gyventojai

Bent vieną skiepą nuo COVID-19 Lietuvoje yra gavę 30,5 proc. 80 metų ir vyresnių gyventojų, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Tai gausiausia paskiepyta visuomenės grupė. Tarp 70-79-erių metų žmonių paskiepytųjų perpus mažiau – 15,3 proc. Šiuo metu pirmąja vakcinos doze paskiepyta per 200 tūkst. arba 7,16 proc. šalies gyventojų, abi vakcinos dozes gavo 80,5 tūkst. arba 2,88 procentai.

Įspūdingi naujausi vaizdai iš pamario, kur prasidėjo potvynis. Pamaryje prasidėjęs ledonešis staiga sustojo visiškai užkimšdamas Atmatos, Skirvytės, Šyšos upes, atplaukiantys iš toliau ledai grūdasi ir jų kalnai tik auga, bet neprasibrauna į Kuršių marias. Ledų sangrūda tęsiasi 10 kilometrų. Vanduo kyla, jau semiami keliai, tvinsta pievos, polaidžio baseinai jau telkšo ir žmonių kiemuose. Gyventojai sako, kad šiemet ledonešis vysta kitoniškai.

Garbaus amžiaus lietuvių įgeidžiai ir nedrausmingumas trikdo vakcinavimo nuo COVID procesą. Klaipėdoje savaitgalį pasiskiepyti neatvyko kone pusė užsirašiusių senjorų ir vietoje to polikliniką užplūdo savaitės pradžioje. Medikai ir savivaldybė pripažįsta – garbaus amžiaus žmonės skiepijasi vangiai ir prašo Sveikatos ministerijos leidimo skiepyti tuos, kas labiau nori. Ministerija atšauna – savivaldybės gali tą daryti.

Kretingos rajone, Salantų miestelyje, jau parą ugniagesiai bei aplinkosaugininkai stengiasi likviduoti ekologinę nelaimę – nuotekų tinklais į tvenkinį bėga dyzelinu užterštas vanduo. Nors pastatę bonines užtvaras ugniagesiai tvenkinį apsaugojo, niekaip nepavyksta rasti vietos, iš kur dyzelinas atiteka. Šaltinio su specialistais ieško visa miestelio bendruomenė.

Pasaulį sustingdęs koronavirusas valstybėms vis dar neleidžia atsipalaiduoti. Griežti karantino ribojimai įvairiose šalyse stabdo ne tik verslų veiklą, bet ir žmonių judėjimą. Lietuvos kaimynė Latvija įvedė griežtus apribojimus į šalį atvykstantiems užsieniečiams. Be svarios priežasties jie neįleidžiami. Socialiniuose tinkluose netoli pasienio esančių miestų ir miestelių gyventojai dalijasi kuriozinėmis situacijomis.

Pernai pandemija ir karantinas šiek tiek sulėtino, tačiau nesustabdė gyventojų pajamų augimo. Jos augo beveik 13 proc. ir siekė 1467 eurus, neatskaičius mokesčių. Daugiausiai atlyginimai augo Neringos ir Vilniaus savivaldybėse, o mažiausiai – Kalvarijos, Pagėgių ir Kelmės regionuose. „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė pastebėjo, kad pajamos augo beveik visose srityse, išskyrus apgyvendinimo ir viešojo maitinimo sektoriuose.

Seime rengiant partnerystės įstatymo projektą, visuomenės apklausos rodo, kad didžioji dalis šalies gyventojų nepritaria, kad vienalytės poros būtų laikomos šeima. Tiesa, nemaža dalis pritaria, kad tokioms poroms derėtų užtikrinti teises, kurios dabar apsunkina jų kasdienybę. Krikščioniškas vertybes atstovaujanti organizacija sako, kad politikams teks rinktis, kuria kryptimi suks valstybė, o gėjų lyga rėžia atvirai – kito kelio nėra ir niekas nesutrukdys jiems pasiekti savo.

Dauguma lietuvių mano, kad finansinė padėtis šalyje šiemet blogės, rodo Eurobarometro apklausa. Labiausiai žmonės baiminasi, kad ir toliau trūks darbo ir pinigų. Tiesa, ekonomistų nuomonės skiriasi. Vieni sako, kad žmonių baimės pagrįstos, kiti tvirtina, kad sunkūs metai laukia tik tų, kurių verslai dėl karantino uždaryti, o daug didesnei daliai dirbančiųjų atlyginimai ir toliau augs.

Pajamos per karantiną mažėjo keturiems iš dešimties lietuvių, bedarbių vis daugėja, tačiau išmokas gauna tik trečdalis visų neturinčiųjų darbo. Ekonomistai perspėja – jei skurdo šmėkla nesitrauks, gali prasidėti dar viena emigracijos banga. Kaip mažinti smarkiai išaugusį nedarbą, Prezidentas Gitanas Nausėda pokalbiui buvo pasikvietęs socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę. Ministerija siūlo perskaičiuoti išmokas tėvams bei plėsti išmokų dirbantiesiems savarankiškai ratą.

Kada Lietuvos gyventojams yra skiriama socialinė parama skirtingais gyvenimo atvejais: auginant vaiką, nusprendus įvaikinti ar globoti, norint įsigyti ar išsinuomoti pirmą būstą, netekus darbo ir patiriant finansinių sunkumų, susirgus ar slaugant šeimos narį, tapus neįgaliu ar sulaukus senatvės arba netekus artimo žmogaus? Ši informacija nuo šiol pristatoma vienoje vietoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristato naują informacinę svetainę www.kasmanpriklauso.

Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija, stebėdama tragiškai prastėjančią fizinę bei emocinę visuomenės sveikatą ir nesulaukdama deramo LR Vyriausybės, Sveikatos Apsaugos, Švietimo, Mokslo ir Sporto bei Ekonomikos ir Inovacijų ministrų dėmesio sporto ir sveikatingumo sektoriui, inicijavo tyrimą. „Labai apmaudu, jog naujoji Vyriausybė nesiima prevencijos veiksmų, kad pasibaigus karantinui visuomenė susidurtų su mažesniais neigiamais padariniais.

Pietvakarių Prancūzijoje – dideli potvyniai. Dėl jo namus palikti teko tūkstančiams prancūzų. Potvyniai kilo po smarkių regione siautėjusių liūčių. Gelbėtojai prognozuoja, kad upėmis virtusios miestų gatvės nuslūgs maždaug per savaitę. 6000-ius gyventojų turintis Esblio miestelis visiškai užtvindytas. Vandens čia gerokai virš kelių, tad kaimynai gatvėje vos prasilenkia. Dalis Prancūzijos pietvakarių regiono po vandeniu atsidūrė po praūžusių liūčių.

Lietuvoje po pandemijos bankrotų skaičius gali išaugti dvigubai, prognozuoja ekspertai. Pasak jų, bankroto bylos bus dažniau keliamos tiek įmonėms, tiek gyventojams.  „Juridinių asmenų nemokumo procesai, pasibaigus karantinui ir pandemijai, turėtų ženkliai išaugti.

Atomazga dešimtmetį trukusiame teismų maratone. Nidoje griaunami „Nidos seklyčia“ pavadinti svečių namai. Nors jie čia prieš 15 metų išdygo su leidimais, baigus statybas paaiškėjo, kad leidimai buvo neteisėti, tad teismas nurodė dalį statinio nugriauti. Panašu, kad už valdininkų klaidas sumokės visi šalies gyventojai. Statinio savininkas žada paduoti valstybę į teismą ir tikisi išsireikalauti pustrečio milijono eurų. „Nidos seklyčios“ savininkas į griaunamą namus žiūri su ašaroms.

Vilniuje šiandien oficialiai įsigaliojo draudimas rūkyti daugiabučių balkonuose. Tačiau jau pirmąją dieną aiškėja įstatymo spragos. Daugybėje daugiabučių iki šiol nekaba draudžiamieji ženklai. O ten kur jie yra, rūkaliai ir toliau sau pučia dūmą balkonuose. Apie gyvenimą be tabako dūmų įsisvajoję gyventojai nebesumoja, kaip reikės patiems drausminti ir gaudyti  kaimynus pažeidėjus, mat savivaldybė padėti neskuba.

„Sodros“ duomenimis, nuo pandemijos pradžios iš daugiau nei 7000 gyventojų, kuriems susirgus Covid-19 liga nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti dėl susirgimo vykdant profesinės veiklos funkcijas, beveik trečdalis – apie 2200 – gavo padidintą ligos išmoką, o likusiems skirtos įprasto dydžio ligos išmokos.

Kaune daugiabutyje ketvirtadienio vakarą kilo gaisras, buvo evakuoti gyventojai. Kaip BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos departamento atstovai, pranešimas apie gaisrą Sukilėlių pr. 118 esančiame penkiaaukštyje gautas 20 val. 50 minučių. Gaisras kilo trečiajame aukšte esančiame bute, ugniagesiai išvedė vieną asmenį, iškviesti medikai. 21.06 val. gaisras lokalizuotas, padedant policijai evakuoti gyventojai, vėdinama laiptinė.

SEB banko duomenimis, pernai gyventojams būstui suteiktų paskolų suma padidėjo 7 proc., o paskolų skaičius ūgtelėjo 3 procentais. Pandeminiais metais būsto paskolų smukimas buvo pastebimas tik pavasarį, pirmojo karantino metu. Antrasis karantinas rudenį ir vėlesnis jo sugriežtinimas pastebimos įtakos gyventojų skolinimuisi būstui nepadarė.

Lygiai prieš savaitę šalį užklupęs gausus snygis pridarė tiek problemų, kad kai kurie žmonės visą savaitę gyveno be elektros. Kai kurie net braukia ašaras ir sako net kelius meistrams nukasę, kad tik jie greičiau atkurtų elektros tiekimą. Iš viso per savaitę elektros ilgiau ar trumpiau neturėjo daugiau nei pusė milijono namų. Elektrą tiekiančios bendrovęs ESO vadovai gyventojų atsiprašo ir žada mokytis iš padarytų klaidų, tačiau kartu ir perspėja – ateityje galime vėl su tuo susidurti.

Tūkstančiai žmonių dalyje Lietuvos regionų vis dar neturi elektros. Varėnos rajone po sniego pūgos žmonės be elektros gyvena nuo pirmadienio vakaro. Dzūkai pikti: atitirpo šaldikliai, tad teks išmesti galybę šaldytų baravykų ir karantino atsargas. Yra ir kitų bėdų: šeimos su mažais vaikais liko be mobilaus ryšio, nes neturi kur pasikrauti, negali praustis, skalbti, gaminti ar net šildytis. Kai kur žmonės patys budi prie nutrauktų laidų. Tos pačios bėdos ir milijonieriams.

Savarankiškai dirbantiems gyventojams liko kelios dienos sumokėti socialinio draudimo įmokas „Sodrai“ už sausio mėnesį. Tik sausio mėnesį sumokėję įmokas ir pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą individualia veikla užsiimantys gyventojai bus laikomi apdraustais vasario mėnesį ir galės gauti ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, į kurias teisė bus įgyta vasario mėnesį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Socialinės globos įstaigose baigėsi darbuotojų ir globotinių skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze. Paskiepyta daugiau nei 6 000 globotinių ir virš 4 000 darbuotojų. Tai sudaro per 90 proc. globos įstaigose gyvenančių senolių ir žmonių su negalia ir apie 80 proc. darbuotojų. Kad susiformuotų visapusiškas imunitetas koronavirusui, skiepijimas antrąja doze bus pradėtas kitos savaitės pabaigoje. „Pirmasis vakcinacijos etapas socialinės globos įstaigose praėjo sklandžiai.

Lietuvą užklupo tikra sniego stichija. Ir ji, deja, ne tik džiugina akis, bet ir kelia daug rūpesčių: visoje Lietuvoje dėl sniego sunkiai pravažiuojami keliai, nuo sniego lūžtančios šakos ir medžiai be elektros šiandien paliko tūkstančius gyventojų, daužė automobilius ir užtvėrė kelius. Meteorologai sako, kad tokio sniego visoje šalyje nebuvo bene 10 metų, ir pataria dar apsišarvoti kantrybe – žiema artimiausiomis dienomis niekur nedings. Pavojingos eismo sąlygos, ir lūžtantys medžiai.

Statistikos departamentas žada atsižvelgti į nevyriausybinių organizacijų prašymus pritaikyti gyventojų tautybės ir tikėjimo tyrimą šalyje gyvenantiems užsieniečiams. Departamentas tikina jau išvertęs klausimyną į rusų, lenkų ir arabų kalbas, bet jį pildyti vis tiek teks lietuviškai. Šis statistinis tyrimas, kartu su šiemet vykstančiu visuotiniu gyventojų surašymu, pradėtas sausio 15-ąją – internetinę anketą savanoriškai bus galima užpildyti iki vasario 17-osios.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) nariai iki kovo pabaigos atnaujina paskolų moratoriumą verslui bei gyventojams.  Pasak asociacijos, nors prašymų atidėti įmokas tebėra sulaukiama nedaug, finansų sektorius atsiliepia į nuogąstavimus dėl ateities neapibrėžtumo ir solidarizuojasi su visuomene bei valstybe.  Anot LBA prezidentės Eivilės Čipkutės, šiuo metu paskolas turinčių įmonių ir gyventojų situacija nuteikia optimistiškai.

Tūkstančiai nuo nepriteklio bėgančių žmonių viliasi, kad trečiadienį prezidentu inauguruotas naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas juos įleis į šalį ir suteiks prieglobstį. Tuo tarpu Meksika karavaną žada išsklaidyti. Daugiausia iš netoliese esančio skurdaus Hondūro atvykę žmonės, kurie pėsti žingsniuoja link Meksikos, o tuomet už tūkstančių kilometrų esančių Jungtinių Valstijų pasienio.

Nors didžiosios metų šventės baigėsi, Kalėdoms papuoštas Angelų miestas Baisogaloje dar tebešviečia ir džiugina miestelio gyventojus. Beveik pusė tūkstančio pačių baisogališkių rankomis pagamintų angelų lauks į mokyklą–darželį sugrįžtančių vaikų iki pat karantino pabaigos. Trejų metų Paulius su mama Vaida eina aplankyti savo padaryto angeliuko.

Nelaimės metu žuvo mažiausiai 34 žmonės, šimtai sužeisti. Sugriuvus vietos ligoninei po nuolaužomis įstrigo daugybė ligonių ir medikų, tačiau gelbėjimo darbai stringa. Specialistai perspėja apie žemę po kojomis linguojančius pakartotinus smūgius. Tokių būta jau per dvidešimt, tačiau nerimaujama, kad tai – ne pabaiga. Panika Indonezijos Sulavesio saloje po šiandien dieną sudrebinusio galingo žemės drebėjimo. Nerimas neperdėtas.

Koronavoruso pandemija suavė skaudų smūgį Lietuvos gyventojams. Pernai šalyje gimė rekordiškai mažai vaikų, o mirė daugiausiai žmonių nuo Nepriklausomybės laikų. Daugiausia gyventojų neteko Lazdijų, Anykščių ir Ignalinos rajonai. Ekspertai pabrėžia, kad mirčių ir gimimų statistika bus liūdna ir šiais metais, o be valstybės įsikišimo demografinė padėtis Lietuvoje ir toliau blogės. Lazdijų gyventoja Dalė pernai neteko net trijų artimųjų: „Dvi tetos. Dėdė. Tai jau nemažai.

Beveik pusė senelių namų gyventojų jau yra persirgę koronavirusu. 600 iš jų nuo šio viruso mirė. Šiuo metu serga beveik 1300 visų globos įstaigų gyventojų. Kodėl nesaugome savo senolių? Apie tai – pokalbis su Socialinės apsaugos ir darbo viceministre Vilma Augiene. Matome skaičius, kad 40 proc. globos įstaigų gyventojų yra persirgę koronavirusu. Kaip į tai žiūrėti, nes tai yra uždara įstaiga ir žmonės nevaikštinėja.

Gamta vis meta iššūkius. Sinoptikai žada, kad savaitgalį šaltis naktį vietomis spustels žemiau negu 20 laipsnių, sekmadienį gali būti ir minus 26. Nors klimatologai sako, kad toks šaltis dar nemuša rekordų, bet medikai ir ugniagesiai perspėja būti pasiruošusiems, saugoti save ir savo turtą. Žiema ir toliau rodo ne tik savo grožį, bet ir nagus. Jau šeštadienio naktį šaltis kai kur gali spustelti iki -22 laipsnių, o sekmadienį ir iki -26. Tiesa, iki rekordo tokiems šalčiams dar labai toli.

Siekiant prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungti daugiau gyventojų, vien skatinti jų sąmoningumą nepakaks, – tam gali prireikti aktyvių veiksmų, įskaitant finansines paskatas ar vandentvarkos įmonių centralizavimą, sako prezidento patarėjas Taip Jaroslavas Neverovičius reagavo į praėjusį penktadienį aplinkos ministro Simono Gentvilo išsakytus teiginius, jog Lietuva atsilieka prijungiant gyventojus prie centralizuotų tinklų.

O ar žinojote kad Lietuvoje yra Nykštukų sostinė, o joje nykštukų dukart daugiau nei gyventojų. Darsūniškio bendruomenė Kaišiadorių rajone jau penktus metus puošiasi nykštukais, o šiemet sukūrė tikrą rekordą. Tiesa, sulaukė ir iššūkio. Į Nykštukų sostinės titulą nusprendė pretenduoti ir miestelis iš Žemaitijos Darsūniškio gyventoja Virginija rodo prie namų įsitaisiusį šmaikštuolį nykštuką. Šalia ir kitam aprėdus pakedena.

Balta žiema aplankė ne tik Lietuvą, bet ir Ispaniją. Purus sniego patalas nuklojo sostinę Madridą. Čia taip gausiai prisnigo pirmą kartą per dvylika metų. Saulėtoji Ispanija, į kurią ne vienas lietuvis iki prasidedant pandemijai bėgdavo nuo lietuviškos žiemos pasilepinti šiluma, tapo žiemiška. Ispanijos centrinėje dalyje prognozuojamas didžiausias snygis. Sniegas sukaustė ir sostinę Madridą, kur pastarąjį kartą čia taip snigo net prieš dvylika metų.

Tris kartus daugiau žmonių nei per pirmąjį karantiną plūsta nemokamo maisto ir kitų paslaugų. Vyriausybė žada didinti subsidijas darbdaviams, kad šie neišmestų į gatvę darbuotojų, didės ir pensijos. Tačiau nevyriausybininkai tvirtina, kad to nepakanka. Vilnietė Liucija kas antrą dieną ateina nemokamo maisto į socialinės pagalbos centrą. Moteris skundžiasi, kad darbo neteko būdama priešpensinio amžiaus, tad dabar verčiasi labai sunkiai.

Ispanijoje Trys karaliai viena laukiamiausių metų švenčių. Būtent šią dieną vaikai gauna dovanas, o šventės išvakarėse milijonai žmonių stebi miestų gatvėse rengiamus triukšmingus paradus. Šiemet dėl koronaviruso pandemijos trijų karalių sutiktuvės pradėtos planuoti dar vasarą, tačiau dėl pandemijos daugelio tradicijų teko atsisakyti.

Koronaviruso pandemija tęsiasi jau beveik metus. Jos metu daugeliui žmonių teko pakeisti savo gyvenimo būdą, atsisakyti tiek kasdienių dalykų, tiek pramogų. Per šį sudėtingą laikotarpį gyventojai labiausiai ir pasiilgo kelionių, susitikimų su draugais ir renginių. SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas rodo, kad daugiau negu pusė gyventojų (54 proc.), keliones į užsienį  įvardijo tarp vieno iš trijų labiausiai pasiilgtų dalykų. Kelionių labiausiai ilgisi 30–49 metų gyventojai.

Du skandalingi Estijos politikai pasisakymais apie Lietuvos ir Rumunijos rinkimus kaip reikiant įsuko tarptautinį skandalą. Pasidavė konspiracijos teorijoms radijo laidoje pareiškė, kad „giluminė valstybė“ arba įtakingų veikėjų tinklas manipuliavo per Lietuvos parlamento rinkimus. Po šio pareiškimo Estijos premjeras buvo priverstas Lietuvos atsiprašyti.

Slaugos ir globos namų gyventojams skirta vakcina Lietuvą pasieks kitą savaitę, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė. Tačiau, pasak Jurgitos Grebenkovienės, šie žmonės nuo koronaviruso bus skiepijami tik po to, kai jiems bus atlikti antikūnų testai.  Be kita ko, ji neatmeta galimybės, kad be privalomo testavimo nebus vakcinuojamos ir kitos grupės. „Slauga, globa...Yra toks matymas, kad turėtume atlikti testavimus prieš skiepijant, nes žinome, kad vakcinų yra tikrai mažai.

Užsikrėtimo koronvairusu tempai tokie dideli, kad šeimos gydytojai tampa situacijos įkaitais. Turėdami visą būrį pacientų, kurių dalis serga lėtinėmis ligomis, jie priversti nepaprastai daug laiko skirti COVID-19 užsikrėtusiems. Taip sumažėja laiko visiems kitiems, o ką jau kalbėti apie pasikeitusią situaciją visoje sveikatos priežiūros sistemoje. Ne visiems šie pokyčiai suprantami ir priimtini, ir ne visada pateikiama informacija atsako į visus klausimus.

Skaudi nelaimė Kaune – koronaviruso sukelti padariniai pražudė dar negimusį kūdikį. Tai pirmas toks atvejis Lietuvoje. Medikai sako, kad vos pavyko išgelbėti ir gimdyvę. Ir nors toks atvejis pirmasis, nėščiųjų, sergančių koronavirusu, vis daugėja. Virusui nusinešant vis daugiau lietuvių gyvybių, mūsų šalis atsidūrė dar vienos gėdingos statistikos viršūnėje – šiemet didesnis mirtingumas nei Lietuvoje buvo tik vienoje pasaulio valstybėje – Lesote, o ji yra Afrikoje.

Vilnius toliau auga ir išlieka viena labiausiai augančių sostinių Baltijos šalyse: per 2020 metus sostinėje gyvenamą vietą deklaravo dar 10 tūkst. naujų vilniečių. Palyginti su praėjusiais metais – pastaruosius keletą metų iš eilės sostinė sulaukdavo po 8 000 naujų deklaruotų gyventojų.  „Šiai tendencijai yra aiškios priežastys, ir mes kasmet tas priežastis stengiamės dar labiau sustiprinti.

Išvydę dešimtimis pjaunamus medžius, dalis gyventojų piktinasi. Kiti gi viliasi, kad sutvarkius prieigas vaizdas bus įspūdingas. Į diskusijas jungiasi ir įvairių sričių specialistai – vieni tikina, kad taip atkuriama autentika, kiti tokį atkūrimą deda į šuns dienas. Raudonės pilies parko tvarkymas supriešino visuomenę.

Trečiadienį su pagyvenusių asmenų organizacijų atstovais nuotoliniu būdu bendravęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino senjorus skiepytis nuo koronaviruso. „Kviečiu kiekvieną senjorą netolimoje ateityje pasinaudoti atsirasiančia galimybe pasiskiepyti nuo koronaviruso, taip pasirūpinant savo sveikesne ateitimi“, – pranešime spaudai cituojamas G. Nausėda.

Trečdalis gyventojų palankiai vertina naująją Ingridos Šimonytės Vyriausybę, beveik ketvirtadalis – nepalankiai, per 40 proc. neturi nuomonės, rodo LRT užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Gruodžio 7-12 dienomis vykdytas tyrimas telefonu apklausus 1000 gyventojų parodė, kad 34,2 proc. respondentų teigiamai vertino I. Šimonytės siūlomą ministrų kabinetą, 23,5 proc. – neigiamai. Dar 42,3 proc. gyventojų nurodė neturintys nuomonės.

Tikrinant, kaip gyventojai laikosi draudimo vykti į kitas savivaldybes, pareigūnai pasitelks „trikojus“, vaizdo kameras keliuose ir net specialią mobilią aplikaciją, sako policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas. LRT radijui trečiadienį jis sakė, kad policija turi „visą spektrą techninių priemonių“, leidžiančių kontroliuoti automobilių judėjimą be pareigūnų įsikišimo.

Artėjant savaitgaliui, prekybininkai prašo gyventojų atsakingai planuoti kalėdinius pirkinius ir nevykti į prekybos centrus. Ruošiantis Kalėdoms, pirkėjų prašoma apsipirkti internetu, planuoti pirkinius iš anksto ir elgtis atsakingai. Taip pat primenama, kad, įsigaliojus griežtesniems karantino reikalavimams, draudžiama būriuotis didesnėmis nei dviejų žmonių grupelėmis, išskyrus tos pačios šeimos narius.

Gruodį „Sodra“ baigs mokėti 200 eurų dydžio vienkartines išmokas senatvės ir kitų socialinio draudimo pensijų bei šalpos išmokų gavėjams. Nuo rugpjūčio išmokų sulaukė beveik 900 tūkstančių gyventojų. 200 eurų išmokai gauti nereikia atskiro prašymo, tačiau gyventojai, kurie išeina į pensiją gruodžio mėnesį, turėtų nedelsdami kreiptis dėl pensijos skyrimo. Didžiąją dalį gavėjų, turinčių teisę gauti vienkartinę 200 eurų išmoką, valstybės parama pasiekė iki rugpjūčio pabaigos.

Vidurnaktį nugriaudėjęs sprogimas daugiabutyje Panevėžio rajone iš lovų išvertė kone visą Žibartonių kaimą. Bute sprogus naujam šildymo katilui per stebuklą liko gyva namuose miegojusi šeimininkė. Prabudusi moteris iš nuolaužų išsikapstė pati. Galingas sprogimas trijų aukštų daugiabučio viršutiniame aukšte nugriaudėjo šiąnakt po pirmos valandos nakties. Į orą išlėkęs kieto kuro katilas tiesiog sutrupino dvi buto sienas, išdužo langai, o iš baldų, namų apyvokos daiktų nieko neliko tik nuolaužos.