investicijos

 „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė Lietuva turi žemiausią investicijų santykį su BVP, mažiausiai investuoja į efektyvumą, pritraukia mažiausiai tiesioginių investicijų. Lietuva kiek daugiau už Latviją skiria išlaidų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, tačiau pateikia mažiausią patentų skaičių tarp Baltijos šalių. Kas slopina investicijas Lietuvoje ir kaip būtų galima jas paskatinti? Lietuvoje investicijos pernai sudarė 18,3 proc.

,,Vilniaus miestas yra vienas iš pionierių, pradėjusių taikyti viešo ir privataus kapitalo bendradarbiavimo modelius dar 2001 metais”, - ketvirtadienį Vilniuje vykstančioje diskusijoje apie viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą įgyvendinant visuomenei svarbius projektus, sakė sostinės meras Artūras Zuokas.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Jungtinėse Amerikos Valstijose susitiko su šalies prekybos atstovu Michaelu Fromanu, kuriam išdėstė Lietuvos, kaip prekybos partnerės, privalumus. „Džiaugiuosi galimybe su Jumis susitikti ir aptarti mūsų šalių ekonominio bendradarbiavimo perspektyvas“, – sakė premjeras.

 „Tele2“ grupė įgyvendino didžiausią investicinį projektą savo istorijoje ir atnaujino mobiliojo ryšio tinklą visose Baltijos šalyse. Pažangiausio mobiliojo ryšio tinklo Baltijos šalyse sukūrimui įmonių grupė iš viso skyrė 50 mln. EUR (172,64 mln. Lt). Praėjusių metų pabaigoje „Tele2“ užbaigė ryšio tinklo modernizavimą Latvijoje, šį pavasarį – Lietuvoje, o dabar ir Estijoje. „Džiaugiamės, kad 3,3 mln.

Bendrovė „Huawei“ pranešė planuojanti artimiausiais metais 5G mobiliojo ryšio standarto tyrimams skirti 600 mln. JAV dolerių. „Esame vieni iš pasaulyje pirmaujančių informacijos ir ryšio technologijų teikėjų, todėl „Huawei“ ypatingą dėmesį skiria ateities sprendimų kūrimui. Būtent artimiausiais metais koncentruosimės į pasaulinį 5G ryšio tinklą. Šiuo metu suformuota daugiau nei 200 inžinierių komanda tyrimams ir plėtojimui, į kuriuos planuojama iki 2018 m. investuoti mažiausiai 600 mln.

 JAV atlikto tyrimo duomenimis, bitkoinai laikomi didelę grąžą galinčia atnešti investicija. Tikimasi, kad jau dabar didelio investuotojų dėmesio sulaukianti virtualioji valiuta artimiausiu metu investuotojų portfeliuose gali užimti dar daugiau vietos, pastebi bitkoinų keityklos Bitmarket.lt analitikai. Mažesni mokesčiai už pervedimus ir didėjantis bitkoinų sistemos efektyvumas lemia vis didesnį jų populiarumą.

  Šiaulių meras Justinas Sartauskas ketvirtadienį pranešė siūlysiąs miesto savivaldybės tarybai atšaukti sutartį dėl projekto greta karinio oro uosto, iš kurio vykdoma NATO oro policijos misija.   Tai socialdemokratas meras nusprendė po susitikimo su mieste viešėjusiu partijos pirmininku premjeru Algirdu Butkevičiumi. „Kalbėjome su premjeru, kad jis rekomenduoja savivaldybei atšaukti priimtą sprendimą. Grįžtu dabar iš minėjimo ir duosiu komandą parengti sprendimą“, - BNS sakė meras.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Investicijų įstatymo ir Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užkirsti kelią nacionaliniam saugumui kylančioms grėsmėms, susijusioms su investicijomis į strateginę reikšmę turinčius ūkio sektorius.

Šiaulių meras socialdemokratas Justinas Sartauskas sako, kad kol kas nesvarstoma nutraukti investicijų sutartį su įmone, sulaukusia kai kurių politikų įtarimų dėl ryšių su Rusija ir norinčia veikti prie karinio oro uosto, kur dislokuoti NATO sąjungininkų naikintuvai. Jo teigimu, įmonė „Rail Skyway Systems Ltd.“ savivaldybei praėjusią savaitę pervedė 1 mln. litų teritorijos tvarkymo darbams dar iki jos išnuomojimo.

Arnas Mazėtis, LRT radijas, LRT.lt Siekiant paspartinti šalies pramonės plėtrą ir jos konkurencingumą, Lietuva investicijoms 2014–2020 metais numato skirti daugiau nei pusantro milijardo litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir šalies biudžeto lėšų. Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros programoje, kuri bus svarstoma trečiadienį Vyriausybės posėdyje, numatoma gerinti šalies investicinę aplinką, plėtoti laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus.

2015 metais Lietuvai įsivedus eurą, mokesčių pakeitimai, nesusiję su nauja valiuta, bus minimalūs, prognozuoja finansų ministras. Tačiau Rimantas Šadžius kol kas neatskleidžia, kokie mokesčiai gali keistis. „Nuo sausio 1 dienos aš prognozuoju, kad mokestiniai pakeitimai, nesusiję su euro įvedimu, bus tik minimalūs“, - Briuselyje žurnalistams sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Netoli Vilniaus esantis rajonas pagal investicijas tarp Lietuvos rajonų – vienas paskutiniųjų. Vietos valdžia sako, kad pritraukti naujų investicijų ir sukurti darbo vietų sekasi sunkiai, tad tikimasi didesnės vyriausybės paramos. Įsigiję neveikiančią įmonę Šalčininkų rajone naujieji savininkai investavo per 8 milijonus litų. Atnaujintos patalpos, nupirkta moderni įranga, ir pernai pradėtos gaminti vaisių bei daržovių sultys.

Edgaras Savickas, LRT.lt Buvusią „Investuok Lietuvoje“ vadovę Mildą Dargužaitę pakeitęs Arvydas Arnašius sako, kad pats su jokiu politiniu spaudimu nesusiduria. „Reikia susitarti su žmonėmis. Pasakyti savo poziciją, apginti ją yra labai svarbu“, – apie savo darbo stilių kalba jis. Užsienio investicijas skatinančios agentūros vadovui darbo šiuo metu netrūksta. Dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto pasikeitusi geopolitinė padėtis paspartino kai kurių įmonių atsikraustymą į Lietuvą.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nors gerai išnaudojome praeitą ES struktūrinės paramos etapą – technologiškai perginklavome įmones, yra investuota į savivaldybių infrastruktūras, viešųjų erdvių tvarkymą – ateityje gresia nemenkos bėdos. „Tai galima vertinti dvejopai: viena vertus, miestelių veidai susitvarkė, tačiau reikia nepamiršti ir kito aspekto, kuris Lietuvoje yra dažnai nuvertinamas – eksploatacijos“, – portalui LRT.

Lietuvoje svarbu vykdyti struktūrinio nedarbo prevenciją ir vystyti įtraukią darbo rinką, taip šalinant kliūtis ekonomikai augti. Tai dalyvaudama liepos 24-25 d. Madride (Ispanija) vykstančiame antrajame tarptautiniame forume, skirtame užimtumo politikos temai, bei pristatydama Lietuvos patirtį pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Elektros skirstymo bendrovė LESTO, siekdama aukštesnės paslaugų kokybės bei tirdama išmaniojo tinklo galimybes, numato išbandyti kuo daugiau jo elementų. Šiuo metu bendrovė nuotoliniu būdu valdo ir stebi visas savo pagrindines transformatorių pastotes ir beveik pusę vidutinės įtampos skirstomųjų punktų. Tai užtikrina patikimesnį ir kokybiškesnį elektros energijos tiekimą bei tikslesnę ir paprastesnę duomenų apskaitą vartotojams.

Svajonė apie nuosavą būstą daugeliui lietuvių yra tarsi įaugusi į kraują ir asocijuojasi su stabilumu ir gerove ar bent jau patikima ir ilgalaike investicija. Apklausų duomenys rodo, kad 86 proc. gyventojų turi nuosavą būstą arba gyvena kartu su artimaisiais jiems priklausančiame būste, ir beveik pusė jų norėtų jį keisti į naujesnį ar erdvesnį. Būsto kainoms pasiekus šešiaženkles sumas, dažnam didžiausia tikimybė jį įsigyti yra pasiėmus paskolą.

Žinių radijas Siūloma leisti bet kuriai šalies savivaldybei nustatyti vietos turisto rinkliavą. Šiuo metu tai leidžiama tik kurortų ar kurorto statusą turinčioms gyvenamosioms vietovėms. Atitinkamas įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys socialdemokratas Juras Požela.

Didelė pinigų pasiūla kapitalo rinkose lėmė palūkanų normų mažėjimą, todėl apie 10 proc. ribą viršijančias palūkanas šiandien galime tik pasvajoti. Akivaizdu, kad palūkanų normos ir artimiausiu metu išliks mažos ir vers investuotojus permąstyti investavimo strategiją bei pasukti galvą ieškant pelningesnių finansinių priemonių.

Telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ užbaigė sudėtingiausią tinklo modernizavimo projektą savo istorijoje ir iš esmės atnaujino visą techninę ir programinę radijo tinklo įrangą. Pusė tinklo buvo atnaujinta per dvejus pirmuosius projekto metus, kita pusė – per pastaruosius devynis mėnesius, per kuriuos „Omnitel“ į 2G ir 3G tinklų modernizavimą ir 4G ryšio plėtrą investavo 90 mln. litų.

Gyvename technologijų amžiuje – viskas keičiasi tokiu greičiu, kad dar vakar atrodęs stebuklu išmanusis telefonas – šiandien nieko nestebina ir tapo savaime suprantamu dalyku. Apie telefonus pradėta kalbėti ne veltui – dabar nemažos dalies ligų galima išvengti naudojant išmaniųjų telefonų įvairias aplikacijas, pavyzdžiui, išmaniosios ligoninės programėlė saugo visą informaciją apie pacientą, gydytojų išvadas ir rekomendacijas.

Asta Volkovaitė Vandens kainoms smaugiant vartotojus, miesto valdžia demonstruoja rūpestį privačioms įmonėms, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Viena iš didžiausių Šiaulių pramoninio parko investuotojų, su kuria Šiaulių miesto savivaldybė yra pasirašiusi sutartį dėl 15 mln. investicijų, prašo leisti įrengti vandens gręžinį. Nors situaciją žinantys Tarybos nariai ir net vandens tiekėjai šios įmonės prašymą vadina neteisėtu, miesto valdininkai ruošiasi tenkinti įmonės prašymą.

Per pirmąjį šių metų pusmetį į „Maxima LT“ tinklo parduotuvių atnaujinimą Lietuvoje jau investuota 30 mln. litų. Atnaujintos 7 parduotuvės Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Pakruojyje, šiuose miestuose papildomai sukurta ir 80 naujų darbo vietų. Antrąjį šių metų pusmetį „Maxima“ plėtros planuose dar 6 atnaujintos ir 5 naujos parduotuvės bei apie 400 naujų darbo vietų. „Šiais metais, įgyvendinant plėtros planus, mūsų prioritetu išlieka tinklo parduotuvių atnaujinimas.

Pirmieji planai, susiję su 5G mobiliojo ryšio tinklų plėtra, buvo numatyti dar 2013 m. lapkričio mėnesį. Iki 2020 m. Europos Komisija į naujos kartos standarto kūrimą pasiruošusi investuoti ne mažiau nei 700 mln. eurų. Savo ruožtu, privačios kompanijos paišlaidaus dar labiau – bus investuota ne mažiau 3 mlrd. eurų. Tarp tokių kompanijų minimos „Alcatel-Lucent“, „Deutsche Telekom“, „Ericsson“, „Nokia“, „Orange“, „Telecom Italia“, „Telefonica“ ir kt.

Vyriausybė pritarė, kad būtų suteikta valstybės garantija Šiaurės investicijų bankui dėl AB „Klaipėdos nafta“ teikiamos 34,754 mln. eurų (120 mln. litų) paskolos investicijų projektui „Suskystintų gamtinių dujų terminalas“ finansuoti. Paskola teikiama 20 metų, pradedant ją grąžinti po 5 metų. Metinė palūkanų norma – kintama, gegužės 30 d. ji prilygo 1,997 proc.

LRT.lt Žurnalo „Foreign Policy“ pristatytas Danielio Altmano 2014 m. Investicijų pelningumo indeksas rodo, kad Lietuva – palankiausia valstybė investicijoms Baltijos šalyse ir antra pagal prognozuojamą investicijų pelningumą visoje Europoje. Nuo 2013 m. skaičiuojamas D. Altmano Investicijų pelningumo indeksas apima aštuonis faktorius, leidžiančius prognozuoti, kokį pelną gaus užsienio investuotojas per artimiausius penkerius metus.

Praėjusiais metais Europa sulaukė rekordinių investicijų iš užsienio – buvo įvykdyta beveik 4 tūkst. investicijų projektų. Palyginti su 2012 m., bendras tiesioginių užsienio investicijų projektų skaičius buvo 4 proc. didesnis. Daugiausia projektų įgyvendinta Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje, o Baltijos šalys tradiciškai išlieka patrauklios užsienio investuotojams – skirtingai nei dauguma kitų Rytų Europos valstybių.

 Netikėtai gautus 5 tūkst. litų maždaug trečdalis arba 29 proc. respondentų išleistų būsto remontui, maždaug tiek pat apklaustųjų šią pinigų sumą atidėtų pensijai, taupymui ir investavimui, rodo „Aviva Lietuva“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Savo ateities pensijai netikėtai gautą 5 tūkst. litų sumą atidėtų 7 proc. Lietuvos gyventojų, o taupymui ir investavimui minėtą pinigų sumą skirtų 23 proc. apklausos respondentų.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Pavasaris. Ir vėl aktualu kalbėti apie turizmą bei bandyti nuspėti, kiek užsienio atostogautojų pasirinks Lietuvą kaip savo poilsio oazę. Tačiau šiais metais turizmo rinkoje jaučiamas nerimas, mat vos prasidedant sezonui ji laikinai gali likti be finansavimo. Manyti, kad tarp europinių ir šalies biudžeto lėšų galima dėti lygybės ženklą, – klaidinga.

Viešojoje erdvėje euro tematika tampa vis dažnesnė. Vieni bendrąją Europos valiutą liaupsina, kiti jos bijo. Tačiau taip ir lieka neaišku, kaip euras galėtų padėti spręsti jau įsikerojusias šalies problemas – šiuo atveju struktūrinio nedarbo problemą. Kuo toliau, tuo aktualiau tampa kalbėti apie eurą.

Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje Abu Dabyje balandžio 23–24 dienomis įvyko pirmasis Lietuvos ir šios arabų valstybės derybų dėl dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutarties etapas. Lietuvos delegacijai derybose vadovavo Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktorė Sigutė Jakštonytė, JAE – Finansų ministerijos sekretorius Khalidas Ali Al-Bustani.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Kokių problemų gali kelti viena kryptimi keliaujantys pinigų maišai iš Briuselio į Lietuvą? Ko daugiau reikia valstybei, norinčiai pragyvenimo lygiu pasivyti turtingąsias ES šalis? Pagalvokime iš naujo. Plaukiantys pinigai iš Europos širdies, panašu, tvirto ekonominio stuburo kol kas valstybei nekuria. Iki 2013 metų pabaigos Lietuvos panaudotos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos sudarė beveik 16,9 mlrd. litų, arba 72 proc. galimų panaudoti lėšų.

Nuoseklų Lietuvos ekonomikos vystymąsi pastaraisiais metais palaiko vidaus paklausa ir euro narystės lūkesčiai tikintis spartesnio investicijų augimo. Tačiau šalies ekonomikos augimo potencialui rūpesčių kelia stringanti eksporto plėtra, o daugiausiai grėsmių ir neapibrėžtumų teikia Ukrainos ir Rusijos konflikto eiga. Atsižvelgdami į šiandieninius iššūkius, „Danske Bank“ analitikai ankstesnę 3,7 proc. Lietuvos ekonomikos augimo 2014 m. prognozę sumažina iki 3 proc.

Vilnius, kovo 21 d. Šiandien Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų ir Lietuvos integracijos į euro zoną temomis diskutuota Tauragėje. Finansų ministerijos organizuotame verslo ir valdžios atstovų susitikime dalyvavo finansų ministras Rimantas Šadžius, Tauragės rajono meras Pranas Petrošius, aktyvūs regiono verslo ir visuomenės atstovai. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos – svarbus Tauragės regiono plėtros variklis.

Keletą paskutinių metų sėkmingai auganti siuntų pristatymo bendrovė „DPD Lietuva“ toliau plečia veiklą ir pasirašė sutartį su Kauno laisvąja ekonomine zona, kur statys didžiausią ir moderniausią siuntų rūšiavimo terminalą Baltijos šalyse. Investicijos į statybas ir įrangą sieks iki 20 mln. Lt. Planuojama, kad terminalas kitų metų pavasarį jau veiks pilnu pajėgumu.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje išrinkti trys daugiabučiai namai rekordininkai, kuriuose įgyvendinus šilumą taupančias priemones pagal „5 žingsnių šilumos taupymo programą“, itin smarkiai sumažėjo šilumos suvartojimas. Po sąlyginai nedidelių investicijų šių namų gyventojai sulaukė mažesnių sąskaitų už šildymą.

Karolis Birgilas „Gerieji investavimo laikai ateina į pabaigą, toks ir bus šiandieninio pranešimo leitmotyvas“, - „Swedbank“ 2014 I ketvirčio investavimo apžvalgoje sakė investavimo produktų vadovas Marius Ignotas. Jo manymu, akcijos praėjusiais metais nežymiai brango, tačiau šiemet tokios tendencijos nebesulauksime. Optimizmas išlieka, bet rizikos vengiama „Akcijų rinkos šiandien neturi jokio impulso parodyti judėjimą į viršų arba į apačią, skirtingai nuo praėjusių metų.

Pasaulinė inžinerinių projektavimo sistemų lyderė korporacija „Bentley Systems“ Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) diegs naujausią programinę įrangą ir inžinerinio projektavimo technologijas, skirtas profesiniam inžinierių rengimui. Tai suteiks galimybę studentams išmokti dirbti su moderniomis sistemomis ir siekti karjeros šiuolaikinėse kompanijose visame pasaulyje.

Karolis Birgilas Šiuo metu Ukrainoje vykstantys neramumai tik sustiprina neigiamą investuotojų sentimentą visoms besivystančioms rinkoms, kuriose politinės problemos dažniausiai tampa valiutų, obligacijų ir akcijų rinkų nuosmukio priežastimi.

Investuoti lėšas kylant ekonomikai – vienas malonumas. Augimo kreivės leidžia atsainiau mėgautis pelnu kone visur. Tačiau ne veltui sakoma, kad ramūs vandenys gerų jūrininkų neužaugina. Kiekvieną sekundę skaitydami šiuos žodžius – skurstate. Ne, ne dėlto, kad šis tekstas magiškai tirpdo jūsų santaupas. Tuo sėkmingai pasirūpina infliacija. Nors pernai ši siekė vos 1 proc., 80 proc.

Viena didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovių grupė „MG Valda“ ketina įgyvendinti ambicingą planą: šiais metais planuojama 130 mln. litų apyvarta, o įmonės investicijos į nekilnojamojo turto projektus turėtų viršyti 100 mln. litų. „Vien į gyvenamojo būsto plėtros projektus šiemet ketiname investuoti apie 60 mln. litų ir pasiūlyti rinkai 500 naujų butų“, – sakė bendrovių grupės „MG Valda“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė.

„Čili Holdings“ bendra restoranų tinklų Lietuvoje ir Latvijoje apyvarta pernai augo 3 proc. ir pasiekė 113 mln. litų. 2013 metais kompanijai „Čili Holdings“ priklausantys restoranų tinklai Lietuvoje augo 4%. Latvijoje pavyko išlaikyti analogišką apyvartą, kaip ir 2012-aisiais, nepaisant pasiruošimo euro įvedimui ir su tuo susijusių iššūkių. Restoranų tinklas „Čili pica“ Lietuvoje pasiekė 7 proc. didesnę apyvartą nei prieš tai buvusiais metais.

„Startup Highway“ pratęsė partnerystės sutartį su aktyviausiu Lietuvoje veikiančiu rizikos kapitalo fondu „Practica Capital“ ir siūlo iki 750 tūkstančių litų bendrą investiciją technologiniams verslams. „Praeitais metais pradėjome bendradarbiavimą su „Practica Capital“ ir jau kartu esame investavę į kelias įmones.

Įmonei „Intel“ priklausanti rizikos kapitalo įmonė „Intel Capital“ kartu su Lietuvos rizikos kapitalo bendrove „Practica Capital“ investavo į lietuvių sukurtą internetinę skaitmeninių trimačių (3D) modelių prekyvietę „CGTrader“, rašo "Verslo žinios". Kaipteigiama dienraštyje, investicijų suma neatskleidžiama, tik užsimenama, kad lėšos bus panaudotos 3D modelių prekyvietės ir bendruomenės plėtrai bei įmonės pozicijoms 3D spausdinimo rinkoje stiprinti.

Anuomet strategiškai svarbus Šiaurės Lietuvos regionas per dvidešimt nepriklausomybės metų savo reikšmę šalies ekonomikoje prarado. Jei anksčiau aplinkinės savivaldybės buvo tampriai susiję su didžiaisiais miestais – Panevėžiu ir Šiauliais – ir tiekė medžiagas ar darbo jėgą, tai pastaraisiais dešimtmečiais privalo labiau pasikliauti savimi nei dairytis į didmiesčius.

Antradienį Alytaus miesto savivaldybėje apsilankę verslininkai iš Izraelio domėjosi investicijų galimybėmis savivaldybės valdomame miesto pramonės parke. Svečius iš Izraelio priėmė Alytaus miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas. Susitikimo metu svečiams pristatytas Alytaus pramonės parkas, investavimo jame galimybės bei įvairios lengvatos, kurias savivaldybė galėtų taikyti parke vystomam vesrslui.

Liberalas Eligijus Masiulis siūlo priimti Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kurios verslui palengvintų sąlygas investuoti į įsigyjamą turtą – mašinas ir įrenginius, kompiuterinę techniką ir programinę įrangą, o taip pat – krovininius automobilius, priekabas ir autobusus. Šiandien Seime užregistruotas įstatymo projektas numato, kad šiam įsigyjamam turtui apmokestinamas pelnas gali būti sumažintas, jei turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 5 metus.

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ į savo tinklo ir paslaugų tobulinimą šiemet investuos beveik 45 mln. litų. „Bitės“ 3G tinklas metų pabaigoje dengs daugiau nei 90% Lietuvos teritorijos. Lyginant su praėjusiais metais 12 mln. litų išaugusios investicijos užtikrins, kad bendrovės klientai galės naudotis aukščiausios kokybės duomenų perdavimo paslaugomis bet kurioje šalies vietoje.

AB „Hanner“ šiemet Lietuvoje investuos 66 mln. litų – 40 proc. daugiau nei pernai, kai investicijos siekė 47 mln. litų. Užsienio šalyse – Rusijoje, Rumunijoje, Latvijoje – „Hanner“ grupė 2014 m. yra numačiusi investuoti dar 34 mln. litų. Rusijoje planuojama įgyvendinti logistikos parko projektą, Rumunijoje – plėtoti gyvenamųjų namų kvartalą, o Latvijoje – gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatų kompleksą.