ingrida šimonyte

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako nematanti būtinybės atidėti pensijų mokėjimą. "Tai, kad įplaukų terminai yra vėlesni nei išmokų mokėjimo, yra menkiausia problema "Sodrai", ir tikrai nemanau, kad toks sprendimas (10 dienų vėliau mokėti pensijas - ELTA) yra būtinas", - sakė I. Šimonytė ketvirtadienį interviu "Žinių radijui". Finansų ministrė teigė pasiūlymą vėlinti pensijų išmokėjimą išgirdusi iš žiniasklaidos ir leido suprasti vertinanti jį kritiškai.

Premjeras Andrius Kubilius gąsdina, kad šį ketvirtį pagerėję finansiniai šalies rodikliai nereiškia švelnėjančios finansų politikos, o atvirkščiai - yra pretekstas diržus veržtis dar labiau. "Nereikia turėti jokių iliuzijų, kad gyvenimas lengvės. Tai, kad ekonomika nesmunka taip, kaip buvo planuota, tik įrodo, jog einame teisingu keliu", - po Vyriausybės pasitarimo Klaipėdoje sakė A. Kubilius.

21-ųjų Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo Santarvės susitarimo metinių proga - tautos susitarimą paneigiantis susitarimas. Lietuvos valdžia - stebukladarė.

Vyriausybė teigia nepamiršusi atėjus sunkmečiui Lietuvoje žadėto įvesti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime sakė, kad ministerija ruošiasi ir netrukus pateiks įstatymo gaires, o jis galėtų įsigalioti 2011 metais. „Politinio sutarimo tuo klausimu yra mažiau nei reikėtų“, – paklausta apie galimybes NT mokestį įvesti dabar sakė I. Šimonytė.

Kultūros ministerija 2010 metais bus finansiškai pajėgi išlaikyti tik biudžetines įstaigas, nors ir jos varganai gyvens ne tik kitąmet, bet ir 2011 metais. Ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų nenumatyta ir daugeliui svarbių kultūros programų. Trečiadienį Seimo Švietimo, kultūros ir mokslo komitetui pristatant Kultūros ministerijai planuojamus skirti valstybės biudžeto asignavimus teigta, kad iš viso Kultūros ministerijai 2010 m. numatoma skirti 224 mln. 412 tūkst.

Pakelti mokesčiai neturėjo įtakos kritusioms šių metų valstybės biudžeto pajamoms, Seime pristatydama ateinančių metų valstybės biudžeto projektą sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. "Galime ginčytis iki užkimimo, kiek pajamų netekta dėl mokesčių, o ne dėl bendros situacijos. Pajamų netekimą lėmė, kad dingo lėšos, kurios garantavo mokesčių surinkimą. Lietuvoje viskas laikėsi ant vartojimo, kurio dabar nebėra", - atsakydama į parlamentarų klausimus sakė ministrė.

Nors liberalusis koalicijos sparnas nepritaria Vyriausybės teikiamam biudžeto projektui, žada palaikyti bent jau jo pateikimą. Premjeras Andrius Kubilius po susitikimo su koalicijos partneriais pas Seimo vadovę pirmadienį vėl kartojo, kad kitų taupymo rezervų nematantis. „Seime, tikiuosi, sutarsime, kad yra labai aiški riba, kaip Prezidentė įvardijo – raudonoji linija, tai yra 10 proc. nuo BVP konsoliduotas deficito dydis, kurio negalima peržengti.

Antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėje numatytas 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir jį lydinčių dokumentų pateikimas. Šį pagrindinį kitų metų šalies finansinį dokumentą ketina pateikti finansų ministrė Ingrida Šimonytė. 2010 metų biudžeto projekte, kuriam jau yra pritarusi Vyriausybė, planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos be ES paramos sudarys 13 152 mln. litų, arba 1 245,3 mln.

Euras Lietuvoje gali būti įvestas tik po 2013 m., LTV laidoje „Savaitė“ teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Tai priklausys nuo mūsų susitarimo ir pasiryžimo. Ankstesnis laikotarpis nei 2013 m. pareikalautų neproporcingų pastangų“, – įsitikinusi finansų ministrė. Pasak I. Šimonytės, Finansų ministerija tikisi, kad jau 2012 m. valstybės biudžeto deficitas bus mažesnis nei 3 proc. BVP. „Nuo 2013 m. manau, kad bus galima kalbėti apie bet kuriuos metus, kada galėsime įsivesti eurą.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia, kad bankų politika „neabejotinai“ prisideda prie dabartinės ūkio krizės. Esą taip nutiko, nes ekonominio pakilimo metu buvo išvystyta tiesioginė priklausomybė „nuo to, kiek mums skolina bankai, koks yra kredito prieaugis, pinigų srauto paspartėjimas“, LTV laidoje „Savaitė“ teigė I. Šimonytė. „Manyti, kad bankinės sistemos nepalietė pasaulinė finansų krizė, būtų tiesiog naivu.

Valdovų rūmams jau išleisti 220 milijonų litų, tačiau statybos pabaigos vis dar nematyti, lankytojai vidun neįleidžiami, praneša LNK „Žinios“. Skaičiuojama, kad rūmams pabaigti trūksta dar 150 milijonų litų. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia, kad pagal pateiktus tokius poreikius rūmų statybų pabaigti greičiausia nepavyks, nes artimiausiu metu net tokiam garbingam statiniu 150 milijonų litų nėra.

Anot Vyriausybės vadovo, didžiausią problemą kelia nuo 2006 m. išaugusios motinystės išmokos, senatvės pensijos, pervedimai į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, atlyginimai mokytojams, šalpos išmokos ir darbo užmokestis viešajame sektoriuje. A. Kubiliaus teigimu, į 2006 m. lygmenį kol kas pavyko sugrąžinti tik viešojo sektoriaus atlyginimus. "Turėsime ieškoti pakankamai nelengvų sisteminių sprendimų, kurie leistų pasiekti, kad 2011-aisiais liktume ne su 10 proc.

Vyriausybei pirmadienio pasitarime nepavyko susitarti dėl 2010 m. valstybės biudžeto. Planams 10 proc. mažinti darbo užmokestį viešajame sektoriuje pasipriešino kai kurie ministrai. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tikisi, kad sutarimas bus pasiektas iki trečiadienį vyksiančio Vyriausybės posėdžio, kuriame Ministrų Kabinetas balsuos dėl ateinančių metų valstybės biudžeto projekto.

Lietuva nesurenka biudžeto pajamų, todėl yra priversta toliau bristi į skolų liūną. Didėjant valstybės skolai dar sparčiau kyla jos administravimo kaina, nes skolinamasi labai brangiai. Mokesčių mokėtojai vien palūkanoms už skolas sumokėti turės atiduoti beveik 2 mlrd. litų. Lietuvos premjeras Andrius Kubilius prasitarė, kad kitąmet valstybės skolos administravimas kainuos 800 mln. litų daugiau nei šiais metais.

Planuojamas kuklesnis kitų metų valstybės biudžetas skaudžiai atsilieps ir viešojo sektoriaus darbuotojams. Vyriausybė ketina vidutiniškai 10 proc. mažinti darbo užmokesčio fondo lėšas. Vakar paaiškėjo, kad kitų metų valstybės biudžeto išlaidas siūloma mažinti ir karpant darbo užmokesčio fondo lėšas. Dėl to dar kartą smuks valstybiniame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimai, grės etatų mažinimas. Vidaus reikalų sistemos pareigūnai, gydytojai, mokytojai nusivylę tokiais Vyriausybės planais.

Premjeras Andrius Kubilius ketvirtadienį viešai pasidžiaugė, kad Lietuvos skolinimosi galimybės tarptautinėse rinkose pagerėjo. Tuo tarpu finansų analitikai perspėja: reikia liautis skolintis, kol dar nevėlu. O gal jau ir vėlu? Keistas požiūris Vakar Lietuvos visuomenė spėliojo: pasiekė A. Kubilius cinizmo viršūnę ar dar ne. Vakar, duodamas interviu radijui, ministras pirmininkas, kurio vadovaujama Vyriausybė pasiskolino jau apie 7 mlrd.

Lietuvos sėkmingai išplatina obligacijų emisija rodo, kad investuotojai tiki Vyriausybės ekonomine politika, sakė Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė. "Šios emisijos sėkmė rodo, kad investuotojai pasitiki ir remia Vyriausybės fiskalinės konsolidacijos politiką ir priemones, kurių buvo imtasi ir kurių dabar imamasi", - penktadienyje elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime sakė I. Šimonytė. ELTA primena, kad Lietuva tarptautinėse rinkose išplatino obligacijų už bendrą 1,5 mlrd.

Lietuvos Vyriausybės išplatintos 1,5 mlrd. JAV dolerių obligacijų emisijos metinė palūkanų norma sieks 6,75 proc. „Sėkminga obligacijų emisija rodo, kad investuotojai pasitiki ir remia Vyriausybės vykdomą fiskalinę politiką ir konsolidacijos priemones, kurių jau buvo imtasi ir kurių turėsime imtis ateityje“, – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Penkerių metų trukmės obligacijų išleidimo kaina lygi 99,744 proc. jų nominalios vertės, pranešė Finansų ministerija.

Premjero Andriaus Kubiliaus komanda sutrikusi. Perspektyvia laikyta finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kaip ir pats Ministras Pirmininkas, bandydami pateisinti katastrofiškas nesėkmes, tikina tautą, kad „vadovėlių, kaip spręsti šalį užgriuvusias problemas, nėra“. Tačiau kai kurie politikai ragina Vyriausybės narius pirma tuos vadovėlius pavartyti, atnaujinti išblukusias žinias ir tik tada imtis gelbėti ekonomiką. Per pusmetį valstybės skola padidėjo 7 mlrd.

Į kairę ir dešinę bankų dalytomis paskolomis susigundžiusius gyventojus kritikuojantys politikai ir pareigūnai patys neatsispyrė lengviems pinigams. Daugelio jų deklaracijose nurodytos paskolos prilygsta ar net viršija turimo turto vertę. Šios kadencijos Seimo ir Vyriausybės nariai valdo kur kas mažesnius turtus nei jų pirmtakai. Parlamente išretėjo milijonierių gretos, o daugelis politikų ir pareigūnų, neatsižvelgdami į savo turto vertę, iki ausų prasiskolino bankams.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė susitiko su darbinio vizito atvykusiais Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovais. Lietuva, kaip TVF narė, pati kreipėsi į fondą dėl jo atstovų techninio vizito. Šios institucijos specialistai pateiks įžvalgų dėl kitų metų biudžeto konsolidavimo priemonių.  Siekiant išlaikyti viešųjų finansų tvarumą ekonomikos sunkmečiu, kitų metų biudžete planuojamas ženklus viešųjų išlaidų mažinimas.

Nors ministrai išlaidavimu neprilygsta Seimo nariams, akivaizdu, kad ne visi Vyriausybės nariai linkę taupyti reprezentacijai skirtas lėšas. Už jas net pirktos dovanos pavaldiniams. Didžiausia išimtis - nuo pat pirmos dienos poste iki šiol nė lito neišleidusi Ingrida Šimonytė. Ministrai kas mėnesį reprezentacijai gauna po 2,3 tūkst. litų. Dažniausiai iš tų pinigų perkami suvenyrai ar dovanos į Lietuvą atvykstantiems aukštiems svečiams, apmokamos jų vaišių sąskaitos.

Šiandien vyriausybės vadovas su darbdavių atstovais aptarė galimybes dėl Nacionalinio susitarimo.  Darbo pietų metu Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius susitiko su Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentu Bronislovu Lubiu, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos vadovu Rimantu Stankevičiumi ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generaliniu direktoriumi Danu Arlausku.

Mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą prižiūrinčios Valstybės kontrolės keliasdešimt darbuotojų įkurdinti prestižiniame "Verslo trikampyje" sostinės centre. Net sunkmečiu iš patalpų kraustytis neplanuojama. Viliamasi, kad verslininkai sumažins nuomos kainą. Du Valstybės kontrolės audito departamentai į Goštauto gatvėje stovintį "BPT Verslo centrą" įsikraustė 2007 metų pabaigoje.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius šiandien surengė pasitarimą dėl Lietuvos dalyvavimo pasaulinėje parodoje „Ekspo 2010“ Kinijoje. Pasitarime dalyvavo finansų ministrė Ingrida Šimonytė, ūkio ministras Dainius Kreivys, Lietuvos dalyvavimą parodoje organizuojančios Aplinkos ministerijos specialistai. Sprendimą dalyvauti parodoje „Ekspo 2010“, vyksiančioje Šanchajuje, Lietuvos Vyriausybė priėmė 2006 m. rudenį.

Šių metų biudžeto deficitas sieks ne mažiau kaip 8 proc., teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Tuo tarpu 2010-ųjų deficito prognozuoti ministrė nesiryžta, bet sako, kad jeigu norime stoti į euro zoną, būtina jį sumažinti žemiau 3 proc. ribos. Pasak I. Šimonytės, ketvirtadienį prasidėsiančios Seimo rudens sesijos pagrindiniai klausimai bus susiję su biudžetu ir socialiniais sprendimais.

Lietuvos bankas ir Vyriausybė ir toliau teigia, kad litas devalvuotas nebus. Tačiau dėl visa ko šios dvi institucijos nusprendė pasilikti galimybę litą devalvuoti be Seimo žinios: kad visuomenė apie tai nesužinotų pernelyg anksti. Seimas nori dalyvauti Vyriausybė rytoj ketina nepritarti Lito patikimumo įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma į nacionalinės valiutos devalvavimo procesą įtraukti ir Seimą.

Didieji bankai, visų pirma švediškieji, verslui kreditus dalija vangiai, nedalyvauja Vyriausybės verslo kreditavimo programoje, nenori prisiimti ir minimalios rizikos, o Lietuvoje uždirbtą kapitalą kreipia į savo tėvynę. Tik lietuviškieji ir keli užsienio bankai dalija mikrokreditus, kurių pusę palūkanų dydžio dengia valstybė.

Finansų ministerija pasirašė sutartį su Europos Tarybos vystymo banku (ETVB) dėl ilgalaikės 130 mln. eurų (~450 mln. litų) paskolos Lietuvai, kuria bus bendrafinansuojamos valstybės investicijos į socialinės infrastruktūros plėtros projektus. Lietuva minėtą paskolą ETVB turės grąžinti per 15 metų. Ji bus teikiama dalimis, kiekvieną kartą bankas nustatys konkrečią palūkanų normą. Šiais metais planuojama skolintis apie 30 mln. eurų (103,5 mln. litų), už šią sumą mokant 4,7 proc. palūkanų.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė trečiadienį susitiko su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) techninės pagalbos misijos atstovais, kurių paprašyta pateikti ekspertinius pasiūlymus dėl efektyvesnio mokesčių administravimo. „Siekiant sumažinti šešėlinės ekonomikos daromą neigiamą įtaką biudžeto pajamoms ir  pagerinti mokesčių surinkimą, Lietuva galės pasinaudoti TVF ekspertų vertinimais ir įžvalgomis.

Smulkiesiems verslininkams vėl pažerta pažadų – esą vėluojančios ES lėšos bankus pasieks jau rugsėjį. Tačiau verslininkai atsargiai vertina paramą ir sako, kad nuo bankų iškeltų sąlygų priklausys, ar įmonės galės pasinaudoti teikiamais kreditais. Trečiadienį ūkio ministras Dainius Kreivys ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė susitiko su Europos investicijų fondo (EIF) vadovu Richardu Pelly. Jis pažadėjo, kad 579 mln. eurų, t. y. maždaug 2 mlrd.

Kasmet valstybės skolos auga, didėja išlaidos jų tvarkymui, o bendrasis vidaus produktas (BVP) traukiasi. Lietuva bankrutuoja? Dažniausiai, pristatant valstybės finansų rodiklius, skola vertinama santykyje su BVP. Bet skolą palyginus su valstybės pajamomis, vaizdas susidaro kur kas liūdnesnis. Pirmąjį šių metų pusmetį valstybės pajamos su Europos Sąjungos (ES) lėšomis sudarė apie 10,5 mlrd. litų, išlaidos – apie 12,5 mlrd. litų, centrinės valdžios skola – beveik 21 mlrd. litų.

Penktadienį popiet Vyriausybėje įvyko Krizių valdymo komiteto posėdis, tačiau ar priimti kokie nors sprendimai dėl prie Nigerijos pagrobtų penkių Lietuvos jūrininkų išvadavimo, kol kas neaišku. Penktadienį Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymu buvo sušauktas Krizių valdymo komiteto posėdis.

Finansų ministerija neprognozuoja, kad kitąmet biudžeto pajamos atsigaus, o tai reiškia, kad dar labiau teks veržtis diržus. Tokias perspektyvas atskleidžia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. "Makroekonominiai rodikliai nebus tokie dramatiški, kokie šiais metais, bet jie bus vis dar neigiami daugelyje pozicijų. Tai reiškia, kad net nuo šių metų pakankamai pajamų plano mes matysime dar mažėjimą.

Darbo užmokesčio fondas mažės dar artimiausius kelerius metus, taigi nuo jo tiesiogiai priklausančio "Sodros" biudžeto padėtis neturi prielaidų gerėti, teigia šiuo metu atostogaujantį Premjerą pavaduojanti finansų ministrė Ingrida Šimonytė. "Aš tikrai nesu naivi ir nematau vilčių, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sugalvotų kažkokį stebuklingą būdą ir "Sodros" biudžetą eliminuotų.

AB "Limarko laivininkystės kompanijos" duomenimis, pirmadienį prie Nigerijos krantų užpulto kompanijai priklausančio laivo "Saturnas" įkaitais paimti penki įgulos nariai yra sveiki. Kompanija ir toliau deda visas pastangas kuo greičiau saugiai išlaisvinti įkaitais paimtus jūrininkus. Įkaitais paimtų kompanijos darbuotojų artimųjų prašymu asmenų duomenys neskelbiami.

Nigerio deltos išlaisvinimo judėjimas atsiribojo nuo Lietuvos laivo užpuolimo prie Nigerijos krantų. Pirmadienį prie Nigerijos krantų užpultas AB "Limarko laivininkystės kompanijai" priklausantis laivas "Saturnas", įkaitais paimti penki įgulos nariai. Aiškinamasi, kur jie yra. Tačiau Nigerio deltos išlaisvinimo judėjimo atstovas Džomas Gbomas (Jomo Gbomo) tinklalapiui NEXT nusiųstame elektroniniame laiške teigia, kad ši grupuotė neturi nieko bendro su šiuo užpuolimu.

Toji šaka yra verslas. Kuo daugiau įmonių aprobos savo veiklą ar net bankrutuos krizės metais, tuo mažiau mokesčių jos sumokės valstybei, tuo daugiau žmonių neteks pajamų. Ne tik dirbantys verslo bendrovėse, bet ir biudžetinių įstaigų darbuotojai. Mažės pinigų net valdžiai išlaikyti ir darbo užmokesčiui.

Finansų ministerija (FM) parengė preliminarų kitų metų valstybės biudžeto projektą. Pagal jį gyvensime kukliau nei šiemet ir vėl skolon, nes numatomas deficitas turėtų siekti beveik 6 mlrd. litų. FM jau pradėjo sukti galvą dėl kitų metų valstybės biudžeto. Pirminiame 2010 metų valstybės biudžeto projekte numatoma, kad pajamos kartu su Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis turėtų siekti apie 20,4 mlrd. litų, o išlaidos - 26,3 mlrd. litų.

Pirmadienį prie Nigerijos krantų užpultas laivas, įkaitais paimti penki įgulos nariai. Jų buvimo vieta aiškinamasi. Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, buvo užpultas AB "Limarko laivininkystės kompanijai" priklausantis laivas "Saturnas", plaukęs su Lietuvos vėliava. Ginkluotų užpuolikų įkaitais paimti penki Lietuvos piliečiai greitaeige valtimi buvo išgabenti nežinoma kryptimi.

Užsienio reikalų ministerijai artėja sunkūs laikai. Teigiama, kad jos finansavimas praėjusiais metais buvo didžiausias per nepriklausomybės atgavimo laikotarpį. Tai yra 245 milijonai litų. Po šiais metais darytų apkarpymų liko 185 milijonai. Kitais metais diržas turės būti suveržtas iki 110 milijonų litų. Užsienio reikalų ministerija apie Lietuvos ambasadų uždarymą užsienio šalyse kol kas nekalba, tačiau finansų ministerijos nurodymas karpyti išlaidas smogs per gyvybiškai svarbias vietas.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė įsitikinusi, kad ekonominį nuosmukį patirianti Lietuva negali sekti didžiųjų valstybių pavyzdžiu ir skatindama vartojimą bandyti švelninti sunkmetį. Dėl per mažo mūsų šalies potencialo negalime pasinaudoti ir barono Miunhauzeno triuku - patys ištraukti save iš krizės duobės. I.Šimonytės nuomone, skaudžiausius krizės smūgius turėtume pajusti šiemet.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, kurio vadovaujamai ministerijai pavesta panaikinti apskričių viršininkų administracijas, kategoriškai neigia kalbas, kad panaikinus šias administracijas gyventojams reikalingos paslaugos bus atitolintos nuo žmonių. Jis stebisi, kad tokias nepagrįstas kalbas skleidžia iš esmės administracijų likviduotojais paskirti administratoriai.

„Kai kas konstatavo, kad tas dugnas jau yra pasiektas. Bet kuriuo atveju, šiais metais nuosmukis tikrai bus pats didžiausias ir kitais metais jau turėtume matyti pozityvesnius BVP rezultatus“, – trečiadienį interviu Lietuvos radijui sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Tačiau tai nereiškia, kad biudžetinė padėtis bus geresnė“, – pabrėžė ji.

Atostogų rūpesčiais gyvenantys politikai šią vasarą žada ilsėtis gana kukliai. Ne tik prie miesto vairo stoję, bet ir į Seimą išrinkti panevėžiečiai nesusiviliojo kelionių agentūrų siūlomomis egzotiškomis kelionėmis. Solidarizavęsi su darbo dar nepraradusia tautos dalimi politikai atostogaus prie Lietuvos ežerų ar kaimyninės Latvijos ramiame pajūryje. Toliausiai išvykti ketina jau kitą savaitę miesto reikalus vicemerei Zitai Kukuraitienei patikėsiantis meras Povilas Vadopolas.

Lietuvos Vyriausybės žingsniai mažinant šalies biudžetą turėtų padėti atkurti makroekonominę pusiausvyrą ir sutvarkyti valstybės finansus, teigia Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Choakinas Almunija (Joaquin Almunia). Ch. Almunija teigiamai įvertino ketvirtadienį antrą kartą šiemet sumažintą Lietuvos biudžetą. "Sveikinu Lietuvą priėmus šių metų biudžeto pataisas, kuriomis, prastėjant ekonominėms sąlygoms, bus apribotas biudžeto deficito augimas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pateikė Seimui tvirtinti naująją Vyriausybę. Valstybės vadovė tai padarė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir atsižvelgdama į Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus teikimą.

Seimas linkęs pritarti tikslinamo Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisoms, kuriomis planuojamos 2009 metų nacionalinio biudžeto pajamos mažinamos nuo 22 mlrd. 879 mln. 810 tūkst. litų iki 20 mlrd. 814 mln. 654 tūkst. litų. Po antrojo patikslinto biudžeto svarstymo Seimas nusprendė, kad dėl jo patvirtinimo bus balsuojama ketvirtadienį - artimiausiame Seimo posėdyje.

Išliekant paralyžuotai bankų skolinimo politikai ir smunkant Lietuvos eksporto paklausai, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet gali mažėti nuo 15 iki 20 proc., interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė laikinoji finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Joks verslas negali imti paskolų siūlomomis palūkanomis“, – kalbėjo ji.