gyventojai

Rudenėjant ir vis dažniau palyjant šalyje vis daugiau miškų ir laukų kelių tampa nepravažiuojamais, kelius niokoja ūkininkų ir medkirčių sunkioji technika. Vairuotojai skundžiasi nepravažiuojamais keliais, o ūkininkai klausia kokiu būdu jiems nugabenti savo grūdus iki supirkimo vietos. Ministras atšauna, kad kelius turi atstatyti tie kas juos ir sugadino. Kelias ties Šiaulių ir Radviliškio rajonų ribomis. Iki šios vietos atvažiavę lengvųjų automobiliu vairuotojai jei neužklimpsta, suka atgal.

Pakaunės gyventojai supykę – už milijous eurų rekonstravus magistralinį kelią, pėstieji visai pamiršti. Norėdami patekti iš vienos kelio pusės į kitą rizikuoja gyvybe bėgdami per intensyvų kelią, tragikomiškai ropšdamiesi per kelio atitvarus arba turi kulniuoti kelis kilometrus aplink. Gretimų rajonų gyventojai su nerimu laukia ir mokslo metų pradžios – bijo, kad neįrengus viadukų per kelią bandys lakstyti ir vaikai.

Klaipėdiečiai apstulbę. Per vieną naktį šalia per visą miestą vingiuojančios Danės upės išdygo maudytis draudžiantys ženklai. Uostamiesčio gyventojai pasakoja, kad Danės vandenyse plaukiojo jau ne viena vietinių karta, tačiau kažkas vienu mostu šią gaivią tradiciją nutraukė. Paaiškėjo, kad tokį draudimą priėmė Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija, kuri nusprendė, kad upėje maudytis negalima nes čia nebudi gelbėtojai bei niekas netiria vandens kokybės.

Prie Kauno artėja lokys, jis jau užfiksuotas Jonavos pašonėje. Medžiotojai įamžino rudąją slampinėjančią pamiškėje, o mūsų žurnalistai įamžino gausybę jos paliktų pėdsakų. Termovizoriaus vaizdais dalijasi Santakos medžiotojų klubo nariai. Nors vakarinis vaizdas neryškus jo su niekuo nesupainiosi – į medžiotojų akiratį vakar sutemus pateko neįtikėtina viešnia – čia visai šalia Jonavos Liepynės miške slampinėja rudoji meška.

Klaipėdos rajone formuojamas precedentas dėl kurio Lietuvoje gali išnykti motociklų sportas – enduras – įsitikinę šio sporto entuziastai. Mat motociklų triukšmu treniruotėse nepatenkinti kaimynai kreipėsi į valdininkus, o šie pareiškė, kad žemės ūkio paskirties žemėje nei treniruotis, nei lenktyniauti negalima.

Baltarusijoje Aleksandro Lukašenkos režimas vis stipriau smaugia šalyje persekiojamą nepriklausomą žiniasklaidą. Represijų taikinyje atsidūrė ir žinomas laidų vedėjas bei žurnalistas Denisas Dudinskij. TV3-jų eteryje ne kartą apie įvykius kaimyninėje šalyje pasakojęs žurnalistas sulaikytas mažiausiai 10-čiai dienų.

Baltarusijoje nesiliaunat opozicijos protestams Aleksandro Lukašenkos režimas pareiškė įvedantis sankcijas demokratinius pokyčius šalyje palaikančiai Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Kremliuje viešintis Baltarusijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad tai atsakas į Lietuvos, Latvijos ir Estijos Minsko rėžimui įvestas sankcijas.  Tuo metu Lietuva skelbia apie šimtą tūkstantinį paramos planą nuo rėžimo nukentėjusiems baltarusiams.

Baltarusijoje rugsėjo pirmąją protestų drebinama šalis sutiko masiniais streikais ir studentų eitynėmis, kuriose tūkstančiai reikalauja Aleksandro Lukašenkos atsistatydinimo. Tuo metu pats diktatorius įsiutęs dėl Baltijos šalių įvestų sankcijų vėl pradėjo grasinti atsakomaisiais veiksmais. Rugsėjo pirmąją Lukašenkos rėžimas pasveikino šalies studentus.

Baltarusiją sekmadienį sudrebinęs protestas į gatves išvedė net 100 000-čių Lukašenkos diktatūra nepatenkintų baltarusių. Gimtadienį šventusiam Lukašenkai užgniaužti masinių eitynių nepavyko nei  sutelkus sustiprintas omoninkų pajėgos, nei į gatves suvežus karinę techniką. Be to, neapsikentę saugumiečių siautėjimo, kai kurie demonstrantai sugebėjo juos priversti pasipūstyti padus.

Jau greitai elektra taps panašia preke į mobilųjį ryšį. Ir elektros kainų valstybinė komisija nebereguliuos – mokėsime tiek, kiek paprašys jos pardavėjai. Valdžia tvirtina, esą kainas sutvarkys konkurencija, mat elektros pardavėjų bus nebe vienas, tačiau vis daugiau balsų girdisi,  kad elektros kainos kils.

Lietuvai liberalizuojant elektros tiekimą buitiniams vartotojams, daugiausiai jos suvartojantys gyventojai pirmadienį turėtų galutinai apsispręsti, ar pasidalyti su nepriklausomais tiekėjais elektros suvartojimo bei kontaktiniais duomenimis.  Savo ruožtu pasirinkti tiekėją šios grupės vartotojai (per metus sunaudojantys po 5 MWh elektros) dar turi laiko iki gruodžio 10 dienos.

Jau 20 dienų be perstojo protestuojantys ir streikuojantys baltarusiai – ties ekonominės bedugnės riba. Tačiau būtent vargana finansinė žmonių padėtis – viena iš priežasčių, paskatinusių tautą sukilti prieš valdžią ir šalį užgrobusį diktatorių. Dėl kolūkio principu valdomos šalies ir visiškos priklausomybės nuo Rusijos, Baltarusija tapo viena skurdžiausių regiono šalių. Tačiau ar net išsilaisvinę baltarusiai pasuks vakarų demokratijos kelio, o ne atgal į Rusiją – nežinia.

Panašu, kad kai kurių gyventojų kantrybė yra ne geležinė. Žmonės, negalėdami susitaikyti su tuo, kad tenka gyventi dulkėse, surengė protesto akciją. Miesto gatvę jie užtvėrė šiukšlių konteineriais. Tuo metu rajono valdžia ramina žmones, kad kentėti liko visai neilgai, be to, yra šiuolaikiškų laikinų būdų spręsti dulkėtumo problemą.   Gyventojai pasipiktino „Šiuo metu yra remontuojamos dvi gatvės – Dotnuvos ir Birutės, kurios kertasi su J. Janonio gatve, kur yra žvyro danga.

Vladimirui Putinui pažadėjus paramą Aleksandrui Lukašenkai, pastarasis vėl bando demonstruoti jėga ir užtildyti nepriklausomą žiniasklaidą. Ketvirtadienį šalyje sulaikyti 200 žmonių, tarp kurių 40 žurnalistų iš viso pasaulio. Be to, įsidrąsinęs diktatorius pagrasino, kad Europos Sąjungai įvedus sankcijas jo režimui, jis yra pasiruošęs atsakomiesiems veiksmams ir žada pastatęs Lietuvą į vietą nustoti naudotis Klaipėdos uostu baltarusiškų prekių eksportui.

Sergamumas koronavirusine infekcija COVID-19 Lietuvoje dar nepasiekė 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų, parodė naujausi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys.  Tai reiškia, jog asmenims, atvykstantiems į Latviją iš Lietuvos, kol kas greičiausiai nebus taikomas reikalavimas 14 dienų izoliuotis. Galutinį sprendimą priims Latvijos ligų prevencijos ir kontrolės centras, kuris naujausio vadinamojo geltonojo šalių sąrašo dar nepaskelbė.

Baltarusijoje ir toliau tęsiasi protestai prieš diktatorių Aleksandrą Lukašenką. Šalį apskriejo naujas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip OMON pareigūnai lazdomis talžo sulaikytuosius. Vienam jų viską pavyko įamžinti slapta kamera, kurios jėgos struktūrų pareigūnai – laimė – nepastebėjo. Autentiški kadrai, kuriuos nufilmavo slapta 48-erių Minsko gyventojo Deniso Germanovo kamera. Ją vyras smeigtuku buvo pritvirtinęs prie savo bliuzono.

Šiauliuose namą griaunantis ir teritoriją valantis verslininkas nejuokais sudrumstė kaimynų gyvenimą. Kaimynai priekaištauja, kad darbų su jais nesuderinęs verslininkas betono ir tinko dulkėmis užteršė jų namus ir kiemus, kieme augančius augalus. Tuo metu verslininkas teigia, kad nepatenkintų visada bus, esą jis stengiasi sutvarkyti ilgą laiką apleistą teritoriją, o ką joje statys, neatskleidžia.

Lietuvos pagalba Baltarusijos opozicijai, siekiančiai Aliaksandro Lukašenkos pasitraukimo, nejuokais užrūstino Kremlių. Rusijos užsienio reikalų ministras apkaltino Lietuvą bandymais destabilizuoti padėtį Baltarusijoje ir kišimusi į vidaus reikalus. Tuo metu Minske, nepaisant į belangę pasiųstų opozicijos lyderių, tęsiasi protestai. Antradienį minint Baltarusijos nepriklausomybės dieną Minsko centrą užtvindė tikra šviesų jūra.

Diktatorius Lukašenka nesiliauja žvanginęs ginklais. Jis mobilizuoja atsargos karius ir skelbia karinę parengtį ginkluotosiose pajėgose. Visgi Lietuvos valdžia ramina – esą tai desperatiškas Lukašenkos mėginimas bauginti tautą išorės priešais. Antradienį Minske vyksta švietimo darbuotojų ir studentų protestai. Milicininkai ragina žmones skirtstytis. Į protestą atvyko dešimtys milicijos furgonų aktyvistams išvežti.

Šimtatūkstantinio protesto Minske dalyvius diktatorius Lukašenka išvadino žiurkėmis, o štai saugančius, iki dantų ginkluotus omonininkus – gražuoliais. Pasaulis aptarinėja ir vaizdus, kuriuose Lukašenka su automatu rankoje ir neperšaunama liemene išlipa iš sraigtasparnio, su juo ir iki dantų ginkluotas jo sūnus. Tačiau siekęs sudaryti tvirto pajėgų vado įspūdį, jis prašovė – sulaukė kritikos ir patyčių.

Tris mėnesius trukęs karantinas apkarpė gyventojų pajamas. „Sodros" skaičiavimais, lėčiausiai atsigauna didžiausią koronaviruso smūgį patyrę viešbučių, turizmo ir maitinimo sektoriai, čia ir atlyginimai apkarpyti daugiausiai. Ekonomistų teigimu, Lietuva su koronaviruso pandemija susitvarkė bene geriausiai visoje Europos Sąjungoje ir tai vadinama kone stebuklu. Tačiau verslininkai stebuklu netiki ir jau baiminasi artėjančios antrosios koronaviruso bangos.

TV3 žinios pristato išskirtinį pokalbš su į Vilnių atvykusiais Sviatlanos Cichanouskajos bendražygiais. Jos atstovė bei patarėjas pasakoja paskui lyderę į Lietuvą trumpam persikėlę ir palaikyti jos psichologiškai, ir paspartinti darbus buriant baltarusių visuomenę daryti spaudimą Lukašenkai. Jie atskleidžia ir kokiais būdais, vykdami į Lietuvą, bandė neįkliūti režimui.

Baltarusijoje dešimta protestų prieš diktatorių Lukašenką diena. Tuo metu kai vis daugiau baltarusių reikalauja Lukašenką pasitraukti ir išlaisvinti nukankintus politinius kalinius, tautos pasitikėjimą praradęs prezidentas atsikeršija spjūviu į veidą. Šiandien jis medaliais apdovanojo kelis šimtus brutaliai protestus malšinusius pareigūnus.

Po šimtatūkstantinio ir didžiausio istorijoje protesto prieš Aleksandrą Lukašenką, baltarusiai nerimsta ir šiandien. Šalyje streikuoja tūkstančiai įvairių Baltarusijos gamyklų darbininkų, valstybinės televizijos ir radijo darbuotojai. Į vieną gamyklų atvykusį A. Lukašenką žmonės nušvilpė ir ragino atsistatydinti, tačiau posto įsikibęs A. Lukašenka atrėžė, kad nauji rinkimai bus surengti tik per jo lavoną. Jau nuo pat ryto Minskas nesnaudžia.

Anykščių rajone viename miestelyje ant išasfaltuotos gatvės palikti augti šimtamečiai medžiai. Nors troškūniečiai su tokia keistenybe ir kliuviniu senokai susitaikę, kai kuriems įasfaltuotų medžių gaila. Medžius saugantis Anykščių rajono meras – botanikas, tad nukirsdinti liepų taip pat nenorėtų. Troškūnuose, Anykščių rajone yra viena gatvė kur vairuotojams reikėtų neprarasti budrumo. O pirmą kartą lekiantiems šia senąja miestelio gatvele derėtų nepaleisti ir vairo iš rankų.

Dėl Astravo atominės elektrinės grėsmės savivaldybės bus mėnesiui įpareigotos turėti apsaugos priemonių. Tokius projektus planuojama pateikti Seimui rudens sesiją, BNS sakė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis. Iš pradžių buvo skelbiama, kad būtinas apsaugos priemones turės įsigyti patys gyventojai.

Pilaitėje gyventojai sukilo prieš savo pamėgtos poilsio vietos planuojamą užstatymą. Sklypo savininkai tvirtina pasiryžę dalį parko užstatyti, mat sklypas jiems priklauso. Tačiau miestiečiai jau skundžiasi Seimui ir savivaldybei, nenori, kad po jų langais vietoje medžių išdygtų nauji daugiabučiai. Pakraščiuose medžiais apsodinta dauba Pilaitės pakraštyje tapo vietos gyventojų ir daugiabučių statytojų kivirčų židiniu.

Nuo šeštadienio sugrąžinus privalomą kaukių dėvėjimą vidaus patalpose, už šio reikalavimo nesilaikymą bus galima bausti ne tik įmones, bet ir fizinius asmenis, BNS penktadienį informaciją patikslino Sveikatos apsaugos ministerija. „Ekstremaliosios situacijos metu baudas galima skirti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, jei nesilaikoma Operacijų vadovo sprendime numatytų taisyklių, šiuo atveju – jei nedėvima kaukių“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė.

Liūties užtvindyta ir po savaitės atkurta e. sveikatos sistema vėl pradėjo striginėti. Po pietų apie tai pranešė vaistininkai ir gydytojai. Tiesa, trumpalaikius sutrikimus Registrų centras tikina pašalinęs. Vyriausybė jau dabar sako ieškanti naujų patalpų, į kurias būtų perkeltas Registrų centras su visais serveriais. Iš atostogų sugrįžęs Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius tikina, kad patalpų dairomasi Edukologijos universitete, tačiau šias dar tektų gerokai renovuoti.

Rusniškių šeimą užpuolė daugybė šliužų. Privačiame name gyvenanti pora sako nebežinanti ir ko griebtis – gyviai braunasi per tvorą, ėda gėles ir daržoves. Kasdien rusniškiai randa ir sunaikina po kelis šimtus šių padarų. O štai Rusnės seniūnė tikisi, kad gyvius pavyks išnaikinti, iškirtus dalį šalia sodybos parke esančių medžių. Gamtininkai purto galvą – šie šliužai – invazinė rūšis iš Ispanijos ir juos sustabdyti nėra taip lengva. Maža to, gyviai jau įsiveisė visoje Lietuvoje.

Kuriozas pakaunėje. Kai kurių sodų savininkus pasiekė pribloškianti žinia, kad jų nuosavybėje įsikūrę kiti gyventojai. Paaiškėjo, kad suteikus adresus sodų sklypams įvyko didžiulė painiava, adresai pasislinko, o gyventojai taip ir liko deklaruoti senaisiais. Tad kol dvi skirtingos duomenų bazės neturi ryšio – kiekvienas savininkas teisybės ieškoti privalo kulniuoti į seniūniją.

Pagaliau, praėjus net trims metams, pradėta aiškintis, iš kur lietuvių geriamajame vandenyje atsirado nuodų – arseno. Šio sunkiojo metalo aptikta skirtinguose šalies rajonuose esančiose vandenvietėse. Po kelerius metus užtrukusių procedūrų mokslininkai ėmėsi išsamiai tirti, kaip arsenas atsirado vandenyje, mat iki šiol buvo tik spėlionės. Tyrimai nepigūs. Pirmiausia darbai pradėti Raseinių rajone. Tai kainuos beveik 200 000 eurų.

Be elektros likusi Kuršių Nerija kai kuriems poilsiautojams šią atostogų dieną pavertė košmaru. Vietos verslininkai ne ką laimingesni – dalis jų skaičiuoja nuostolius, nes savo kavines, barus ir restoranus vietoj brangios generatorių nuomos, pasirinko paprasčiausiai uždaryti. Skundžiasi ir tie, kurie nusprendė dirbti – išnuomoti generatoriai neveikia, kaip tikėtasi. Elektros per mažai, todėl lankytojus tenka aptarnauti be muzikos ir neturint šilto vandens kaupti kalnus nešvarių indų.

Po koronaviruso krizės Lietuvos ekonomika atsigauna, tačiau kas šalies gyventojų laukia rudenį? Tikėtina, kad tikrieji koronaviruso pandemijos padariniai šalies ekonomikai pavys jau pasibaigus vasarai. Todėl valdžia turėtų neužmigti ant laurų ir jau dabar pradėti ruoštis rudeniui. Apie tai, kad įmonės neišvengs bankrotų, didės ir nedarbas – pusę lūpų kalba ir Finansų ministerija.

O dabar apie tikrai neįprastus naminius augintinius. Lietuvoje populiarėja naminės skruzdėlės. Jos specialiose fermose auginamos kolonijomis, reikalauja palyginti mažai priežiūros. Tiesa, jų nepaglostysi, bet stebėjimas veikia kaip geriausia terapija. Kajaus Korsako namuose bėgioja ne tik šuniukas, čia zuja neįprasti augintiniai – šimtai skruzdėlių.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų bankų apklausose aiškina, kad per karantiną patyrė finansinių sunkumų. Negana to, lėtai atsigauna ir žmonių psichologinė sveikata. Anot psichologų, visuomenėje vis dar jaučiamos neigiamos emocijos: liūdesys, nerimas, pyktis ir stresas. Čekoniškių verbų ir buities seklyčios vadovei Janinai Norkūnienei ir jos amatininkėmis šie metai vieni nesėkmingiausių.

Kinijos Honkongui primestas naujasis saugumo įstatymas įsigaliojo su trenksmu. Tūkstančiai demokratijos Honkonge reikalaujančių žmonių išėjo protestuoti į gatves, tačiau jėga buvo išvaikyti. Per 70 jų sulaikyti. Honkongas mini dieną, kai prieš 23-ejus metus Didžioji Britanija buvusią savo koloniją perleido Kinijai, o ši įsipareigojo 50 metų po Honkongo perėmimo išlaikyti jo autonomiją ir nekeisti visuomeninės bei teisinės sistemos. Kol Honkongo lyderiai mėgaujasi pompastiška švente.

Nuo liepos 1 d. keičiasi maksimalių ir minimalių ligos, maksimalių tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmokų dydžiai. Išmokos, kaip ir anksčiau, priklausys nuo gyventojų draudžiamųjų pajamų, tačiau paauga kai kurių išmokų „grindys“ ir „lubos“, rašoma pranešime spaudai. Minimalus ir maksimalus kai kurių socialinio draudimo išmokų dydis keičiasi dėl to, kad jis priklauso nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, o šis yra perskaičiuojamas kiekvieną ketvirtį.

Lietuvoje nuo šiandien pradėti tirti gyventojai, dėl spalio mėnesį degusios padangų gamyklos Alytuje. Bus tiriami ne tik alytiškiai, bet ir vilniečiai, net klaipiediečiai. Taip pat specialistai tirs pragaištingame gaisre dirbusius ugniagesius. Tik štai ne visi tuo džiaugiasi ir ne visi tiki tokio tyrimo reikalingumu. Mat tik nedidelė dalis alytiškių, kurie kvėpavo nuodingais dūmais, patenka į programą. O papuls ir tie, kurie nieko bendro su gaisru neturi.

57 tūkst. gyventojų, kurie turi pateikti metinę pajamų deklaraciją dėl per didelio pritaikyto metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD), tačiau to dar nepadarė, gauna išankstinius priminimus, rašoma pranešime.  VMI duomenimis, per dideliu nei priklauso NPD pernai pasinaudojo 196 tūkst. šalies gyventojų, iš jų deklaracijas iki šios dienos jau pateikė 139 tūkst. gyventojų, rašoma pranešime spaudai.

Šeštadienio vakarą apie 23 val. Kaune Petrašiūnų mikrorajono gyventojai išgirdo stiprų trenksmą. T. Masiulio gatvėje išvydo du susidaužusius automobilius – BMW ir „Ford“. BMW buvo visiškai priplotas prie kelio atitvarų. Aiškėja, kad abu automobiliai važiavo kita kelio puse, nei atsidūrė po avarijos – nuo žiedinės sankryžos link Kauno hidroelektrinės. BMW važiavo antra eismo juosta, o „Ford“ – pirma.

Vilniaus apygardos prokuratūra antradienį pranešė, kad dėl premjero Sauliaus Skvernelio gyvenamos Vilniaus rajono Smiglių kaime esančios Upės gatvės dangos aprašinėjimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.  Pasak prokuratūros, ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo.  Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai, jam vadovauja Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai.

Karantino pradžioje šlavę kruopas, dabar tautiečiai tuština sporto prekių parduotuvių lentynas. Prekybininkai sako vos spėjantys jas pildyti, o dažnai pildyti net ir nėra kuo, mat lieknėti padedančio inventoriaus gamintojai nespėja gaminti ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Dietologai paantrina, žmonės sportuoja, mat per kelis karantino mėnesius mažai judėjo ir intensyviai valgė ne tik kruopas, bet ir saldumynus.

Seimas uždraudė antstoliams išieškoti skolas iš lėšų, kurias  įmonės ir gyventojai gaus kaip valstybės ar savivaldybių paramą dėl per koronaviruso krizę patirtų nuostolių. Taip pat skolų nebus galima išieškoti ir iš kitų išmokų ar kompensacijų, skirtų dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino.   Už tokias Civilinio proceso kodekso pataisas antradienį balsavo 100 Seimo narių, o susilaikė trys.

Klaipėdos rajone nestabdomi siautėja vilkai. Vietiniai ūkininkai skundžiasi, jog pilkiai kasmet išpjauna nemažai galvijų. Štai ir šiemet vienas ūkininkas jau neteko 3 karvių ir telyčių. Žmonės bijo, kad išdrąsėję vilkai rudenį pradės puldinėti grybautojus. Tačiau dabar ne vilkų medžiojimo sezonas, tad net medžiotojai padėti negali. O štai naktinio matymo priemonėmis šiuos pilkius nufilmavę gamtininkai sako, kad nieko neįprasto tokiame vilkų elgesyje nėra.

Kaip koronaviruso pandemija atsilieps žmonių piniginėms? Ar žmonės bus linkę daugiau taupyti ir mažiau išlaidauti? Įpusėjus karantinui, atlikta gyventojų apklausa rodo, kad nuo koronaviruso sukeltos ekonominės krizės reikšmingai nukentėjo daugiau kaip kas trečias lietuvis. O daugiau nei pusė apklausos dalyvių mano, kad krizė tik gilės ir finansinė situacija blogės. Koronavirusas sukėlė didžiulę sumaištį gyventojų piniginėse.

„Be gliuteno“, skelbia eilutė jūsų pamėgto produkto etiketėje. Daugeliui žmonių tai nieko nereiškia. Tačiau 1 proc. pasaulio gyventojų, kurie serga celiakija, labai įdėmiai ieško tokių gaminių. Dabar mokslininkai skelbia, kad galbūt surado faktorių, kuris didina šios ligos riziką. Celiakija – tai autoimuninė virškinimo trakto liga, kurios simptomus sunkina gliutenas – baltymas, aptinkamas kviečiuose, rugiuose ir miežiuose.

Išskirtiniai video kadrai. Į Girią prie Anykščių atklydo  Lietuvoje yprastai negyvenantis gyvūnas – meška. Rudają atėjusią paskanauti į žvėrių jaukyklą užfiksavo anykštėnų medžiotojų kamera. Medžiotoją labiausiai nustebino meškos žaismingumas. Ši išvaikiusi būrį šernų su jaunikliais jų jaukinimo vietoje pradėjo krėsti tikrus cirkus. Į Anykščių medžiotojo Alberto Kručkausko kameros objektyvą papuolė dar neregėtas trofėjus – tikrų tikriausia rudoji meška.

Sostinės senamiestį užpildė smuiko garsai. Koncertą filharmonijos balkone surengė pasaulinio lygio virtuozas Sergejus Krylovas. Jau daugiau nei du mėnesius Lietuvoje dėl pandemijos įstrigęs muzikas dalijosi ne tik garsių kompozitorių muzika, bet ir mintimis apie lietuviškąjį karantiną. Kiek apniukusią, tačiau šiltą popietę sostinės širdyje sklinda garsai priverčiantys stabtelėti ir pakelti akis. Nacionalinės filharmonijos balkonėlyje koncertuoja smuiko virtuozas Sergejus Krylovas.