ingrida šimonyte

Seimo socialdemokratų partijos frakcija nepritars Vyriausybės siūlymui atidėti visų statutinių pareigūnų pensijų dydžio atkūrimą. Pasak socialdemokratų, šiuo pasiūlymu diskriminuojami vienos grupės pensininkai. Nuo pat pirmųjų dienų po nepriklausomybės atkūrimo Valstybės saugumo departamento pareigūnai tarnavo tautai, profesionaliai atliko savo pareigą, todėl, socialdemokratų teigimu, nusipelnė pareigūno pensijos. Šiuo metu statutiniai pareigūnai priversti išeiti į atsargą sulaukę 45-erių.

Vyriausybės pateikto biudžeto projekto ir liūdesį keliančių dokumentų svarstymas panašus į nuobodžiaujančių aktorių vaidinamą pjesę, kurią pastatė netalentingi režisieriai. Kai buvęs Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovas Adolfas Večerskis parodė naujovišką „Žaldokynės“ versiją, daugybė teatralų nepatenkinti niurnėjo dėl modernių eksperimentų ir popso elementų. Į tai režisierius atkirto, kad „Žaldokynė“ yra nacionalinis šou ir turi taikytis prie laikotarpio dvasios.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė nemano, kad padėtis Graikijoje gali tiesiogiai veikti ekonominę situaciją Lietuvoje. „Dėl situacijos Graikijoje tiesiogiai Lietuvos situacija mažai gali blogėti, bet Lietuvos situaciją veikia situacija euro zonoje ir taip pat tarptautinėse finansų rinkose. Kuo ilgiau tęsis sumaištis, kuo ilgiau nebus aišku, kuo viskas baigsis, tuo didesnės yra su tuo susijusios rizikos.

Valstybės pajamos naujame biudžete suplanuotos itin optimistiškai, ignoruojant virš Europos ekonomikos besitelkiančius krizės debesis. Mažai tikėtina, kad mokesčių pavyks surinkti tiek, kiek yra numatyta, rašo „Lietuvos rytas“. Finansų ministerija sako, kad, nepaisant negandų Europoje, Lietuvoje turėtų augti ir vartojimas, ir kainos. Toks optimizmas, pasak analitikų, Lietuvai gali kainuoti šimtus milijonų litų, kuriuos tektų sumokėti už išaugusias paskolų palūkanas.

Vyriausybė toliau ketina griežtinti verslo liudijimų išdavimo tvarką ir leisti jais naudotis užsiimant tik tomis veiklomis, kurios susijusios su galutiniu vartojimu. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, padaryti nežymūs pakeitimai veiklų, galimų pagal verslo liudijimus, sąraše, tačiau esminės siūlymo nuostatos išlieka – didmeninė prekyba pagal verslo liudijimus nebebus galima. „Pats veiklų sąrašas yra keičiamas minimaliai, siaurinamos veikos, susijusios su statybomis ir patalpų nuoma.

Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas dar gali būti įtrauktas į šiuo metu svarstomą 2012 metų valstybės biudžetą. Tam reikia Trišalės tarybos sutarimo, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Antradienį Seime pristatant kitų metų valstybės biudžetą Seimo narė Birutė Vėsaitė pasiteiravo I. Šimonytės dėl galimybės kitiems metams didinti minimalią mėnesinę algą. Seimo narės teigimu, pagal prognozes kitąmet infliacija sieks 4,5 proc., ir tai palies mažiausias pajamas gaunančius žmones.

Seimas nepritarė Vyriausybės siūlymui sumažinti Prezidento valstybinę rentą. Parlamentarai nutarė grąžinti iniciatoriams tobulinti Prezidento valstybinės rentos įstatymo pakeitimo projektą. Už tai balsavo 48 Seimo nariai, už siūlymą jį atmesti buvo 39 politikai. Pagal finansų ministrės Ingridos Šimonytės pateiktą projektą, Prezidento valstybinė renta būtų 40 procentų Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį. Šiuo metu Prezidento renta siekia pusę šalies vadovo algos.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad valstybinės įmonės dalį savo metinio pelno turi sumokėti į biudžetą, kadangi nenorint kelti mokesčių ar mažinti išlaidų tai – vienas realiausių būdų mažinti biudžeto deficitą.

Seime finansų ministrė Ingrida Šimonytė pristatė kitų metų valstybės biudžeto projektą, kurio deficitas siekia 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Planuojama, kad 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamos sudarys beveik 21,816 mlrd. litų. Tai 9,6 proc. daugiau nei faktiškai planuota į nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. Europos Sąjungos (ES) ir kitos paramos lėšos biudžetą dar papildys 7,241 mlrd. litų.

Antradienio Seimo plenariniame posėdyje finansų ministrė Ingrida Šimonytė ketina pateikti Seimui 2012 metų biudžeto projektą ir jį lydinčius dokumentus. Planuojama, kad 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamos sudarys beveik 21,816 mlrd. litų. Tai 9,6 proc. daugiau nei faktiškai planuota į nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. Europos Sąjungos (ES) ir kitos paramos lėšos biudžetą dar papildys 7,241 mlrd. litų.

Vyriausybė siūlo mažinti valstybines Prezidento ir signataro rentas. Tai numatyta Ministrų Kabineto teikiamose įstatymo pataisose. „Niekas nesiūlo mažinti rentų 10 proc., tiesiog siūlo įteisinti atitinkamuose įstatymuose dabar galiojantį sumažinimą, kuris šiuo metu yra numatytas laikinajame įstatyme dėl socialinių išmokų perskaičiavimo“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Pasak ministrės, tai galiotų jau paskirtoms rentoms.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė prakalbo, kad kitais metais galimai ruošiasi pasitraukti iš gerai apmokamo posto. „Jei aš 2013 metų biudžetą ir pradėsiu, tai baigs kažkas kitas“, – sakė ministrė Lietuvos verslo konfederacijos ir „Pohjola Bank“ surengtoje konferencijoje, kurioje buvo kalbama apie socioekonomines šalies tendencijas. Vis dėlto, šie ministrės žodžiai nebūtinai reiškia, kad ji iš ministrės posto pasitrauks savo noru. Kitų metų spalį vyks eiliniai Seimo rinkimai.

„Nežinau, kaip įpūsti šventą dvasią finansų ministrei Ingridai Šimonytei, kad ji imtų mąstyti ne kaip buhalterė, o kaip ekonomistė. Vyriausybė, dėl jos spyriojimosi, daro didelę klaidą, planuodama nepratęsti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešbučiams“, - teigia Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas, liberalcentristas Dainius Budrys. Politikas atkreipė dėmesį, kad PVM lengvatą viešbučių verslams ir toliau taiko absoliuti dauguma Europos valstybių.

Mažinti mokesčių naštą investicijoms pirmiausia reikia ne dėl investuotojų ir verslų, o dėl Lietuvos žmonių, teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), antradienį surengęs konferenciją „Investicijų neapmokestinimas: pranašumo galimybė Lietuvai“. Ne dovana, o pareiga „Šiandien ekonomikos augimo nesukursi plikomis rankomis, darbo našumas tiesiogiai priklauso nuo investicijų apimčių. Didelė dalis investicijų dėl joms taikomo pelno mokesčio pabrangsta 15 proc.

Bendras skirtumas, kurį reikia padengti siekiant norimo biudžeto deficito tikslo (2,8 proc.), yra 1 mlrd. litų. Dalį iš jų tikimasi padengti didinant valstybės pajamas, likusią dalį – mažinant ministerijų išlaidas, pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Finansų ministrė pažymėjo, kad „Sodros“ ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo biudžetų bendras deficitas sudaro 2,2 proc.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės turtas šiuo metu siekia kiek daugiau nei 2 mln. Lt. Per metus jis padidėjo 163 tūkst. Lt. Vyriausybėje taip pat gausu milijonierių: tai ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, energetikos ministras Arvydas Sekmokas, vidaus reikalus kuruojantis Raimundas Palaitis, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Netylant diskusijoms apie galimą antrąją krizės bangą, Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad prieš ketverius-penkerius metus pasaulį sukrėtusios problemos niekur nedingo. Ir vis dar turi būti sprendžiamos. Vis dėlto šiuo metu Lietuva krizei yra pasirengusi geriau nei 2008-aisiais. Visą interviu su Finansų ministre skaitykite pirmadienį savaitraštyje Ekonomika.

Sumažėjus Amerikos skolinimosi reitingui ir krentant akcijų kursams, augant eurozonos skoloms, šalies finansų analitikai baiminasi galimos naujos recesijos, tačiau sako, kad Lietuva galimą naują ūkio nuosmukį pasitiks daug geriau pasirengusi nei 2008 metų krizę, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Nerimas pasaulio finansų rinkose kaupėsi pamažu.

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės įsitikinimu, šiųmetinio biudžeto tikslinti nereikės, pajamų iš mokesčių planą pavyks įvykdyti ir galbūt net bus surinkta šiek tiek daugiau negu planuota. „Biudžeto pajamų planas bent jau tiek, kiek tai yra susiję su mokesčių įplaukomis, mūsų vertinimu, bus įvykdytas. Yra rizika, kad bus tam tikro atsilikimo akcizų eilutėje, tačiau bus viršytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų planas“, – sakė I. Šimonytė ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė užtikrina, kad kitais metais bus atkurtos pensijos ir dirbantiems, ir nedirbantiems pensininkams. Naujų mokesčių finansų ministrė nežada, tačiau kažkokių korektyvų, lengvatų atsisakymo neatmeta. „Tikrai jokių siūlymų dabar Finansų ministerija nerengia, ir 2012 metų biudžeto perspektyvos labai stipriai priklausys nuo to, ką mes matysime rudenį, atnaujinę makroekonomines prognozes.

Liko šiek tiek daugiau nei savaitė, iki turguje prekiaujantieji privalės turėti kasos aparatus. Tuomet baigiasi ir šimtaprocentiniam jų kompensavimui skirtas laikas. Iki šios dienos sulaukta beveik tūkstančio tokių prašymų, bendra kompensacijų suma šiuo metu siekia daugiau nei 900 tūkst. litų.

Per porą šių metų mėnesių valdžiai kol kas nepavyko surinkti planuojamų biudžeto pajamų, tačiau finansų ministrė padėties nedramatizuoja. Tai lėmė smarkiai išaugęs pridėtinės vertės mokesčio grąžinimas verslui, bet šie netolygumai esą laikini. Sausį valstybės biudžetas buvo 50 milijonų litų pilnesnis nei tikėtasi, bet pajamų surinkimas nuo plano atsiliko. Tai esą lėmė sparčiai grąžinami mokesčiai eksportuojančioms įmonėms.

Kasos aparatų įdiegimas turgavietėse naudingas visai visuomenei ir sąžiningam smulkiajam verslui, kadangi ši apskaitos priemonė padės užtikrinti didesnį verslo skaidrumą, geresnę pajamų apskaitą, sudaryti galimybes tiksliai fiksuoti gautas pajamas ir kartu užkirsti kelią nereglamentuotai, šešėlinei veiklai bei geriau apsaugoti vartotojų teises, pareiškė finansų ministrė Ingrida Šimonytė, užtikrinusi, jog nedalyvaus Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos organizuojamame miting...

Lietuvos, Latvijos ir Estijos finansų ministrai Ingrida Šimonytė, Andris Vilkas ir Jurgenas Ligis metiniame susitikime vieningai pritarė pozicijai, jog ekonomikos atsigavimas Baltijos šalyse vyksta sparčiau nei prognozuota, bei pripažino, kad tolesnis ūkio augimas labiausiai priklausys nuo pasaulio bei Europos Sąjungos ekonominės raidos.

Vyriausybė pritarė kasos aparatų diegimo ir naudojimo aprašui. Šiuo dokumentu faktiškai įvedami kasos aparatai dengtuose turgaviečių paviljonuose, kur prekiaujama maisto produktais. Pagal naująją tvarką, kasos aparatų turguose reikės jau nuo gegužės pirmosios. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė žadėjo parengti ir kompensacijų mechanizmą.

Ar praėjus 20 metų po 1991-ųjų sausio įvykių jau galima atsakyti į klausimą, kodėl sovietų desantininkai nešturmavo Aukščiausiosios Tarybos? Išgirdęs tokį klausimą buvęs JAV kariuomenės elitinio būrio „Žaliosios beretės“ kapitonas Andrius Eiva susimąstė. „Tikslaus atsakymo dar nėra, bet manau, kad prie to labai daug prisidėjo daugiatūkstantinė žmonių minia ir gal šiek tiek mano „Molotovo kokteiliai“, – ištarė šiuo metu Vašingtone gyvenantis Lietuvos parlamento gynėjas A.Eiva.

73 balsais „už“, 56 „prieš“ ir 7 parlamentarams susilaikius, Seimas priėmė ateinančių metų biudžetą. Planuojama, kad ateinančiais metais nacionalinio biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitą paramą, sieks 20 milijardų litų. Tuo tarpu išlaidos bus beveik dviem su puse milijardo didesnės. Beveik pusę biudžeto pajamų (virš 8-ių milijardų) žadama gauti iš Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bei tikimasi, kad daugiau kaip milijardą iš savo pajamų mokesčio sumokės gyventojai.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė LTV „Panoramai“ pareiškė, kad atsistatydins iš posto, jeigu Seimas patvirtins opozicijos pataisas jau nuo kitų metų sausio grąžinti sumažintas pensijas į prieškrizinį lygį. Pensijų grąžinimas biudžetui kainuotų apie pusę milijardo litų. Pataisoms grąžinti buvusias pensijas Seimas šią savaitę vieno balso persvara pritarė po svarstymo, kitą savaitę numatytas galutinis balsavimas. „Tikrai negalvoju dirbti [jei Seimas priims pataisas], nematau jokių galimybių.

Kitų metų biudžetą „matė tik Dievas“, o praėjusių metų biudžetas vykdytas blogai, - mano Seimo Audito komiteto pirmininkė, Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė. Valdančiajai koalicijai ir Liberalų Sąjūdžiui priklausąs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas  Kęstutis Glaveckas – nesutinka.

Trečiadienį vyriausybės posėdyje nutarta nepritarti visuotiniam piliečių turto deklaravimui. Finansų ministrė I. Šimonytė posėdyje nurodė, kad šio proceso administravimo išlaidos būtų per didelės, atsižvelgiant į tą informaciją, kuri būtų gauta. Pasak I. Šimonytės, Valstybinė mokesčių inspekcija ir dabar turi arba gali, tikrinimų metu, gauti beveik visą tą informaciją, kuri būtų pateikta.

„Parlamentinės partijos rado dar vieną būdą pasišildyti valstybės pinigais”, - teigia už Lietuvos socialdemokratų sąjungos vadovas Arvydas Akstinavičius, komentuodamas pinigų partijoms dalybas iš Privatizavimo fondo. Pasak A. Akstinavičius, rinkiminių išlaidų kompensacijos partijoms dėstomos keistai ir neproporcingai, darant viską, kad pinigus gautų tie, kam jų mažiausiai reikia.

Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė pripažino, kad kitų metų biudžetas bus „dietinis“, tačiau verslas gaus ir „pyragėlių“. Vyriausybės valandoje Seime liberalas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas ministrės klausė, kokių pozityvių dalykų kitų metų biudžete galėtų tikėtis verslas: „Akivaizdu, kad kitų metų biudžetas bus dietinis, kaip ir šiemet. Ar be biudžetinės dietos bus numatoma ir kokių pyragėlių verslui?“, – teiravosi K. Glaveckas.

Finansų ministrei Ingridai Šimonytei į rankas pakliuvo labai puikus ginklas kovai su visuomenės nepasitikėjimu valdžia, nesugebančia įveikti krizės. Tai oficiali Lietuvos statistika. Nuo šiol ponios Šimonytės valdymo sričiai priklausys ir Statistikos departamentas. Ji galės skirti ir atleisti šitos institucijos vadovus.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė prognozuoja, jog šių metų Lietuvos biudžeto deficitas bus ne, kaip teigta anksčiau, 9,5 proc., o apie 8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rašo naujienų agentūra ELTA. Pasak ministrės, šalies biudžeto deficito prognozės atrodo panašiai, kaip vertinta metų pradžioje. Tai esą lėmė sumažintos viešojo sektoriaus išlaidos bei tai, kad pajamų planas vykdomas geriau negu planuota.

Lietuvos biudžeto išlaidos mažėja lėtai dėl klaidingo visuomenės įsitikinimo, jog didžiausią surinktų biudžeto pajamų dalį pasiglemžia valdininkai, nors didžiausios išlaidos tenka švietimui, sveikatos ir socialinei apsaugai – sritims, kurių finansavimo žmonės apkarpyti nenori. Taip apie išlaidų mažinimą kalba finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri teigė esanti pasirengusi trenkti į snukį kiekvienam, kuris mano, jog išlaidos nemažėja dėl valdininkijos.

Politikų ir valstybės tarnautojų atlyginimai ir kitais metais gali likti sumažinti. Premjeras Andrius Kubilius ketina siūlyti kitais metais pratęsti jų sumažintų algų galiojimą. Vis garsiau kalbama apie pensinio amžiaus ilginimą, motinystės išmokų karpymą bei didesnius esamus ir naujus mokesčius. „Sutarėme, kad vis dėlto politikų algų sumažinimas, kaip ir kitų visų sumažinimų galiojimas, bus pratęstas ilgiau negu iki šių metų pabaigos, nes kai kurie sumažinimai baigėsi šių metų pabaigoje.

Vyriausybė artimiausiu metu Seimui teiks įstatymų projektus, kuriais numatoma ilginti pensinį amžių, pratęsti pervedimų į privačius pensijų fondus sumažinimo galiojimą ir „subalansuoti motinystės išmokų eilutę“, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Tiesa, ką Vyriausybė ketina daryti su motinystės išmokomis, ministrė neatskleidė teigdama, kad konkretūs sprendimai dar nepriimti. „Šiandien susitarėme dėl keleto dalykų.

Atrodo, jog finansų ministrė Ingrida Šimonytė turi viziją: apsaugoti Lietuvą nuo išmokų didinimo ir mokesčių mažinimo kone visiems laikams. Vakar Seime I. Šimonytė pristatė Biudžeto rengimo ir vykdymo reformos koncepciją.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė parlamentarams aiškinosi dėl itin aukštų kuro kainų Lietuvoje. Tačiau ministrė pastebėjo, kad šalies mokestinė politika degalų kainų stipriai neįtakoja. Degalų kainų skirtumus tarp Europos Sąjungos (ES) šalių labiau lemia ne mokesčių dydis, bet bazinė kuro kaina, tvirtino finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, Lietuvoje benzino kaina be mokesčių viršija ES ir euro zonos vidurkį.

Į artimiausią Seimo posėdį "tvarkiečiai" kviečia finansų ministrę Ingridą Šimonytę. Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas nariai norėtų, kad ji atsakytų į visiems Lietuvos žmonėms aktualius klausimus dėl didelių degalų kainų Lietuvoje. "Manau, kad Vyriausybė ir konkrečiai Finansų ministerija turi pakankamai svertų daryti įtaką degalų kainoms, kurios šiandien Lietuvoje gerokai didesnės negu kaimyninėse šalyse.

Lietuva pasirengusi artimiausiais metais sumažinti biudžeto išlaidas, kad šalis 2014-aisiais galėtų prisijungti prie euro zonos. Taip teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „2011 ir 2012 metais prireiks papildomos (fiskalinės) konsolidacijos. Priešingu atveju nežinau, kaip biudžeto deficitą sumažinsime iki 3 proc. BVP“, – po Europos Sąjungos finansų ministrų susitikimo šeštadienį naujienų agentūrai „Reuters“ sakė I. Šimonytė.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė šykšti pažadų ką nors keisti mokesčių sistemoje verslo ar paprastų žmonių naudai. Bet prasitaria apie galimybes atidėti nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimą už neparduotą nekilnojamąjį turtą. Tik statybų magnatams ir jiems diriguojantiems bankams to negana.

Ministrai netrukus nebegalės reprezentacinių lėšų naudoti labdarai ar už jas įvairioms įstaigoms pirkti žoliapjoves ir skalbykles. Finansų ministerija turės parengti aiškias taisykles, kurios reglamentuoja reprezentacinių lėšų naudojimą, nors nei Premjeras, nei finansų ministrė nemano, kad įvairius daiktus už šias lėšas dovanoję ministrai pažeidė kokius nors įstatymus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko atsistatydinimo iš sveikatos apsaugos ministro pareigų. Jis įsigalios pirmadienį. Laikinai, kol bus paskirtas naujas sveikatos apsaugos ministras, šias pareigas pavesta eiti finansų ministrei Ingridai Šimonytei. Apie tai penktadienį pranešė Prezidentės spaudos tarnyba.

Iš universiteto laikų prisiminiau vieną graikų dramaturgo Aristofano komediją „Moterys tautos susirinkime”, kurioje jis vaizdžiai piešia sunkiai tais laikais įsivaizduojamą reiškinį, kaip moterys slapta nuo vyrų į savo rankas paima valdžią ir iki aušros valdo visą miestą. Tuomet tai buvo neįmanomas ir protu nesuvokiamas dalykas, šiandien prie valstybės vairo stovinti moteris - nieko nestebinanti realybė. Netgi ir Lietuvoje, kuri yra išpuoselėjusi itin patriarchalines tradicijas.

Parengti 2010 metų biudžetą Latvijai padėjo tarptautiniai kreditoriai, o bendra mokesčių našta kaimynams yra sunkesnė. Tačiau pagal planuojamas gauti pajamas, o ne išlaidas, kaip Lietuvoje, suformuotas mažesnis jų biudžeto deficitas, mokesčių sistemos aiškumas bei lankstumas - pagrindiniai pranašumai, kurių mūsų šalis neturi.

Vyriausybė siūlo padidinti ateinančių metų grynojo skolinimosi limitą. Antradienį Seime svarstymui pristatydama ateinančių metų biudžeto projektą finansų ministrė Ingrida Šimonytė sakė, kad numatyta Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą kitiems metams padidinti nuo 8,075 mlrd. litų iki 8,960 mlrd. litų. Tačiau, pasak I. Šimonytės, iš viso Lietuvai kitąmet teks pasiskolinti kur kas daugiau - apie 13 mlrd. litų.

Ir toliau nesurinkdama planuotų mokesčių bei susidūrusi su sunkumais grąžinant milijardines paskolas, kitąmet Vyriausybė vėl gali pasiūlyti kelti mokesčius. Taip mano nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas. Milijardus jau pasiskolinusiai ir dar daugiau skolintis ketinančiai Vyriausybei, norint sumokėti palūkanas, teks rinktis iš dviejų blogybių: skolintis dar daugiau arba gyventojus dar labiau apdėti mokesčiais, rašo "Balsas.

Rytoj sukaks metai, kai darbą pradėjo šios kadencijos Seimas. Pirmąjį ketvirtadalį parlamentarų kelio ženklino visuomenės nepasitikėjimas, politinės rietenos ir nuolatiniai skandalai. Naktiniai įstatymų priėmimai, prabangių automobilių nuomai leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai ir paprastų krašto žmonių interesų nepaisymas - visuomenė prieš metus kadenciją pradėjusį Seimą laiko blogiausiu už visus buvusius.