importas

Į Lietuvą šių metų pirmąjį pusmetį buvo importuota 19 proc. daugiau gamtinių dujų nei tuo pačiu metu 2021-aisiais, o jų vartojimas sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Šiemet sausį-birželį į Lietuvą importuota 19 teravatvalandžių (TWh) dujų – 19,1 proc.

Vokietijoje pramonės gamybos apimtys rugpjūtį smuko, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, o daug energijos suvartojantys sektoriai itin smarkiai nukentėjo dėl Europą užklupusios energetinės krizės.  Preliminariais federalinės statistikos agentūros „Destatis“ duomenimis, Vokietijos ekonomikos ramsčiu laikomas gamybos sektorius rugpjūtį pagamino 0,8 proc. mažiau nei ankstesnį mėnesį.

Klaipėdos uostas per 8 šių metų mėnesius perkrovė 23,8 mln. tonų krovinių – 19 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku.    Generalinių krovinių – konteineriuose gabenamos prekės, mediena, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti bei ro-ro kroviniai – šiemet krauta 11,83 mln. tonų – 12,7 proc. daugiau, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  Vien konteinerių (TEU) krova šiemet išaugo 57,5 proc. iki 651 tūkst.

Estijos paslaugų eksportas antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ūgtelėjo 32 proc., tuo tarpu importas sumenko 5 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Eksportas įvertintas apytikriai 2,5 mlrd. eurų, importas – 1,8 mlrd. eurų. Prekybos paslaugomis perviršis siekė 658 mln. eurų, o teigiamą prekybos balansą nulėmė padidėjęs kelionių, telekomunikacijų, kompiuterinių ir informacinių paslaugų eksportas, pažymima pranešime.

Baltarusijos prekių ir paslaugų eksportas sausio-liepos mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, galiojusiomis kainomis sumenko 4,2 proc. iki 25,175 mlrd. JAV dolerių, importas – 7,4 proc. iki 22,363 mlrd. dolerių, pranešė Baltarusijos centrinis bankas. Užsienio prekybos apyvarta susitraukė 5,7 proc. iki 47,537 mlrd. dolerių, perviršis paaugo 24 proc. iki 2,811 mlrd. dolerių.

JK sankcijos Rusijai po invazijos į Ukrainą lėmė rekordinį importo nuosmukį, parodė trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys.  Nacionalinės statistikos biuras (ONS) pranešė, kad importas birželį sumažėjo iki 33 mln. svarų (39 mln. JAV dolerių) – žemiausio lygio nuo 1997 metų, kai pradėti rinkti duomenys. Pažymėtina, kad birželį pirmą kartą nebuvo importuotas kuras iš Rusijos. „Tai yra 499 mln. svarų (100 proc.

Turkija šiais metais padvigubino naftos importą iš Rusijos, skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi analitinės bendrovės „Refinitiv Eikon“ duomenimis. Ankara nepasekė Vakarais ir neįvedė sankcijų Maskvai dėl karo Ukrainoje, pareikšdama, kad tebėra priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių. „Refinitiv Eikon“ duomenys rodo, kad Turkija šiemet per beveik aštuonis mėnesius padidino naftos importą iš Rusijos, įskaitant „Urals“ ir „Siberian Light“ mišinių, iki daugiau kaip 200 tūkst.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo gamykla „Orlen Lietuva“ ketvirtadienį simboliniu renginiu Mažeikiuose pradėjo įgyvendinti 641 mln. eurų vertės modernizavimo projektą – jo metu bus statomas giluminio naftos perdirbimo įrenginys.   Tai didžiausias investicijų projektas Lietuvoje per „Orlen“ veiklos istoriją nuo 2006 metų.

Latvijos prekių eksportas pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 31,8 proc. iki 9,62 mlrd. eurų, importas – 38,7 proc. iki 12,14 mlrd. eurų, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Kaip pagrindinės abiejų šių rodiklių solidaus prieaugio priežastys nurodomas kainų šuolis bei kukli palyginimo bazė. Vien tik birželį Latvijos prekių eksportas įvertintas 1,65 mlrd. eurų – 2,2 proc. daugiau nei prieš mėnesį ir 28,3 proc. daugiau nei prieš metus.

Šiemet birželį iš Lietuvos prekių eksportuota už 3,32 mlrd. eurų –  4,3 proc. mažiau nei gegužę, bet 17,2 proc. daugiau nei pernai birželį. Tuo metu importas siekė 4,1 mlrd. eurų – atitinkamai 2,6 proc. ir  31,4 proc. daugiau.  Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 2 mlrd. eurų – 6,6 proc. mažiau nei prieš mėnesį (be mineralinių produktų – 4 proc.), bet 16,2 proc. daugiau nei prieš metus (26 proc.). Tuo metu užsienio prekybos deficitas siekė 777,9 mln.

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė nuo metų pradžios palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu padidėjo beveik 20 proc., o importuota beveik 26 proc. daugiau. Tokį padidėjimą daugiausia lėmė išaugusios eksportuojamų ir importuojamų žemės ūkio ir maisto produktų kainos. Į Ukrainą išvežamos produkcijos vertė sumažėjo kelis kartus, o į Rusiją ir Baltarusiją – išaugo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris vėliau šią savaitę turėtų telefonu kalbėtis su savo Kinijos kolega Xi Jinpingu, vis dar neapsisprendė, ar atšaukti kai kuriuos kiniškoms prekėms nustatytus importo muitus, pareiškė JAV aukšto rango pareigūnas.

Eksportas šiemet sausį-gegužę augo visose Baltijos šalyse, rodo penktadienį paskelbti Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas augo 29 proc. iki 16,7 mlrd. eurų, Latvijos – 32 proc. iki 8,4 mlrd. eurų, o Estijos – 25 proc. iki 8,6 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 42 proc. iki 19,7 mlrd. eurų, Latvijos – 41 proc. iki 10,5 mlrd. eurų, o Estijos – 33 proc. iki 10,1 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 3 mlrd. eurų, Latvijos, – 2,1 mlrd. eurų, Estijos – 1,4 mlrd. eurų.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako esantis nusivylęs Europos Komisijos išaiškinimu, kad remiantis reglamentais sankcionuotų prekių tranzitas iš Rusijos į Kaliningrado sritį gali vykti per Lietuvos teritoriją geležinkeliais, bet Lietuva turės žiūrėti, ar transportuojami kiekiai neviršija 3 metų vidurkių.

Estijos prekių eksportas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, padidėjo 31 proc., importas – 33 proc., o aktyviau prekiauta su dauguma pagrindinių šalies prekybos partnerių, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Eksportas galiojusiomis kainomis įvertintas 1,9 mlrd. eurų, importas – beveik 2,2 mlrd. eurų. Prekybos deficitas ūgtelėjo 1,5 karto iki 265 mln. eurų.

Prasidėjus pandemijai ir karui Ukrainoje su naujais iššūkiais susidūrė daugelis verslo sektorių. Ne išimtis ir žemės ūkis bei ilgą laiką viena iš produktyviausių jo šakų buvusi paukštininkystė. Pasak „Vilniaus paukštyno“ ir „Kaišiadorių paukštyno“ direktoriaus Dariaus Gudačiausko, vietiniams verslams smogė pašarų ir energetikos kainų šuolis, o prekybininkai leidžia taikyti vos 0,11 €/kg antkainį, kai tuo tarpu jie patys ir valstybė gauna 2,2 €/kg siekiančią naudą.

Dalies Didžiojo septyneto (G-7) valstybių ketinimai uždrausti Rusijos aukso importą turės labiau simbolinę reikšmę ir nesukels šio tauriojo metalo kainų šuolio tarptautinėje rinkoje, nes aukso pasiūlą iš Rusijos ir taip jau riboja sankcijos, teigia „Bloomberg“ agentūros kalbinti analitikai.

Švedija tapo dar viena šalimi, kurios Energetikos agentūra paskelbė pirmojo lygio „ankstyvąjį perspėjimą“, nerimaudama, kad dėl karo Ukrainoje sumažėjęs energijos importas iš Rusijos paveiks dujų tiekimus. Įspėjimas taikomas vakarų Švedijai, o panašų pareiškimą pirmadienį jau padarė Danija. „Švedija ir Danija turi bendrą dujų rinką ir bendrą balansavimo zoną, todėl Danijos tiekimo situacija yra labai svarbi Švedijai“, – teigiama agentūros pranešime.

Energetikos ministerija iki 2030 metų į žaliosios energetikos plėtrą ir energetinį efektyvumą planuoja investuoti beveik 1 mlrd. eurų, o per artimiausius 1,5 metų – 604 mln. eurų. „Šios investicijos – didžiulė revoliucija, kuri iš esmės pakeis tai, kaip gaminame ir vartojame elektrą. Planuojame, kad 2030 metais Lietuva iš elektros importuotojos taps eksportuotoja“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Lietuvos eksportas šiemet sausį-balandį padidėjo 30,3 proc. iki 13,2 mlrd. eurų, o importas – 45,3 proc. iki 15,7 mlrd. eurų. Užsienio prekybos deficitas siekė 2,4 mlrd. eurų. Eksporto augimą lėmė išaugęs naftos produktų (2,6 karto), baldų (23,8 proc.), plastikų ir jų gaminių (31,2 proc.) eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo išaugęs žalios naftos (3 kartus), organinių chemijos produktų (90,2 proc.), geležies ir plieno (55,4 proc.) importas, pranešė Statistikos departamentas.

Viena didžiausių šalies vežėjų bendrovė „Vlantana“ teigia, kad siekiant sušvelninti vežėjų veiklą griežtinančio Mobilumo paketo pasekmes ji tikisi padidinti importo ir eksporto krovinių srautus.  Anot bendrovės, pardavimo savikaina per metus augo daugiau nei dešimtadaliu. Tam įtakos turėjo išaugusios kuro sąnaudos, teigiama „Vlantanos“ Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį sveikino Europos Sąjungos kompromisą dėl rusiškos naftos importo draudimo, leisiantį jo šaliai toliau gauti pigios naftos iš Maskvos.   Po kelias savaites trukusių sunkių ES ir Budapešto derybų Bendrijos lyderiai vėlai pirmadienį pasiekė kompromisinį susitarimą, pagal kurį bus uždraustas naftos importas jūrų keliais, bet palikta išimtis vamzdynais tiekiamai rusiškai naftai.

Pirmadienį į Šeštokus Lietuvos ir Lenkijos pasienyje atvyko antrasis bandomasis traukinys iš Ukrainos, atgabenęs grūdų krovinį, BNS pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG).  „Šiandien Šeštokus pasiekė traukinys (iš Ukrainos – BNS) su grūdų kroviniu. Šeštokuose krovinys bus perkeltas ant 1520 mm vėžės ir vežamas į Klaipėdą.

Europos Sąjungai planuojant šiais metais dviem trečdaliais sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys tokias galimybes vertina atsargiai.  Pasak jo, tokių planų įgyvendinimą komplikuoja ribota pasiūla ir aštri konkurencinė kova pasaulinėje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) rinkoje bei per trumpas laikas norint jau iki šių metų pabaigos padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.

Lietuvos eksportas šiemet sausį-kovą padidėjo 30,5 proc. iki 9,759 mlrd. eurų, o importas – 45,3 proc. iki 11,374 mlrd. eurų. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs naftos produktų (2,4 karto), baldų (26,6 proc.), plastikų ir jų gaminių (36,2 proc.) eksportas. Importo augimui įtakos turėjo išaugęs žalios naftos (2,6 karto), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (24,1 proc.), organinių chemijos produktų (90,5 proc.) importas, pranešė Statistikos departamentas.

Vengrija nepritars dabartiniam ES planui uždrausti rusiškos naftos importą, nes tai esą prieštarauja Vengrijos nacionaliniam energetiniam saugumui, sako Vengrijos premjero atstovas spaudai. „Briuselio vardu pateiktame pasiūlyme siūloma tai padaryti iki kitų metų pabaigos. Trumpiausias laikotarpis – mes tai aiškiai pasakėme, mūsų naftos kompanijos tai aiškiai pasakė – yra nuo trejų iki penkerių metų“, – trečiadienį CNN sakė Zoltanas Kovacsas, premjero Viktoro Orbano atstovas spaudai.

Latvijos dujų bendrovė „Latvijas gaze“, kurios didžiausią akcijų dalį – trečdalį – valdo „Gazprom“, pastarosiomis dienos importavo gamtinių dujų iš Rusijos, tačiau tikina, kad dabar šis tiekimas nevyksta. Šalies magistralinių dujotiekių ir Inčukalnio požeminės saugyklos operatorės „Conexus Baltic Grid“ interneto svetainėje pateikta informacija rodo, kad pirmą kartą nuo kovo pabaigos rusiškos dujos į Latviją per Luhamos jungtį pradėjo tekėti balandžio 30-ąją.

ES diplomatai BBC informavo, kad draudimas importuoti rusišką naftą į ES gali būti paskelbtas kitą savaitę. Teigiama, kad draudimas greičiausiai įsigaliotų palaipsniui. EK teigia, kad prieš paskelbdama apie sprendimą konsultuojasi su JAV ir G7. Siekiama, kad bloko sankcijos dėl naftos būtų pakankamai griežtos, jog pakenktų Vladimirui Putinui, bet ne tokios dramatiškos, kad sukeltų šoką pasaulinėje naftos rinkoje.

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė sustabdyti visų importo muitų taikymą produkcijai iš Ukrainos, taip siekiant padėti šios šalies ekonomikai atsilaikyti prieš Rusijos karinę agresiją. „Šiuo plataus masto žingsniu siekiama padėti padidinti Ukrainos eksportą į ES. Tai palengvintų sunkią Ukrainos gamintojų ir eksportuotojų padėtį Rusijos karinės invazijos akivaizdoje“, – teigiam EK pranešime.

Vokietijos ekomonikos ministras Robertas Habeckas sako, kad Vokietija yra pasirengusi sustabdyti Rusijos naftos tiekimą. Tai, pasak jo, yra dienų klausimas. „Šiandien galiu pasakyti, kad embargas Vokietijai tapo priimtinas“, – sakė ministras, Varšuvoje susitikęs su kolege iš Lenkijos Anna Moskwa, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Pasak UNIAN, Rusijos naftos dalis Vokietijoje siekia apie dvylika procentų. Vokietija šiuo metu ieško, kuo pakeisti šią dalį.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, o ypač paaiškėjus žiaurumui prieš civilius gyventojus, Europos Sąjungos valstybės susiduria su realybe: joms šiaip ar anaip reikės atsisakyti rusiškų energijos išteklių arba reikšmingai sumažinti priklausomybę nuo jų. Penktuoju sankcijų paketu Europos Sąjunga ketina drausti anglies importą iš Rusijos, o Europos Parlamentas ketvirtadienį pasisakė už tai, kad būtų nutrauktas ir naftos bei gamtinių dujų importas.

Rusijos vyriausybė legalizavo vadinamąjį „pilkąjį“ importą – leido į šalį įvežti produkciją be jų prekių ženklų savininkų sutikimo, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Iki šiol tokį importą draudė Rusijos civilinis kodeksas – jo atitinkamas straipsnis numatė, kad produkciją į Rusija gali tiekti tik pats jos prekės ženklo savininkas arba tai gali būti daroma tik su jo sutikimu, tai yra „pilkasis“ importas Rusijoje buvo la...

Baltijos šalys ir Lenkija siekia uždrausti krovinių gabenimą į Rusiją, Baltarusiją ir iš jų. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad tai yra ne vienos valstybės, o visos Europos Sąjungos sprendimas. Vežėjai atšauna, kad jie prarastų prekių gabenimo koridorius į Vidurinę Aziją – Kazachstaną, Kirgiziją, tektų ieškoti naujų krypčių. O, pasak ekonomistų, uždraudus prekybą, importinių žaliavų – medienos ir geležies tektų atsivežti iš Europos šalių, dėl to brangtų prekės.

Lietuvos eksportuotų prekių kainos šių metų sausį, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, padidėjo 6,4 proc., importuotų prekių – 22,5 proc. Per metus iš euro zonos importuotų prekių kainos padidėjo 12,4 proc., ne iš euro zonos – 31,6 proc., pranešė Statistikos departamentas.  Per mėnesį – sausį, palyginti su gruodžiu – eksportuotų prekių kainos sumažėjo 0,5 proc., importuotų – padidėjo 1,1 proc. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 32,4 proc. – atpigo elektra.

Lietuvoje šių metų sausį prekių eksportuota už 3,11 mlrd. eurų – 36,5 proc. daugiau nei pernai sausį. Prekių importas siekė 3,41 mlrd. eurų – 53,9 proc. daugiau.  Lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 34,1 proc. iki 2 mlrd. eurų (be mineralinių produktų – 17,5 proc.), užsienio prekybos deficitas siekė 301,6 mln. eurų, pranešė Statistikos departamentas. Statistikų teigimu, eksporto augimui įtakos turėjo išaugęs naftos produktų (3,1 karto), plastikų ir jų gaminių (57,5 proc.

Vienos didžiausių maisto gamybos grupių „Vičiūnų grupė“ vadovas Šarūnas Matijošaitis sako, kad grupė dėl verslo Rusijoje priima „būtinus, neatidėliotinus sprendimus“. Daliai Lietuvos verslo atsisakant ryšių su Rusija dėl jos pradėto karo Ukrainoje, konkrečių sprendimų jis nekomentavo, tačiau tvirtino, jog grupė imasi kardinalių pokyčių ir koncenruojasi į verslo dalies Vakaruose išsaugojimą.

Kanados premjeras Justinas Trudeau pirmadienį paskelbė, kad jo šalyje uždraudžiamas Rusijos naftos importas, ir pabrėžė, kad pajamos už parduodamus energijos išteklius padėjo sustiprinti prezidento Vladimiro Putino režimą ir rusų oligarchus. „Šiandien stabdome bet kokį neperdirbtos naftos importą iš Rusijos – pramonės šaką, atnešusią didelės naudos prezidentui Putinui ir jo oligarchams“, – per spaudos konferenciją sakė J. Trudeau.

Reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje, prekybos ir logistikos bendrovė „Sanitex“ stabdo prekių importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Taip pat nuspręsta sustabdyti visų rusiškos ir baltarusiškos kilmės produktų pirkimus iš kitų importuotojų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Prekybos rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis atsisakysime Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Kinijos generalinė muitinės administracija trečiadienį oficialiai informavo Lietuvą stabdanti jos jautienos, pieno produktų ir alaus importą, BNS patvirtino Maisto ir veterinarijos tarnyba.  „Vakar vakare gavome notą dėl jautienos, pieno produktų ir alaus eksporto iš Lietuvos į Kiniją sustabdymo“, – BNS sakė tarnybos atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas.  Tarnybos vadovas Mantas Staškevičius sakė, kad tokią notą tarnyba gavo pirmą kartą.

Lietuvos prekių eksportas 2021 metais siekė 34,6 mlrd. eurų, o importas – 37,8 mlrd. eurų ir buvo atitinkamai 20,5 proc. ir 29,5 proc. didesnis nei 2020-aisiais, skelbia Statistikos departamentas.  Statistikų teigimu, esporto padidėjimą lėmė išaugęs naftos produktų (74,1 proc.), baldų (22,4 proc.), plastikų ir jų gaminių (26,7 proc.) eksportas. Importo augimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (73,7 proc.), antžeminio transporto priemonių (27,8 proc.), plastikų ir jų gaminių (40 proc.

Eksportas šiemet sausį-spalį Lietuvoje augo mažiausiai Baltijos šalyse, rodo Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas sausį-spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 18 proc. iki 27,7 mlrd. eurų, Latvijos – 23 proc. iki 14,3 mlrd. eurų, o Estijos – 28 proc. iki 14,8 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 27 proc. iki 30,3 mlrd. eurų, Latvijos – 29 proc. iki 17 mlrd. eurų, o Estijos – 32 proc. iki 16,2 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 2,5 mlrd. eurų, Latvijos – 2,7 mlrd.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–spalio mėnesiais buvo 27,745 mlrd. eurų, importas – 30,255 mlrd. eurų, arba atitinkamai 18,4 proc. ir 27 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 23,3 proc. iki 17,159 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas per devynis mėnesius siekė 2,51 mlrd. eurų ir buvo 6,6 karto didesnis nei pernai sausį-spalį (378,8 mln. eurų), pranešė Statistikos departamentas.

Baltarusija nuo sausio 1 dienos taikys draudimą įvežti į šalį įvairias prekes, daugiausiai žemės ūkio produktus, iš Vakarų šalių, reaguodama į Minsko autoritariniam režimui paskelbtas sankcijas, antradienį pranešė vyriausybė.

Minskas įvedė draudimą importuoti kai kurias prekes iš valstybių, taikančių sankcijas Baltarusijai, pirmadienį pranešė Baltarusijos užsienio reikalų ministerija.

Europos Komisija (EK) siūlo uždrausti kai kurių prekių importą į Bendriją, jei jas auginant buvo naikinami miškai. Pasak eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus, jei jautienos, sojos, palmių aliejaus, kavos, kakavos produktus, odos bei medienos prekes bus draudžiama įvežti į ES, jie neturėtų pabrangti, be to, daugelis įmonių džiaugiasi tokia iniciatyva.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais buvo 24,532 mlrd. eurų, importas – 26,69 mlrd. eurų, arba atitinkamai 18,6 proc. ir 26,5 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 23,9 proc. iki 15,155 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas per devynis mėnesius siekė 2,158 mlrd. eurų ir buvo 5,3 karto didesnis nei pernai sausį-rugsėjį (409,9 mln. eurų), pranešė Statistikos departamentas.

Baltarusiškų prekių importas į Lietuvą pirmąjį šių metų pusmetį buvo rekordinis, skelbia Statistikos departamentas. Ekonomistas sako, kad toks rezultatas dar nerodo birželį įsigaliojusių ES sankcijų įtakos dvišaliam prekybos aktyvumui.  Jo duomenimis, sausį-birželį, palyginti su tuo pat metu pernai, importas iš Baltarusijos šoktelėjo net 58,3 proc. iki beveik 560 mln. eurų. Tuo metu eksportas į Baltarusiją smuktelėjo kiek daugiau nei dešimtadaliu iki 465 mln. eurų.

Prekių eksportas per keturis pirmus 2021 metų mėnesius augo daugiau nei dešimtadaliu (12,6 proc.), o lietuviškos kilmės prekių eksportas didėjo dar daugiau – 15,6 procento. Tai rodo, kad Lietuvos pramonė pagavo palankų paklausos vėją ir bent jau pajamų rodikliai šiemet bus gerokai didesni negu prieš metus. Ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelio pramonės prekių kainos šiemet bus daug didesnės.

Lietuvos eksportuotų prekių kainos balandį, palyginti su 2020-ųjų balandžiu, padidėjo 7,7 proc., o importuotų prekių – augo 14,9 proc. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) eksportuotų prekių kainos padidėjo 0,9 proc., importuotų prekių – taip pat 0,9 proc., pranešė Statistikos departamentas. Per mėnesį iš eksportuotų prekių labiausiai – 18,3 proc. – brango žuvys ir kiti žuvininkystės produktai. Baterijos ir akumuliatoriai pabrango 6,8 proc., guminiai gaminiai – 6,1 proc.