gyventojai

Premjerui Sauliui Skverneliui dvi savaites atostogaujant, Vilniaus rajono savivaldybėje kilo aršios diskusijos dėl į jo namus vedančios Upės gatvės asfaltavimo. Į savivaldybę susirinko pasipiktinę tankiai apgyvendintų bendruomenių gyventojai, kurie duobėtų ir netvarkingų gatvių asfaltavimui pinigų nesulaukia daugiau nei dešimt metų. Žmonės piktinasi, kad premjero keliukui pinigų randama, o kitos bendruomenės lieka prie suskilusios geldos.

Teršalai toliau lieja Lietuvos upes ir upelius. Šį kartą Marijampolėje. Vakar vakare, pratrūkus vamzdžiui, į aplinką pradėjo pliaupti nevalytos nuotekos. Ir pliaupė visą naktį. Nors įmonės pranešė apie avariją vandentiekininkams, o ten jų vamzdis, šie pareiškė, kad naktimis nedirba. Dabar aplinkosaugininkams beliko suskaičiuoti gamtai padarytą žalą. Nuotekos buvo sustabdytos tik ryte. Vaizdą nufilmavo netoli Marijampolės esančio Želsvos kaimo gyventojai.

Šalies savivaldybės perspėja – atliekų tvarkymas gali dar labiau pabrangti. Taip, nutiks, jei Seimas palaimins Aplinkos ministerijos siūlymą suvienodinti šiukšlių tvarkymo kaštus. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika atsikerta – atliekų situaciją spręsti būtina, nes konteineriai daugelyje šalies vietų perpildyti ar neištuštinami laiku nepaisant smarkiai išaugusių kainų. Tad esą akivaizdu, kad savivaldybės pačios skaidriai susitvarkyti su šiukšlėmis paprasčiausiai nepajėgia.

Lietuvoje stringa dalies bankų sistemos. Gyventojams susimokėti ar atlikti kitas bankines paslaugas kelias pastarąsias savaites trukdo ir laikini, greitai išsprendžiami trikdžiai bei ilgalaikiai sistemų atnaujinimo darbai. Kol Lietuvos bankas aiškina, kad reikšmingos bankinės problemos gyventojus užpuola retai, vartotojus ginančios organizacijos ir Seimo nariai toliau skundžiasi bankinių paslaugų pasiekiamumu. Konarskio gėlių turgelyje penktadienį yra pats darbymetis.

Sostinėje įsiplieskė naujas medžių pjovimo skandalas. Žmonės netveria pykčiu – per porą dienų darbininkai nupjovė dešimt jų manymu sveikų pušų, iškirto niekam netrukdžiusius krūmynus. Savivaldybė aiškina – medžius pjauti buvo būtina, nes jie augo šalia aukštos įtampos laidų, ir vieną dieną galėjo pridaryti bėdų.

Šiurpą keliantis įrašas iš Teksaso – gyventojai užfiksavo, kaip aplink susibūrė milžiniškas būrys varnų. Stovėjimo aikštelėje visur aplink jos skraidė, vaikščiojo ir stovėjo. Akimirkos tikrai primena baisiausią siaubo filmą. Patys gyventojai, nufilmavę įrašą, pasakoja, kad nieko panašaus nėra matę. Įrašas netrukus tapo sensacija, o internautai puolė komentuoti ir kurti filmo scenarijus su šia akimirka. Šiurpus vaizdas – video siužete.

Artėja daugiabučių valdymo reforma. Aplinkos ministerija žada, kad gyventojams bus paprasčiau atsisakyti blogai dirbančių ir jų pinigus švaistančių administratorių ir bendrijų pirmininkų. Šie jau ima drebėti dėl savo ateities ir reikalauja palikti ligšiolinę tvarką. Antraip grasina patys atsistatydinti ir palikti daugiabučius be priežiūros – esą tegu savivaldybės su gyventojais patys tvarkosi savo griūvančiuose daugiabučiuose.

Eglės prie kaimo kapinių įžiebė nesantaiką tarp seniūno ir bendruomenės. Dalis gyventojų teigia, kad medžiai kertami nepasitarus su bendruomene. Seniūnas tikina, kad iškirsti medžius prašė elektros tinklai ir patys gyventojai. Karklėnų kaime, Kelmės rajone, esančias kapines juosia eglių tvora. Medžiai sodinti prieš 35 metus. Neseniai Kražių seniūnija nusprendė spygliuočius iškristi. Bet tai sukėlė dalies gyventojų pyktį.

Siaubingas vilkų išpuolis Kaišiadorių rajone. Čia pilkiai šeimininkavo po pat žmonių langais ir papjovė aptvare laikytus danielius. Gyventojai skundžiasi ir kad dingsta jų šunys. Žmonės aplinkiniuose kaimuose įbauginti, ginkluojasi petardomis ir patamsį nebekelia kojos iš namų. O štai medžiotojų rankos surištos – vilkų kvota jau išnaudota, jų medžioti nebegalima. Aplinkos ministras jos didinti nežada, bet kalba apie naujas kompensacijas už pilkių pražudytus šunis ir katinus.

Rusijoje cirko pasirodymas baigėsi visai ne taip, kaip turėjo. Štai gyventojai fiksuoja, kodėl buvo atšaukti pasirodymai. Pasirodo, keli drambliai sumanė iškeliauti ir pažaisti su sniegu. Gyventojai pro namų langus nufilmavo, kaip jie vaikštinėja po namų kiemus. Įraše matyti, kaip gyvūnai džiaugiasi sniegu, o jų prižiūrėtojai bando juos atsivesti atgal į cirko priestatą. Dėl incidento buvo užblokuoti keliai. Laimei, drambliai sėkmingai palydėti iki jų transporto.

Sąskaitos už šildymą šiemet rekordiškai mažos. Šilumininkams telieka skėsčioti rankomis – esą prie rekordiškai šiltų orų kitaip būti negali. Tačiau centrinio šildymo tiekėjai neslepia nerimo, kad gaus mažiau pajamų nei planavo. Tiesa, gyventojai mažesnėmis šilumos sąskaitomis pernelyg nesidžiaugia – juk už visa kita tenka mokėti vis brangiau. Sovietiniame daugiabutyje Vilniuje gyvenanti Irena ruošiasi susimokėti už gruodį suvartotą šilumą.

Jei stambiagabaritėmis atliekomis atsikratėte sostinės miške, parke ar kapinėse, nenustebkite, jeigu vieną dieną į jūsų namus pasibels aplinkosaugininkai ar Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai. Mat Vilnius stoja į kovą su tokiais šiukšlintojais ir pažeidėjų mėgstamose vietose valdininkai ketina įrengti 20 stebėjimo kamerų, kurios fiksuos aplinkos teršėjus. O vilniečiai raginami nesinaudoti nelegaliai atliekas, dažnai į mišką ar parką, vežančių asmenų paslaugomis.

Be laikrodžio šiuolaikinis žmogus neįsivaizduoja savo gyvenimo, o kažkada tai buvo didelė prabanga. Štai Vilkaviškio muziejus surinko senų laikrodžių kolekciją. Kai kuriems – daugiau nei šimtas metų. Bene labiausiai muziejus didžiuojasi tarpukario šveicariškais laikrodžiais, kuriuos užkastus savo sklype atsitiktinai rado vienas vilkaviškietis. Vilkaviškio krašto muziejaus vitrinose – gausybė įvairių laikrodžių.

Tikra sniego ir ledo karalystė. Tik kiek neįprastoje vietoje – daugiabutyje, kurio sienos, laiptinė ir koridoriai ledu ir šerkšnu apsitraukė, deja, ne gyventojams panorėjus, o todėl, kad Sibiro miesto valdžia paliko juos likimo valiai. Sibiro Irkutsko mieste stūksantis penkiaaukštis iš išorės labiau primena ledkalnį nei gyvenamą namą. Tik ledkalnis neįprastas, su durimis ir langais iš kurių į viršų kyla pratrūkusių vandens vamzdžių skleidžiami garai.

Namų stebėjimo kamera užfiksavo neįprastą nakties vaizdą danguje Ohajuje. Įraše matyti, kaip tėtis su dukra išėjo išnešti šiukšlių, o tuo metu prasidėjo neeilinis reginys. Medžiagoje matyti keistus blyksnius, su ypatingai ryškiomis spalvomis. Galima buvo įžvelgti lyg vaivorykštę – matėsi raudona, oranžinė, rožinė ir violetinė spalva. Gyventojai pasakoja sunerimę neeiliniu vaizdu. Deja, net gi policija negali paaiškinti įvykio, nors sulaukė daugybė skambučių dėl šio incidento.

Vieno Kauno daugiabučio gyventojai patyrė šoką sulaukę sąskaitų už šildymą. Vos kelios dienos šilumos jiems bebaigiamame renovuoti name atsiėjo šimtus eurų. Gyventojai sąskaitų mokėti nesutinka ir ieško kaltininko. Kauno Juozapavičiaus prospekto 48 namo gyventojų rankose sąskaitos už šildymą. Jas gavę žmonės nustėro. Skaičiai tokie, kad atrodo, jog Kauną spalį kaustė Sibiro šalčiai. Tatjanos butas 55 kvadratų, 2 kambarių, o sąskaita – 149,50 eurų.

Lietuvoje pernai išaugus gyventojų skaičiui, kai kurie mokslininkai teigia, kad optimizmui didelio pagrindo nėra: emigracijos mastai išlieka dideli, gimstamumas menkas, didžioji dalis imigrantų yra iš Rytų, o viena iš nedaugelio pozityvių žinių yra gerėjančios vyrų gyvenimo trukmės tendencijos.  Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2,794 mln. nuolatinių gyventojų – 145 žmonėmis daugiau negu prieš metus.

2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – 145 daugiau negu prieš metus, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Pirmą kartą po 28 metų Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo. Paskutinis nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas buvo fiksuotas 1991 m. 2019 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokytį lėmė teigiama neto tarptautinė migracija – 10,8 tūkst.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad pajamas šiais metais deklaruosime paprasčiau: kovo mėn. VMI gyventojams atvers naują Elektroninio deklaravimo (EDS) vedlį. Šiemet iš esmės keisis gyventojų pajamų deklaravimo metodas: pilkos GPM308 formos pildymą pakeis paprastas deklaravimas klausimų – atsakymų principu, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Šiuo metu vykdome baigiamuosius sistemos parengimo deklaravimui darbus.

Vyriausybė pritaria siūlymui atleisti gyventojus nuo prievolės informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją apie kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse įsigytas naujas transporto priemones – automobilius, mopedus ar motociklus. Ministrų kabinetas pirmadienį pritarė Finansų ministerijos parengtoms įstatymo pataisoms.

Netoli Marijampolės esantį kaimą siaubia… lapės. Jos taip suįžūlėjo, kad vidury dienos ateina į kiemą, pasičiumpa riebiausią žąsį ar kitą paukštį ir išsineša puotauti. Žmonės sako, kad tuoj nebeapsimokės paukščių auginti. Vienai ūkininkei per pora mėnesių lapės išsinešė 30 Kalėdoms skirtų nupenėtų žąsų. O pamatyti kaime lapę esą netrukus bus tas pats kas katiną. Vaizdo įrašą, kuriame matosi gudruolė, padarė netoli Marijampolės esančio Daukšių kaimo gyventojas.

Panevėžyje, Parko gatvėje esančios daugiabučių namų bendrijos pirmininkas nekontroliuojamas beveik dešimtmetį švaistė bendrijos kaupiamąsias lėšas, kol skola gyventojams pasiekė 45,5 tūkst. eurų. Net dviejų daugiabučių gyventojai susigriebė tik kai sulaukė laiškų su įsiskolinimais už šilumą ir elektrą. Pričiuptas pirmininkas, pasirodo, pinigus taškė savo reikmėms.

Pastaruoju metu daug kalbame apie besibaigiančius metus ir apie tai, kaip gyvensime ateinančiais. O ar prisimenate, kiek uždirbdavote ar kokiomis nuotaikomis gyvenote prieš dešimtmetį? Ar galite patikėti, kad dabar uždirbate gal net dvigubai daugiau nei anuomet? Kviečiame pasmalsauti, kokie mums visiems buvo ne tik šie metai, bet ir visas praėjęs dešimtmetis. Pasirodo, ne tik daugiau uždirbame ar keliaujame, bet ir gyvename sveikiau ir geriame mažiau svaigalų.

Vietoje skaidraus skysčio – tamsios nuosėdos ir smalą primenanti masė. Geriamojo vandens kokybe pasipiktinę daugiabučio Trakuose gyventojai nusprendė patys jį ištirti. Paaiškėjo, jog sunkiojo metalo mangano kiekis net keliasdešimt kartų viršija normą. Vandenį tiekianti bendrovė prašo gyventojų kantrybės – esą tai laikini nepatogumai dėl tvarkymo darbų. Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai taip pat siūlo nepanikuoti – pavojaus sveikatai nėra.

Panevėžys, kone 20-metį kovojęs su miestą okupavusiais kovarniais, išmėgino visus taktikos būdus. Ir balionus kabino, ir petardas laidė, ir su megafonu aplink medžius vaikščiodamas darbuotojas įvairius paukščių garsus leido, prašyta ir ornitologų pagalbos, bet išguiti įkyrėjusių rėksnių taip ir nepavyko. Galiausiai liko griebtis pjūklo ir imtis seno, bet veiksmingo būdo – laiku genėti medžių šakas su visais lizdais.

Planas Nemuną prikelti naujam gyvenimui ir paversti vandens autostrada gali kainuoti apie 30 milijonų eurų. Tiek Susisiekimo ministerija skiria upių tėvo gilinimo ir platinimo darbams. Verslininkai trina rankomis – kasmet vandeniu galėtų plukdyti šimtus tūkstančių tonų grūdų, gelžbetonio ar kitų statybinių medžiagų. O prie Nemuno vingių gyvenantys tautiečiai pirmiausia lauktų pramogų –  pasiplaukiojimų laivais vaizdingomis vietovėmis, kavinių, viešbučių pakrantėse.

Vienos Šakių gatvės gyventojams gyvenimas pastaruoju metu tapo košmaru ir net gresia pavojus gyvybei. Kaimynui įsigijus retos veislės didžiulį šunį, žmonės bijo ir į gatvę išeiti. Vaikai atsisako eiti į mokyklą. Šuo jau du kartus stipriai apkandžiojo vaiką, užsivijo šiukšliavežius, šie vos spėjo pabėgti ir stipriai perkando dar kitam žmogui ranką, kai šis iš nasrų plėšė draskomą vaiką.

Kauno rajono savivaldybė ketvirtadienį vykusiame posėdyje nusprendė kompensuoti išaugusias miesto darželių kainas rajono gyventojams. Rajonas kompensuos 8,55 euro už kiekvieną dieną miesto darželiuose tiems rajone deklaruotų tėvų vaikams, kurie siekė gauti vietą rajono ugdymo įstaigose, bet į jas nepateko. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pripažino, kad šiuo metu savivaldybėje trūksta ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

Jonas Noreika-Generolas Vėtra nacių okupacijos metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku vadovavo Žemaitijos antinaciniam pasipriešinimui ir organizavo žydų gelbėjimo tinklą Šiauliuose, teigia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Jis trečiadienį pranešė, kad tai atskleidė Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos archyve rasti iki šiol istoriografijoje nežinomi kunigo Jono Borevičiaus liudijimai.

Šimtatūkstantines paskolas būstui Juodkrantėje iš bankų paėmę gyventojai mina teismų slenksčius. Butus, kuriuos nusipirko už paskolas, dabar norima nugriauti, o žmones išmesti į gatvę. Namus pastačiusios, o dabar jau bankrutuojančios įmonės atstovai teigia, kad tik taip gali grąžinti juodkrantiškiams pinigus. Tačiau, politologų vertinimu, už tai sumokės visi Lietuvos gyventojai. 19 žmonių būrys iš Juodrantės jau 14 metų mina teismų slenksčius. Dalis jų čia vėl susitiko.

Vos tik prasidėjo šventinė prekyba, parduotuvėse šoktelėjo maisto produktų kainos. Tai pastebi ir juose apsiperkantys žmonės, ir kainų pokyčius skaičiuojantys ekspertai. Jie skelbia, kad palyginus su spaliu, lapkritį pabrango tiek pigiausių, tiek populiariausių prekių krepšelis. Ekonomistai ir kainų ekspertai sako, kad prekybininkai metų pabaigoje esą naudojasi paskutine proga daugiau užsidirbti.

Šiauliuose – neeilinis ginčas. Milijonierius verslininkas ir paprasti gyventojai susikibo dėl galimai nelegaliai pastatytos tvoros Šiaulių pietiniame rajone. Žmonėms tenka sukti ratus norint patekti į šalia įsikūrusias parduotuves. Tačiau verslininkas savo kaltės neįžvelgia, sako, kad tvora stovi teisėtai ir griauti jos nesiruošia. Jau beveik pusmetį kai kuriems šiauliečiams štai taip kaskart tenka įveikti Šiaulių milijonieriaus Anrido Vinklerio darbuotojų pastatytą tvorą.

Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vilmingtone užfiksuoti vaizdai sukėlė paniką tarp gyventojų. Kiemuose ir gatvėse lakstė nesuvaldomas lokys. Visą rytą specialistai mėgino sugauti gyvūną, o apie šio kelionę transliavo daugelis žinių portalų bei laidų. Gyventojams buvo liepta neiti iš namų. Lokys ne tik lakstė po kiemus, kelius, tačiau prisiartino ir prie mokyklos. Laimei, gyventojai buvo informuoti, kad gyvūnas patraukė į miškus, o pavojus jiems nebegresia.

Prezidentas Gitanas Nausėda darbą kabinete Prezidentūros rūmuose šiandien iškeitę į regioną – apsilankymą Utenos krašte. Esą nuo šiol dalis prezidento darbo dienų vyks būtent lankant miestelius. Pasak šalies vadovo, regionų problemos nepelnytai lieka politikos paraštėse. Nors politologų teigimu, tokios prezidento išvykos pas paprastus žmones labiau panašios į akcijas reitingams pasikelti.  Nuo pat ankstyvo ryto Utenos rajono savivaldybėje sujudimas.

Šalia Vilniaus centro įsikūrę gyventojai išsigandę kiaunių antplūdžio. Esą šie plėšrūnai šildosi žmonių automobiliuose, o vėliau suvilioti kvapų įsisuka ir dar giliau – apgraužia net laidus. Žmonės nežino, kaip kovoti su iš pirmo žvilgsnio mielais pūkuotais žvėreliais, mat jų taip lengvai nesugausi. O gamtininkai pranašauja, kad šiuolaikinės kiaunės arčiau žmonių kursis vis gausiau ir gausiau.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino naujas – vidutiniškai 15 proc. didesnes elektros kainas buitiniams vartotojams 2020 metams. Tiek pat elektra brango ir šių metų pradžioje.  Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas didės 14,6 proc., arba 1,9 cento iki 14,9 cento už kilovatvalandę (su PVM), o dviejų laiko zonų – 17,5 proc., arba 2,5 cento iki 16,8 cento (dienos) ir 7 proc.

Dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria partijų susitarimui nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad gynybos biudžetas 2030 metais pasiektų ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ šį mėnesį atlikta apklausa.  Susitarime numatytam gynybos biudžeto didinimui sakė pritariantys arba greičiau pritariantys 30,3 proc. respondentų, 55,2 proc.

Daugiabučiuose laikomi augintiniai vieniems gyventojams praskaidrina kasdienybę, o kitiems tampa tikru galvos skausmu. „Rinkos aikštės“ redakcijai viename daugiabutyje gyvenantis kėdainietis (pavardė redakcijai žinoma), atsiuntė laišką ir paprašė išsiaiškinti, kokios taisyklės apibrėžia šunų laikymo sąlygas daugiabučiuose ir koks yra rajono valdžios požiūris į šią problemą.

Kėdainių rajone vilkai jau tampa tikru galvos skausmu net ir juos užtariantiems žmonėms. Vilkai ne tik pjauna ūkininkų gyvulius, tačiau gąsdina ir atokiau gyvenančius gyventojus. Praradę baimės jausmą jie eina vis arčiau žmonių. Šį kartą vilkai išgąsdino Krakių seniūnijoje į mokyklą ėjusius mokinius.  Šį kartą vilkai buvo pastebėti Krakių seniūnijos Pašušvio krašte. Į mokyklą ėję vaikai vilkus išvydo visai netoliese, vaikai juos netgi nufotografavo mobiliaisiais telefonais.

Bemiegės naktys ir skilinėjančios sienos. Tokia dviejų šalia Klaipėdos uosto įmonių įsikūrusių namų gyventojų kasdienybė tęsiasi ne vieną dešimtmetį. Galų gale valdininkai ir verslininkai susitarė iš žmonių butus išpirkti. Tačiau gyventojai sako, kad jiems pasiūlytos sumos yra apgailėtinos. Klaipėdos uosto krovos įmonių kaimynystę dviejų Nemuno gatvėje įsikūrusių namų gyventojai kenčia jau ne vieną dešimtmetį.

„Sodra“ išsiuntė raginimus sumokėti įmokas 16 tūkstančių gyventojų, kurie 2018 metais vykdė savarankišką veiklą, deklaravo pajamas, tačiau iki šiol įmokų nesumokėjo. Šių gyventojų skola „Sodrai“ siekia beveik 8 mln. eurų. „Įmokas savarankišką veiklą vykdantys gyventojai turėjo sumokėti iki gegužės 2 dienos, tačiau dalis jų to nepadarė iki šiol. Šiuo metu raginame juos įmokas sumokėti arba kreiptis į „Sodrą“ dėl galimybės įmokas sumokėti dalimis.

Gyventojai, seną taršų automobilį keičiantys į mažiau taršų, nuo lapkričio gali prašyti 1 tūkst. eurų kompensacijos.  Į kompensacijas pretenduoja vairuotojai, mažiausiai metus naudojantys taršų automobilį ir atiduodantys jį sunaikinti. Jų įsigyjamo kito automobilio CO2 emisija neturi viršyti 130 gramų kilometrui, jis privalo būti pirmą kartą registruotas Europos Sąjungoe po 2013-ųjų sausio 1-osios ir varomas benzinu, dujomis, etanoliu ar elektra.

Kas dešimtas (11,6 proc.) užimtas gyventojas gali pats nustatyti savo darbo laiko pradžią ir pabaigą, 9,7 proc. – gali nustatyti savo darbo laiką su tam tikrais apribojimais, 78,7 proc. dirbančiųjų darbo laiką nustato darbdavys, įmonė, užduotys ar klientai. Daugiau vyrų nei moterų gali patys nustatyti savo darbo laiką – atitinkamai 14,4 proc. ir 9 proc., pranešė Statistikos departamentas, remdamasis darbo organizavimo ir darbo laiko nustatymo tvarkos statistinio tyrimo rezultatais.

Dėl teršalų, atneštų iš gaisravietės padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“, savo namus paliko dalis šalia Alytaus esančių Miklusėnų gyventojų, teigia Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas. „Tikrai sumažėjo stipriai žmonių pačiuose Miklusėnuose. Vienai poniai kaip tik prieš keturias dienas siūliau evakuotis, tai jau šiandien išvažiavo į Kauną. Bet tikrai labai sumažėję gyventojų. Vieni pas gimines išvažiavę ir taip toliau“, – BNS pirmadienį sakė rajono meras.

Alytų liepsnose paskandinęs gaisras įbaugino ne tik alytiškius, bet ir aplinkinių rajonų gyventojus. Į gaisravietę skubėję ugniagesiai neslepia – gesinti gaisrus yra iš tiesų sudėtinga. Daugybė iššūkių  „Mes – ugniagesiai. Mūsų darbas yra gesinti ir gelbėti. Visi mes esam kaip deimantai, grūdinti ugnies, apnešti suodžių ir prisikvėpavę dūmų, - sakė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos skyrininkas Eimantas Muliuolis, grįžęs iš gaisro Alytuje.

Griūvančiu daugiabučiu Kaune Biržiškų gatvėje pagaliau susidomėjo ir miesto vadovai, nors namas griūva jau ketverius metus. Miesto meras žeria priekaištus administruojančiai bendrovei ir siūlo gyventojams jos paslaugų atsisakyti, o ši atremia, kad kalti yra gyventojai, nes vis delsia priimti sprendimus. Kol ieškoma kaltų, ekspertai skambina pavojaus varpais, esą namas griūva kasdien.

Didžiulės ugniagesių pajėgos jau daugiau nei pusę paros gesina milžinišką gaisrą Alytuje. Dega padangų perdirbimo įmonė. Gaisro mastai ir padariniai kol kas sunkiai suvokiami ir prognozuojami. Be to, evakuojami žmonės, iškviesta kariuomenė. Mieste gali būti paskelbta ekstremali padėtis. Aplinkos ministras dėl gaisro kreipėsi į prokuratūrą. Alytuje 2000 kvadratinių metrų patalpose ugniagesiai kovoja su nevaldomai plintančia ugnimi. Užsidegė perdirbimui skirtos padangos – granulės.

Kaune darbą pradėjo didžiausia kelių dešimtmečių investicija: 100-tą milijonų eurų kainavusi „Continental“ gamykla. Prezidentui G. Nausėdai paspaudus mygtuką, gamykla jau pradeda gaminti mašinų elektronikos detales visam pasauliui ir žada darbą pasiūlyti tūkstančiui kauniečių. Tačiau šalia gyvenantys žmonės jau skundžiasi, kad daugėjant kaimynystėje gamyklų, buvo nutiestas per miestelį geras kelias, ir gyventi prie jo darosi nebeįmanoma.

Žemgrobystės šešėlis ėmė purtyti vieną seniausių Panevėžio Rožyno kvartalą. Paaiškėjo, kad rožyniečiai masiškai ne vienus metus gyveno užsitvėrę nemažus gabalėlius valstybinės žemės. Dabar neteisėtai apsitvėrusiems privačių valdų gyventojams teks griauti tvoras ir mokėti baudas. O žemėtvarkininkai fiksuoja vis naujus neteisėtus valstybinės žemės užėmimo atvejus. Rožyne, Pušyno gatvės gale, stovinčius namus supa išpuoselėta aplinka.