infliacija

Pažaboti infliaciją siekianti JAV federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį, kaip ir prognozuota, sulėtino savo pinigų politikos griežtinimo tempą ir bazinę palūkanų normą padidino puse procentinio punkto. Norma padidinta iki 4,25–4,5 proc. – aukščiausio nuo 2007 metų lygio. Per ankstesnius keturis posėdžius ji buvo didinta po 0,75 procentinio punkto. Tačiau JAV centrinio banko pareigūnai davė suprasti, kad jų pastangos atvėsinti didžiausią pasaulio ekonomiką dar nesibaigia.

„Zara“ savininkė „Inditex“ trečiadienį pranešė, kad trečiąjį fiskalinių metų ketvirtį jos pelnas šoktelėjo, nepaisant sparčiai didėjančios infliacijos ir karo Ukrainoje poveikio verslo sąnaudoms. Grupė, kuriai taip pat valdo „Massimo Dutti“, pranešė, kad nuo rugpjūčio 1 dienos iki spalio 31 dienos uždirbo 1,3 mlrd. eurų (1,4 mlrd. JAV dolerių) grynąjį pelną, palyginti su 1,23 mlrd. eurų per tą patį laikotarpį pernai.  „Factset“ apklausti analitikai taip pat tikėjosi 1,3 mlrd.

Infliacijos tendencijos parodys, ar Vyriausybės pastangos ją mažinti yra pakankamos, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, pabrėždama, jog tai – pasaulinis reiškinys. „Visada visiems siūlau matyti platesnį vaizdą – kad tai yra geopolitinė situacija, globali. Infliacija yra popandeminis reiškinys pasaulyje visame, visose pasaulio šalyse, tame tarpe Europoje ir tame tarpe Lietuvoje.

Lenkija išvengs ekonominės recesijos, o infliacija 2023 metais turėtų smukti žemiau 10 proc., prognozuoja Lenkijos centrinio banko vadovas. Adamas Glapinskis tai pareiškė per praėjusios savaitės pabaigoje Varšuvoje įvykusią spaudos konferenciją, pranešė Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP ir visuomeninis radijas. „Recesijos Lenkijoje nenumatome, bet bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas gali sulėtėti iki maždaug nulio. Mūsų prognozėmis, prieaugis sieks 0,7 proc.

Nors infliacija vis dar neslūgsta, gyventojų finansinė situacija nėra tokia bloga, kaip ekonomistų buvo prognozuota dar šių metų pradžioje, skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, didelė dalis gyventojų (45 proc.) teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (2021 m. lapkritį šis skaičius siekė 56 proc.), šiek tiek pablogėjo – 31 proc. gyventojų (prieš metus 20 proc.), labai pablogėjo – 8 proc. (prieš metus 3 proc.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) šeštadienį vykusio tarybos posėdžio metu priimtoje rezoliucijoje Vyriausybė raginama aktyviau kovoti su infliacija. Dokumente įvardijami aštuoni ministrų kabinetui siūlomi veiksmai.

Beveik 80 procentų lietuvių jaučiasi finansiškai nesaugūs dėl infliacijos. Apie tai byloja draudimo bendrovės atliktas tyrimas. Pasak jo, tautiečių nerimas įvairiose srityse, palyginti su 2019-aisiais, išaugo. Antra, po lietuvių baimės dėl neaiškios finansinės ateities ir skurdo – baimė dėl sveikatos, esą 70 procentų lietuvių bijo susirgti sunkia liga, kuriai prireiktų sudėtingo ir ilgo gydymo. Psichoterapeuto teigimu, abi baimės – tiek dėl pinigų, tiek dėl sveikatos – stiprios.

Frazė „mokėti už orą“ įgauna realų pavidalą – per metus trečdaliu augo organizuotų žygių kainos, brango ir maratonai. Infliacija, pasak žygių organizatorių, išpūtė jų organizuojamų renginių kainas, bet žmonės už orą ir miško taką brangiau mokėti nesibodi – už 50 savo kojomis nueitų kilometrų negaili ir 40 eurų.

Metinė infliacija lapkričio mėnesį, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), siekė 21,4 proc., o vidutinė metinė – 18,1 proc, pranešė Statistikos departamentas.  Tuo metu apskaičiuotoji pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) metinė infliacija buvo 22,9 proc., o vidutinė metinė – 18,8 procento.

Lietuvoje būtų prasminga atlikti analizę aiškinantis, ar aukštą infliaciją šalyje tikrai lėmė tik padidėję verslo veiklos kaštai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Manau, kad tam tikra analizė būtų galima, jeigu Konkurencijos taryba inicijuotų kažkokį panašų analitinį darbą, manau, kad jis būtų prasmingas“, – ketvirtadienį per lrt televiziją kalbėjo G. Skaistė.

Brangstant maistui ir komunalinėms paslaugoms, infliacija Vengrijoje lapkritį toliau didėjo, parodė šalies statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Metinė infliacija, spalį siekusi 21,1 proc., lapkritį pakilo iki 22,5 proc. ir buvo didesnė už ekonomistų prognozuotus 22,2 procento. Centrinio banko taikomą tikslinį 2–4 proc. lygį infliacija viršija nuo 2021 metų kovo. Metinės infliacijos rodiklis 20 proc.

Vartojimo prekės ir paslaugos Latvijoje praėjusį mėnesį brango vidutiniškai 1,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos taryba. Metų (12-os mėnesių) infliacija išliko tokia pat kaip ir spalį – 21,8 proc., o vidutinė metų infliacija per mėnesį padidėjo nuo 15 proc. iki 16,2 procento. Per 11 šių metų mėnesius vartojimas šalyje pabrango 21,4 procento. Praėjusį mėnesį labiausiai vartotojų kainų indeksą kėlė brangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (1,5 proc.), išlaidos būstui (1,1 proc.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse trečią mėnesį iš eilės fiksuojama Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 22,9 proc. brangesnės nei pernai lapkritį. Latvijos  vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 21,8 proc., Estijos – 21,3 procento.

Metinei Infliacijai Lietuvoje toliau pamažu mažėjant, ekonomistai sako, kad vartotojų kainų smukimas yra ne toks greitas, kaip norėtųsi, o tai lemia vis dar aukštos dujų ir elektros kainos. Vis dėlto kai kurie jų mano, kad jau gruodį galima sulaukti mėnesio defliacijos, kiti jos tikisi 2023-ųjų vasarį, o metinės defliacijos – kitų metų pabaigoje.

Metinė infliacija lapkritį (palyginti su 2021 metų lapkričiu) siekė 22,9 proc., o vidutinė metinė – 18,8 proc., ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas.  Metinė infliacija mažėjo jau antrą mėnesį iš eilės: rugsėjį ji buvo pasiekusi piką – 24,1 proc., spalį smuktelėjo iki 23,6 procento. Išankstiniu vertinimu, metinė infliacija lapkritį siekė 21,4 procento.  Mėnesio infliacija lapkritį (palyginti su spaliu) siekė 0,4 procento.

Infliacija Lietuvoje – viena didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau Vyriausybė aiškina, kad neturi jokių svertų pažaboti kainų augimą. Visgi yra šalių, kurios tiria infliacijos priežastis ir aiškinasi, kiek prie jos prisideda godūs verslininkai. Viena jų – Švedija, kurios tyrimo išvados atskleidė, kad godumas prie infliacijos visgi neprisidėjo. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad tokio tyrimo reikėtų ir Lietuvoje, nes jis leistų nustoti vadovautis nuomonėmis.

Metų infliacija Estijoje lapkritį sumenko iki 21,3 proc. nuo 22,5 proc. spalį. Prekės praėjusį mėnesį buvo 20,1 proc. brangesnės nei pernai lapkritį, o paslaugos per metus pabrango 23,5 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Anot pranešimo, didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso šuoliui per metus turėjo smarkiai ūgtelėjusios išlaidos būstui bei maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų brangimas – abi šios grupės suformavo po daugiau kaip 30 proc. vartotojų kainų indekso prieaugio.

Rekordinė infliacija temdo didžiąsias metų šventes. Lietuviai šiemet priversti mažinti išlaidas kalėdinėms dovanoms. Skurdesnis bus ir šventinis stalas. Nors kalėdiniam stalui tautiečiai rengiasi išleisti daugiau pinigų, išbrangus maistui, panašu, kad vaišių ant jo bus mažiau. Štai, ką pasakoja gyventojai: „Nebrangią, bet mielą dovaną nupirkti. Kam išleisti per daug? Neapsimoka paprasčiausiai.“ „Bendrai visus apie 300 eurų gal. Neišeina sutaupyti, neišeina.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse spalį pakilo iki 10,7 proc. nuo 10,5 proc. rugsėjį, energijos išteklių kainų spurto veiksniui pastaraisiais mėnesiais silpstant, antradienį skelbia organizacija. Dviženklė metų infliacija spalio mėnesį užfiksuota 18 iš 38 EBPO valstybių narių, o didžiausia – Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Turkijoje (visose viršijo 20 proc.

Registruotas nedarbas Lietuvoje spalį ūgtelėjo 0,2 punkto – iki 8,3 proc. Ne pati geriausia situacija ir už Atlanto – dalis JAV sektorių jau mažina darbuotojų skaičių, o, anot ekonomisto Žygimanto Maurico, būtent Jungtinės Valstijos diktuoja ekonomines tendencijas visame pasaulyje. Kas laukia Lietuvos darbo rinkos artimiausiais mėnesiais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „CV–Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Infliacija Lietuvoje ir toliau neketina atleisti gniaužtų. Nors augimas vos vos sumažėjo, ji toliau viršija 20 procentų. Vis labiau ryškėja kainų šuolio pasekmės – žmonės vis labiau ima veržtis diržus. Baimindamiesi didžiulių sąskaitų, pusė lietuvių kaupia santaupas žiemai. Dar trečdalis prisipažįsta, kad taupyti neturi iš ko. Ekonomistus ir toliau stebina nelogiškas maisto produktų brangimas, o ženklesnio infliacijos nuosmukio artimiausiu metu tikėtis nereikėtų.

Kol lietuviai skundžiasi, kad valdžia pernelyg menkai juos gelbsti nuo infliacijos, iš Europos Komisijos atskriejo priešinga žinia. Esą ką tik patvirtintas kitų metų Lietuvos biudžetas švaistūniškas. Briuseliui kliūva ir esą nepakankamai tikslingos kompensacijos gyventojams, ir valstybės išlaidos žmonių pajamoms didinti. Finansų ministerija teisinasi, kad biudžetą dėliojo neeilinėmis sąlygomis, visgi dalis ekonomistų aiškina, kad Komisijos pastabos teisingos.

Šimtas, du šimtai, o gal ir tūkstantis eurų – tokias sumas vardija žmonės, paklausti, kiek šiemet išleis kalėdinėms dovanoms ir vaišių stalui. Infliacijos nasrai tautiečius verčia suktis iš padėties – apklausos rodo, kad sutaupyti žmonės bando dovanų ieškodami per akcijas. Visgi finansų konsultantai stebi nuolatinę bėdą – žmonės neįvertina savo galimybių, dovanoms išleidžia daugiau negu gali, o šventėms net ima paskolas. Šventinės grožybės it magnetas traukia ir mažus, ir didelius.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, trečiadienį skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija per mėnesį sumažėjo 0,7 proc. ir siekė 21,4 proc. – tiek pat, kaip ir Estijoje. Didžiausia infliacija, Eurostato duomenimis, lapkritį buvo Latvijoje – 21,7 proc. Euro zonoje kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10 proc., visos ES vidurkio Eurostatas trečiadienį nepateikia.

Euro zonoje metų infliacija lapkritį sulėtėjo iki 10 proc., susitraukdama pirmą kartą per 17 mėnesių, trečiadienį pranešė ES statistikos agentūra. Vartotojų kainų augimas, kurį dar labiau paskatino Rusijos invazija į Ukrainą, kiekvieną mėnesį nuo praėjusių metų lapkričio pasiekdavo vis naują istorinį rekordą.

Dalis ekonomistų ramina, kad rekordinė infliacija Lietuvoje jau sustojo ir pradeda po truputį nažėti. Tačiau gyventojams ramiau atsikvėpti neleidžia smarkiai išaugusios kainos. Tiesa, ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad joms kilti jau nebėra kur, tačiau realų situacijos pagerėjimą pajausime 2024 metais, o iki tol laukia stabilizacijos laikotarpis.

Dešrelės – po 30 eurų, o kilogramas paprasčiausių ledukų – aštuoni eurai, tiek pat, kiek kilogramas varškės, kuri jau tapo brangesnė už mėsą. Tokios absurdiškos kainos jau kaip reikiant pradeda pykdyti pirkėjus.  Laidoje „Dėmesio centre“ „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasidalijo paguodžiančia prognoze ir sako, kad infliacijos pikas liko užnugaryje.   „Jau tai, kad infliacija Lietuvoje virš 20 proc.

Vokietijoje metų infliacija lapkritį netikėtai sulėtėjo po kelis mėnesius trukusio augimo, rodo antradienį paskelbti preliminarūs duomenys, į aukštumas pakilusioms energijos kainoms pagaliau šiek tiek susitraukus.  Infliacijos lygis didžiausioje Europos ekonomikoje šį mėnesį nukrito iki 10 proc., pranešė federalinė statistikos agentūra „Destatis“. Spalį fiksuotas rekordinis – 10,4 proc. – infliacijos lygis.  „Factset“ apklausti analitikai lapkritį prognozavo 10,5 proc.

Metų infliacija Ispanijoje lapkritį netikėtai smarkiai sumenko, o degalų bei elektros kainų kritimas nulėmė mėnesio defliaciją, skelbia „Trading Economics“. Ispanijos statistikos instituto (INE) išankstiniais duomenimis, vartotojų kainų indekso, paskaičiuoto pagal Europos Sąjungos standartus, metinis augimas sulėtėjo iki 6,6 proc. nuo 7,3 proc. spalį.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad didelę infliaciją gyventojams sušvelnins nuo kitų metų didėjančios jų pajamos. Be to, šalies vadovas tikisi, kad ekonomikos padėtis 2023 metais stabilizuosis.

Mėtinei infliacijai mažėjant jau antrą mėnesį iš eilės ekonomistai prognozuoja, kad metinė infliacija turėtų ir toliau mažėti, o sausį jau gali būti fiksuota mėnesio defliacija. „Mėnesinės infliacijos išsikvėpimas stebimas jau kurį laiką, todėl sausis, matyt, bus tas mėnuo, kai Lietuvoje bus fiksuojama defliacija. Ją lems ir sezoniškumas, ir vangesnis gyventojų pokalėdinis noras eiti į parduotuves“, – BNS antradienį sakė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Metinė infliacija lapkritį (palyginti su 2021 metų lapkričiu), siekė  21,4 proc., o vidutinė metinė infliacija – 18,1 proc., išankstinius duomenis antradienį skelbia Statistikos departamentas. Metinė infliacija mažėja jau antrą mėnesį iš eilės: rugsėjį siekė 24,1 proc., spalį – 23,6 procento. Išankstinė mėnesio infliacija – lapkritį, palyginti su spaliu – siekė 0,3 procento.

Jei svajojate įsigyti nuosavą būstą, į kiaulę taupyklę reikės įdėti dar daugiau savo atlyginimų nei prieš kelerius metus. Naujausi Lietuvos banko duomenys skelbia, kad vis mažiau gyventojų gali įpirkti butą ar namą. Apsišarvuoti kantrybe reikės ir tiems, kurie nekilnojamąjį turtą nori parduoti – mažėja paklausa, tad savo pirkėjo gali tekti laukti ne kelis mėnesius, bet netgi metus.

Šiomis dienomis visame pasaulyje ir Lietuvoje vyksta įvairios „Juodojo penktadienio“ akcijos. Tačiau ar kaina su nuolaida pas mus yra tikrai geras pasirinkimas, leidžiantis lietuviams sutaupyti? Sprendžiant iš daugybės komentarų ir pasidalijimų, kurių sulaukė radijo stoties „Power Hit Radio“ įrašas socialiniame tinkle, taip nėra.

Artėjant šventėms gyventojai suskubo pirkti dovanas, šventinius papuošimus, o kai kas jau perka ir maisto produktus šventiniam stalui. Ne vienas gyventojas parduotuves Lietuvoje išmainė į prekybos centrus Lenkijoje. Tačiau dabar ten netgi vykti nebereikia. Daugėja įmonių, kurios internetu užsakyta prekes iš Lenkijos parveža į Lietuvą už papildomą mokestį. Šis prasideda nuo 1,99 euro.

Spalio mėnesį infliacija JAV mažėjo ir siekė žemesnį lygį, nei tikėjosi daugelis analitikų. Tai paskatino optimizmo pliūpsnį tarp investuotojų, kurie dabar tikisi švelnesnio FED palūkanų didinimo. Tuo metu euro zonoje infliacija vis dar auga, ir ECB greičiausiai pratęs pinigų politikos griežtinimą artimiausioje ateityje. Nepaisant to, per pastarąjį mėnesį Europos akcijų rinkos pademonstravo 13 proc. šuolį ir šiuo metu gali būti kiek pervertintos.

Gyventojai vis dažniau pastebi parduotuvėse gerokai išaugusias įprastinių maisto produktų kainas. Jos auga kur kas sparčiau nei atlyginimai ar pensijos. Patys prekybininkai pripažįsta, kad kainos gali „svyruoti“, tačiau pirkėjams esą visada siekiama užtikrinti „geriausią kainos ir kokybės santykį“. Vieni gyventojai stebisi, kodėl lietuviai, kitaip nei kokie prancūzai, masiškai dar neprotestuoja dėl tokių kainų.

Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Tie patys produktai mūsų šalyje du ar net triskart brangesni nei kitur, o analitikai skaičiuoja, kad kai kur prekybininkai sau pasiima kone dvigubai didesnę kainos dalį nei anksčiau. Kodėl taip atsitiko? Kaip tai sustabdyti? O gal mes jau pagaliau pasiekėme infliacijos piką? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Aleksandras Izgorodinas.

Maisto produktų kainos nesustoja augti. Vartotojai dažnai pastebi atvejus, kuomet viena ar kita prekė Lietuvoje du, tris, o kartais net keturis kartus brangesnė nei, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje. Pastebi ir bendroves, kurios nuolat kalba apie sunkmetį ir esą dėl energetinių išteklių brangimo kelia paslaugų kainas, tačiau tuo pat metu skaičiuoja ir rekordinius pelnus.

Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Tie patys produktai mūsų šalyje du ar net triskart brangesni nei kitur, o analitikai skaičiuoja, kad kai kur prekybininkai sau pasiima kone dvigubai didesnę kainos dalį nei anksčiau. Taigi, galimai tik prisidengia infliacija ir pelnus pasididina daugiau nei reikia.

Vyriausybė pritarė patobulintam kitų metų biudžeto projektui, kuriame numatyta daugiau lėšų šildymo kompensacijoms, pensijų priemokoms, taip pat numatyta PVM lengvata kultūros renginiams. Kai kurie ekspertai peikia biudžetą sakydami, kad jis nepakankamai gerai sprendžia kainų šuolio problemą, dėl kurio dalis gyventojų kaltina „godžius“ verslus. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad jokio godumo čia nemato, nes kelti kainas verslus verčia infliacija.

Didžiulė infliacija Lietuvoje užsibus ilgiau, nei anksčiau žadėjo ekonomistai. Nors kainų kilimas jau pasiekė piką praėjusį mėnesį, didelės kainos ir kitąmet įnirtingai naikins lietuvių santaupas ir algas. Tų, kas tikisi kylančių algų, ekonomistai irgi neguodžia – pasididinti algą bus vis sunkiau. Na, o žmonės skundžiasi, kad ir 1000 eurų algos mėnesiui pragyventi tuoj bus per maža. Parduotuvėlėje Panevėžio rajone ir tos pačios įmonės kavinukėje pluša apie 30 darbuotojų.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje spalį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 22,1 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 22,5 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 21,7 proc. ir buvo ketvirtoje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 11,5 proc.

Metų infliacija Italijoje spalį išaugo iki 11,8 proc. nuo 8,9 proc. rugsėjį, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Istat“, remdamasi galutiniais duomenimis. Šis infliacijos rodiklis Italijoje – didžiausias per pastaruosius 38 metus. „Istat“ pažymi, jog vartotojų kainų indekso šuolį nulėmė energijos išteklių ir maisto kainų dinamika. Neįskaitant šių dviejų prekių grupių, vartojimas šalyje per metus pabrango 5,3 procento. Mėnesio infliacija Italijoje spalį sudarė 3,4 proc.

Metų infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), spalį sumažėjo iki 22,5 proc. nuo 24,1 proc. rugsėjį. Estijos statistikos departamento duomenimis, metų infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą praėjusį mėnesį atitiko paskaičiuotąją nei pagal nacionalinį vartotojų kainų indeksą (VKI). Labiausiai per metus padidėjo išlaidos būstui (52,7 proc.), maisto produktams ir nealkoholinioams gėrimams (27,9 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje spalį pakilo iki 17,9 proc. nuo 17,2 proc. rugsėjį, antradienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vartojimo prekių kainos per metus augo 19,5 proc., paslaugų – 13 procentų. Didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso prieaugiui per metus turėjo išlaidų būstui ūgtelėjimas (28,7 proc.), maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (22 proc.), transporto prekių ir paslaugų (17,3 proc.

Kai žmonėms šiuo metu labiausiai rūpi, kaip susimokėti elektros ir šildymo sąskaitas, Europos Centrinis Bankas gyventojams paruošė dovanėlę – jau kelintą kartą kelia paskolų palūkanas ir nežada sustoti. Negana to, visiems aiškina esą didindami palūkanas jie žmones gelbsti, nes vaduoja nuo išaugusių kainų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Lietuvai ir visai Europai kovojant su aukštomis kainomis už energiją, pinigines krapšto ne tik gyventojai, bet ir verslai. Visgi ekonomistas svarsto, kad valstybės užmojis aklai dalinti pinigus verslininkams, neįvertinant, ar jie bus pajėgūs išgelbėti savo įmones nuo bankroto, gali baigtis didžiulėmis išlaidomis, kurios galiausiai atsirems į kiekvieną mokesčių mokėtoją.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse spalį, kaip ir rugsėjį, užfiksuota Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 23,6 proc. brangesnės nei pernai spalį. Estijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 22,5 proc., Latvijos – 21,8 procento. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) vartojimas brango Lietuvoje ir Latvijoje, pigo Estijoje.