importas

Rusija antradienį dėl priekaištų kokybei sustabdė vyno importą iš Moldovos, - naujienų agentūrai "Interfax" sakė Rusijos vyriausiasis sanitarijos gydytojas Genadijus Oniščenka. "Priimame sprendimą pristabdyti visos Moldovos vynininkystės produkcijos įvežimą į RF (Rusijos Federacijos) teritoriją", - sakė jis.

Rugpjūtį Kinijos eksportas augo spračiau nei tikėtasi. Jis augo 7,2 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu. Dauguma ekspertų numatė, kad eksportas augs 5,5 proc., praneša BBC. Gamyba Kinijoje rugpjūčio mėnesį augo didžiausiu tempu per 16 mėnesių. Eksportas ir gamyba yra pagrindiniai Kinijos ekonomikos atramos taškai, kurie pastaruoju metu buvo nustoję augti. Analitikų tegimu, duomenys rodo, kad Kinija pamažu atsigauna.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad į Lietuvą neleista importuoti saldainių siuntos iš Turkijos, nustačius, kad jų sudėtyje yra neleistinas Europos Sąjungoje maisto priedas – dažiklis E128. Aviečių kvapo kramtomų saldainių „Toppi Tella“ siuntą – iš viso 223 kg, į Lietuvą importavo įmonė UAB „Baltijos bretlingis“ (Dubysos 31A, Klaipėda). Visa nesaugių saldainių siunta sulaikyta importuotojo sandėlyje ir rinkoje išplatinta nebuvo.

Artėjančią žiemą vartotojai rinksis tarp natūraliai prinokusių lietuviškų ir panaudojant naujas technologijas išsaugotų beskonių kaimyninėse rinkose užaugintų gražuolių obuolių. Šįmet obuolių augintojai sulaukė vidutinio derliaus, tačiau saugyklas ketina užpildyti. Lietuviai kol kas labiau vertina ne obuolių kokybę, o jų kainą, tačiau obuolių augintojai džiaugiasi, kad daugėja tik kokybišką produkciją pasirenkančių pirkėjų.

Negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, 2013 metų birželio mėnesį eksportuota prekių už 6 802,9 mln. litų, importuota – už 6 857 mln. litų. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 4 094,8 mln. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 54,1 mln. litų. Per mėnesį (2013 m. birželio mėn., palyginti su 2013 m. gegužės mėn.) eksportas padidėjo 4,8 procento. Importas sumažėjo 0,8 procento.

Šiųmetis grūdų derlius mažesnis ir pigesnis, tačiau ūkininkams neteks permokėti už trąšas – vieną svarbiausių žemės ūkio išteklių. Šiemet pigiau trąšas pirkę mūsų ūkininkai viliasi, kad jų kaina gali dar labiau smukti. To laukia ir kitų šalių žemdirbiai. Tam įtakos gali turėti dviejų stambių kalio trąšų gamintojų – Rusijos „Uralkalij“ ir Baltarusijos kompanijos, kartu eksportavusių trąšas, – nesutarimai.

Lietuva tapo paskutine šalimi iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, kuriai Baltarusija dėl Šmalenbergo viruso laikinai uždraudė įvežti galvijus, ožkas ir avis. Neprognozuojama, kad tai galėtų turėti reikšmingos įtakos šalies verslui. „Baltarusija dėl mašalų platinamo Šmalenbergo viruso yra apribojusi gyvūnų įvežimą iš visų Europos Sąjungos šalių, buvo likusi tik Lietuva. Dabar pritaikė ribojimus ir mums, tačiau pastaruoju metu Lietuvos verslas čia nebuvo aktyvus.

Ekspertų derybos su vieninteliu dujų tiekėju Lietuvai – Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ yra baigtos, pareiškė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. Pasak jo, dabar iš koncerno laukiama racionalių pasiūlymų dėl gamtinių dujų kainų. „Galime konstatuoti, kad tam tikras etapas pasibaigė – ekspertinių pokalbių, ekspertinių derybų. Manau, kad dabar jau atėjo laikas, kai mūsų partneriai turėtų pradėti priimti sprendimus.

Įgyvendinant Europos Sąjungos 3-iojo Energetikos paketo nuostatas dėl perdavimo veiklos atskyrimo bei visuotiniame AB „Lietuvos dujos“ akcininkų susirinkime patvirtinus AB „Lietuvos dujos“ atskyrimo sąlygas, perdavimo veikla pagal TFAS reikalavimus atitinka nutrauktai veiklai taikomus kriterijus. Todėl 2013 m. pirmojo pusmečio finansinėse ataskaitose atskleisti ir nutrauktos veiklos duomenys.

 Birželį Estijoje pagaminta 60 proc. visos Baltijos šalyse sugeneruotos elektros energijos, Latvijoje – 27 proc., o Lietuvoje – 13 proc. Iš viso šalys sunaudojo 1799 GWh elektros energijos, iš kurios 75 proc. padengė Baltijos regione esančios elektrinės, o 25 proc. importuota iš Rusijos ir Skandinavijos. „Gamybos apimčių mažėjimui daugiausiai įtakos turėjo Narvos elektrinės remonto darbai, dėl kurių Estijos elektrinių gamybos pajėgumai sumažėjo apie 30 proc.

Liepos 8 d. Lietuvos verslo konfederacijoje (LVK) lankėsi Makedonijos Ministras Pirmininkas Nikola Gruevski, Informacinės visuomenės ir administracijos ministras Ivo Ivanovski bei Ekonomikos viceministras Hristijan Delev. Svečiai susitiko su LVK vadovais ir verslo atstovais, pristatė investicinę aplinką Makedonijoje, aptarė galimą dvišalį bendradarbiavimą konkrečiuose sektoriuose, tiesiogiai bendravo su Lietuvos įmonių atstovais, besidominčiais Makedonijos rinka.

Dėl Baltarusijoje kilusios afrikinio kiaulių maro epidemijos Estijos veterinarijos tarnyba uždraudė mėsos ir jos produktų importą iš Baltarusijos. Latvija analogišką sprendimą priėmė anksčiau šia savaitę, o Lietuva apsaugos priemonių nuo šios pavojingos ligos plitimo ėmėsi praėjusią savaitę. Importą iš Baltarusijos taip pat apribojo Ukraina ir Rusija.

Ankstyvąsias bulves į Rusiją eksportavę mūsų augintojai turės dairytis kitų rinkų – nuo liepos 1 d. rusai laikinai uždraudė bulvių importą iš visų ES šalių. Apie trečdalį Lietuvoje išaugintų bulvių į Rusiją parduodantys ūkininkai nuogąstauja: jei eksporto apribojimai užsitęs, neišvengsime bulvių perprodukcijos. Aptiko kenkėjų „Naujienos blogos. Rusija buvo pagrindinė mūsų ankstyvųjų bulvių pirkėja. Dabar krausime derlių į saugyklas ir dairysimės kitų rinkų.

Lietuva buvo pirmoji nepriklausomybę atgavusi sovietų respublika, tačiau net ir praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams, šios Europos Sąjungos (ES) narės energetikos pramonė yra priklausoma nuo Maskvos energetikos imperijos.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad reikia išsiaiškinti, kokių gamtos išteklių yra Lietuvoje. Anot jos, to nepadaryti būtų didžiulė klaida, kuri mažintų Europos Sąjungos konkurencingumą. „Nežinoti, kokių turime resursų yra didžiulė klaida, ir labai brangi klaida.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Norvegijos Ministru Pirmininku Jensu Stoltenbergu. Prezidentė su Norvegijos Vyriausybės vadovu aptarė galimybes importuoti norvegiškas dujas ir elektrą į Lietuvą bei Europos Sąjungos ir Norvegijos bendradarbiavimą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu. „Norvegija yra svarbi Baltijos regiono ir NATO partnerė, kuri visada padėjo Lietuvai siekti strateginių tikslų.

2013 metų balandžio mėnesį, palyginti su kovo mėnesiu, eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,2 procento, importuotų – 1,4 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendrajam eksportuotų prekių kainų pokyčiui didžiausią įtaką padarė 5 procentais sumažėjusios rafinuotų naftos produktų, 3,5 procento – guminių ir plastikinių gaminių ir 1,6 procento padidėjusios žemės ūkio produktų kainos.

2012 metais buvo eksportuota prekių už 79,6 mlrd. litų, importuota – už 85,9 mlrd. litų. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 50,1 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 6,3 mlrd. litų. 2012 m., palyginti su 2011 m., eksportas padidėjo 14,4 procento. Įtakos tam turėjo padidėjęs naftos produktų (11,5 proc.), katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (33,1 proc.), javų (2,1 k.) eksportas. Importas padidėjo 9 procentais.

Gegužę Japonijos eksportas augo sparčiausiai nuo 2010 metų. Praėjusį mėnesį, lyginant su tuo pačiu periodu pernai, eksportas išaugo 10,1 proc. Augimas fiksuotas trečią mėnesį iš eilės, praneša BBC. Eksporto augimą lėmė per pastaruosius metus ženkliai susilpnėjusi jena, kuri užsienio pirkėjams suteikė galimybę įsigyti japoniškų prekių patraukliomis kainomis. Vis dėlto gegužę 10 proc. išaugo ir importo apimtys. Dėl šios priežasties prekybos balansas išliko neigiamas ir siekia 10,4 mlrd.

Šiandien Ministro Pirmininko vadovaujama delegacija pradėjo oficialų dviejų dienų vizitą Turkmėnistane. Lietuvos Vyriausybės vadovas atvyko į Turkmenbašio uostą prie Kaspijos jūros – gamtinių dujų eksporto ir naftos pramonės perdirbimo centrą. Delegaciją lydėjo Turkmėnistano vicempremjeras Chodža Muchamedovas, atsakingas už energetikos klausimus.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos 2012 metais, palyginti su 2011 metais, padidėjo 1,1 proc. ir sudarė 7 388,4 (2011 m. – 7 309,0) tūkst. tonų naftos ekvivalentu. 2012 metais Lietuva pagrindinių kuro ir energijos išteklių importavo mažiau nei 2011 m.: akmens anglių – 17,9 procento, gamtinių dujų – 2,6, elektros energijos – 1,7 procento.

Remiantis konsoliduotais audituotais „Latvenergo“ 2013 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, kompanijos rinkos dalis Baltijos šalyse išaugo dvigubai ir šiuo metu siekia 34 proc. „Latvenergo“ Grupės pajamos, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, nekito ir siekė 1,084 mlrd. litų. „Latvenergo“ Grupės pardavimai pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo 2 proc. Bendrovė pardavė 2,402 GWh elektros mažmeninėms kompanijoms Baltijos šalyse.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad išankstiniais duomenimis, 2012 m. vienas šalies gyventojas suvartojo vidutiniškai 45, o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas – 53 legalių cigarečių pakelius. Palyginti su 2011 m., surūkytų legalių cigarečių kiekis nežymiai sumažėjo. 2012 m. cigarečių gamyba, palyginti su 2011 m., padidėjo 8,7 procento, jų importas išaugo 2,2 procento, o eksportas – 0,2 procento.

 Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad išankstiniais duomenimis, 2012 m. vienas šalies gyventojas suvartojo vidutiniškai 13 litrų, o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas – 15,2 litro legalaus absoliutaus (100 proc.) alkoholio – tai po 0,3 litro daugiau nei 2011 m. 2012 m. buvo pagaminta 0,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Palyginti su 2011 m., jų gamyba padidėjo 0,1 procento.

AB „Lietuvos dujos“ konsoliduotos neaudituotos pardavimo pajamos 2013 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 7% ir sudarė 651,7 mln. Lt, 2012 m. pirmąjį ketvirtį atitinkamai – 699,2 mln. Lt. Pajamų sumažėjimą nulėmė mažesni parduotų ir transportuotų dujų kiekiai. Šių metų pirmojo ketvirčio AB „Lietuvos dujos“ konsoliduotas neaudituotas ikimokestinis pelnas sudarė 44,4 mln. Lt (2012 m. pirmojo ketvirčio pelnas – 38,7 mln.

 Baltarusija jau seniai yra vienas iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų, ekonomiškai svarbi ir kartu politiškai probleminė partnerė. Jos svarbą lemia didelė Klaipėdos uosto priklausomybė nuo baltarusiškų krovinių (pirmiausia trąšų). Kaip pažymėjo Lietuvos susisiekimo ministras R. Sinkevičius, „Baltarusijos krovinių tranzitas per Klaipėdos uostą pernai sudarė beveik 11 milijonų tonų, o bendra baltarusiškų tranzitinių krovinių dalis per šį uostą – 30,5 proc. visos krovos.

Negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, 2013 m. kovą eksportuota prekių už 7 476,9 mln. litų, importuota – už 7 528,7 mln. litų. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 4 668,1 mln. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 51,8 mln. litų. Per mėnesį (2013 m. kovą,  palyginti su vasariu) eksportas padidėjo 11,9 procento. Įtakos tam turėjo padidėjęs naftos produktų (11,5 proc.), antžeminio transporto priemonių (32 proc.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Ukraina nuo šių metų gegužės 7 d. laikinai uždraudė kiaulienos importą iš Baltarusijos. Šis griežtas sprendimas priimtas remiantis Rusijos žiniasklaidos pranešimais, kad Baltarusijoje, Bresto apylinkėje, Baranoviči rajone esančiame kiaulių komplekse „Vostočnii“ galimai pasireiškė afrikinis kiaulių maras.

 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad ne visi importuotojai įvertino nuo š.m. kovo 1 d. pasikeitusią importo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaravimo ir sumokėjimo tvarką ir dėl to pateikė nekorektiškai užpildytas PVM deklaracijas. Mokesčių mokėtojams VMI siunčia raginimus tikslinti deklaracijas bei tinkamai vykdyti mokestines prievoles.

Daugelyje valstybių šiukšlės ir jų kaupimas yra opi problema. Ar seniai šiukšlėse skendo Neapolis? Tačiau kai kurios šalys (ypač – Šiaurės Europos valstybės) šiukšles naudoja kaip puikų energijos šaltinį. Didžiausias Norvegijos miestas, šalies sostinė Oslas bemaž pusę jam reikalingos energijos gauna degindamas šiukšles. Pasirodo, tai toks efektyvus energijos šaltinis, jog gamyklos užsisako jas ir importuoja iš Švedijos, Italijos, Jungtinės Karalystės.

Lietuvos automobilių parkas didžiausias Baltijos šalyse, tačiau vidutinis jų amžius didesnis už Latvijos ir Estijos automobilių, rodo „Autoplius“ atliktas Baltijos šalių automobilių pirmojo šių metų ketvirčio rinkos barometras. Šiemet pirmą kartą po trijų metų automobilių rinkos augimas stabtelėjo ir pardavimų kiekis smuktelėjo 0,3 procento. Manoma, kad tai lėmė vėluojantis pavasaris. „Šiemet automobilių rinka pasimetė, kada startuoti, kada ne.

2013 m. vasarį, palyginti su sausiu, eksportuotų prekių kainos padidėjo 0,9 proc., importuotų – 0,4 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendrajam eksportuotų prekių kainų pokyčiui didžiausią įtaką padarė 4,1 proc. padidėjusios rafinuotų naftos produktų, 2,6 – žemės ūkio produktų, 3,6 proc. – variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių ir 1,3 proc. sumažėjusios chemikalų ir chemijos pramonės gaminių, 8,9 proc. – kitų transporto priemonių ir įrangos kainos.

Pigiausias elektros energetikos plėtros scenarijus Lietuvoje būtų neriboti rinkos ar elektros importo, brangiausias - statyti atominę jėgainę, o skirtumas tarp jų per 60 metų siektų 9 mlrd. litų, sako premjero patarėjas. Pasak Tomo Garasimavičiaus, lyginant vien investicijas į du prioritetinius scenarijus – su Visagino atomine elektrine ir be jos – skirtumas siektų 3 mlrd. litų.

Energetikos ministerijos atstovė spaudai Daiva Rimašauskaitė neneigia, kad ministerija gavo dokumentą, susijusį su „Gazprom“ siūlymais, kurie lemtų pigesnes dujas Lietuvai. Tačiau sako esą, tai nėra joks oficialus dokumentas. „Tai yra kažkoks lapas, kurį galėjo surašyti bet kas. Nėra jokių parašų, todėl tai tėra neaiškios kilmės lapas“, – telefonu tvirtino D. Rimašauskaitė.

Negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, 2013 m. vasario mėn. eksportuota prekių už 6,7 mlrd. litų, importuota – už 7,1 mlrd. litų. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 4,2 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,4 mlrd. litų. Per mėnesį (2013 m. vasario mėn., palyginti su 2013 m. sausio mėn.) eksportas padidėjo 2,5 proc. Įtakos tam turėjo padidėjęs antžeminio transporto priemonių (26,9 proc.

Rusams pristabdžius vokiškų pieno produktų įvežimą į savo šalį, Europos rinkose pradėjo kristi pieno produktų ir žaliavinio pieno kainos. Lietuvos pieno perdirbėjai neabejoja, kad pienas atpigs ir mūsų šalyje. Pieno perdirbėjai teigia, kad praėjusiais metais vidaus rinkoje didesnių pieno produktų vartojimo ir jų kainų pokyčių nebuvo. Klaudijaus Driskiaus nuotr. Pieno perdirbėjai teigia, kad praėjusiais metais vidaus rinkoje didesnių pieno produktų vartojimo ir jų kainų pokyčių nebuvo.

 Tyrelės kūdikiams su paukštienos atliekomis, maisto papildai su laktoze, kava su kancerogeninėmis medžiagomis, toksinais užterštos riešutų ir arbatžolių siuntos... Tokie produktai iš užsienio šalių atkeliauja į Lietuvą, informuoja „Respublika“. Nori nenori imi tikėti, kad Rytų Europos šalys – tarsi vakariečių atliekų utilizavimo vieta, kur neišprusėliai suvalgys bet ką.

2013 m. sausį elektros biržos „Nord Pool Spot“ Lietuvos prekybos zonoje pradėta prekiauti vėjo jėgainių Lietuvoje pagaminta elektros energija. Sausio 9 – 31 dienomis biržoje parduota 28 gigavatvalandės (GWh) vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos. Tai yra 8 proc. visos Lietuvoje sausį pagamintos elektros. „Nauja pasiūla elektros biržos Lietuvos prekybos zonoje – vėjo pagaminta elektra – sausio mėnesį padidino prekybos elektra apimtis.

Rusija nuo pirmadienio įvedė laikinus apribojimus šaldytos kiaulienos ir jautienos iš JAV, taip pat kalakutienos ir subproduktų importui iš JAV. Šie apribojimai susiję su nustatytu augimo hormono raktopamino kiekiu minėtuose produktuose. "Įvedami apribojimai neturės jokios įtakos Rusijos mėsos rinkai, - teigia Rusijos nacionalinės mėsos asociacijos vykdomojo komiteto vadovas Sergejus Jušinas. - JAV nėra didžiausios kiaulienos tiekėjos į Rusiją - jų tiekiama dalis sudaro apie 12 proc.

Vokietijos prekybos perteklius 2012 m. pasiekė aukščiausią ribą per 5 metus ir beveik pasiekė aukščiausią visų laikų ribą, penktadienį parodė oficialūs tyrimai. Apie tai praneša „EUbusiness“. Didžiausia Europos ekonomika 2012 m. eksportavo prekių už rekordiškai didelę sumą - 1,097 trln. eurų. Tai 3,4 proc. daugiau nei 2011 m., pranešė Nacionalinės statistikos tarnyba "Destatis". Kita vertus, importas per 2012 metus pakilo tik 0,7 proc. iki 909,2 mlrd. eurų.

2012 m. Baltijos šalys pagamino mažiausiai elektros energijos per paskutiniuosius ketverius metus – 19,8 TWh. Tai 6 proc. mažiau nei 2011 m. ir 13 proc. mažiau nei 2010 m. Gamyba sumažėjo dėl pigesnės elektros iš Rusijos ir Skandinavijos šalių. Praėjusiais metais importas iš Skandinavijos padidėjo tris kartus ir pasiekė didžiausią apimtį per pastaruosius dvejus metus.

Einant keliu visada verta prisiminti, kodėl juo pradėjome eiti. Nes kitaip pamiršime ir šio kelio pabaigoje esantį tikslą. Debatams dėl atominės elektrinės statybos po referendumo padarius pauzę, galima kiek atsikvėpti ir prisiminti, kodėl mes ją ruošiamės statyti, kada taip nusprendėme ir ką jau padarėme. Pradėkime pirmiausia nuo to, kad nauja branduolinė jėgainė nėra tikslas, o tik priemonė. Lietuva, uždariusi Ignalinos AE, importuoja apie 75 proc.

2012 m. Lietuvoje buvo suvartota 10,6 teravatvalandžių (TWh), o 2011 m. – 10,4 TWh elektros energijos. 2012 metais į Lietuvą buvo importuota 6,6 TWh elektros energijos, t. y. 63 proc. visos šalyje suvartotos elektros. Elektros importas 2011 metais buvo 6,74 TWh ir sudarė 65 proc. suvartotos elektros. Per metus 13 proc. sumažėjo rusiškos elektros importas. Iš Rusijos į Lietuvą importuota elektra 2012 m. sudarė 45 proc. arba 4,8 TWh visos šalyje suvartojamos elektros energijos.

2012 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,4 procento, importuotų – 0,3 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendrajam eksportuotų prekių kainų pokyčiui didžiausią įtaką padarė 4,7 procento sumažėjusios rafinuotų naftos produktų, 4,5 procento – žemės ūkio produktų ir 3,8 procento padidėjusios atliekų surinkimo, apdorojimo ir šalinimo, medžiagų atgavimo produktų, 0,6 – maisto produktų kainos.

Pasaulyje visada buvo kažkoks pasidalijimas. Pavzydžiui, Sovietų blokas prieš Vakarus, ar šiuo metu besivystančios ekonomikos prieš išsivysčiusias – BRIC prieš G7. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad pasaulyje yra dar vienas susiskaldymas: šalys, kurios manipuliuoja savo valiutomis prieš šalis, kurios to nedaro bei kuriomis yra manipuliuojama, rašo „Quartz“. Nuolat girdime kaip Kinijos užsienio valiutos rezervai padeda jos eksportui išlikti konkurencingam bei paskatina augimą, nors ji pastaruoju met...

Ekspertai.eu anksčiau aprašytas vaistų lygiagrečiojo importo trukdymo biznis yra tik gėlytės, palyginti su už tūkstančius litų parduodamu kilogramu cukraus su laktozės priemaiša. Iš oscilokokcino, kurį Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) užregistravo kaip vaistą, farmacininkai susikrauna milijonus litų.

Trečiasis Europos energetikos paketas, pagal kurį Lietuva pasirinko griežčiausią variantą –  atskirti dujų ir elektros gamybą ir paskirstymą, buvo įgyvendintas skubotai ir neapgalvotai, o tai ateityje gali lemti ir padidėjusią dujų kainą vartotojams,  „Verslo žinių“ surengtame energetikos forumo diskusijoje antradienį sakė „Lietuvos dujų“ generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius, tačiau privataus kapitalo ir investicinės bankininkystės grupės „Zabolis Partners“ vadovas Alvydas ...

Eksportas nepaliauja stebinti dinamiška plėtra, kuris nesustabdo net euro zonos recesija. Metinis eksporto pokytis didžiausias buvo mašinų ir įrenginių (26,4 prc.), maisto produktų (24,0 proc.), baldų (22,9 proc.) pramonėje. Augantis eksportas, anot SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, yra vienintelis šviesus spindulys šiuo metu. SEB banko apskaičiuotas eksporto perspektyvų indeksas beveik idealiai pagrindžia faktinius eksporto į konkrečias šalis pokyčius.

Pakruojo rajone baigia išsekti vertingos uolienos – dolomito – atsargos, o pataisytas Miškų įstatymas neleidžia kasti po miškais. Verslininkai sako nebegalintys planuoti verslo. O jeigu uolienos pritrūktų, tektų stabdyti gamybą ir atleisti darbuotojus. Lietuvos auksu vadinamo dolomito daugiausiai randama Biržų ir Pakruojo rajonuose.