investicijos

Dažnai sulaukiu klausimo, ką reikėtų daryti, kad atlyginimai Lietuvoje būtų tokie kaip Vakarų Europoje. Kai kurios šiame komentare pateikiamos priemonės atlyginimus kilsteltų gana greitai. Vis dėlto, tvarūs sprendimai retai būna greiti sprendimai. Įgyvendinus visas penkias žemiau išvardytas priemones, po 20 metų atlyginimai Lietuvoje nuo vakarietiškų jau skirtųsi ne 4-5 kartus, kaip yra šiandien, o tik 1,25-1,5 karto.

Nuo 2016 metų pradžios finansų rinkose vyravo itin pesimistiškos nuotaikos. Europos akcijos prarado virš 10 proc. savo vertės, o JAV rinka krito beveik 6 proc. Daugumai investuotojų ramybės neduoda klausimas, kiek ši tendencija išsilaikys. Paprastiems gyventojams taip pat svarbu, kaip svyravimai ir panika rinkose paveiks jų asmeninę finansinę situaciją.

Priimta manyti, jog būti skolingam yra blogai, todėl skolos ir paskolos dažniausiai yra vertinamos neigiamai. Tačiau atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją bei Europos centrinio banko politiką ir tikėtiną jos kryptį vidutiniu laikotarpiu, toks vertinimas ne visada teisingas. Įvertinkite, ar turite pinigų skolintis Paradoksali tiesa – norint skolintis, reikia turėti pinigų.

Dažnas svajojame dirbti sau, realizuoti idėjas ir pelningai jas vystyti. Pastaruoju metu vis dažniau girdime žodį – startuolis ir skaitome jų įkūrėjų sėkmės istorijas. Tačiau nuo ko pradėti? Ekspertai teigia, vien idėjos tikrai nepakaks. Startuolis nėra tas pats, kaip tradicinis verslas. Nors nustatyto apibrėžimo nėra, verslo akceleratoriaus „Startup.

Smulkiųjų verslininkų ryžtas investuoti į plėtrą tendencingai auga – net 88 proc. verslo atstovų pasinaudotų išoriniu finansavimu tam, kad plėstų savo veiklą. Tai atskleidė bendrovės „Spinter“ atlikto tyrimo, kurio metu apklausta 300 įmonių vadovų, rezultatai. Šis skaičius praėjusių metų sausį siekė 83 proc., o 2013 m. sudarė 71 proc. Pasak „Invegos“ vadovo Audriaus Zabotkos, artimiausiais metais daugiau lėšų verslininkai turėtų skirti inovacijoms, technologiniam pranašumui užsitikrinti.

Pajūryje ledai traiško Europos Sąjungos milijonus, už kuriuos vos prieš porą metų atlikta Mingės pylimų rekonstrukcija. Pakilus vandens lygiui Minijoje, ledonešis ėmė traiškyti ne tik upėje žiemai paliktus laivus, bet ir pontoninius lieptus ir tiltus. Esą žmonės jau atpratę nuo didelių potvynių ir ledonešių, tad ir nesisaugo. Daugiau nei keturi milijonai litų. Tiek prieš porą metų kainavo Mingės pylimų rekonstrukcija.

Nors eksportui ir investavimui Rusijos rinka nebėra patraukli, lietuviams vis platėja kelias į Baltarusiją. Lietuva pagal tiesiogines investicijas į Baltarusijos rinką užima 4 vietą, o tarp ES šalių 1 vietą. Neatsiliekame ir žemės ūkio bei maisto produktų eksporto pasiekimuose. Bendram eksporto i Baltarusiją rodikliui kritus, šio sektoriaus eksporto vertė palyginus 2014 ir 2015 metų 11 mėnesių laikotarpį išaugo beveik du kartus: nuo 180 mln. iki maždaug 350 mln. eurų vertės.

 Pasaulinėje įmonių įsigijimų ir susijungimų rinkoje susidarė palankios sąlygos perspektyvioms pradedančiosioms Lietuvos įmonėms sulaukti savo investuotojo, sako audito, mokesčių ir konsultavimo paslaugų bendrovės „KPMG Baltics“ Įmonių finansų skyriaus vadovas Darius Klimašauskas.

 Susitraukusios eksporto rinkos ir Rusijos ekonominio sąstingio pernai pristabdytas Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas šiemet bus dvigubai didesnis ir kils nuo 1,6 iki 3,2 proc.

Išankstiniais duomenimis, 2015 m. trečiąjį ketvirtį, kaip ir antrąjį, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje augo ir sudarė 247,2 mln. eurų. Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, tai atspindi užsienio investuotojų pasitikėjimą šalies investicine aplinka. „TUI augimą rodo tai, jog per 2015 m. tris pirmuosius ketvirčius jų suma Lietuvoje padidėjo 307 mln. eurų, tai yra 2,4 proc.

Kauno rajone esančių Ežerėlio ir Vilkijos miestelių gyventojai nekantriai laukia permainų – šiuos miestelius Kauno regiono plėtros taryba išskyrė kaip tikslines teritorijas vystymui 2014-2020 m. Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpiu.

Pekino bendrovė „Beijing Energy Investment Holding“, kurios atstovai lankosi Kaune, į kogeneracinę jėgainę Kaune investuotų 300-400 mln. eurų, o miestas neprieštarautų, jeigu jėgainė būtų kūrenama ne anglimi, sako Kauno meras. Dėl investicijų Kauno termofikacijos elektrinės teritorijoje kinai turėtų apsispręsti iki liepos. KTE ir Kinijos investuotojai svarsto statyti iki 350 megavatų elektros galios jėgainę.

Metai netrukus baigsis, tačiau verslas dar aiškiai nežino, nei kokių Europos Sąjungos (ES) priemonių kvietimai bus skelbiami pirmąjį ateinančių metų ketvirtį, nei kiek jiems bus skirta lėšų. Spėliojama, kad Ūkio ir Finansų ministerijos vis dar ginčijasi, kurios ES priemonės bus grąžintinos, kurios – subsidijos, rašo „Verslo žinios“. „Ūkio ministerijai tikrai reikėtų pasitempti.

 Lietuva prarado Europos Sąjungos rinkos dalį, kurią buvo išsikovojusi iki 2013-ųjų metų. Tiesa, pirmąjį šių metų pusmetį investicijų augimas šalyje buvo spartus, tačiau jis gali būti nepakankamas norint šią rinkos dalį vėl padidinti. Nors šiuo metu įmonės ne tik turi daug priežasčių ir realių galimybių investicijoms didinti, visgi „Swedbank“ ekonomistai mato nemažai neapibrėžtumo dėl tolimesnio investicijų augimo.

Norint sėkmingai konkuruoti Europoje, verslui reikia tvirto ekonominio, finansinio ir teisinio pagrindo. Tai turėtų garantuoti Europos Sąjunga, tačiau verslo bendruomenė pagrįstai nerimauja – euro zona vis mikčioja, kol ateina vis kita Graikijos krizė, ekonomikos augimas mažėja, o nedarbas yra pavojingai žemame lygyje. Mus smaugia politikų neapsisprendimas ir jų biurokratiškas mąstymas.

Bono įsigytos socialinio tinklo „Facebook.com“ akcijos pavertė jį turtingiausia pasaulyje pramogų pasaulio žvaigžde ir atnešė jam beveik 1,5 mlrd. JAV dolerių. Grupės U2 lyderis dar 2009 metais už 89,6 mln. JAV dolerių įsigijo 2,3 procentų tinklo akcijų per investicijų grupę „Elevation Partners“, o dabar, anot britų savaitraščio „Sunday Mirror“, jų vertė siekia 1,5 mlrd. JAV dolerių. Taigi, Bono aplenkė grupės „The Beatles“ legendą serą Paulą McCartney, kurio turtas siekia 1,16 mlrd.

Trečiadienį Graikijos Parlamentui turint priimti dar dozę sprendimų, kurie leistų gauti tolesnę paramą iš Europos Sąjungos, Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas „Žinių radijui“ sakė, kad investuotojams nėra didelio skirtumo, ar Graikija liks euro zonoje, ar ne. „Per paskutines dvi savaites finansų rinkos Europoje pajudėjo gerais dešimčia procentų.

 Vyriausybės sprendimas padidinti minimalią mėnesio algą (MMA) iki 325 eurų neturėtų padaryti neigiamos įtakos Lietuvos verslui ar užsienio investicijoms, sako premjeras Algirdas Butkevičius. „Aš manau, kad verslas nuo to (MMA didinimo - BNS) nenukentės nei investicijos, nes matome, kad investicijos iš užsienio valstybių Lietuvoje auga“, - interviu Žinių radijui sakė A.Butkevičius. Pasak jo, valstybė ir joje veikiantis verslas turi šiuo metu visas galimybes padidinti MMA.

Įmonės pasinaudojusios rizikos kapitalo investuojamomis Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis iš vietinės reikšmės įmonių tampa europinio lygio bendrovėmis. Kaip prie to prisideda Ūkio ministerija, skirdama ES struktūrinių fondų lėšas, žiūrėkite video reportaže.

 Centrinių bankų vykdoma palūkanų mažinimo politika iki minimumo nukarpė indėlių patrauklumą ir net konservatyvių pažiūrų investuotojus verčia dairytis naujų investavimo formų. Kita vertus, siekiant didesnės grąžos tenka prisiimti ir papildomą riziką.

Investicijos ir draudimas – vienintelė tokio pobūdžio studijų programa Lietuvoje, vykdoma tik Vilniaus kolegijoje. Investicijų ir draudimo studijų programa skirta siekiantiems tapti profesionaliais draudimo specialistais, draudimo žalų ekspertais, draudimo tarpininkais, investicijų konsultantais, vadybininkais, investicijų analitikais, klientų aptarnavimo specialistais tarptautinėse verslo įmonėse ar turintiems tikslą kurti nuosavą verslą.

 Valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklausantis gamtinių dujų skirstomojo tinklo operatorius „Lietuvos dujos“ Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje besikuriančią užsienio gamybos įmonę prie dujų tinklo prijungė triskart greičiau nei įprastai – per tris mėnesius. Dar sparčiau – vos per porą mėnesių įrengta 1,2 kilometro ilgio dujotiekio atšaka Panevėžio LEZ leis pritraukti dar daugiau investuotojų.

Lietuvoje sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos 2014 metų pabaigoje siekė 12 078,34 mln. eurų ir, lyginant 2013 metais, susitraukė 5%. Į užfiksuotą nuosmukį valstybės institucijos sureagavo ataskaitomis apie neva tai paneigiantį investicinių projektų skaičių, o Vyriausybės išplatintame pranešime skelbiama, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie praėjusiais metais sumažėjusias tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje nesanti tiksli.

Baltijos šalys, kaip vienas iš startuolių centrų, įgauna vis didesnį svorį tarptautinėje arenoje. Trečius metus iš eilės organizuojamoje startuolių mugėje „LOGIN Startup Fair“ dalyvavę užsienio investuotojai tris Baltijos seses technologijų progreso spartos atžvilgiu prilygino Niujorkui, o renginyje vykusiame idėjų pristatymo konkurso finale pirmą kartą istorijoje susirungė startuoliai iš visų trijų kaimyninių šalių.

Ūkio ministerijos skirtas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas penkių rizikos kapitalo fondų valdytojai ne tik perka įmonių akcijas, bet ir padeda joms kurti ir įgyvendinti verslo planus, megzti kontaktus, ieškoti investicijų. To rezultatai – už Lietuvos ribų besiplečiantys verslai pritraukiantys užsienio investicijas bei specialistus. Video siužetas apie vieną iš tokių įmonių.

Praėjusiais metais Lietuvai teko mažiausiai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) visame Vidurio ir Rytų Europos regione. Iš viso 2014 metais sulaukėme 163,5 mln. eurų ir, palyginti su 2013 m., sumažėjo 189,8 mln. eurų, arba 2,2 karto. Praėjusiais metais investicijų iš užsienio buvo dar mažiau, nei 2013 metais. Tuomet TUI vienam gyventojui Lietuvoje siekė 180 eurų. Buvome aplenkę lenkus, vengrus, rumunus ir bulgarus.

Pradėsiu nuo to, kad džiaugiuosi, jog ši tema pasirodo viešumoje vis dažniau ir dažniau, o Klaipėdos gyventojai, lyg alkoholikas nuo nesibaigiančių pagirių, kenčiantys miesto gyvenimo nykumą, pradeda suprasti, jog galimai turime šiokią tokią problemėlę ir metas susigriebti.

 Užsienio investicijos Centrinės Rytų Europos regione mažėja jau kelis metus iš eilės. Lietuva regione yra lyderiaujanti šalis, tačiau greitai teks susidurti su rimta konkurencija. “Lietuva pernai pagal 1 mln. gyventojų tenkančias užsienio investicijas pirmavo Centrinėje Rytų Europoje. Pabandėme paskaičiuoti pritrauktas investicijas pagal vertę. Kiekviena įmonė sukuria ne tik darbo vietas, bet kuriasi ir kitos įmonės, kurios aptarnauja tas bendroves.

 Jei politikai iš tiesų norėtų į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio investicijų, daugiau dėmesio skirtų realiai kovai su korupcija, o ne indeksams, kuriuose į šią problemą net neatsižvelgiama. Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas LRT.lt teigia, kad užsieniečiams skaidrumas svetimoje valstybėje yra netgi svarbesnis už šiuo metu plačiai aptarinėjamus darbo santykius. Taip pat mano ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas.

Užsienio investicijos kelia bendrąjį vidaus produktą, padeda kurti darbo vietas, gerina skolinimosi galimybes bei didina pasitikėjimą šalimi, todėl tiesioginės užsienio investicijos (TUI) laikomos vienu svarbiausių valstybės sėkmės rodiklių. Lietuvoje jau porą metų fiksuojant TUI mažėjimą, Norvegijos įmonių investicijos šalyje nuosekliai didėja ir 2014 metais vėl paaugo – sukauptos TUI praėjusiais metais pasiekė 803 mln. eurų.

  6 mln. eurų investicija ir 100 naujų darbo vietų Panevėžio gyventojams – taip vienu sakiniu naujausią veiklos etapą reziumuoja prieš metus įkurtos Panevėžio laisvosios ekonominės zonos valdytojai. Pritrauktas stambus investuotojas pirmąjį statybų etapą beveik 2 hektarų sklype planuoja pradėti šį birželį, o visiškai įsikurti Panevėžyje – per trejus metus. Atšvaitus ir medicinines priemones gaminanti bendrovė „Reflektorius“ naujose, beveik 8 tūkst.

Norint efektyviai ir sėkmingai įgyvendinti regioninę politiką, reikia integruoto požiūrio. Būtina suderinti įvairiuose sektoriuose vykdomas politikas ir jas formuojančių ministerijų veiksmus. Taip pat svarbu suderinti interesų grupių - valdžios, bendruomenės, verslo – veiksmus taip, kad šios grupės, atsižvelgdamos į konkrečių teritorijų poreikius ir galimybes, rastų ir kartu spręstų bendrus uždavinius. Visa tai padeda mažinti regioninius netolygumus.

Praėjusiais metais Lietuvai teko mažiausiai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) visame Vidurio ir Rytų Europos regione. Iš viso 2014 metais sulaukėme 300 mln. eurų investicijų iš užsienio, o tai vienam gyventojui siekė 103 eurus. Pagal šį rodiklį regione tradiciškai pirmavo Estija, kurios vienam gyventojui praėjusiais metais teko 906 eurai TUI. Priešpaskutiniai Europos Sąjungoje Kas svarbu, praėjusiais metais investicijų iš užsienio sulaukėme dar mažiau nei 2013 metais.

 Šiemet pradedama įgyvendinti nauja 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų programa ir joje regionų plėtrai skiriama daugiau nei vienas milijardas eurų – tai pusantro karto daugiau nei 2007–2013 metų finansinės paramos laikotarpiu. Ta proga Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius kovo 31 d. (antradienį) 9 val.

 Pagal Lietuvoje įsikūrusių arba plėtrą vykdžiusių užsienio kompanijų skaičių vienam gyventojui 2014 m. Lietuva tvirtai pirmavo regione, o užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ skaičiavo rekordinius rezultatus – 29 Lietuvoje įsikūrusias užsienio kompanijas, kurios per artimiausius trejus metus sukurs beveik 2 tūkst. naujų darbo vietų. Estijos nacionalinės televizijos ekonomikos laida „Kapital“ domisi, kodėl Lietuva gerokai sėkmingiau pritraukia investicijas nei Estija.

Nepaisant neaiškios geopolitinės padėties ir išaugusių rizikų, dalis šalies bendrovių šiais metais didins investicijas į IT plėtrą. IT paslaugų bendrovės „Baltnetos komunikacijos“ atlikta kasmetinė apklausa parodė, kad beveik trečdalis respondentų 2015 m. planuoja didesnes investicijas į IT, lyginant su praėjusiais metais. Be to, šiemet stebima tendencija, kad mažėja investuojančių į nuosavą kompiuterinę įrangą ir didėja dėmesys debesų kompiuterijos paslaugomis, pranešė bendrovės atstovai.

Neapibrėžtumas eksporto rinkose šiuo metu daro didelę įtaką įmonių plėtros sprendimams. Geopolitinis veiksnys tiek praėjusiais metais, tiek, prognozuojama, ir šiais metais išliks pagrindinis lūkesčių formuotojas. Tikėtina, kad įmonių plėtra išliks paremta organiniu augimu, o didesnius investicinius projektus išvysime tik tuomet, kai bus itin tvirtas jų komercinės sėkmės pagrindimas.

 „Swedbank“ duomenimis, 2014 metais lizingo būdu įsigyjamų specialiosios technikos ir įrangos pardavimai Lietuvoje išaugo 17 procentų. Šį augimą didžiąja dalimi lėmė padidėjusios gamybos bei statybos įrenginių lizingo apimtys. „Specialiosios technikos ir įrenginių lizingo rinka Lietuvoje auga kelis pastaruosius metus. Šalies verslas nuosekliai investuoja į naujus įrengimus bei specialiąją techniką ir taip pamažu didina savo konkurencingumą.

Vilniaus kraštas – didžiausias ir ekonomiškai stipriausias šalies regionas. Tačiau nė viename šalies regione vidiniai išsivystymo netolygumai nėra tokie dideli, kaip Vilniaus apskrityje. Nors sostinė ir iš dalies Elektrėnai sulaukia didelių investicijų, ir ekonomika čia sparčiai vystosi, apskrityje yra kelios teritorijos, kuriose socialiniai ir ekonominiai rodikliai yra prastoki. Viena tokių teritorijų – Švenčionių rajono savivaldybė.

Lietuvos pietryčiuose, ant Ašmenos aukštumos nusidriekęs Šalčininkų kraštas. Čia žmonės gyvena nuo seno – Šalčininkai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėti 1311 metais. Istoriškai susiklostė, kad šiame regione gausiai gyvena tautinės mažumos, vien lenkų tautybės gyventojai čia sudaro daugiau kaip 70 proc. Gausiai tautinių mažumų gyvenamų teritorijų Lietuvoje yra ir daugiau. Tai Švenčionių, Trakų rajonų ir Visagino savivaldybės.

Lietuvai įsivedus eurą ypač laukiami ir su juo susiję teigiami pokyčiai. Įvairūs ekonomistų skaičiavimai žada didėsiančius eksporto mastus į euro zonos šalis ir palankesnę aplinką užsienio investuotojams, pigesnį skolinimąsi Lietuvai ir su tuo susijusias grėsmes – galimai didėsiantį politikų apetitą išlaidauti.

 Lietuvoje ketvirtadienį įvedus bendrą Europos Sąjungos valiutą - eurą - ir šaliai tapus 19-aja euro zonos nare, ekonomistai bei verslininkai tikisi daugiau stabilumo ir pigesnio skolinimosi, tačiau politologai perspėja, kad tai gali paskatinti nepagrįstą valdžios išlaidavimą. Banko „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, didžiausia nauda susijusi su mažesne valstybės skolinimosi kaina.

Likus kelioms dienoms iki euro įvedimo, Lietuvos premjeras tvirtina, kad jo naudą pajus šalies verslas ir gyventojai, be to, tai padės pritraukti daugiau užsienio investicijų. „Manau, kad euro įvedimas teigiamai paveiks verslą, gyventojus ir valstybės finansus. Sumažės palūkanų našta, nebeliks lito ir euro keitimo išlaidų, tai paskatins sparčiau vystytis eksportui, manau, teigiamai atsilieps investicijų plėtrai“, - antradienį interviu LRT radijui sakė Algirdas Butkevičius.

 Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa (KPP) artėja prie pabaigos, tad tiek baigiantiems įgyvendinti investicinius projektus, tiek neseniai sužinojusiems apie skirtą paramą pareiškėjams svarbu tinkamai ir laiku atlikti numatytas investicijas. Siekiant, kad patirtos investicijos būtų kompensuotas, o projektas – pripažintas sėkmingai įgyvendintu, reikėtų nepamiršti esminių įsipareigojimų.

Kas antra Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijas projektų įgyvendinimui gavusi organizacija pritaria, jog ES lėšų panaudojimui turėtų būti taikomi aukštesni skaidrumo standartai, nes jos viešos ir surinktos iš mokesčių mokėtojų. Jų teigimu, labiausiai ES lėšų panaudojimo skaidrumą padėtų skatinti didesnis visuomenės domėjimasis bei pačių organizacijų išsamesnis atsiskaitymas visuomenei už gautas lėšas. Tokias tendencijas atskleidė reprezentatyvi projektų vykdytojų apklausa.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt   Po Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos sankcijų praradimus patyręs mūsų verslas ieško naujų rinkų ir toli nuo Lietuvos, ir kaimynystėje. Baltarusija jau seniai Lietuvai ekonomiškai svarbi, deja, kartu ir politiškai itin problemiška partnerė. Baltarusija – autoritarinė, nelaisva šalis. Jau 20 metų valdančio Aleksandro Lukašenkos režimas apsunkina Baltarusijos dialogą ne tik su Lietuva, bet ir visa ES.

 Praėjus dešimčiai metų nuo mūsų įstojimo į Europos Sąjungą (ES) vis dar dejuojama dėl griežtos ES lėšų panaudojimo kontrolės – su ja susidūręs verslas kartais stebisi mechanizmo sudėtingumu ir šūsnimis ataskaitų. Tačiau biurokratijos ir ataskaitų baimė kartais gali būti nepagrįsta – žinant, ką ir kodėl darai, atsiskaityti prižiūrinčioms institucijoms nėra sudėtinga palyginus su tuo, ką įmonei duoda ES investicijos.

 Premjeras teigia, kad socialinių darbuotojų atlyginimus galima didinti, mažinant valstybės investicija, tačiau ne papildomai skolinantis. Anot Algirdo Butkevičiaus, politinėje taryboje sutarta, kad kartu su Finansų ministerija bus bandoma rasti sutarimą dėl kitų metų biudžeto.

 Verslininkai investuos į darbuotojų lojalumą Daugiau negu du trečdaliai Lietuvos mažųjų ir vidutinių įmonių kitais metais tikisi apyvartos augimo. Tačiau palyginti su 2014 metais, šie lūkesčiai sumažėjo: pernai apyvartos augimo šiais metais tikėjosi 88 proc. įmonių, o šiuo metu augimo kitais metais tikisi 69 proc.