infliacija

2022-aisiais Lietuvą krėtusi rekordinė infliacija, be perstojo kylančios maisto prekių, energetikos ir paslaugų kainos privertė ne vieną lietuvį galvoti apie diržų veržimąsi. Tačiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistas Nerijus Mačiulis prasitarė, kad diržus labiau traukėsi regionų gyventojai, o Vilniuje žmonės elgėsi kitaip, o kokios galimos recesijos pasekmės atsakė Marius Dubnikovas.

Sakoma, kad vaikai yra didžiausias turtas. Daugelis su tuo gal ir sutinka, tačiau po skyrybų kai kurie tėvai vengia mokėti pinigus savo pačių vaikų išlaikymui. Kita vertus, ne visi suaugusieji išlaiko savo tėvus, nors irgi privalo tai daryti. Kaip ten bebūtų, nuo šio vasario tiek vieni, tiek kiti tam turės skirti penktadaliu daugiau pinigų. Pernai Lietuvoje registruota 15,6 tūkst. santuokų ir 7,1 tūkst. ištuokų, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys.

  Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sausio mėnesį buvo 19,3 procento. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 1 punktu mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Suderinta metinė – sausį, palyginti su 2022 metų sausiu – infliacija siekė 18,5 proc., pagal VKI – 20 procentų.

Infliacija per mėnesį šalyje vėl pakilo beveik procentu ir tebesiekia 20 procentų. Lietuvos bankas bandė išsiaiškinti maisto kainų kilimo priežastis, tačiau aiškaus kaltininko nerado. Ar tikrai labiausiai ją išpūtė žemės ūkio bendrovių pakeltos kainos ir kaip žmones paveiks tai, kad maisto kainos Lietuvoje jau beveik susilygino su Europos Sąjungos vidurkiu, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė ekonomistas Tadas Povilauskas.

Metų infliacija Jungtinėse Valstijose sausį kiek sumažėjo, tačiau ji ir toliau gerokai viršija monetarinės politikos formuotojų nustatyti tikslinę ribą, o sparčiau jai kristi neleidžia aukštos nuomos ir energijos kainos, taip pat pastaruoju metu brangstantys degalai. Darbo departamento antradienį paskelbtais duomenimis, šios politikos poveikiui pasireiškus ekonomikoje, metų infliacija pirmąjį šių metų mėnesį siekė 6,4 proc. ir buvo tik 0,1 proc.

Rinkoje mažėjant elektros ir dujų kainoms, mažai tikėtina, kad jos vėl smarkiai padidėtų,  sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, vasarą galėtų kiek pabrangti tik elektra, o dujų kaina turėtų išlikti panaši arba kiek mažėti. „Panašu, kad elektros rinka veikia lygiai taip, kaip veikia mobilių telekomunnikacijų rinka, kuomet į vieno ar kito žaidėjo kainų mažinimą automatiškai reaguoja kiti žaidėjai. Šiai dienai kainos juda žemyn.

Skaičiuojama, kad karo Ukrainoje padariniai gali lemti 2 proc. lėtesnį pasaulio BVP augimą iki 2025 m. Kita vertus, tai taip pat skatina Vakarų šalis peržiūrėti savo tiekimo grandines ir nukreipti investicijas į vietos energetikos ir gamybinių pajėgumų vystymą.

Metinės infliacijos augimo tempui nuo pernai spalio lėtėjant ekonomistas Rimantas Rudzkis sako, kad tokios tendencijos turėtų išlikti artimiausiu metu.  „Remiantis pasaulio biržų duomenų tendencijomis, galime laukti tolesnio kainų mažėjimo. Antra dalykas, kadangi Europos Centrinis Bankas pakėlė bazines palūkanas ir nežada artimiausiu metu mažinti, tai irgi veiksnys, kuris veikia vartojimą ir kainų mažėjimą“, – BNS sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius R. Rudzkis.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 20 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Metinės infliacijos augimo tempas lėtėja nuo spalio. Mėnesio infliacija – sausį, palyginti su gruodžiu – siekė 0,7 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 20,3 procento. Mėnesio infliacija sausį yra didžiausia nuo lapkričio.

Anglijos banko vadovas Andrew Bailey ketvirtadienį išreiškė nerimą dėl vis dar aukštos infliacijos, nepaisant to, jog kainų kilimo tempai rodo lėtėjimo ženklus. Analitikai pažymėjo, kad centrinio banko valdytojo komentarai daugiapartiniam parlamentarų komitetui sustiprino svaro kursą, nes išaugo lūkesčiai, kad Didžiosios Britanijos palūkanų normos toliau didės.

Nors užsienyje maistas jau pinga, Lietuvoje tendencijos priešingos – maisto produktai toliau brangsta. Rekordiškos ir parduotuvių lentynose pasirodžiusių šviežių agurkų kainos – už kilogramą 9 eurai. Kainų stebėtojai ir ekonomistai tik skėsčioja rankomis – lietuviška kainodara tarptautiniams dėsniams kažkodėl nepaklūsta. O Lietuvos bankas jau puse lūpų prakalbo apie maisto kainų tyrimo rezultatus.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse gruodį sumenko iki 9,4 proc. nuo 10,4 proc. lapkritį. Šis infliacijos rodiklis gruodį - mažiausias nuo praėjusių metų balandžio, antradienį skelbia organizacija. Infliacijos sumažėjimas paskutinį praėjusių metų mėnesį užfikstuotas 25-iose iš 38-ų EBPO valstybių narių. Dviženklė metų infliacija išliko 15-oje šalių, o didžiausia buvo Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Turkijoje (visose viršijo 20 proc.

Atslūgus įtampai energetikos rinkoje euro zonos ekonomika praėjusių metų pabaigoje tik per plauką išvengė ekonomikos susitraukimo, savo komentare žinisklaidai rašo „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Infliacijai atsitraukiant, tarptautinės institucijos gerina prognozes Europai ekonomikai. Kita vertus, itin staigus palūkanų padidėjimas pradeda kandžiotis, be to, lėtėja pasaulinė prekyba.

Gyventojams taupant ir parduotuvėse perkant vis mažiau, didieji prekybininkai griebiasi naujų vilionių. Vienas paskui kitą skelbia jau ne tik akcijas, bet ir mažinantys pradines būtiniausių prekių kainas. Pirkėjai priekaištauja: vos kelis procentus siekiančio kainų sumažinimo jiems neužtenka. Na, o pieno gamintojai kerta iš peties – pieno produktų kainos lentynose turi mažėti iš esmės, mat jiems už karvių pieną perdirbėjai dabar moka perpus mažiau nei pernai.

Lietuvos ekonomika kupina paradoksų: ekonominė padėtis prastėja, bendrasis vidaus produktas paskutinįjį 2022-ųjų ketvirtį, palyginus su trečiuoju, smuko beveik 2 procentais, o infliacija yra viena aukščiausių Europoje. Tiesa, nepaisant ekonominių iššūkių Lietuvos gyventojų nuotaikos išlieka optimistiškos: lietuvių vartotojų pasitikėjimo rodiklis šiuo metu aukščiausias Europos Sąjungoje.

Infliacija Lietuvoje toliau nežymiai tirpsta – pasmuko dar pusantro procento. Ekonomistai prognozuoja, kad ši tendencija tęsis ir kai kurie produktai netrukus gali pradėti pigti. Dalis ekspertų puse lūpų jau svarsto, kad gal ir recesijos Europa išvengs. Dėl rekordinių kainų išryškėjo ir taupymo mastai – maisto produktų žmonės perka jau dešimtadaliu mažiau nei prieš metus. O taip pirkėjai siunčia žinią verslininkams, kad jie už neadekvačias kainas produktų nebepirks.

Nors infliacija ir paskolų palūkanos gręžia žmonių pinigus, indėliai vien per mėnesį paaugo beveik milijardu eurų. Pasak ekonomistų, tai rodo, kad žmonės vis labiau taupo. Kita vertus, tautiečiai, panašu, dar turi rezervų, iš ko taupyti. O kavinių ir restoranų žmonės ne tik neatsisako, bet ir juose išleidžia daugiau nei prieš metus, net ir įvertinus infliacijos įtaką.

Naujausi nedarbo lygio JAV statistiniai duomenys stebina analitikus – nepaisant žiniasklaidoje skelbiamų tūkstančių atleidžiamų IT sferos darbuotojų, nedarbo lygis sausį sumažėjo dar 0,1 proc. ir pasiekė 3,4 proc., nors buvo tikėtasi, kad išaugs. Tai yra žemiausias nedarbo lygis per paskutinius 53 metus. Maža to, JAV sausio mėnesį išaugo ir vidutinis darbo užmokestis – 4,4 proc. lyginant su ankstesniais metais ir tai yra didžiausias augimas nuo praėjusių metų liepos mėnesio.

Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Rishi Sunako kairėje – piktos profsąjungos, dešinėje – susirūpinę Konservatorių partijos įstatymų leidėjai, o tarp jų – milijonai rinkėjų, kuriuos jis turi įtikinti, kad išvengtų pralaimėjimo rinkimuose. R. Sunakas, kuris ketvirtadienį mini 100 dienų, kai eina pareigas, tai yra dvigubai tiek, kiek poste išsilaikė jo nesėkmingai dirbusi pirmtakė Liz Truss, atsidūrė nedėkingoje padėtyje.

Euro zonoje metų infliacija sausį smuko trečią mėnesį iš eilės, susitraukdama iki 8,5 proc., o susitraukimo dydis pranoko analitikų lūkesčius, trečiadienį pranešė ES statistikos agentūra. Gruodį 9,2 proc. siekusią metų infliaciją sumažinti padėjo toliau lėtėjantis energijos sąnaudų augimas. Sausio mėnesio rodiklis yra mažesnis nei 9 proc.

Infliacija vis dar aukštame lygyje. Kainos už prekes ir paslaugas auga kur kas sparčiau nei gyventojų pajamos. Taip pat didėja paskolų palūkanos, tiek paskolas pasiėmusiems, tiek šiuo metu imantiems gyventojams. Ekonomistai įspėja, kad geresnių laikų teks laukti bent iki antrojo šių metų pusmečio, kol kas kainos nemažės. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad šių metų pirmąjį ketvirtį matysime techninę recesiją.

Optimizmą rinkose slopina aukšta infliacija ir žemas vartotojų pasitikėjimas, sako SEB banko valdybos narys ir verslo bankininkystės tarnybos vadovas. Pasak Viliaus Juzikio, infliacija vis dar gerokai viršija pagrindinių finansų institucijų tikslus, o vartojimo pasitikėjimo indeksas – mažesnis nei prieš 2008-ųjų krizę.

Pastarųjų mėnesių duomenys rodo, kad Lietuvoje mažmeninis vartojimas traukiasi – kai kurie žmonės nebeįperka tiek pat prekių, kiek anksčiau. Dešimtadaliu mažiau nuperkama ir maisto prekių, tačiau kainos reikšmingai mažėti neskuba.  TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atsakė, kaip gyvensime artimiausiu metu. Kelintas mėnuo girdime, kad infliacija mažėja ir kai kurios kainos krenta.

Svarbus JAV infliacijos rodiklis, kuriam pirmenybę teikia JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) – asmeninių vartojimo išlaidų indeksas (PCE) – gruodį sumenko sumažėjus išlaidoms, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys, atveriantys duris galimybei lėtinti palūkanų normų didinimą. JAV centrinis bankas praėjusiais metais septynis kartus padidino bazinę palūkanų normą, siekdamas sumažinti paklausą augant infliacijai, o kartu stengdamasis išvengti didžiausios pasaulio ekonomikos nuosmukio.

Didžiausią lygį Lietuvoje, skaičiuojant nuo 1996 m., pasiekusi infliacija, daugiau nei 6 proc. kritusi gyventojų perkamoji galia, o taip pat pirmą kartą per dešimtmetį kylančios palūkanų normos jau veikia ir gyventojų apsipirkimo įpročius, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, gruodį mažmeninė prekyba susitraukė 6,2 proc., palyginus su tuo pačiu periodu prieš metus.

Dalis ekonomistų blogina Lietuvos ekonomikos prognozes. Esą Lietuvoje krizės nebus, bet ekonominio nuosmukio valstybei išvengti tikriausiai nepavyks. Nors atlyginimai turėtų kilti beveik dešimtadaliu, pinigus suvalgys toliau siautėjanti infliacija ir augančios paskolų palūkanos. Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, bazinės palūkanų normos dar didės jau nuo vasario mėnesio. Pajūryje įsikūrusi kavinė „10 tiltų“ ilgiau nei ketveri metai maitina klaipėdiečius.

Brangsta paskolos ir didėja sąskaitos? Mainais už tai – kompensacija iš darbdavio. Lietuvoje daugėja įmonių, kurios vieną ar kelis mėnesius darbuotojams moka priedus, kurie turėtų palengvinti didėjančių kainų naštą. Verslas neslepia – dalytis pelnu verčia ir siekis, kad darbuotojai nepabėgtų pas konkurentus. Darbuotojų atstovai visgi aiškina – būtų naudingiau, jei įmonės mokėtų ne priedus, o didintų pačias algas.

Ispanija jau nuo šių metų pradžios šešiems mėnesiams sumažino pagrindiniams maisto produktams taikomo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus. Tą padaryti svarsto ir Vokietija. Čia tikimasi, kad sumažinus PVM sveikiems ir augaliniams produktams žmonės ne tik sutaupytų, bet ir būtų skatinami sveikiau maitintis. Infliacija Lietuvoje viršija 20 proc., kai kurie produktai pabrango ir dar daugiau, o maistui ir toliau yra taikomas 21 proc. PVM tarifas.

Išankstinei metinei infliacijai sausį sumažėjus iki 18,4 proc., ji toliau mažės, o vasarį gali būti mėnesio defliacija, prognozuoja ekonomistai. Vis dėlto kiti sako, jog didesnio infliacijos kritimo reikėtų tikėtis nuo vasaros vidurio, nes įtempta padėtis pasaulio rinkose kurį laiką gali palaikyti didesnį tiek metinės, tiek mėnesio infliacijos lygį.

Išankstinė metinė – sausį, palyginti su 2022 metų sausiu – infliacija Lietuvoje siekia 18,4 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstinė mėnesio infliacija – sausį, palyginti su gruodžiu – siekia 0,6 procento.   Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.

Azijoje daugėja žmonių, kuriems nepakanka maisto, rodo Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir kitų Jungtinių Tautų agentūrų antradienį paskelbta ataskaita, kurioje atkreiptas dėmesys į didėjantį maisto produktų trūkumą, kylančias kainas ir stiprėjantį skurdą. Beveik pusė milijardo žmonių, arba daugiau nei aštuoni iš 10-ies žmonių Pietų Azijoje 2021 metais negavo pakankamai maisto, o daugiau nei 1 mlrd. žmonių susidūrė su vidutinio sunkumo ar sunkiu maisto stygiumi, teigiama ataskaitoje.

Lietuvoje daugėja bankrotų, per metus jų skaičius šoktelėjo daugiau nei trečdaliu. Tačiau ekonomistai skuba gesinti aistras: esą vyksta natūrali įmonių kaita, o bankrutuojančių įmonių skaičius šalyje vis dar pakankamai žemas. Pinigų trūksta ne tik daliai verslininkų, bet ir gyventojams, kurie beveik dvigubai dažniau gręžiasi į vartojimo kreditus, paskolas su didelėmis palūkanomis. Kovo 5 dieną Joniškyje įsikūręs „Virtienių restoranėlis“ minės 2 metų gimtadienį.

Po praėjusių metų, kurie atnešė triukšmingų ir ryškių pokyčių, užsigrūdinę investuotojai nagrinėja, kokios turto klasės, sektoriai ar regionai šiais metais turi geriausias perspektyvas. Kone kiekvienais naujais metais investuotojai gali įžvelgti daugybę neigiamų aplinkybių ir rizikų. Tačiau vertinant statistiškai, žymiai didesnė dalis tokių investavimo atkarpų, kaip kalendoriniai metai, baigiasi teigiamais rezultatais akcijų rinkose.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gruodį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 20 proc. bei buvo trečioje vietoje pagal dydį ES. Latvijoje metinė infliacija siekė 20,7 proc. ir buvo antroje vietoje, o didžiausia infliacija buvo Vengrijoje, kur ji siekė 25 procentus. Estijoje infliacija siekė 17,5 proc. ir buvo ketvirta pagal dydį ES. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10,4 proc., o vien euro zonoje – 9,2 procento.

Šiemet Lietuvoje infliaciją toliau skatins maisto kainos, tačiau metų viduryje ji turėtų pasiekti vienaženklį skaičių, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Finansų viceministras mano, jog infliacija šiais metais lėtės „gana ženkliai“, jeigu nebus naujo šoko energetikos rinkoje.    „Mastas taps pagrindiniu infliaciją didinančiu veiksniu.

Lietuvoje metinė infliacija nuo viršūnės toliau ritasi žemyn, kainų augimas, kuris, nors išlieka aukštas, tačiau lėtėja. Ekonomistai džiaugiasi, kad per paskutinį mėnesį kainos Lietuvoje beveik nustojo augti ir prognozuoja, kad įsibėgėjant metams bus tik geriau. Geresni rezultatai nei tikėtasi Europoje gali sumažinti ir paskolų palūkanų augimą. Tiesa, staigių pokyčių nebus. Pasak dalies ekonomistų, reikės ne vieno mėnesio, kol geri ženklai virs mažesnėmis kainomis parduotuvių lentynose.

Švedijoje metų infliacija gruodį pasiekė aukščiausią lygį per tris dešimtmečius, skatinama sparčiai augančių elektros kainų, padidinusių pragyvenimo išlaidas, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Pasak Švedijos statistikos departamento, vartotojų kainų indeksas (VKI) paspartėjo iki 12,3 proc., palyginti su 11,5 proc. rodikliu lapkritį. Tai yra aukščiausias rodiklis nuo 1991 metų vasario mėnesio.

Metinė infliacija Jungtinėse Valstijose gruodį smuko į žemiausią per daugiau kaip metus lygį, parodė ketvirtadienį paskelbti vyriausybės duomenys, kurie gali reikšti, kad infliacijos pikas jau praeityje. Amerikiečių namų ūkiams per 2022 metus teko atlaikyti į dešimtmečių aukštumas pakilusią infliaciją. Tuo tarpu Federalinio rezervo sistema (FRS) didino bazinę palūkanų normą sparčiausiu nuo 9-ojo dešimtmečio tempu, tikėdamasi atvėsinti didžiausią pasaulio ekonomiką.

Lenkijos ministras pirmininkas antradienį griežtai pasisakė prieš bendros euro zonos valiutos įvedimą Lenkijoje artimiausioje ateityje, pabrėžęs, kad euro įvedimas Kroatijoje šių metų pradžioje sukėlė „chaosą“ ir pragyvenimo išlaidų šuolį. Mateuszas Morawiecki pareiškė, kad Lenkijos nacionalinę valiutą – zlotą – pakeitus euru, dar pakiltų infliacija, kuri jau viršija 17 proc., ir padidėtų lenkų pragyvenimo išlaidos.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), gruodžio mėnesį buvo 18,9 procento. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 0,8 punkto mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). „VKI yra labiau tinkamas įvertinti kainų pokyčiams vienoje šalyje, kaip keičiasi gyventojų pragyvenimo kaštai ir perkamoji galia.

Euro zonoje ateinančiais mėnesiais bus stebimas „labai stiprus“ darbo užmokesčio augimas, atlyginimams vejantis išsiplėtusią infliaciją, pirmadienį paskelbė prognozę Europos Centrinis Bankas (ECB). „Tikimasi, kad atlyginimų augimas per ateinančius kelis ketvirčius bus labai stiprus, palyginti su istoriniais modeliais“, – rašoma mėnesiniame ECB biuletenyje.

Praėjusių metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais, labiausiai pabrango kuras, gamtinės dujos, elektra ir maisto produktai.  Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kietojo kuro kainos pakilo 2,4 karto, gamtinių dujų – 73,7 proc., elektros – 71,9 proc., skystojo kuro – 50,4 proc., šilumos – 34,2 proc., dyzelinių degalų – 24,6 proc., suskystintų dujų maistui gaminti – 13,9 proc., benzino – 4,7 proc. Tik suskystintų automobilinių dujų kainos sumažėjo 5,3 procento.

Trečią mėnesį iš eilės mažėjanti infliacija pirmąjį šių metų ketvirtį gali sumažėti dar sparčiau, sako analitikai. Anot jų, dėl mažėjančių verslo išlaidų artimiausiu metu galima tikėtis ir mėnesio defliacijos. Vis dėlto kai kurie ekonomistai teigia, kad sausio infliacija dar gali nustebinti, nes kyla reguliuojamos elektros, gamtinių dujų, vandens kainos ir tai bendrą indeksą padidins maždaug 1 proc. punktu.  „Infliacija traukia rankinį stabdį, aišku, drąsu taip sakyti prie 21,7 proc.

Žmonės vis labiau žiūrės, ką perka, norėdami sutaupyti, prognozuoja kainų palyginimo ekspertas iš Pricer.lt Arūnas Vizickas. Gali tekti migruoti iš brangų įvaizdį turinčio prekybos tinklo į pigesnį. Be to, ekspertas prognozuoja, kad žmonės restoranus ir kavines pakeist į maistą namuose. Mat, praėjusiais metais maisto produktų prekės brango daugiau nei 30 procentų, tačiau jau yra manančių, kad infliacija dar nemažės.

Nors infliacijos tempai sulėtėjo, maistas Lietuvoje ir toliau brangsta. Tiek pigiausių, tiek populiariausių prekių krepšelis gruodį pabrango dar pora procentų, o per metus iš viso – 35-iais procentais. Akis toliau bado ir tokių pat lietuviškų ir lenkiškų produktų kainų skirtumai. Vis tik objektyvių priežasčių kainoms kilti ekonomistai nebemato ir tikina – kainas verslininkai kels tol, kol žmonės savęs neribos ir brangius produktus pirks.

Sulėtėjus energijos kainų kilimui, euro zonoje metų infliacija traukėsi antrą mėnesį iš eilės, gruodį sumažėdama iki 9,2 proc., pranešė Eurostatas. Kartu tai buvo pirmas vienženklis rodiklis nuo rugsėjo mėnesio. Lapkritį metų infliacija siekė 10,1 procento. Vartotojų kainų augimas spalį pasiekė rekordinius 10,6 proc., penkis kartus viršydamas Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą tikslinį lygį, kuris yra apie 2 procentai.

Pasaulinės maisto kainos gruodį traukėsi devintą mėnesį iš eilės, nors 2022-aisiais jos siekė rekordinį lygį, rodo penktadienį paskelbti JT duomenys.  Mėnesinės maisto kainos kovą pasiekė rekordinį lygį, kai Rusijai įsiveržė į Ukrainą, svarbią žemės ūkio produkcijos gamintoją ir kviečių bei saulėgrąžų aliejaus pasaulinė tiekėja.

Šoktelėjusios prekių ir paslaugų kainos yra ne Lietuvos konkurencijos tarybos klausimas ir tarybai įtarimo šiuo metu nekelia, sako jos vadovas Šarūnas Keserauskas. Praėjusiais metais didelei daliai lietuvių teko susiveržti diržus. Šoktelėjo energijos, paslaugų ir maisto kainos. Konkurencijos tarybos vadovas sako, kad kylančios kainos įtarimo tarybai šiuo metu nekelia – reikalinga gilesnė analizė.

Auga atlyginimai, pensijos ir išmokos. Didžiausias šuolis laukia minimalios algos gavėjų, smarkiau nei pernai didės ir senatvės pensijos. Tačiau jiems toli iki infliacijos aukštumų. Daugiausia žmonių piniginių storį visgi nulems darbdavių malonė – ar ir kiek didinti atlyginimus pavaldiniams. Profsąjungos žadamą devynių procentų vidutinį algų didėjimą vadina juokingu. Ekonomistai visgi mano, kad tautiečių perkamoji galia šiemet persiris į pliusą. Didėja ir akcizai alkoholiui bei rūkalams.