ingrida šimonyte

 Naudojantiems tarnybinį automobilį  asmeninėms reikmėms gyventojų pajamų mokesčio mokėti kol kas dar nereikės. Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta Ūkio ir Finansų ministerijų susitarimui atidėti šio mokesčio įsigaliojimą iki 2010 m. sausio 1 d., kol bus patvirtinta šio mokesčio apskaičiavimo tvarka.

Finansų ministrė ramina, kad dėl naujų mokesčių dar tik tariamasi, bet neslepia, jog socialinės išmokos bus peržiūrimos. „Manau, kad problema yra išdalintuose dosniuose pažaduose, įskaitant motinystę, ir visa tai dabar teks peržiūrėti“, – antradienį tiesioginėje delfi.lt interneto konferencijoje sakė Ingrida Šimonytė, atsakydama į klausimą apie galimus „Sodros“ išlaidų mažinimo būdus.

Valstybės užmojis dar šiemet renovuoti šimtus daugiabučių ir taip išjudinti statybų sektorių bei sukurti naujų darbo vietų vasarai įpusėjus net nepajudėjo. Tiesa, įstatymų bazė rengiama, bet konkursai kol kas neskelbiami. Valstybė yra įsipareigojusi iki pusės renovacijos investicinio projekto lėšų gyventojams kompensuoti. Kitą dalį jie turi sukaupti patys arba skolintis iš bankų.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus Vyriausybė grąžino įgaliojimus Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo A. Kubiliui laikinai pavedė eiti pareigas. Šalies Konstitucijoje bei Vyriausybės įstatyme numatyta, jog Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus Prezidentui po Seimo rinkimų arba išrinkus Respublikos Prezidentą. Naujo Ministrų kabineto sudėtis gali keistis.

Europos Sąjungos (ES) lėšų įsisavinimas vyksta vangiai, tačiau turėtų paspartėti, kai pradės normaliai veikti ekonomikos skatinimo planas. Tai ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime pareiškė Premjeras Andrius Kubilius. Jis tikino, kad ES lėšų įsisavinimą stabdo ir tai, kad atsakingos institucijos neparengia projektų. "Teoriškai šiemet galėtume pasiimti 8 mlrd. litų ES lėšų, tačiau projektų pateikta tik maždaug už 2 mlrd. litų.

Nekilnojamojo turto mokestis padėtų išvengti nekilnojamojo turto burbulo ateityje ir suteiktų savivaldybėms finansinį savarankiškumą, teigia Premjeras Andrius Kubilius. Pasak Ministro Pirmininko, koalicijoje artėjama sutarimo, kad toks mokestis turėtų būti įvestas link, tačiau kada ir kokio dydžio jis bus - neprognozuoja. Premjero teigimu, nekilnojamojo turto mokestis - socialinio teisingumo išraiška. "Toks mokestis turi būti, tą siūlo ir socialiniai partneriai - profsąjungos.

Didžiausią padidinto pridėtinės vertės mokesčio naudą nusirėžė ne valstybė, o turgaus prekeiviai. Kovo mėn. pietinių Lietuvos rajonų prekybos centruose mėsos pardavimas sumažėjo trečdaliu. Tuo tarpu turgaus prekeivių šiemet šalyje padaugėjo beveik 30 proc. Specialistai mano, kad būtent nelegalios lenkiškos mėsos perpardavinėtojai labiausiai laimėjo dėl panaikinto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šviežiai atšaldytai mėsai. Nuo Naujųjų metų šis mokestis išaugo nuo 5 iki 19 proc.

Seime prisiekė naujoji finansų ministrė – Ingrida Šimonytė. Į Europos Komisiją išvykusio dirbti Algirdo Šemetos įpėdinė prisiekė būti ištikima šalies įstatymams ir tarnauti Lietuvos žmonėms. Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas visų vardu palinkėjo ištvermės ir stiprybės, o parašas niekada nedrebėtų, jį dedant ant Lietuvai svarbių įstatymų. „Kuo geriausios kloties ministrei“, - linkėjo A. Valinskas.

Antradienį Seime prisieks du nauji Seimo nariai - Jonas Pinskus ir Marija Aušrinė Pavilionienė bei nauja finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) yra pripažinusi J. Pinskaus įgaliojimus nuo birželio 22 dienos. J. Pinskus Seime pakeis į Europos Parlamentą išrinktą Darbo partijos lyderį parlamentarą Viktorą Uspaskichą. Seimo narių gretas papildys ir buvusi Seimo narė prof. Marija Aušrinė Pavilionienė.

Finansų viceministrė Ingrida Šimonytė oficialiai tapo finansų ministre. Prezidentas Valdas Adamkus jau pasirašė dekretą dėl I. Šimonytės skyrimo finansų ministre. I. Šimonytė po susitikimo su Prezidentu sakė, kad pirmoji užduotis, įveikiant finansų krizę, toliau lieka užtikrinti valstybės finansinį stabilumą ir pasiekti narystės euro zonoje, o namų darbais - dabartinio ekonomikos gaivinimo plano įgyvendinimas, naudojant Europos Sąjungos lėšas.

Vyriausybė su socialiniais partneriais inicijuoja nacionalinį susitarimą. Jame įtvirtinta valstybės finansų politika trejiems metams bei viešųjų finansų konsolidavimo galimos priemonės.

Profsąjungų atstovus siūloma įtraukti į Vyriausybės Saulėlydžio ir Saulėtekio komisijų veiklą. Tai sutarta Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos surengtame pasitarime, kuriame dalyvavo Seimo, profsąjungų ir ministerijų atstovai. Raštišką siūlymą deleguoti profsąjungų atstovus į Saulėlydžio ir Saulėtekio komisijas J. Razma pateikė Vyriausybei.

Nuo liepos 1 dienos visos ministerijos turėtų praturtėti maždaug 50 viceministrų, bet neteks ministerijos sekretorių ir ministerijos valstybės sekretorių. Antai Finansų ministerija antradienį pranešė, jog viceministrais paskirti buvę ministerijos sekretoriai Ingrida Šimonytė, Edmundas Žilevičius bei Rolandas Kriščiūnas. Buvęs ministerijos sekretorius Aloyzas Vitkauskas paskirtas Finansų ministerijos Ekonomikos departamento direktoriumi.

Pirmadienį Vyriausybė pritarė siūlymui į Europos Komisiją (EK) deleguoti dabartinį finansų ministrą Algirdą Šemetą. Praėjusią savaitę, Europos Vadovų tarybos metu, EK primininkas Jose Manuelis Barroso Premjerui Andriui Kubiliui sakė, kad A. Šemeta – tinkamas kandidatas į eurokomisarus. A. Šemeta turėtų perimti išrinktosios Prezidentės Dalios Grybauskaitės turimą biudžeto ir finansinio programavimo eurokomisaro portfelį.

Algirdas Šemeta yra tinkamas kandidatas užimti eurokomisaro postą, ketvirtadienį premjerui Andriui Kubiliui patvirtino Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barosso). "Kandidatas tinkamas, pradedame oficialias procedūras", - EK vadovo žodžius pacitavo A. Kubilius. Lietuvos Vyriausybės vadovas su Ž. M. Barozu kalbėjosi Briuselyje, Europos Vadovų tarybos metu.

Premjeras ne tik nebeslepia jau numatęs, kas perimtų finansų ministro portfelį Algirdui Šemetai išvykus į Briuselį, bet ir "nebeneigia", kad ja taps dabartinė Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė.

Premjeras Andrius Kubilius neslepia jau numatęs, kas perimtų finansų ministro portfelį Algirdui Šemetai išvykus į Briuselį. "Jeigu iškils klausimas, kad reikės naujo finansų ministro, o aš to negaliu patvirtinti, tai galiu pasakyti, kad aš žinau, kas juo būtų siūlomas", - trečiadienį po susitikimo su Prezidentu Valdu Adamkumi sakė A. Kubilius. Vyriausybės vadovas neatmetė galimybės, kad į finansų ministro postą būtų siūloma dabartinė ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė.

Šiandien Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) pakvietė į „Šekspyro“ viešbutyje Vilniuje vykusią spaudos konferenciją-apvalaus stalo diskusiją, kurioje vėl buvo pranešta „apie katastrofišką turizmo verslo Lietuvoje padėtį bei viešbučių ir restoranų rengiamas protesto akcijas“. LVRA teigimu, dėl padidinto PVM ir kitų turizmą žlugdančių valdžios sprendimų Lietuvos viešbučiai, restoranai ir turizmo kompanijos atsidūrė ant žlugimo ribos, darbo jau neteko daugiau kaip 10 tūkstančių sekt...

Siekiant menininkams palengvinti mokesčių buhalteriją svarstoma galimybė nustatyti pagal autorines sutartis gaunamų pajamų dydį, išleidžiamą sąnaudoms, ir mokesčius skaičiuoti šias išlaidas atėmus. Tokią informaciją Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, kuriame buvo buvo aptariami menininkų socialinių garantijų, autorinių sutarčių apmokestinimo klausimai, pateikė Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė.

Apniukusią pasaulio ekonomikos padangę kiekviena šalis stengiasi praskaidrinti savaip. Manoma, kad Lietuvoje apie teigiamus pokyčius bus galima kalbėti ne anksčiau, nei apie atsigavimą prabils kitos šalys, pirmiausia prekybos partnerės. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atnaujintomis prognozėmis, šiais metais pasaulio ekonomika smuks 0,6 proc., o ne augs 0,5 proc., kaip buvo manoma anksčiau. Europos Sąjungos (ES) ekonomika susilpnės 3,2, JAV - 2,6, Japonijos - 5 procentais.

Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos verslo projektams įgyvendinti matomos, bet negaunantiems bankų kreditų verslininkams jos sunkiai pasiekiamos. Tikimasi, kad ateityje jiems pagalbos ranką galės ištiesti valstybė. ES struktūrinių fondų paramos ir savo ar skolintomis lėšomis įgyvendinantis projektus verslas jau kuris laikas susiduria su kliūtimis.

Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos verslo projektams įgyvendinti matomos, bet negaunantiems bankų kreditų verslininkams jos sunkiai pasiekiamos. Tikimasi, kad ateityje jiems pagalbos ranką galės ištiesti valstybė. ES struktūrinių fondų paramos ir savo ar skolintomis lėšomis įgyvendinantis projektus verslas jau kuris laikas susiduria su kliūtimis. Dabar sunku surinkti reikiamą savo ar skolintų pinigų dalį.

Išsidalijusi postus centro-dešinės koalicija sėda kurti plano, kaip įveikti artėjančią finansų ir ekonomikos krizę. Pirmas derybų raundas - penktadienį. Politikus, ketinančius parengti krizės prevencijos planą, kurio pagrindu bus koreguojamas baigiančios kadenciją kairiosios Vyriausybės sudarytas kitų metų valstybės biudžetas, konsultuos valstybinių įstaigų specialistai ir finansų analitikai.

Finansų ministerija paskaičiavo, kaip kitąmet bus didinamas cigarečių akcizas. Po dviejų didinimo etapų kai kurios cigaretės brangs iki 60 proc. Kitąmet rūkaliai bus priversti dar labiau pakratyti kišenes. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus kiti metai bus paskutiniai, per kuriuos cigarečių akcizas Lietuvoje turės pasivyti minimalius Europos Sąjungos akcizus. Finansų ministerija siūlo cigaretes branginti dviem etapais.

Trišalėje taryboje kol kas užstrigo profsąjungų siūlymas nuo spalio pradžios minimalią algą padidinti nuo 800 iki 1 tūkst. Lt. Darbdaviai sako, kad padidėjusių atlyginimų mokėti nebeišgalėtų. Kaip išeitį jie siūlo tai, jog kartu su minimalia alga didėtų ir neapmokestinamasis minimumas. Dėl tokio sprendimo verslininkai esą galėtų atsisakyti ir kai kurių lengvatų. Idėją nuo spalio minimalią algą didinti iki 1 tūkst.

Nesugebėjusi pati nei sumažinti, nei panaikinti mokesčių lengvatų Vyriausybė ketina ateisiantiems į valdžią palikti ekspertų išvadas, kokią įtaką lengvatos daro ekonomikai, finansams ir socialinei aplinkai. Finansų ministerija ieškos ekspertų, kurie per pusantrų metų parengtų tokią studiją, praneša LTV „Panorama“. Iš beveik dviejų šimtų įvairiausių mokesčių lengvatų šiai Vyriausybei pavyko apriboti tik vieną – sumažinti lengvatinių būsto paskolų gavėjų ratą.

Finansų ministerija siūlo patvirtinti naują tvarką, pagal kurią už paslaugas susimokėję gyventojai valstybės institucijoms neprivalės pateikti popierinių banko kvitų. Įstaigos privalės sudaryti sutartis su Valstybine mokesčių inspekcija ir, prisijungusios prie duomenų bazės, pačios patikrinti, ar gyventojas sumokėjo pinigus, rašo dienraštis "Lietuvos rytas". "Naujajai tvarkai valstybės įstaigos turės pasirengti per kelis mėnesius.

Ant Lietuvos gyventojų pečių po kelerių metų gali būti užkrauta Europos Sąjungos (ES) mokesčio našta. Naująjį ES mokestį siūloma įvesti po kelerių metų. Iš jo būtų sudaromas 2014-ųjų ir vėlesni ES biudžetai, rašo dienraštis "Lietuvos rytas". Rimtesnės diskusijos dėl naujojo mokesčio Europos Komisijoje gali prasidėti šiais metais. Diskusijas dėl šiuo metu galiojančios tvarkos pradėjo keletas senųjų ES narių, nepatenkintų didelėmis įmokomis.

Nors specialistai rekomenduoja mažinti veiklą, kurią galima atlikti turint verslo liudijimus, Ūkio ir Finansų ministerijų atstovai bei verslininkai šio sąrašo trumpinti nenori, bet svarsto idėją didinti mokestį už "patentą", rašo "Lietuvos žinios". Skirtingų institucijų nuomonės dėl mokesčio skiriasi: Finansų ministerija siūlo visiems, kurie turi verslo liudijimus, nustatyti vienodą minimalų mokestį - 1090 litų, o smulkieji verslininkai prašo diferencijuoti mokestį pagal rajonus ir verslo peln...

Informaciją apie naujo finansų ministro kandidatūrą premjeras Gediminas Kirkilas prezidentui ketina pateikti kitą savaitę.G.Kirkilas tai trečiadienį patvirtino žurnalistams ir sakė dar neapsisprendęs dėl konkretaus kandidato, tačiau teigė, kad šiuo metu finansų viceministro pareigas einančio Rimanto Šadžiaus kandidatūra yra "labai reali".R.Šadžių kandidatu į finansų ministrus kelti nutarė pirmadienį posėdžiavęs Socialdemokratų partijos prezidiumas.

Premjeras Gediminas Kirkilas, žadėjęs po Velykų pateikti prezidentui kandidatą į finansų ministrus, teigia dar galvojantis. "Dar galvoju. Ką darysi, niekas nedega. Geras viceministras dirba, viskas tvarkoje. Rytoj į Ukrainą svarbus vizitas, reikia jam koncentruotis", - trečiadienį žurnalistams sakė G.Kirkilas.

Premjeras Gediminas Kirkilas tikisi po Velykų pateikti prezidentui kandidatą į finansų ministrus."Aš tikiuosi, kad po Velykų rasime sprendimą", - žurnalistams sakė G.Kirkilas po ketvirtadienį vykusio susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi. Pasak premjero, pokalbio metu konkrečių pavardžių minėta nebuvo.

Minimi trys kandidatai, kurie galėtų pakeisti šią savaitę atsistatydinusį finansų ministrą Zigmantą Balčytį. Kaip rašo dienraštis "Lietuvos rytas", tarp galimų realiausių kandidatų minimi finansų viceministro pareigas einantis Rimantas Šadžius, šios ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė bei Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis.

Finansų ministerija planuoja kovą turėti analizės dėl verslo liudijimų išvadas ir neatmeta, kad jie gali brangti. "Verslo liudijimų kaina, kuri menkai keitėsi nuo 1998-1999 metų, nebeatitinka realijų", - "Verslo žinioms" pripažino Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, pastaruoju metu gyventojų pajamos sparčiai auga, o verslo liudijimai nebrangsta, todėl žmonės skaičiuoja, kas jiems labiau apsimoka, neretai jie aukoja socialines garantijas ir praranda kitas galimybes.

Ateityje internete siūloma skelbti aukštų valstybės tarnautojų ir pareigūnų turto deklaracijas bei jų gautų pajamų dydžius ir šaltinius. Jei šiemet bus pataisyti įstatymai, 2008-aisiais internete jau bus skelbiami šių žmonių 2007 metų turto ir pajamų deklaracijų duomenys. Dabar viešai - leidinyje "Valstybės žinios" - skelbiamos tik pareigūnų ir vadovų turto deklaracijų duomenys.

Iki balandžio pradžios Finansų ministerija žada apsispręsti dėl mažesnio pelno mokesčio technologijas diegiančioms ir kuriančioms įmonėms. Tačiau nenutariama, kurios ūkio šakos turės teisę pasinaudoti tokia lengvata, o kurios - ne.

Ekspertai sklaido politikų įtarinėjimus, kad kitais metais sumažinus gyventojų pajamų mokestį augs ne darbuotojų realiosios pajamos, o mažės įmonių išlaidos.

Jau šeštą dieną Lietuvos piliečiai, dažnai vykstantys į Kaliningrado sritį įsigyti pigesnių prekių, pasienyje savo automobilius yra priversti apsukti namų link. Nuo gegužės 21-osios apribotas asmeninio vartojimo prekių įvežimas į Lietuvą iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių, tarp jų - ir Rusijos. Dabar leidžiamą pigesnių rusiškų cigarečių, alkoholio ar degalų kiekį, įsigytą anapus Nemuno, galima laisvai parsivežti tik kartą per savaitę. Dažniau įvežamos prekės - jau apmokestinamos.

Prievolę prekybininkams atlikti alkoholio produktų inventorizaciją mažiausiai kartą per ketvirtį siūlo įvesti Finansų ministerija. Naujas alkoholio produktų apskaitos taisykles siūloma įteisinti nuo birželio 1 dienos. Jose ketinama įrašyti nuostatą, kad besiverčiantys didmenine ir (ar) mažmenine prekyba alkoholio produktais ūkio subjektai šių produktų inventorizaciją atliktų ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.

Europos Sąjunga nuo sausio 1 dienos vėl padidino minimalius automobilių degalų akcizo mokesčius, tačiau Lietuvoje tokių žygių artimiausiu metu imtis nežadama - deramasi su Europos Komisija dėl pereinamojo laikotarpio, kurį Lietuva tikisi pratęsti iki 2011 metų. Lietuva šiemet jau kartą brangino degalus - nuo sausio, padidėjus akcizams, išaugo ir automobilių degalų kainos.

Siekdama galutinai suderinti galiojančio PVM įstatymo nuostatas su Europos Sąjungos direktyvomis, Finansų ministerija parengė atitinkamas įstatymo pataisas, kurias priėmus Lietuvos PVM mokėtojai bendroje Europos Sąjungos (ES) rinkoje veiks lygiomis sąlygomis su tos rinkos senbuviais. "Su PVM taikymu susijusios nuostatos yra griežtai reglamentuotos ES mastu, nes šis mokestis turi esminės įtakos kuriant vidaus rinką be sienų.

Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme, kurį Europos Komisija buvo pripažinusi vienu iš "kenksmingų" Europos Sąjungos vidaus rinkai, nebebus diferencijuojamos lengvatos šalies ir užsienio investuotojams. "Esame pateikę Ūkio ministerijai pasiūlymus, kaip pakeisti įstatymą. Jų esmė - ne rezidentų investuotojai negaus daugiau lengvatų negu rezidentų investuotojai. Be to, lengvatos nebus taikomos įmonėms, kurios užsiima bankininkystės ar finansine veikla.

Stipraus alaus gamybai Lietuvoje pasiekus pusę viso alaus gamybos, Ūkio ministerija siūlo diferencijuoti akcizus ir stipriam alui nustatyti didesnį akcizo mokestį. Šiuo metu Lietuvoje alui galioja vienas akcizo tarifas - 7 litai už 1 proc. alkoholio koncentracijos šimte litrų (hektolitre) alaus. "Džiaugiamės, kad gerėja situacija su alkoholiniais gėrimais - perkama daugiau silpnesnių gėrimų, perkama mažiau degtinės.