gyventojai

Lygiai prieš savaitę šalį užklupęs gausus snygis pridarė tiek problemų, kad kai kurie žmonės visą savaitę gyveno be elektros. Kai kurie net braukia ašaras ir sako net kelius meistrams nukasę, kad tik jie greičiau atkurtų elektros tiekimą. Iš viso per savaitę elektros ilgiau ar trumpiau neturėjo daugiau nei pusė milijono namų. Elektrą tiekiančios bendrovęs ESO vadovai gyventojų atsiprašo ir žada mokytis iš padarytų klaidų, tačiau kartu ir perspėja – ateityje galime vėl su tuo susidurti.

Tūkstančiai žmonių dalyje Lietuvos regionų vis dar neturi elektros. Varėnos rajone po sniego pūgos žmonės be elektros gyvena nuo pirmadienio vakaro. Dzūkai pikti: atitirpo šaldikliai, tad teks išmesti galybę šaldytų baravykų ir karantino atsargas. Yra ir kitų bėdų: šeimos su mažais vaikais liko be mobilaus ryšio, nes neturi kur pasikrauti, negali praustis, skalbti, gaminti ar net šildytis. Kai kur žmonės patys budi prie nutrauktų laidų. Tos pačios bėdos ir milijonieriams.

Savarankiškai dirbantiems gyventojams liko kelios dienos sumokėti socialinio draudimo įmokas „Sodrai“ už sausio mėnesį. Tik sausio mėnesį sumokėję įmokas ir pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą individualia veikla užsiimantys gyventojai bus laikomi apdraustais vasario mėnesį ir galės gauti ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, į kurias teisė bus įgyta vasario mėnesį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Socialinės globos įstaigose baigėsi darbuotojų ir globotinių skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze. Paskiepyta daugiau nei 6 000 globotinių ir virš 4 000 darbuotojų. Tai sudaro per 90 proc. globos įstaigose gyvenančių senolių ir žmonių su negalia ir apie 80 proc. darbuotojų. Kad susiformuotų visapusiškas imunitetas koronavirusui, skiepijimas antrąja doze bus pradėtas kitos savaitės pabaigoje. „Pirmasis vakcinacijos etapas socialinės globos įstaigose praėjo sklandžiai.

Lietuvą užklupo tikra sniego stichija. Ir ji, deja, ne tik džiugina akis, bet ir kelia daug rūpesčių: visoje Lietuvoje dėl sniego sunkiai pravažiuojami keliai, nuo sniego lūžtančios šakos ir medžiai be elektros šiandien paliko tūkstančius gyventojų, daužė automobilius ir užtvėrė kelius. Meteorologai sako, kad tokio sniego visoje šalyje nebuvo bene 10 metų, ir pataria dar apsišarvoti kantrybe – žiema artimiausiomis dienomis niekur nedings. Pavojingos eismo sąlygos, ir lūžtantys medžiai.

Statistikos departamentas žada atsižvelgti į nevyriausybinių organizacijų prašymus pritaikyti gyventojų tautybės ir tikėjimo tyrimą šalyje gyvenantiems užsieniečiams. Departamentas tikina jau išvertęs klausimyną į rusų, lenkų ir arabų kalbas, bet jį pildyti vis tiek teks lietuviškai. Šis statistinis tyrimas, kartu su šiemet vykstančiu visuotiniu gyventojų surašymu, pradėtas sausio 15-ąją – internetinę anketą savanoriškai bus galima užpildyti iki vasario 17-osios.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) nariai iki kovo pabaigos atnaujina paskolų moratoriumą verslui bei gyventojams.  Pasak asociacijos, nors prašymų atidėti įmokas tebėra sulaukiama nedaug, finansų sektorius atsiliepia į nuogąstavimus dėl ateities neapibrėžtumo ir solidarizuojasi su visuomene bei valstybe.  Anot LBA prezidentės Eivilės Čipkutės, šiuo metu paskolas turinčių įmonių ir gyventojų situacija nuteikia optimistiškai.

Tūkstančiai nuo nepriteklio bėgančių žmonių viliasi, kad trečiadienį prezidentu inauguruotas naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas juos įleis į šalį ir suteiks prieglobstį. Tuo tarpu Meksika karavaną žada išsklaidyti. Daugiausia iš netoliese esančio skurdaus Hondūro atvykę žmonės, kurie pėsti žingsniuoja link Meksikos, o tuomet už tūkstančių kilometrų esančių Jungtinių Valstijų pasienio.

Nors didžiosios metų šventės baigėsi, Kalėdoms papuoštas Angelų miestas Baisogaloje dar tebešviečia ir džiugina miestelio gyventojus. Beveik pusė tūkstančio pačių baisogališkių rankomis pagamintų angelų lauks į mokyklą–darželį sugrįžtančių vaikų iki pat karantino pabaigos. Trejų metų Paulius su mama Vaida eina aplankyti savo padaryto angeliuko.

Nelaimės metu žuvo mažiausiai 34 žmonės, šimtai sužeisti. Sugriuvus vietos ligoninei po nuolaužomis įstrigo daugybė ligonių ir medikų, tačiau gelbėjimo darbai stringa. Specialistai perspėja apie žemę po kojomis linguojančius pakartotinus smūgius. Tokių būta jau per dvidešimt, tačiau nerimaujama, kad tai – ne pabaiga. Panika Indonezijos Sulavesio saloje po šiandien dieną sudrebinusio galingo žemės drebėjimo. Nerimas neperdėtas.

Koronavoruso pandemija suavė skaudų smūgį Lietuvos gyventojams. Pernai šalyje gimė rekordiškai mažai vaikų, o mirė daugiausiai žmonių nuo Nepriklausomybės laikų. Daugiausia gyventojų neteko Lazdijų, Anykščių ir Ignalinos rajonai. Ekspertai pabrėžia, kad mirčių ir gimimų statistika bus liūdna ir šiais metais, o be valstybės įsikišimo demografinė padėtis Lietuvoje ir toliau blogės. Lazdijų gyventoja Dalė pernai neteko net trijų artimųjų: „Dvi tetos. Dėdė. Tai jau nemažai.

Beveik pusė senelių namų gyventojų jau yra persirgę koronavirusu. 600 iš jų nuo šio viruso mirė. Šiuo metu serga beveik 1300 visų globos įstaigų gyventojų. Kodėl nesaugome savo senolių? Apie tai – pokalbis su Socialinės apsaugos ir darbo viceministre Vilma Augiene. Matome skaičius, kad 40 proc. globos įstaigų gyventojų yra persirgę koronavirusu. Kaip į tai žiūrėti, nes tai yra uždara įstaiga ir žmonės nevaikštinėja.

Gamta vis meta iššūkius. Sinoptikai žada, kad savaitgalį šaltis naktį vietomis spustels žemiau negu 20 laipsnių, sekmadienį gali būti ir minus 26. Nors klimatologai sako, kad toks šaltis dar nemuša rekordų, bet medikai ir ugniagesiai perspėja būti pasiruošusiems, saugoti save ir savo turtą. Žiema ir toliau rodo ne tik savo grožį, bet ir nagus. Jau šeštadienio naktį šaltis kai kur gali spustelti iki -22 laipsnių, o sekmadienį ir iki -26. Tiesa, iki rekordo tokiems šalčiams dar labai toli.

Siekiant prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungti daugiau gyventojų, vien skatinti jų sąmoningumą nepakaks, – tam gali prireikti aktyvių veiksmų, įskaitant finansines paskatas ar vandentvarkos įmonių centralizavimą, sako prezidento patarėjas Taip Jaroslavas Neverovičius reagavo į praėjusį penktadienį aplinkos ministro Simono Gentvilo išsakytus teiginius, jog Lietuva atsilieka prijungiant gyventojus prie centralizuotų tinklų.

O ar žinojote kad Lietuvoje yra Nykštukų sostinė, o joje nykštukų dukart daugiau nei gyventojų. Darsūniškio bendruomenė Kaišiadorių rajone jau penktus metus puošiasi nykštukais, o šiemet sukūrė tikrą rekordą. Tiesa, sulaukė ir iššūkio. Į Nykštukų sostinės titulą nusprendė pretenduoti ir miestelis iš Žemaitijos Darsūniškio gyventoja Virginija rodo prie namų įsitaisiusį šmaikštuolį nykštuką. Šalia ir kitam aprėdus pakedena.

Balta žiema aplankė ne tik Lietuvą, bet ir Ispaniją. Purus sniego patalas nuklojo sostinę Madridą. Čia taip gausiai prisnigo pirmą kartą per dvylika metų. Saulėtoji Ispanija, į kurią ne vienas lietuvis iki prasidedant pandemijai bėgdavo nuo lietuviškos žiemos pasilepinti šiluma, tapo žiemiška. Ispanijos centrinėje dalyje prognozuojamas didžiausias snygis. Sniegas sukaustė ir sostinę Madridą, kur pastarąjį kartą čia taip snigo net prieš dvylika metų.

Tris kartus daugiau žmonių nei per pirmąjį karantiną plūsta nemokamo maisto ir kitų paslaugų. Vyriausybė žada didinti subsidijas darbdaviams, kad šie neišmestų į gatvę darbuotojų, didės ir pensijos. Tačiau nevyriausybininkai tvirtina, kad to nepakanka. Vilnietė Liucija kas antrą dieną ateina nemokamo maisto į socialinės pagalbos centrą. Moteris skundžiasi, kad darbo neteko būdama priešpensinio amžiaus, tad dabar verčiasi labai sunkiai.

Ispanijoje Trys karaliai viena laukiamiausių metų švenčių. Būtent šią dieną vaikai gauna dovanas, o šventės išvakarėse milijonai žmonių stebi miestų gatvėse rengiamus triukšmingus paradus. Šiemet dėl koronaviruso pandemijos trijų karalių sutiktuvės pradėtos planuoti dar vasarą, tačiau dėl pandemijos daugelio tradicijų teko atsisakyti.

Koronaviruso pandemija tęsiasi jau beveik metus. Jos metu daugeliui žmonių teko pakeisti savo gyvenimo būdą, atsisakyti tiek kasdienių dalykų, tiek pramogų. Per šį sudėtingą laikotarpį gyventojai labiausiai ir pasiilgo kelionių, susitikimų su draugais ir renginių. SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas rodo, kad daugiau negu pusė gyventojų (54 proc.), keliones į užsienį  įvardijo tarp vieno iš trijų labiausiai pasiilgtų dalykų. Kelionių labiausiai ilgisi 30–49 metų gyventojai.

Du skandalingi Estijos politikai pasisakymais apie Lietuvos ir Rumunijos rinkimus kaip reikiant įsuko tarptautinį skandalą. Pasidavė konspiracijos teorijoms radijo laidoje pareiškė, kad „giluminė valstybė“ arba įtakingų veikėjų tinklas manipuliavo per Lietuvos parlamento rinkimus. Po šio pareiškimo Estijos premjeras buvo priverstas Lietuvos atsiprašyti.

Slaugos ir globos namų gyventojams skirta vakcina Lietuvą pasieks kitą savaitę, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė. Tačiau, pasak Jurgitos Grebenkovienės, šie žmonės nuo koronaviruso bus skiepijami tik po to, kai jiems bus atlikti antikūnų testai.  Be kita ko, ji neatmeta galimybės, kad be privalomo testavimo nebus vakcinuojamos ir kitos grupės. „Slauga, globa...Yra toks matymas, kad turėtume atlikti testavimus prieš skiepijant, nes žinome, kad vakcinų yra tikrai mažai.

Užsikrėtimo koronvairusu tempai tokie dideli, kad šeimos gydytojai tampa situacijos įkaitais. Turėdami visą būrį pacientų, kurių dalis serga lėtinėmis ligomis, jie priversti nepaprastai daug laiko skirti COVID-19 užsikrėtusiems. Taip sumažėja laiko visiems kitiems, o ką jau kalbėti apie pasikeitusią situaciją visoje sveikatos priežiūros sistemoje. Ne visiems šie pokyčiai suprantami ir priimtini, ir ne visada pateikiama informacija atsako į visus klausimus.

Skaudi nelaimė Kaune – koronaviruso sukelti padariniai pražudė dar negimusį kūdikį. Tai pirmas toks atvejis Lietuvoje. Medikai sako, kad vos pavyko išgelbėti ir gimdyvę. Ir nors toks atvejis pirmasis, nėščiųjų, sergančių koronavirusu, vis daugėja. Virusui nusinešant vis daugiau lietuvių gyvybių, mūsų šalis atsidūrė dar vienos gėdingos statistikos viršūnėje – šiemet didesnis mirtingumas nei Lietuvoje buvo tik vienoje pasaulio valstybėje – Lesote, o ji yra Afrikoje.

Vilnius toliau auga ir išlieka viena labiausiai augančių sostinių Baltijos šalyse: per 2020 metus sostinėje gyvenamą vietą deklaravo dar 10 tūkst. naujų vilniečių. Palyginti su praėjusiais metais – pastaruosius keletą metų iš eilės sostinė sulaukdavo po 8 000 naujų deklaruotų gyventojų.  „Šiai tendencijai yra aiškios priežastys, ir mes kasmet tas priežastis stengiamės dar labiau sustiprinti.

Išvydę dešimtimis pjaunamus medžius, dalis gyventojų piktinasi. Kiti gi viliasi, kad sutvarkius prieigas vaizdas bus įspūdingas. Į diskusijas jungiasi ir įvairių sričių specialistai – vieni tikina, kad taip atkuriama autentika, kiti tokį atkūrimą deda į šuns dienas. Raudonės pilies parko tvarkymas supriešino visuomenę.

Trečiadienį su pagyvenusių asmenų organizacijų atstovais nuotoliniu būdu bendravęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino senjorus skiepytis nuo koronaviruso. „Kviečiu kiekvieną senjorą netolimoje ateityje pasinaudoti atsirasiančia galimybe pasiskiepyti nuo koronaviruso, taip pasirūpinant savo sveikesne ateitimi“, – pranešime spaudai cituojamas G. Nausėda.

Trečdalis gyventojų palankiai vertina naująją Ingridos Šimonytės Vyriausybę, beveik ketvirtadalis – nepalankiai, per 40 proc. neturi nuomonės, rodo LRT užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Gruodžio 7-12 dienomis vykdytas tyrimas telefonu apklausus 1000 gyventojų parodė, kad 34,2 proc. respondentų teigiamai vertino I. Šimonytės siūlomą ministrų kabinetą, 23,5 proc. – neigiamai. Dar 42,3 proc. gyventojų nurodė neturintys nuomonės.

Tikrinant, kaip gyventojai laikosi draudimo vykti į kitas savivaldybes, pareigūnai pasitelks „trikojus“, vaizdo kameras keliuose ir net specialią mobilią aplikaciją, sako policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas. LRT radijui trečiadienį jis sakė, kad policija turi „visą spektrą techninių priemonių“, leidžiančių kontroliuoti automobilių judėjimą be pareigūnų įsikišimo.

Artėjant savaitgaliui, prekybininkai prašo gyventojų atsakingai planuoti kalėdinius pirkinius ir nevykti į prekybos centrus. Ruošiantis Kalėdoms, pirkėjų prašoma apsipirkti internetu, planuoti pirkinius iš anksto ir elgtis atsakingai. Taip pat primenama, kad, įsigaliojus griežtesniems karantino reikalavimams, draudžiama būriuotis didesnėmis nei dviejų žmonių grupelėmis, išskyrus tos pačios šeimos narius.

Gruodį „Sodra“ baigs mokėti 200 eurų dydžio vienkartines išmokas senatvės ir kitų socialinio draudimo pensijų bei šalpos išmokų gavėjams. Nuo rugpjūčio išmokų sulaukė beveik 900 tūkstančių gyventojų. 200 eurų išmokai gauti nereikia atskiro prašymo, tačiau gyventojai, kurie išeina į pensiją gruodžio mėnesį, turėtų nedelsdami kreiptis dėl pensijos skyrimo. Didžiąją dalį gavėjų, turinčių teisę gauti vienkartinę 200 eurų išmoką, valstybės parama pasiekė iki rugpjūčio pabaigos.

Vidurnaktį nugriaudėjęs sprogimas daugiabutyje Panevėžio rajone iš lovų išvertė kone visą Žibartonių kaimą. Bute sprogus naujam šildymo katilui per stebuklą liko gyva namuose miegojusi šeimininkė. Prabudusi moteris iš nuolaužų išsikapstė pati. Galingas sprogimas trijų aukštų daugiabučio viršutiniame aukšte nugriaudėjo šiąnakt po pirmos valandos nakties. Į orą išlėkęs kieto kuro katilas tiesiog sutrupino dvi buto sienas, išdužo langai, o iš baldų, namų apyvokos daiktų nieko neliko tik nuolaužos.

Šokiruojantis įrašas iš Kinijos. Gyventojai nufilmavo, kaip jų vanduo namuose tapo liepsnojančiu šou. Internete paplito vaizdo įrašas, kuriame gyventojai užfiksavo, kokie neįprasti ir šokiruojantys įvykiai jų namuose. Paleidus vandenį iš čiaupo, šis užsiliepsnoja. Įrašas netrukus paplito po skirtingus socialinius tinklus ir privertė internautus išsižioti nuo neįtikėtino vaizdo. Kaip pasakoja pati gyventoja, vanduo atrodė kiek tepaluotas.

Trečiadienį apie 18 tūkst. kauniečių buvo likę be elektros, pranešė Lietuvos perdavimo tinklo operatoriaus „Litgrid“. „Litgrid“ pažymi, kad šiandien ryte 8.48 val. atsijungė Kauno pastotėje esantis galios autotransformatorius. Dėl šio įrenginio atsijungimo trisdešimt penkioms minutėms be elektros liko apie 18 tūkstančių ESO klientų elektros vartotojų Kauno mieste ir rajone, tarp kurių ir Kauno laisvos ekonominės zonos įmonės.

Besitęsiantis antrasis karantinas šalyje bei sustojusi dalies įmonių veikla, siekiant sustabdyti viruso plitimą, keičia ir tai, kaip gyventojai leidžia pinigus. „Swedbank“ klientų mokėjimo kortelių duomenys rodo, kad vos įvedus apribojimus atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis partraukė žemyn, ypatingai paslaugų sektoriuje. Visgi, nors epidemiologinė situacija šiuo metu kur kas blogesnė nei pavasarį, atsiskaitymai kortelėmis krito gerokai mažiau nei pirmojo karantino metu.

Kuršių nerijoje apsigyveno Šiaurės Amerikoje paplitę meškėnai. Dažnas vietinis juos jau matė, o kai kuriems šie gyvūnai prikrėtė ir aibių. Vis dėlto, specialistai sako, kad meškėnai Lietuvoje yra invazinė rūšis ir jau kelia grėsmę vietinei gyvūnijai. Kaip meškėnai paplito Kuršių nerijoje niekas nežino, tačiau specialistai neabejoja, kad be žmogaus rankų neapsieta. Kuršių nerijoje vis daugėja užatlantėje gyvenančių meškėnų.

Baltarusiai atsisveikina su Lukašenkos režimo auka – jaunu vyru, kurį mirtinai sumušė pareigūnai. Tuo metu Europos Sąjunga apsisprendę dar labiau išplėsti sankcijas Baltarusijai ir įtraukti į jas verslus bei institucijas. Prie Kristaus prisikėlimo bažnyčios Minske – minia žmonių. Čia baltarusiai plūsti pradėjo jau nuo pat ankstyvo ryto. Jie atsisveikina su režimo auka – 31-erių Romanu Bondarenka.

Per devynis šių metų mėnesius sukčiai iš šalies gyventojų ir įmonių sugebėjo išvilioti daugiau kaip 1,4 mln. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Daugiausiai pinigų lietuviai prarado susivilioję netikrais sukčių investavimo pasiūlymais, žadant labai greitą ir didelę grąžą. Banko saugumo ekspertai taip pat pastebi, kad šįmet sukčiai dažniau pasitelkia klaidinančias SMS žinutes ir toliau naudoja romantinio sukčiavimo schemas.

Baltarusijoje ir toliau vykdomos žiaurios represijos prieš Lukašenkos valdžia nepatenkintus šalies gyventojus. Vakar per protesto akcijas sulaikyta daugiau nei 1200 žmonių. Kaukėti omoninikai juos gaudė gatvėse, prekybos centruose ir vilko net iš namų. Tuo metu Europos Sąjunga neteisėto prezidento rėžimui ruošiasi įvesti jau trečią sankcijų paketą. A. Lukašenkos rėžimo teroras prieš baltarusius su kiekviena diena demonstruoja vis naujas žiaurumo apraiškas.

Kol ligoninės nerimastingai skaičiuoja sparčiai tirpstančias koronaviruso pacientams skirtas lovas, situacija bando pasinaudoti užsistovėjusio nekilnojamo turto savininkai. Pakaunėje verslininkai parduoda didžiulį pastatų kompleksą miškų apsuptyje. Jis esą tinka Covid-19 ligoninei ir po šios ligos sveikstančiųjų reabilitacijai. Nors vieni tai vadina reklaminiu triuku, vietiniams gyventojams – juokai menki, jie šiaušiasi dėl tokios kaimynystės.

Kalnų Krabache žmonės degina savo namus. Nepaisant Rusijos kariuomenės į regioną pasiųstų dviejų tūkstančių taikdarių, dėl savo saugumo ir ateities nerimaujantys armėnai abejoja ar dar kada nors pavyks sugrįžti į teritorijas, kurios nuo šiol bus kontroliuojamos Maskvos ir Baku. Kalnų Karabache esančiame Kalbajaro rajone savo namą degina jų šeimininkas.

Gavus dešimtis milijonų, išraustos ir dešimtys gatvių, kai kurios – vienos judriausių mieste. Darbininkai pluša kone metus, bet nė vienos dar neužbaigė, tik daugėja pradėtų darbų.  Ankstyvą pavasarį Kauno centre remontuoti Kęstučio gatvę pradėję darbininkai joje vis dar zuja ir vėlų rudenį. Išraustos ir kitos gatvės.

Gyventojai, gaunantys ar ateityje gausiantys išankstines pensijas, senatvės pensijas gaus didesnes negu dabar.    Seimas antradienį 85 balsais už patvirtino naują, palankesnę žmonėms tvarką.   Priimtas Socialinio draudimo pensijų įstatymas numato, kad gaunant išankstinę pensiją būsima senatvės pensija nuo 2021 metų kas mėnesį mažės ne 0,4 proc., o 0,32 proc. Tai reiškia, žmonės gaus šiek tiek didesnes išmokas.

Masiniai protestai drebina Sakartvelą. Net 45 tūkstančiai žmonių sostinėje Tbilisyje protestavo prieš esą suklastotus rinkimus. Kartvelams susigrūmus su riaušių policija, juos imta vaikyti vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis. Tbilisyje naktis ne iš ramiųjų. Tūkstančiai kartvelų, nepatenkintų praėjusios savaitės rinkimų rezultatais, reikalauja valdžią rinkti iš naujo.

Ankstyvą sekmadienio rytą klaipėdiečius iš lovų išvertė kaukti pavojų skelbianti sirena. Garsas tęsėsi kelias valandas, tad dalį miesto apėmė panika. Žmonės galvojo, kad sprogo Astravo atominė elektrinė ar prasidėjo karas. Paaiškėjo, kad apie nelaimes suskystintų gamtinių dujų terminale informuojanti sirena įsijungė netyčia. Garsai pažadino dalį klaipėdiečių ankstyvą sekmadienio rytą. Apie pavojų pranešanti sirena kaukė ne vieną valandą. Kartais garsas įgaudavo gan keistą skambesį.

Siekiant suvaldyti koronaviruso (COVID-19) plitimą pažeidžiamiausiose visuomenės grupėse Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nustatė tvarką, kaip būtų prižiūrimi koronavirusu sergantys socialinės globos įstaigų gyventojai. Nuo šiol savivaldybės privalės pasirūpinti, kad socialinės globos įstaigose gyvenantiems žmonėms patvirtinus koronaviruso infekciją būtų skiriama daugiau dėmesio. Šeimos gydytojai socialinės globos įstaigų gyventojus turėtų konsultuoti bent kartą per dieną.

Jau antradienį Jungtinių Valstijų gyventojai apsispręs ir arba perrinks Donaldą Trumpą šalies prezidentu, arba patikės Baltuosius rūmus Joe Bidenui. Paskutinės valandos iki rinkimų karštos – kandidatai nesėdi sudėję rankų, o bando sutelkti rinkėjus labiausiai svyruojančiose valstijose. Donaldas Trumpas Džordžijoje demonstruoja gerą nuotaiką ir bando „užvesti“ savo rėmėjus.

Pabradės gyventojai šoke. Didžiulis šuo vidury dienos prie parduotuvės apkandžiojo keturmetę mergaitę ir moterį. Mergaitei sužalotas veidas, moteriai ranka. Žmonės skundžiasi nebežinantys, kaip gintis nuo miestelyje lakstančių neprižiūrimų šunų. Moteris dėl kastinės žaizdos rankoje, suteikus medicinos pagalbą, gydoma ambulatoriškai, tačiau mergaitė dėl žaizdos veide skubiai nuvežta į Vilniaus ligoninę.

Trečiadienį dar aštuoniose Lietuvos savivaldybėse dėl spartaus koronaviruso plitimo įvestas karantinas dar aštuoniose savivaldybėse. Tai reiškia, kad nuo šiol griežtesni ribojimai taikomi jau 21-oje savivaldybėje. Tą pačią, spalio 28 d., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas išsiuntė pranešimą į mobiliuosius telefonus asmenims, kurie gyvena lokalaus karantino zonose, primindamas apie įsigaliojančius naujus apribojimus.

Baltarusijoje po pirmadienį paskelbto visuotinio streiko, reikalaujančio, kad Aliaksandras Lukašenka trauktųsi ir būtų surengti demokratiniai rinkimai, sulaikyti šimtai taikių protestuotojų. Represijos tęsiasi ir antradienį. Gatvėse sulaikyti svarbių gydymo įstaigų darbuotojai, o visus protestuojančius studentus žadama išmesti iš universitetų. Įpykęs A. Lukašenka, protestus jau vadina teroristiniais veiksmais ir perspėja peržengus raudonąją liniją.