importas

Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) ketina uždrausti importą kai kurių valstybių augalininkystės produkcijos, turinčios Lietuvos, Latvijos ir Slovakijos sertifikatus. „Rosselchoznadzor“ pranešė, kad jai kelia susirūpinimą pastaruoju metu pagausėję pažeidimai, susiję su Italijos, Kenijos ir Nyderlandų augalininkės produkcijos, turinčios Lietuvos, Slovakijos ir Latvijos sertifikatus, tiekimu į Rusiją.

Lietuvos eksportas per tris šių metų mėnesius, palyginti su 2020-ųjų sausiu-kovu, padidėjo 5,2 proc. iki 7,443 mlrd. eurų, o importas – 4,9 proc. iki 7,702 mlrd. eurų. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 8,5 proc. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs įvairių chemijos produktų (2,9 karto), baldų (12,7 proc.), medienos ir medienos gaminių (17,8 proc.) eksportas, skelbia Statistikos departamentas. Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs plastikų ir jų gaminių (26,3 proc.

Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, ruošiasi pokyčiams, susijusiems su importo PVM mokestinėmis naujovėmis. Nuo šių metų liepos 1 dienos visos įsigyjamos ir siuntose iš trečiųjų šalių atsisiunčiamos prekės nuo 0,01 euro vertės bus apmokestintos importo PVM, o siuntų vežėjai arba gavėjai privalės deklaruoti šias siuntas pateikdami elektronines muitinės deklaracijas.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį įvedė muitus daliai aliuminio importo iš Kinijos, kuris Briuselio teigimu, Europoje buvo parduodami dirbtinai sumažintomis kainomis. Laikinieji muitai buvo nustatyti gavus aliuminio gamintojų iš ES skundų, kuriuose teigiama, kad pigus Kinijos importas stumia gamintojus iš verslo. Europos Komisija atliko tyrimą, apie kurį paskelbė oficialiame ES žurnale.

Lietuvos eksportas šių metų pirmą mėnesį siekė 2,272 mlrd. eurų, importas – 2,165 mlrd. eurų, arba atitinkamai 1,7 proc. daugiau ir 7,5 proc. mažiau nei pernai sausį. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 7 proc. iki 1,474 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos perteklius sausį siekė 107,4 mln. eurų, tuo metu prieš metus buvo 106,8 mln.

Nežiūrint į tai, kad 2020 metais prasidėjo pasaulinė pandemija, nesaugios vištienos kiekis Lietuvoje augo. Užpernai mūsų rinkai buvo uždrausta tiekti beveik 200 tonų vištienos, o pernai šis skaičius smarkiai išaugo – net apie 260 tonų paukštienos buvo pripažintos nesaugia, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pranešime žiniasklaidai. Tokioje paukštienoje buvo nustatyta tarša salmonelių bakterijomis.

Didžioji Britanija planuoja uždrausti prekių, kurios, kaip įtariama, yra pagamintos naudojant priverstinį darbą Kinijos Sindziango provincijoje, importą, pirmadienį pranešė žiniasklaida.  Šis žingsnis gali dar labiau sustiprinti įtampą tarp Londono ir Pekino.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais buvo 20,624 mlrd. eurų, importas – 20,979 mlrd. eurų, arba atitinkamai 6 proc. ir 12 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas sumenko 9 proc. iki 12,136 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais sudarė 354,9 mln. eurų ir buvo beveik 5,5 karto mažesnis nei tuo pat metu 2019-aisiais (1,942 mlrd.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais buvo 17,971 mlrd. eurų, importas – 18,466 mlrd. eurų, arba atitinkamai 7,2 proc. ir 13,1 proc. mažesnis nei per aštuonis 2019-ųjų mėnesius. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas smuko 10,4 proc. iki 10,534 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais sudarė 494,6 mln. eurų ir buvo 3,8 karto mažesnis nei prieš metus (1,881 mlrd. eurų), negalutinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Eksportas per šešis šių metų mėnesius mažėjo visose Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvos eksportas sausį–birželį, palyginti su tuo pat metu pernai, mažėjo 8 proc. iki 13,2 mlrd. eurų, Latvijos – 4 proc. iki 6,5 mlrd. eurų, o Estijos – 9 proc. iki 6,7 mlrd. eurų, rodo Europos Sąjungos statistikos tarnybos duomenys. Lietuvos importas šiemet smuko 14 proc. iki 13,5  mlrd. eurų, Latvijos – 12 proc. iki 7,2 mlrd. eurų, o Estijos – 12 proc. iki 7,1 mlrd. eurų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paskelbė, kad nurodė atnaujinti 10 proc. muitus iš Kanados importuojamam aliuminiui, sakydamas, kad pagrindinė Jungtinių Valstijų prekybos partnerė užtvindė metalu šalies rinką. „Kanada, kaip įprasta, pasinaudojo mumis, – kalbėjo D. Trumpas kalboje, pasakytoje „Whirlpool“ skalbimo mašinų gamykloje Klaide, Ohajo valstijoje. „Pasirašiau dekretą, kuris gina Amerikos pramonę, pakartotinai įvesdamas aliuminio muitus Kanadai“, – parreiškė jis.

Lietuva per pirmąjį šių metų ketvirtį iš Rusijos vamzdynais importavo 81,6 mln. kubinių metrų gamtinių dujų – 87,9 proc. mažiau nei pernai sausį-kovą, rodo Rusijos federalinės muitinės ataskaita, kurią paskelbė agentūra „Interfax“. Pagrindinė jų pirkėja Europoje – Vokietija importą sumažino 40,4 proc. iki 9,389 mlrd. kubų. Rusiškų dujų tiekimas Baltarusijai sumenko 10,8 proc. iki 5,173 mlrd. kubų, Italijai – 22,2 proc. iki 3,865 mlrd. kubų, Austrijai – 23,4 proc. iki 3,141 mlrd.

Europos Komisija priėmė sprendimą dėl proporcingo atsako į JAV importo iš Europos Sąjungos papildomo apmuitinimo – muitus taikys tokiai JAV gamintojų produkcijai kaip žiebtuvėliai, žaidimų kortos, baldų furnitūra, skelbia Vokietijos nacionalinė transliuotoja „Deutsche Welle“. Pasak Europos Komisijos pirmadienį išplatinto pranešimo, muitai riboto sąrašo JAV prekėms įvedami reaguojant į JAV prezidento Donaldo Trumpo šių metų vasario mėnesio sprendimą dėl importo iš ES apmuitinimo.

Lenkijoje užfiksuotas paukščių gripas plinta ne tik pačioje Lenkijoje – židiniai taip pat užfiksuoti Slovakijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje. Nors ūkiai praranda daug paukščių, specialistai teigia, kad lietuvių perkamos paukštienos kainai tai didelės įtakos nedaro. Visgi baiminamasi, kad rinką gali užplūsti lenkiškos produkcijos perteklius, o židinio užfiksavimo Lietuvoje atveju, gamintojo kaina galėtų šiek tiek padidėti.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva yra pasirengusi suteikti Baltarusijai galimybes per Lietuvą importuoti naftą kaip alternatyvą Rusijos tiekimui.

Ukraina daugiau kaip pusę branduolinio kuro poreikio ir toliau tenkina importu iš Rusijos, tačiau ši dalis sparčiai mažėja. Ukrainos nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, per pirmus septynis šių metų mėnesius 56,9 proc. branduolinio kuro finansine išraiška įsigyta iš Rusijos branduolinio kuro tiekėjo TVEL, 43,1 proc. – iš JAV „Westinghouse“ padalinio Švedijoje „Westinghouse Electric Sweden“. 2018-aisiais šios dalys buvo atitinkamai 71,6 proc. ir 28,4 procento.

Jungtinės Valstijos nusprendė atidėti naujų 10 proc. muitų įvedimą daliai iš Kinijos importuojamų prekių iki gruodžio 15 dienos, antradienį pranešė vyriausybė. Visgi muitai likusioms 300 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš Kinijos įsigalios nuo rugsėjo 1 dienos. Atidėtieji muitai apima mokesčius mobiliesiems telefonams, nešiojamiesiems kompiuteriams, kompiuterių monitoriams, vaizdo žaidimų konsolėms bei daliai žaislų, avalynės ir drabužių, sakoma JAV prekybos atstovo pranešime.

Turkija smarkiai didina importo muitus tam tikroms amerikietiškoms prekėms, parodė trečiadienį paskelbtas potvarkis. Šios priemonės Ankara ėmėsi dėl Jungtinių Valstijų Turkijai paskelbtų sankcijų, kurios išprovokavo staigų nacionalinės valiutos – liros – kurso kritimą. Apie importo muitų padidinimą buvo paskelbta Turkijos oficialiajame leidinyje.

Kai kuriems Seimo nariams siūlant nebeplėšyti alkoholio reklamos iš užsienio leidinių, Vyriausybė siūlys kol kas nesvarstyti jų parengtų įstatymo pakeitimų, nes ketina pati parengti pataisas dėl alkoholio reklamos išimčių. Vyriausybė trečiadienį svarstys atitinkamą Ūkio ministerijos pasiūlymą.

Lietuva pernai sausio-lapkričio mėnesiais eksportavo daugiau negu Latvija ir Estija kartu, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenys. Lietuvos eksportas per šį laikotarpį vertinimas 24,089 mlrd. eurų, Latvijos - 10,437 mlrd. eurų, Estijos - 11,776 mlrd. eurų, importas - atitinkamai 26,356 mlrd., 12,826 mlrd. eurų ir 13,530 mlrd. eurų. Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išlieka kukliausios iš Baltijos valstybių. ES teko 59 proc.

Rusija neplanuoja atsisakyti nuo 2014 metų taikomo kiaulienos importo draudimo iš Europos Sąjungos (ES), tačiau dėl jai nepalankaus Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sprendimo ribojimus ketina perkelti į politinių sankcijų sąrašą, sako už maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis. Ketvirtadienį Maskvoje susitikęs su Rusijos žemės ūkio ministru Aleksandru Tkačevu, komisaras sakė, kad Europos Komisija yra nepatenkinta tokiu sprendimu ir pasiūlė Rusijai jį persvarstyti.

Seimo „valstiečiai“ inicijuoja laikinąją tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami tuo paties prekės ženklo maisto produktai. Komisijos iniciatyvą palaiko 42 „valstiečių“ frakcijos atstovai. Jų manymu, 12-kos narių komisija turėtų nustatyti priežastis, kodėl skiriasi produktų sudėtis, ar taip nėra pažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra nesąžiningos veiklos požymių, kodėl Maisto ir veterinarijos tarnyba produktų kokybės tyrimą atliko tik dabar.

Lenkija nori atsisakyti rusiškų dujų importo ir tai gali įvykti nuo 2022 metų, vizito Vašingtone metu pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowski, kurį cituoja Lenkijos žiniasklaida. „Einame prie to, kad tuo metu turėtume galimybę importuoti dujas iš kitų, politiškai saugių šaltinių, kurie leis mums išvengti Rusijos veiksmų, stebėtų Ukrainoje ar Baltarusijoje, pavojaus“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras.

Klaipėdos uoste dėl aplinkosaugos reikalavimų stringant iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir kitų šalių importuotų daužtų automobilių muitinės procedūroms, Aplinkos ministerija ketina sušvelninti jų sąlygas. Nuo liepos taikoma nauja naudojimui netinkamų automobilių įvežimo tvarka. Pagal ją iš JAV ar kitų trečiųjų šalių atplukdyto automobilio taisymo išlaidoms viršijus 50 proc.

Kaip ir daugumoje Europos Sąjungos šalių, Lietuvos pienininkystės sektoriuje padėtis išlieka panaši – žaliavinio pieno gamyba ūkiuose traukiasi. Auganti pieno gaminių paklausa eksporto rinkose skatina Lietuvos pieno perdirbimo įmones didinti pramoninę gamybą, o lietuviškos žaliavos trūkumą tenka keisti importu. Per penkis šių metų mėnesius Lietuvos pieno įmonės žalio pieno perdirbo 1,3 proc. daugiau.

Seimas ketvirtadienį priėmė sprendimą riboti elektros importą iš Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės ir kitų nesaugių trečiųjų šalių branduolinių jėgainių. Parlamentarai priėmė Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių įstatymą. Už jį balsavo 87 Seimo nariai, vienas susilaikė.

Lietuva 2016 metais eksportavo daugiau negu Latvija ir Estija kartu, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Lietuvos eksportas per praėjusius metus vertinimas 22,609 mlrd. eurų, Latvijos - 10,332 mlrd. eurų, Estijos - 11,883 mlrd. eurų, importas - atitinkamai 24,836 mlrd., 12,279 mlrd. ir 13,501 mlrd. eurų. Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išliko kukliausios iš Baltijos valstybių. ES teko 61 proc. viso Lietuvos eksporto ir 70 proc.

Lietuvos statistikos departamentas pateikė naujausius eksporto ir importo duomenis. Iš jų matyti, kad Lietuvoje šis sektorius praeitais metais nebuvo itin sėkmingas.  Gruodžio mėnesio rezultatai  2016 m. gruodžio mėn. prekių eksportuota už 2 016 mln. EUR, importuota – už 2 254 mln. EUR, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1 158 mln. EUR.

Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išlieka kukliausios iš Baltijos valstybių, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Per pirmus septynis šių metų mėnesius ES teko 62 proc. viso Lietuvos eksporto ir 70 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys sudarė atitinkamai 74 proc. ir 80 proc., Estijos - 74 proc. ir 84 procentus. Latvijai teko 10 proc., Estijai - 5 proc. viso Lietuvos eksporto; Lietuvai - 18 proc.

Lietuva pirmąjį pusmetį išliko pagrindine degalų tiekėja Latvijai, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenys. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, tiekimui iš Lietuvos tenkanti viso benzino importo į Latviją dalis sumažėjo nuo 68,8 proc. iki 63,3 proc., dyzelino - nepakito - 44,0 procento. Benzino eksportas iš Lietuvos į Latviją sumenko 6,4 proc. iki 95,874 mln. litrų, dyzelino - 4,4 proc. iki 312,6 tūkst. tonų. 34,6 proc. benzino ir 32,1 proc.

Lietuvos eksportas sausio – gegužės mėnesiais pranoko bendrą Latvijos ir Estijos, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Lietuvos eksportas per pirmus penkis šių metų mėnesius vertinimas 8,882 mlrd. eurų, Latvijos - 4,010 mlrd. eurų, Estijos - 4,846 mlrd. eurų, o importas - atitinkamai 9,774 mlrd., 4,781 mlrd. eurų ir 5,587 mlrd. eurų. Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys lieka kukliausios iš Baltijos valstybių. ES teko 62 proc.

Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys yra kukliausios iš Baltijos valstybių, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Per pirmus keturis šių metų mėnesius ES teko 62 proc. viso Lietuvos eksporto ir 71 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys siekė atitinkamai 74 proc. ir 79 proc., Estijos - 75 proc. ir 84 procentus. Latvijai teko 9 proc., Estijai - 5 proc. viso Lietuvos eksporto; Lietuvai - 17 proc., Estijai - 13 proc.

Ar euro zonos krizė atkalbėjo kitas šalis priimti vieną valiutą? Nei kiek, rašo The Economist. Nuo 2009 metų, kai euro zonos BVP susitraukė 5 proc., 4 šalys – Slovakija, Estija, Latvija ir Lietuva, prisijungė prie euro zonos narių. Pasak The Economist, būtent šių šalių patirtis rodo, kad euras vis dar atneša tam tikros naudos, bet taip pat kelia pavojų.

Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išlieka kukliausios iš Baltijos valstybių, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Pirmąjį šių metų mėnesį ES teko 65 proc. viso Lietuvos eksporto ir 67 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys siekė atitinkamai 75 proc. ir 76 proc., Estijos - 79 proc. ir 84 procentus. Latvijai teko 9 proc., Estijai - 6 proc. viso Lietuvos eksporto; Lietuvai - 17 proc., Estijai - 13 proc.

Lietuvoje elektros gamyba vasarį sumažėjo 12,6 proc., o jos paklausa smuko 15,4 procento. „Pagrindinės sumažėjusios gamybos priežastys – pradėjo veikti „NordBalt“ jungtis, kuri užtikrina pigesnę importuojamą elektrą, o elektros poreikis vasarį mažėjo“, - pranešė elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. Pasak pranešimo, vasarį šalies elektrinės pagamino 218,9 gigavatvalandėa (GWh) elektros - 12,6 proc. mažiau nei sausį ir 3 proc. mažiau nei pernai vasarį. Gamyba vėjo jėgainėse išaugo 21 proc.

Jau praeitais metais stebėjome krentantį Lietuvos eksportą į Rusiją, tačiau ši šalis vis dar laikėsi pirmojoje vietoje mūsų partnerių sąraše. Vis dėlto, šių metų sausį įvyko didžiulės permainos. Pirmą kartą nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio Rusija apleido didžiausios Lietuvos eksporto partnerės pozicijas. „Eksporto sumažėjimas į Rusiją buvo išprovokuotas išorinių aplinkybių. Bet kuriuo atveju, nemanau, kad dėl to, jog Rusija prarado pirmą vietą reiktų šokinėti iki lubų ir ploti katučių.

Lietuvos eksportas pernai siekė 22,984 mlrd. eurų, importas - 25,397 mlrd. eurų, arba atitinkamai 5,7 proc. ir 1,9 proc. mažiau nei 2014 metais. Lietuvos užsienio prekybos deficitas pernai, palyginti su 2014-aisiais, padidėjo 57,9 proc. iki 2,413 mlrd. eurų, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, pranešė Statistikos departamentas. Be mineralinių produktų, eksportas pernai sumažėjo 4,3 proc., o importas padidėjo 1,8 procento.

Rusijos fitosanitarijos tarnybos „Rosselchoznadzor“ planai drausti gėlių importą iš kai kurių Europos Sąjungos (ES) valstybių, taip pat ir Lietuvos, gali būti susiję su politika, teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Labai daug atsitiktinumų: kai kuri nors šalis parodo principingesnę poziciją kuriuo nors klausimu, atsiranda problemų fitosanitarijos srityje“, - BNS sakė L.Linkevičius.

  „Kauno energijos" deginamu biokuru susidomėjo Radiacinės saugos centras, įtariantis, kad iš Baltarusijos atvežamoje medienoje esanti cezio koncentracija viršija leistinas normas, antradienį rašo dienraštis „Kauno diena“. Energetikos išteklių biržos „Baltpool" biokuro verslo linijos vadovas Vaidotas Jonutis teigė, kad į Kauną vežamos medienos užterštumo lygis yra pernelyg menkas, kad pakenktų kauniečių sveikatai ar aplinkai, tačiau pelenais nereikėtų tręšti laukų, kuriuose auginamos daržov...

Rusija paskelbė nuo spalio 21 dienos nebeimportuosianti jautienos subproduktų iš Europos Sąjungos (ES) šalių. „Nuo spalio 21 dienos įvedame apribojimą jautienos subproduktų, nuopjovų ir kitokios produkcijos, kuriai netaikomas rugpjūtį įvestas draudimas, įvežimui į šalį“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos („Rosselchoznadzor“) vadovas Sergejus Dankvertas.

Per aštuonis šių metų mėnesius Baltijos šalyse pagaminta 12 217 GWh elektros energijos – 14,2 proc. mažiau nei tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu. Dėl to importas į Baltijos šalis išaugo net 42,3 proc. ir per aštuonis mėnesius pasiekė 3 379 GWh. Gamyba labiausiai – 20,6 proc. – mažėjo Latvijoje dėl nedidelio vandens pritekėjimo Dauguvoje, šiltos žiemos ir mažesnės elektros energijos kainos.

 „Gintaro žaliava Lietuva sieks apsirūpinti pati. Iki šiol jos gaudavome importuodami iš gintaro ištekliais turtingos Kaliningrado srities, bet dėl politinės padėties pablogėjus prekybiniams ryšiams su Rusija, visiškai nutrūko ir prekyba gintaru. Šią problemą tikimės, kad pavyks išspręsti savo jėgomis“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Kadangi iki šiol Lietuvoje neturime detaliai išžvalgytų ir pramoninei gavybai tinkamų gintaro telkinių, pirmas žingsnis – žvalgyba.

Rusijos vyriausybę pasiekė pirmas patvirtinimas apie augančias produktų supirkimo kainas pradėjus riboti importą. Rugpjūčio 7 dieną Rusija uždraudė jautienos, kiaulienos, vaisių, naminių paukščių, sūrio ir pieno importą iš Europos Sąjungos šalių, JAV, Australijos, Kanados ir Norvegijos. Apribojimai taikomi vienerius metus.

 Žemės ūkio ministrė tikisi, kad fermose Ignalinos rajone aptiktas afrikinis kiaulių maras neišplis po visą Lietuvą ir kitos Europos valstybės neapribos kiaulienos importo iš šalies. „Žinome, kad Latvija atsisakė iš visos Lietuvos priimti mėsą. Kol kas kitų apribojimų bent neteko girdėti.

Lietuvos kiaulių komplekse pirmąkart nustačius afrikinį kiaulių marą, Latvija laikinai uždraudė šviežios kiaulienos importą iš Lietuvos. Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba sprendimą priėmė iškart, kai tik buvo informuota apie tai, jog Ignalinos rajone, pasienyje su Latvija esančiame kiaulių komplekse nustatytas maras.

Latvijoje nustatytas ypač pavojingas afrikinis kiaulių maras, į Lietuvą iš kaimyninės šalies uždrausta įvežti kiaulieną ir šernieną. Pasak veterinarų vadovo Jono Miliaus, Latvijai prekių apribojimas bus taikomas tik kurį laiką. Veterinarijos tarnybos vadovas uždraudė iš Latvijos į Lietuvą įvežti kiaulieną ir šernieną, spermą, taip pat pašarus ir aliejų. „Labai sudėtinga situacija, nes rasta ir kiaulių fermose, todėl apribojom prekių įvežimą.

Vida Tavorienė  Šalies rinką pagrindinėmis daržovės aprūpinantys ir nemažai produkcijos eksportuojantys daržovių augintojai pavasarį tampa importuotojais.   Pastaraisias metais nemažai prekinių daržovių ūkių perka milijonus daržovių daigų, daugiausia – kopūstų. Daržovių ir prieskoninių augalų daigai atkeliauja iš Lenkijos, Vokietijos, Olandijos, Italijos ar net Izraelio.

 Per pirmuosius tris 2014 m. mėnesius Baltijos regionas iš Skandinavijos importavo 1,21 TWh elektros energijos – keturis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. Išaugusį importą lėmė žemos elektros kainos Skandinavijos rinkoje bei praėjusių metų pabaigoje pradėta eksploatuoti „Estlink-2“ elektros jungtis. Prognozuojama, kad 2014 m. iš Skandinavijos importuojamos elektros kiekis padidės bent du kartus.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį nusprendė kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl neadekvačių Rusijos veiksmų, dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės uždraudus mėsos eksportą iš Europos Sąjungos (ES) šalių. Tai BNS patvirtino už mokesčius atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta, ketvirtadienį Briuselyje susitikęs su žurnalistais. „Šis sprendimas buvo priimtas ką tik – šiandien.