrizines aukštumas beveik pasiekę pelnai, augantys atlyginimai ir vidaus vartojimas bei pozityvus situacijos pagrindinėse eksporto rinkose vertinimas skatina Lietuvos įmones optimistiškai vertinti ekonominės plėtros perspektyvas. Tai nulemia mažėjančias taupymo ir didėjančias investicijų apimtis, leidžiančias prognozuoti ir augsiantį mūsų šalies įmonių konkurencingumą.

Vokietijos kapitalo bendrovė „Rhenus Svoris“ kartu su pagrindine investuotoja Norvegijos kompanija „Baltic Sea Property AS“ Vilniuje pradeda statyti modernų 10 mln. eurų vertės logistikos kompleksą. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, dalyvaudamas logistikos centro statybų pradžios ceremonijoje, pažymėjo, kad Lietuva sulaukia vis daugiau užsienio investicijų, o tai rodo pasitikėjimą šalies ekonomika, kuriamos naujos darbo vietos.

Net kas antras lietuvis sutiktų įsidarbinti lietuviškame startuolyje nepaisant to, kad tik viena iš šimto drąsias ir inovatyvias idėjas vystančių kompanijų sulaukia sėkmės. Tokias įžvalgas pateikia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Dirbti startuolyje (angl.

Šią savaitę finansų rinkų dalyvių žvilgsniai labiausiai krypsta į JAV, kur bus paskelbti naujausi padėtį darbo rinkoje atspindintys rodikliai. Svarbių naujienų investuotojai taip pat sulauks iš Vokietijos ir Kinijos. Darbo vietų skaičius JAV auga greičiau Ketvirtadienį JAV bus paskelbtas kovo mėn. Čikagos pirkimų vadybininkų asociacijos verslo aktyvumo indeksas. Prognozuojama, kad jis augo iki 50,8. Galima palyginti: vasario mėn. indeksas siekė 47,6. Penktadienį laukiama kovo mėn.

Šiandien Europos investicijų fondas (EIF) ir Suomijos „Pahjola“ bankas (OP finansų grupės dalis) pasirašė garantijos suteikimo susitarimą dėl 150 mln. eurų, kuriuos skirs inovatyvaus smulkaus ir vidutinio verslo paskoloms Suomijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje. Šis susitarimas finansuojamas Europos strateginių investicijų fondo (EFSI), kuris įsteigtas įgyvendinant Europos Komisijos „Investicinį planą“ Europai.

Antradienį, baigdamas darbo vizito dalį Honkonge, prieš išvykdamas į Boao, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su „China Merchants Group“ (CMG) valdybos pirmininku Li Dzian Hongu. „Lietuva ir Kinija turi daug galimybių gerinti dvišalius ekonominius ir prekybos santykius, todėl praėjusio mano vizito Kinijoje 2015 metų lapkritį metu pasirašyti susitarimai tarp CMG ir Lietuvos įmonių yra dar vienas žingsnis siekiant sustiprinti strateginę partnerystę“, – sakė Lietuvos premjeras.

Seimas pradeda svarstyti įstatymų pataisas, kuriomis siekiama sustiprinti kredito unijų finansinę padėtį, paskatinti jų veiklos konsolidavimąsi, taip pat griežiau reglamentuoti investicijas vertybinių popierių rinkoje. Parlamentarai antradienį po pateikimo priėmė svarstyti ir Biudžeto ir finansų komiteto, ir „darbiečių“ Raimundo Markausko, Sergejaus Ursulo ir Dariaus Ulicko parengtas alternatyvias Centrinės kredito unijos bei Kredito unijų įstatymų pataisas.

Lietuvos premjeras teigia, kad Honkongas galėtų tapti tiltu Kinijos investicijoms į Lietuvą bei Lietuvos eksportui - į Kiniją. „Honkongas yra teisingai apibūdinamas kaip vieta, kur Rytai susitinka Vakarus.

Seimas pradėjo svarstyti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų koncesijos įstatymą, kuris leistų plėtros ir investicijų reikalaujančių uostų valdymą perleisti privačiam investuotojui. Parlamentarai po pateikimo ketvirtadienį pritarė teisės aktams, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose.

Kasdieniai iššūkiai, su kuriais susiduria neseniai veiklą pradėjęs smulkusis verslas, ir iššūkiai, kuriuos sprendžia jau gerokai didesnį stažą skaičiuojantys verslai, yra gana skirtingi. Tol, kol verslas apsiriboja paprasčiausiu amatu, sukuriančiu kelias darbo vietas šeimos nariams, tol verslininkas susiduria su kur kas mažesniais iššūkiais.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, kad Skandinavijos kapitalo bankai nebenori daugiau investuoti Lietuvoje, nes čia yra maža nuosavybės grąža. Jis perspėja, kad bankams mažinant administravimo išlaidas, krenta jų paslaugų kokybė. „Labai gerai, kad pelnas išlaikytas, bet nuosavybės grąža yra pakankamai žemame lygyje, lyginant su skandinaviškais bankais, tai bankams nėra intereso daugiau investuoti Lietuvoje, nes jie ženkliai daugiau gali uždirbti Skandinavijoje.

Praėjusią savaitę teigiamas nuotaikas finansų rinkose nulėmė geros žinios iš JAV ir investuotojų palankiai įvertintos Kinijos valdžios prognozės dėl 2016 m. ekonomikos augimo. Šią savaitę finansų rinkų dalyviai, ypač euro zonoje, lauks Europos centrinio banko (ECB) tarybos susitikimo, kurio metu bus paskelbti sprendimai dėl palūkanų normų keitimo.

Nors pastaruoju metu pasaulio ekonomikos ateitis darosi vis sunkiau nuspėjama, euro zonos makroekonominiai rodikliai kol kas rodo, kad regiono ekonomika toliau po truputį atsigauna. 2015 m. euro zonos BVP augimo įvertis buvo 1,5 proc. „Euromonitor International“ prognozuoja, kad 2016–2017 m. euro zonos ekonomika augs apie 1,7 proc. Tai sparčiausias metinis augimas nuo 2011 m. Vis dėlto, euro zonos BVP tik dabar baigia pasiekti lygį, stebėtą prieš pasaulinę finansinę krizę.

Nenuspėjama politinė padėtis gali apsunkinti investicijas į Lietuvą skatinančių teisės aktų priėmimą, sako asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Sudėtinga būtų rasti verslininką, kuris negalvotų apie savo įmonės plėtrą – investicijas į naujas technologijas, naujų produktų gamybą bei rinkų paiešką, personalo kompetencijų tobulinimą.

Greičiau, aukščiau, tvirčiau. Šis olimpinis šūkis, kuriuo vadovaujasi viso pasaulio sporto elitas, nėra svetimas ir verslo pasauliui. Ne išimtis ir verslas Lietuvoje. Netgi sakyčiau, kad toks turėtų būti neoficialus verslo žmonių šūkis. Vis aukščiau ir aukščiau kelti kartelę verčia ne vien ant kulnų minantys konkurentai, bet ir pati verslo logika. Ji tarsi įpareigoja įmones planuoti ir siekti dar geresnių rezultatų bei nuolat dairytis naujų augimo galimybių.

Dažnai sulaukiu klausimo, ką reikėtų daryti, kad atlyginimai Lietuvoje būtų tokie kaip Vakarų Europoje. Kai kurios šiame komentare pateikiamos priemonės atlyginimus kilsteltų gana greitai. Vis dėlto, tvarūs sprendimai retai būna greiti sprendimai. Įgyvendinus visas penkias žemiau išvardytas priemones, po 20 metų atlyginimai Lietuvoje nuo vakarietiškų jau skirtųsi ne 4-5 kartus, kaip yra šiandien, o tik 1,25-1,5 karto.

Nuo 2016 metų pradžios finansų rinkose vyravo itin pesimistiškos nuotaikos. Europos akcijos prarado virš 10 proc. savo vertės, o JAV rinka krito beveik 6 proc. Daugumai investuotojų ramybės neduoda klausimas, kiek ši tendencija išsilaikys. Paprastiems gyventojams taip pat svarbu, kaip svyravimai ir panika rinkose paveiks jų asmeninę finansinę situaciją.

Priimta manyti, jog būti skolingam yra blogai, todėl skolos ir paskolos dažniausiai yra vertinamos neigiamai. Tačiau atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją bei Europos centrinio banko politiką ir tikėtiną jos kryptį vidutiniu laikotarpiu, toks vertinimas ne visada teisingas. Įvertinkite, ar turite pinigų skolintis Paradoksali tiesa – norint skolintis, reikia turėti pinigų.

Dažnas svajojame dirbti sau, realizuoti idėjas ir pelningai jas vystyti. Pastaruoju metu vis dažniau girdime žodį – startuolis ir skaitome jų įkūrėjų sėkmės istorijas. Tačiau nuo ko pradėti? Ekspertai teigia, vien idėjos tikrai nepakaks. Startuolis nėra tas pats, kaip tradicinis verslas. Nors nustatyto apibrėžimo nėra, verslo akceleratoriaus „Startup.

Smulkiųjų verslininkų ryžtas investuoti į plėtrą tendencingai auga – net 88 proc. verslo atstovų pasinaudotų išoriniu finansavimu tam, kad plėstų savo veiklą. Tai atskleidė bendrovės „Spinter“ atlikto tyrimo, kurio metu apklausta 300 įmonių vadovų, rezultatai. Šis skaičius praėjusių metų sausį siekė 83 proc., o 2013 m. sudarė 71 proc. Pasak „Invegos“ vadovo Audriaus Zabotkos, artimiausiais metais daugiau lėšų verslininkai turėtų skirti inovacijoms, technologiniam pranašumui užsitikrinti.

Pajūryje ledai traiško Europos Sąjungos milijonus, už kuriuos vos prieš porą metų atlikta Mingės pylimų rekonstrukcija. Pakilus vandens lygiui Minijoje, ledonešis ėmė traiškyti ne tik upėje žiemai paliktus laivus, bet ir pontoninius lieptus ir tiltus. Esą žmonės jau atpratę nuo didelių potvynių ir ledonešių, tad ir nesisaugo. Daugiau nei keturi milijonai litų. Tiek prieš porą metų kainavo Mingės pylimų rekonstrukcija.

Nors eksportui ir investavimui Rusijos rinka nebėra patraukli, lietuviams vis platėja kelias į Baltarusiją. Lietuva pagal tiesiogines investicijas į Baltarusijos rinką užima 4 vietą, o tarp ES šalių 1 vietą. Neatsiliekame ir žemės ūkio bei maisto produktų eksporto pasiekimuose. Bendram eksporto i Baltarusiją rodikliui kritus, šio sektoriaus eksporto vertė palyginus 2014 ir 2015 metų 11 mėnesių laikotarpį išaugo beveik du kartus: nuo 180 mln. iki maždaug 350 mln. eurų vertės.

 Pasaulinėje įmonių įsigijimų ir susijungimų rinkoje susidarė palankios sąlygos perspektyvioms pradedančiosioms Lietuvos įmonėms sulaukti savo investuotojo, sako audito, mokesčių ir konsultavimo paslaugų bendrovės „KPMG Baltics“ Įmonių finansų skyriaus vadovas Darius Klimašauskas.

 Susitraukusios eksporto rinkos ir Rusijos ekonominio sąstingio pernai pristabdytas Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas šiemet bus dvigubai didesnis ir kils nuo 1,6 iki 3,2 proc.

Išankstiniais duomenimis, 2015 m. trečiąjį ketvirtį, kaip ir antrąjį, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje augo ir sudarė 247,2 mln. eurų. Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, tai atspindi užsienio investuotojų pasitikėjimą šalies investicine aplinka. „TUI augimą rodo tai, jog per 2015 m. tris pirmuosius ketvirčius jų suma Lietuvoje padidėjo 307 mln. eurų, tai yra 2,4 proc.

Kauno rajone esančių Ežerėlio ir Vilkijos miestelių gyventojai nekantriai laukia permainų – šiuos miestelius Kauno regiono plėtros taryba išskyrė kaip tikslines teritorijas vystymui 2014-2020 m. Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpiu.

Pekino bendrovė „Beijing Energy Investment Holding“, kurios atstovai lankosi Kaune, į kogeneracinę jėgainę Kaune investuotų 300-400 mln. eurų, o miestas neprieštarautų, jeigu jėgainė būtų kūrenama ne anglimi, sako Kauno meras. Dėl investicijų Kauno termofikacijos elektrinės teritorijoje kinai turėtų apsispręsti iki liepos. KTE ir Kinijos investuotojai svarsto statyti iki 350 megavatų elektros galios jėgainę.

Metai netrukus baigsis, tačiau verslas dar aiškiai nežino, nei kokių Europos Sąjungos (ES) priemonių kvietimai bus skelbiami pirmąjį ateinančių metų ketvirtį, nei kiek jiems bus skirta lėšų. Spėliojama, kad Ūkio ir Finansų ministerijos vis dar ginčijasi, kurios ES priemonės bus grąžintinos, kurios – subsidijos, rašo „Verslo žinios“. „Ūkio ministerijai tikrai reikėtų pasitempti.

 Lietuva prarado Europos Sąjungos rinkos dalį, kurią buvo išsikovojusi iki 2013-ųjų metų. Tiesa, pirmąjį šių metų pusmetį investicijų augimas šalyje buvo spartus, tačiau jis gali būti nepakankamas norint šią rinkos dalį vėl padidinti. Nors šiuo metu įmonės ne tik turi daug priežasčių ir realių galimybių investicijoms didinti, visgi „Swedbank“ ekonomistai mato nemažai neapibrėžtumo dėl tolimesnio investicijų augimo.

Norint sėkmingai konkuruoti Europoje, verslui reikia tvirto ekonominio, finansinio ir teisinio pagrindo. Tai turėtų garantuoti Europos Sąjunga, tačiau verslo bendruomenė pagrįstai nerimauja – euro zona vis mikčioja, kol ateina vis kita Graikijos krizė, ekonomikos augimas mažėja, o nedarbas yra pavojingai žemame lygyje. Mus smaugia politikų neapsisprendimas ir jų biurokratiškas mąstymas.

Bono įsigytos socialinio tinklo „Facebook.com“ akcijos pavertė jį turtingiausia pasaulyje pramogų pasaulio žvaigžde ir atnešė jam beveik 1,5 mlrd. JAV dolerių. Grupės U2 lyderis dar 2009 metais už 89,6 mln. JAV dolerių įsigijo 2,3 procentų tinklo akcijų per investicijų grupę „Elevation Partners“, o dabar, anot britų savaitraščio „Sunday Mirror“, jų vertė siekia 1,5 mlrd. JAV dolerių. Taigi, Bono aplenkė grupės „The Beatles“ legendą serą Paulą McCartney, kurio turtas siekia 1,16 mlrd.

Trečiadienį Graikijos Parlamentui turint priimti dar dozę sprendimų, kurie leistų gauti tolesnę paramą iš Europos Sąjungos, Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas „Žinių radijui“ sakė, kad investuotojams nėra didelio skirtumo, ar Graikija liks euro zonoje, ar ne. „Per paskutines dvi savaites finansų rinkos Europoje pajudėjo gerais dešimčia procentų.