gintarė skaistė

Vyriausybei atsižvelgus į žemdirbių reikalavimus ir siūlant iki 41 euro sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą bei pakeisti žemdirbiams skirto dyzelino lengvatos tvarką, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad mokesčių pokyčiai prasidėjus metams nėra gera praktika.  „Akcizų grąžinimas į dabar siūlomą lygį biudžeto pajamas sumažintų apie 9,5 mln.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako besitikinti, kad Europos Sąjunga (ES) iki vasario pabaigos priims sprendimus dėl to, kaip identifikuoti, atskirti ir  Ukrainos reikmėms panaudoti pelną, gaunamą iš Rusijos Valaruose įšaldyto turto.  „Sveikiname Europos Komisijos (EK) pasiūlymą panaudoti išskirtinį pelną iš Rusijos įšaldyto turto, tačiau kartu turime suprasti, kad tai pirmas, bet ne paskutinis žingsnis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį ir antradienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų susitikimuose – Bendrijos finansų ir ekonomikos ministrų tarybos („Ecofin“) bei Euro grupės posėdžiuose. Juose už finansus atsakingi ES ministrai daugiausia dėmesio skirs ekonominei situacijai, tolesnei finansinei paramai Ukrainai bei užšaldyto Rusijos turto panaudojimui, pirmadienį pranešė Finansų ministerija.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė patikina, kad įstatymo projektas, kuris įpareigotų kredito institucijas siūlyti ne tik kintamas, bet ir fiksuotas palūkanų normas, Seime bus svarstomas pavasario sesijos metu. Ji pabrėžė, kad klausimas išlieka aktualus dėl vis dar dažnos bankų praktikos, kreditą imantiems klientams nesiūlant konkurencingų fiksuotų palūkanų. „Lietuvos bankas šiuo metu pateikė savo pasiūlymus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė pirminius duomenys apie verslo centro „Yellowstone“ vystytojus ir naudos gavėjus, bet tam tikra informacija dar turi būti patikslinta. „Gavome pirminius atsakymus iš VSD, bet informaciją reikės pasitikslinti“, – žurnalistams trečiadienį teigė G. Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvos ekonomika praėjusiais metais, nepaisant tam tikro stabtelėjimo, atsilaikė neblogai ir demonstravo atsparumą, šiemet tikimasi augimo. Pasak G. Skaistės, sudėtingiausias laikas šalies ekonomikai buvo 2022 metų pabaiga – 2023 metų pradžia, vėliau stebėtas tam tikras atsistatymas. „Vertinant bendrame kontekste, regiono, lyginant su kitomis valstybėmis, Lietuvos ekonomika atsilaikė santykinai neblogai, buvo tam tikras stabtelėjimas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad diskusijos dėl mokesčių reformos dar nėra pasibaigusios ir klausimas dėl paketo priėmimo vis dar yra atviras. Pasak jos, Lietuva 10 metų gauna rekomendacijos dėl mokesčių sistemos peržiūros, tad reikia spręsti keliamas problemas bei ieškoti sprendimų, nors klausimai yra sudėtingi. „Man atrodo, to sprendimo paieška natūralu, kad užtrunka, klausimai yra sudėtingi.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų Tarybai (ECOFIN) trečiadienį pasiekus politinį  sutarimą dėl ES fiskalinių taisyklių peržiūros, Lietuvos ministrė Gintarė Skaistė sako, jog taisyklės suteikia daugiau erdvės investicijoms į gynybą.  „Diskusijose akcentavome, kad greta lankstumo investicijoms ir reformoms, didinančioms ekonomikos augimo potencialą ir fiskalinį tvarumą, turime numatyti ir protingą lankstumą investicijoms į gynybinių pajėgumų didinimą“, – pranešime sakė G. Skaistė.

Naują Europos Sąjungos Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (AMLA) numačius įkurti Vilniaus verslo centre „Yellowstone“, kurio investuotojai viešai neatskleidžiami, o vienas jų susijęs su buvusia įmone „Lewben“, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ministerija prašys atsakingų institucijų išsiaiškinti galutinius pastato nuomos sandorio naudos gavėjus.

Lietuva pirmadienį gavo 300 mln. eurų 25 metų trukmės Europos investicijų banko (EIB) paskolą. Į valstybės iždą pervestomis lėšomis bus remiamos investicijos į konkurencingumą, darbo vietų kūrimą ir žaliąją bei skaitmeninę pertvarką.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuva pasinaudojo EIB suteiktomis patraukliomis skolinimo sąlygomis aukštų palūkanų normų metu.

Valdantieji ruošiasi nuo sausio padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Dėl to mažiausios algos kitąmet turi būti iki 30 eurų didesnės. Socialdemokratai su profsąjungomis perspėja darbuotojus būti atidiems, kad darbdaviai neapgautų – esą manipuliuodami mokesčiais kitąmet algos gali ir nepadidinti. Vienoje kompiuterių parduotuvėje ir elektronikos remonto įmonėje Marijampolėje dirba 11 darbuotojų.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei penktadienį pranešus, kad naują Europos Sąjungos Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (AMLA) numatoma įkurti verslo centre „Yellowstone“, kurio plėtotojas susijęs su buvusia įmone „Lewben“, ministerija pareiškė vertinanti šią informaciją ir svarstanti galimybę kreiptis į institucijas. „Lewben“ (dabar – „Noewe“) anksčiau buvo pripažinta kaip neatitinkanti nacionalinio saugumo kriterijų.

Europos Sąjungai (ES) steigiant naują Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (AMLA), jei ji būtų įkurta Vilniuje, Vyriausybė padengtų jos įrengimo bei patalpų nuomos kaštus pirmus penkerius metus, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Esame, kaip Vyriausybė, įsipareigoję penkerius metus padengti nuomos, įrengimo ir išlaikymo kaštus, tikimės, kad tai padidins mūsų paraiškos konkurencingumą“, – penktadienį konferencijoje „AMLA – laukiame tavęs Vilniuje“ teigė G. Skaistė.

Valstybės kontroliuojamai energetikos grupei „Ignitis grupė“ laimėjus Estijos skelbtą vėjo parko Baltijos jūroje konkursą bei ruošiantis statyti dukart mažesnės galios parką Lietuvoje, grupės akcininkės Finansų ministerijos vadovė sako, kad bendrovė tokios finansinės naštos riziką įvertino atsakingai.

Seimui lapkritį patikslinus 2023-iųjų biudžetą ir leidus Vyriausybei papildomai skolintis gyventojų kompensacijoms už šildymą, Finansų ministerija siūlo tam skirti 46,96 mln. eurų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.   Toks Vyriausybės nutarimo projektas parengtas atsižvelgus į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą skirti tokią sumą būsto šildymo kompensacijoms ir socialinėms pašalpoms. Pinigai bus paskirstyti savivaldybėms. Trūksta apie 25 mln.

Seimui antradienį priėmus 2024 metų valstybės biudžetą finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, jog kaip ir tikėtasi, Seimas susitelkė už jį balsuodamas.   „Tikėtasi buvo bent koalicijos partnerių paramos ir matome, kad tas sutelktas balsavimas ir įvyko, tikrai valstybės biudžetas 2024 metams atveria ir papildomas galimybes“, – po balsavimo Seime žurnalistams sakė G. Skaistė.

Seimui antradienį rengiantis priimti 2024 metų biudžetą, finansų ministrė tikisi vieningo valdančiosios koalicijos palaikymo ir sako, kad daugelis papildomų partnerių reikalavimų buvo išgirsti. „Man atrodo, tikrai diskusijose Seime, diskusijose koalicijoje buvo išgirsti daugelis prioritetų, kurie įvardyti kaip papildomi, į juos buvo atsižvelgta.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) valdytojas Carlo Monticellis pirmadienį Vilniuje pasirašė sutartį, pagal kurią Lietuva skiria 1 mln. eurų įnašą ETVB solidarumo fondui, skirtam Ukrainos atstatymui. ETVB Ukrainos solidarumo fondas rems Ukrainos viduje perkeltus asmenis bei prisidės prie Ukrainos atstatymo. Pasak G. Skaistės, fondas daugiausia dėmesio skirs Ukrainos socialinės ir sveikatos priežiūros infrastruktūrai bei gyvenamųjų namų atstatymui.

Antradienį Seimui ketinant balsuoti dėl 2024 metų valstybės biudžeto projekto, finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad biudžetas bus priimtas – tam turėtų užtekti koalicijos partnerių balsų.   G. Skaistė sako, kad biudžeto projektas pakankamai apsvarstytas, jis atsižvelgia į dabartinius iššūkius.

Pirmadienį Vilniuje lankysis Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) valdytojas Carlo Monticellis. Jis susitiks su finansų ministre Gintare Skaiste ir aptars ETVB investicijas Lietuvoje bei banko vaidmenį teikiant paramą Ukrainai. Susitikimo metu planuojama oficiali Lietuvos įnašo į ETVB Ukrainos solidarumo fondą, skirtą Ukrainos atstatymui, pasirašymo ceremonija. Lietuva šiam fondui skiria 1 mln. eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė penktadienį pasirašė sutartį su Europos Komisija (EK) dėl „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymo – jis  lapkričio pradžioje buvo patvirtintas Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje Briuselyje, pranešė ministerija. „Naujos priemonės ne tik sustiprins mūsų energetinį savarankiškumą, bet ir prisidės prie Lietuvos verslo konkurencingumo“, – pranešime sakė ministrė.  Papildytame plane – 1,75 mlrd.

Siekiant numatyti didesnes išlaidas gynybai šalies vadovas galėtų imtis lyderystės politinėms jėgoms ieškant bendro sutarimo dėl jos finansavimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Reikia suprasti, kad šita (geopolitinė – BNS) situacija išliks dešimtmečiams, todėl reikalingi tvarūs ir ilgalaikiai sprendimai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl 2024 metų valstybės biudžeto nebėra aštresnių diskusijų, todėl jis turėtų būti priimtas laiku – gruodžio 5 dieną.  „Kažkokių aštresnių klausimų turbūt nebėra likę, todėl tikiuosi, kad biudžetas sklandžiai bus priimtas laiku“, – LRT radijui antradienį sakė G. Skaistė. Seimas praėjusį ketvirtadienį antrą kartą apsvarstė 2024 metų valstybės biudžeto projektą. Galutinis balsavimas dėl jo vyks gruodžio 5-ąją.

Siekiant numatyti didesnes išlaidas gynybai, reikia plataus politinio sutarimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Susitarimas tarp partijų dėl krašto apsaugos finansavimo yra ypatingos svarbos. Jeigu tikrai sutariame, kad divizijos įkūrimas Lietuvoje yra prioritetas ir strateginis išlikimo uždavinys, turime susėsti visi kartu ir susiderinti, kokius sprendimus priimsime tam, kad galėtume užtikrinti jo įgyvendinimą“, – Seime ketvirtadienį kalbėjo ministrė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tikslinant kitų metų valstybės biudžeto projektą buvo išnaudotos visos galimybės didinti išlaidas.  Ministrė taip pat teigė negirdėjusi papildomų indikacijų iš koalicijos partnerių, kad galėtų kilti problemų toliau svarstant biudžetą. „Kadangi vyko koalicijos tarybos posėdis, atgarsių negirdėjau dėl papildomų indikacijų, kad yra kažkokių probleminių klausimų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) viceprezidentas Markas Bowmanas pirmadienį Vilniuje pasirašė sutartį, kuria Lietuva skiria 1 mln. eurų įnašą ERPB fondui, skirtam paramai Ukrainai. „Šis 1 mln. eurų yra dalis platesnės Lietuvos strategijos remti Ukrainą iki pergalės“, – po sutarties pasirašymo žurnalistams teigė G. Skaistė.

Kitų metų valstybės biudžeto svarstymas Seime baigėsi nė neprasidėjęs. Kol mokytojai, medikai, prokurorai ir kitų profesijų atstovai laukia žinių apie kitų metų algas, opozicija sugebėjo klausimą atidėti – esą valdantieji pažeidė Seimo Statutą. Tačiau daugiausiai aistrų sukėlė dviejų laisviečių balsavimas – jie palaikė opozicijos iniciatyvą ir vėl pakurstė kalbas apie koalicijos byrėjimą.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Vyriausybei įvertinti galimybę 2024 metų valstybės biudžete numatyti papildomų lėšų Kelių priežiūros ir plėtros programai ir didesniam neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui.   Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė ieškos būdų keliams skirti daugiau lėšų – pasak jos, bus svarstoma, iš kurios mažesnio prioriteto srities būtų galima atimti lėšų ir skirti jas keliams.

„Darbiečių“ siūlymu Seimui ketvirtadienį nepradėjus 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo, finansų ministrė Gintarė Skaistė to pernelyg nesureikšmina ir sako, kad laiko dar yra. „Opozicija gerai susiskaičiavo, kiek Seimo narių yra salėje, pamatė, kad yra galimybė priimti tokį sprendimą, kad būtų atidėtas biudžetas, tai, matyt, ir pasinaudojo tomis procedūrinėmis galimybėmis. Didelio strioko nematau“, – žurnalistams Seime sakė G. Skaistė.

Vyriausybė siūlo dalį dabar esančių mokesčių didinti ir įvesti naujus. Vienas iš plačiausiai aptariamų klausimų – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo įstaigoms. Verslininkai prašo lengvatą palikti, tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė atskleidžia, kad nuo naujų PVM lengvatos maitinimo įstaigoms tikrai nebeliks. Tai reiškia, kad nuo kitų metų už tokias paslaugas vietoje 9 proc. turės būti taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM.

Lietuva pateikė paraišką Vilniuje įsteigti Europos Sąjungos (ES) Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos (AMLA) biurą, pranešė Finansų ministerija.  Anot jos, finansų ministrės Gintarės Skaistės pasirašyta oficiali Lietuvos paraiška Europos Komisijai pateikta penktadienį. „Šiandien oficialiai pateikėme Europos Komisijai Vilniaus paraišką dėl AMLA įkūrimo“, – pranešime sakė G. Skaistė.

Lietuvos bankui (LB) įspėjant, kad 2024 metais valstybė gali nesurinkti planuojamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM), finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad PVM surinkimo planą tikimasi įvykdyti, o kitu atveju nepriemoką kompensuotų didesnės pajamos iš kitų mokesčių.

Laisvės partija, ginčydamasi su konservatoriais dėl mokesčių reformos, nežada trauktis ir toliau atakuoja Ingridos Šimonytės ginamą Nekilnojamojo turto mokesčio projektą. Sukūrė net specialią reklamą, kurioje aiškina, kad konservatorių stumiamas mokestis pablogins žmonių gyvenimus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako jaučianti užsienio šalių bankų susidomėjimą Lietuvos rinka, tačiau pabrėžia, kad naujo banko atsiradimas šalyje gali užtrukti. „Siekiame, kad mūsų šalies bankų sektoriuje atsirastų papildomų žaidėjų, nes jis yra labai koncentruotas. Manau, kad tai gera verslo galimybė, turime įvairių privataus sektoriaus dalyvių susidomėjimą, tačiau bet kokiu atveju tai yra jų asmeninis sprendimas“, – penktadienį žurnalistams sakė finansų ministrė.

Neregėta įtampa – Vyriausybės posėdyje viešai susiginčijo premjerė Ingrida Šimonytė ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Vyriausybė pirmadienį pritarė su Europos Komisija suderintam ekonomikos gaivinimo planui, tačiau kritikos šūvius dėl plano leidžia ne tik opozicija, bet ir laisviečiai. A. Armonaitė posėdyje balsavo prieš, o tas nepatiko I. Šimonytei.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė penktadienį Vilniuje susitinka su Vokietijos finansų ministru Christianu Lindneru aptarti Europos Sąjungos (ES) daugiamečio biudžeto peržiūrą. Kaip skelbia Finansų ministerija, ministrai taip pat aptars ES paramą Ukrainai, ES fiskalinių taisyklių pertvarką, dvišalį Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą ekonominėje, saugumo ir kitose srityse. Po susitikimo bus rengiama trumpa spaudos konferencija.

Žmonės niršta, kad planuojamas NT mokestis neaiškus, baiminasi, jog jiems už būstą teks mokėti papildomus tūkstančius eurų, nes mokesčio dydį reguliuos savivaldybės. Finansų ministrė Skaistė atkerta – už pirmą būstą daugumai gyventojų mokėti nereikės, o patį mokestį žada taisyti. Du su puse tūkstančio žmonių su plakatais, keikiančiais valdžią, triukšmavo po Seimo langais, prie Martyno Mažvydo bibliotekos. Ten protestavo ir skandalingai pagarsėję veikėjai – Celofanas, Subotinas.

Konservatorių ir Laisvės partijos tarpusavio pykčiai dažnai nuleidžiami juokais, bet tikriausiai pirmą kartą istorijoje juos bus galima įkainoti realiais pinigais, jeigu Seime nebus susitarta įgyvendinti mokestinę reformą, kurią Lietuva pasižadėjo Europos Komisijai. Įvairiais skaičiavimais, per tai Lietuva gali prarasti nuo 260 iki 350 mln. eurų europinių lėšų, nors tiksli suma nėra aiški.

Finansų ministrė mano, kad labiausiai tikėtinas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas galėtų būti ne didesnis nei pusė procento. Valdantieji ketina koreguoti daug kritikos sulaukusį projektą ir nebegąsdinti žmonių keturių procentų tarifais. Apie tai, ar biudžete ras pinigų prezidento siūlymams – didesnėms pensijoms bei vaiko pinigams – laidoje „Dienos komentaras“ atsakė  finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Europos Komisijos (EK) atstovams pareiškus, kad Lietuva nenurodė rimtų priežasčių, kodėl turėtų būti atidėti su mokesčių reforma susiję šalies Ekonomikos gaivinimo plano (RRF) įgyvendinimo terminai, Finansų ministerija tikina Briuseliui nuolat teikusi argumentus apie aplinkybes, lėmusias politines diskusijas dėl Vyriausybės pasiūlytos mokesčių reformos.

Valdantiesiems trečiadienį pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti 0,05–0,5 proc. nekilnojamo turto (NT) mokesčio tarifą, viena pasiūlymo autorių finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad esminis mokesčio karkasas ir logika išlieka, tačiau yra papildomų saugiklių, kad savivaldybės nepiktnaudžiautų.

Konservatoriai finansų ministrė Gintarė Skaistė bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pagrindiniam gyvenamajam būstui siūlo taikyti 0,05–0,5 proc. nekilnojamo turto (NT) mokesčio tarifą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad atsižvelgiant į viešojoje erdvėje kylančius nuogąstavimus, artimiausiu metu numatoma pateikti siūlymą pirmajam būstui taikyti nedidelį nekilnojamo turto (NT) mokesčio tarifą.

Europos Komisijai (EK) antradienį atmetus Lietuvos prašymą iki 2025-ųjų atidėti su mokesčių reforma susijusius šalies Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) terminus, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvai teksiančią paramos sumą lems Seimo sprendimai dėl mokesčių pakeitimų. „(Mokestinių pakeitimų – BNS) priėmimas būtų buvęs anksčiau, tačiau Komisijai nesutikus, manau, kad tos diskusijos Seime toliau tęsis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia nematanti galimybės kitąmet skolintis krašto apsaugai nepažeidžiant fiskalinės drausmės reikalavimų, todėl tokios teisės įrašymas į įstatymą nieko neduotų. „Kadangi toje teisėje numatomi ir kiti saugikliai, tai reiškia, kad turėtų nebūti viršytas bendras skolinimosi limitas ir neviršytas bendras valdžios sektoriaus deficitas, kuris šiuo metu numatytas 2,9 proc.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad prezidentui siūlant įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD) už vaikus, reikėtų pasiūlyti ir pajamų šaltinius. Ministrė priminė, kad tokios lengvatos atsisakyta dar praėjusioje kadencijoje, kuomet Sauliaus Skvernelio Vyriausybė vietoje PNPD už vaikus pasiūlė mokėti vaiko pinigus. „Ta sistema yra išlikusi, kasmet vaiko pinigai yra indeksuojami. 2024 metų biudžete numatyta per 600 milijonų eurų vaikų pinigams mokėti.

Girdint nuogąstavimus dėl galimo savivaldybių piktnaudžiavimo nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu, rengiamas naujas pasiūlymas jo modelio, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Seimui liko paskutinis balsavimas, kad įsigaliotų naujas nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau konservatorių planus sugriauti ketina koalicijos partnerė Laisvės partija, siūlanti mokesčio netaikyti pagrindiniam būstui. Ar tinkamas laikas apmokestinti dar daugiau žmonių, kalbamės su Seimo nariu Vytautu Mitalu. Už 100 tūkst.

Valstybės biudžeto galimybės yra ribotos, o mokytojų vidutinis atlyginimas nuo šios valdančiosios daugumos kadencijos pradžios iki kitų metų rugsėjo bus paaugę 676 eurais į rankas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.