gintarė skaistė

Vyriausybė nusprendė pratęsti kompensacijas už dujas, bet ne elektrą. Nuo liepos 1 dienos nelikus kompensacijų už elektrą, daliai gyventojų už ją teks mokėti daugiau. Energetikos ministras ragina gyventojus pasirašius brangesnes sutartis su nepriklausomu tiekėju, persirašyti į pigesnes. Esą dabar nukritus elektros kainai – pigesnes sutartis siūlys ir patys tiekėjai. O valstybė ir toliau kompensuos pabrangusias dujas, nors gamtinių dujų kaina nukritusi iki žemiausio lygio per dvejus metus.

Prezidentas Gitanas Nausėda naujoje Vyriausybėje sako nematantis su išlaidų skandalu savivaldos tarybose susijusių dabartinio kultūros ministro Simono Kairio ir finansų ministrės Gintarės Skaistės. „Noriu labai atsakingai pareikšti, kad tie ministrai, kurie yra susiję su štai šiuo nuaidėjusiu skandalu, jiems vietos naujoje Vyriausybėje aš nematau“, – pirmadienį LNK Žinioms sakė G. Nausėda, turėdamas omenyje anksčiau Kauno taryboje dirbusius finansų bei kultūros ministrus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seime su finansų ministre Gintare Skaiste trečiadienį ketina aiškintis dėl mokesčių pertvarkos paketo likimo, kaip išeiti iš ekonominės recesijos, kur bus naudojamos Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšos.

Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui ginant išmokų skandale įsipainiojusius miesto politikus, profesorius Vytautas Sinkevičius ir visuomenininkas Andrius Tapinas sako, kad toks jo elgesys yra aukščiausio lygio cinizmas. Anot A. Tapino, „šitą žmogų gali sustabdyti prokurorai ir pasėdėjimas valstybinėje įstaigoje ir ne savivaldybėje“. Savivaldybių lėšų grobstymo istorija iš pareigų jau privertė pasitraukti prezidento patarėją, švietimo, mokslo ir sporto ministrę.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis gina savivaldybės išmokų skandale įsipainiojusius miesto politikus. Aiškina, kad kaupti čekių, pateisinančių daugiau nei pusantro milijono eurų per kadenciją siekiančias išmokas, miesto tarybos nariams nereikia, nors politikams sunkiai sekasi įrodyti, kad kauniečių pinigus leido skaidriai. Nesiseka ir Jonavos merui, kuris teisinasi, kodėl vietos gyventojai mokėjo už du jo televizorius.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė, būdama Kauno miesto tarybos nare, prarado teisę vairuoti, nes buvo sulaikyta policijos neblaivi už vairo. Visgi ši aplinkybė jai nesutrukdė prašyti kompensacijų už transporto išlaidas. Dabar ministrė aiškina, kodėl taip elgėsi. „Turbūt žmogus transportuojasi iš taško A į tašką B, nepaisant to, ar jis turi teisę vairuoti, ar jos neturi. Neturėdama teisės vairuoti, natūralu, kad tą patį atstumą turėdavau įveikti kitais būdais.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė būdama Kauno miesto tarybos nare pateko į nemalonią istoriją – buvo sulaikyta neblaivi prie vairo ir metams prarado vairuotojo pažymėjimą. Visgi tai nesustabdė politikės prašyti kompensacijų už transporto išlaidas iš savivaldybės biudžeto. G. Skaistė nuo 2007 m. buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos nare. 2013 m. politikė įkliuvo policijos pareigūnams būdama neblaivi už vairo. Jai buvo nustatytas lengvas 0,8 promilės girtumas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Šveicarijos ambasadorius Lietuvai Martinas Michelet pirmadienį pasirašė dvišalio bendradarbiavimo sutartį, kuria Šveicarija investicijoms į Lietuvos sveikatos apsaugą, švietimą ir pilietinį įsitraukimą skiria apie 46 mln. eurų, o Lietuva – dar apie 7 mln. eurų. Bendra investicija siekia apie 53 mln. eurų. „Gerinsime Lietuvos akušerijos ir kūdikių sveikatos bei vaiko raidos sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Savivaldybių išmokų skandale – dar du ministrai: finansų Gintarė Skaistė ir kultūros Simonas Kairys. Nors abu mušasi į krūtinę, kad pinigų negrobstė, tačiau tai įrodančių čekių ar banko sąskaitų išrašų nerodo. Šimonytė toliau pasitiki visais savo ministrais, o prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina, kad toks skandalas jai valdant nebūtų kilęs.

Ekspertams vis dažniau kalbant, kad Jurgitos Šiugždinienės skandalas gali išjudinti visą Vyriausybę, veiksmų imasi ir opozicija. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo skelbti interpeliaciją visam ministrų kabinetui. Situaciją TV3 žinių „Dienos komentare“ komentavo „Eltos“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris. Ramūnas Karbauskis sako, kad turi planą inicijuoti interpeliaciją visai Vyriausybei.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė išrinkta Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) valdytojų tarybos vicepirmininke, pranešė Finansų ministerija.  Į šį postą metiniame susitikime Samarkande ji paskirta vieneriems metams – iki 2024 metų gegužės. „Vienas artimiausio laikotarpio banko prioritetų, prie kurio įgyvendinimo turėsiu galimybę prisidėti – priimti sprendimus, užtikrinančius tęstinę veiklą Ukrainoje, įskaitant investavimą į skubaus atstatymo projektus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ketvirtadienį atsiprašė žmonių, kuriuos nuvylė situacija dėl politikų išlaidų savivaldybių tarybose. Ministrė taip pat sako, kad reikėtų tobulinti šių išlaidų reglamentavimą.  „Atsiprašau tų žmonių, kuriuos nuvylė susidariusi situacija ir jei tų klausimų žmonėms kyla, akivaizdu, tam tikrą teisinį reglamentavimą reikėtų tobulinti ir manau, Seimas pasirengęs tuos sprendimus taip pat padaryti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministrė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad sprendimą dėl minimalios algos (MMA) didinimo kitąmet 10 proc. Vyriausybė priims, kai Seime bus sutarta dėl mokesčių pertvarkos paketo.

Kultūros ministro Simono Kairio išlaidos jam dirbant Kauno taryboje siekė daugiau kaip 35 tūkst. eurų, o finansų ministrės Gintarės Skaistės – daugiau kaip 20 tūkst. eurų, rodo ataskaitos. Kaip rodo BNS turimos pačių politikų savivaldybei teiktos ataskaitos, per daugiau nei 78 darbo Kauno taryboje mėnesius S. Kairys išleido 35,1 tūkst. eurų. Per maždaug 49 mėnesius G. Skaistė išleido 20,4 tūkst. eurų. S. Kairys Kauno tarybos nariu dirbo 2011-2019 metais, o G. Skaistė – 2007-2016 metais.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė užsimojo keisti mokesčių reformą ir lietuviams dabar žada vokišką gerovę. Sulaukusi kritikos lavinos dėl planų didinti mokesčius dirbantiems individualiai, ministrė šiek tiek atsitraukia ir žada nedidinti mokesčių didesniam būriui lietuvių – tiems, kas uždirbs iki 15 tūkst. eurų per metus. Verslo atstovai tokias ministrės korekcijas vadina kosmetinėmis ir toliau reikalauja reformą atidėti lengvesniems laikams.

Seimas apsisprendė galutinai – bankai turės mokėti laikiną solidarumo įnašą. Nors opozicija garsiai gyrėsi, kad dės pastangas dalį iš bankų paimtų milijonų skirti paskolų turėtojams, valdantieji be vargo įgyvendino savąjį užmojį – 400 mln. eurų keliaus kariuomenės reikmėms. Bankų asociacija piktinasi ir tikisi užtarimo iš prezidento Nausėdos. Pasak bankų, įstatymas prieštarauja Konstitucijai.

Finansų ministerija siūlo minimalų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifą taikyti vėjo jėgainėms bei žemdirbiams, kurie dabar jo nemoka. Nuo šio mokesčio siūloma atleisti prižiūrimus kultūros paveldo objektus. „Vėjo jėgainėms, kurios taip pat yra nekilnojamas turtas, siūloma taikyti minimalų tarifą, nes tai visgi Vyriausybės prioritetas, žaliosios generacijos plėtra“, – pirmadienį pristatydama pakoreguotą mokesčių pertvarkos projektą  spaudos konferencijoje sakė ministrė Gintarė Skaistė.

Pirmadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatys galutinę versiją mokesčių pakeitimų, kurie bus teikiami svarstyti Seimui. Pasak ministrės, jei pakeitimai bus priimti, samdomą darbą dirbantys ir minimumą uždirbantys gyventojai gaus 76 eurais per mėnesį daugiau. Tačiau kai kurie savarankiškai dirbantys turės sumokėti daugiau mokesčių.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį visuomenei praneš apie kiek pakoreguotą mokesčių pakeitimų paketą. Vyriausybė jį ketina svarstyti trečiadienį, o Seimui numato pateikti kitą savaitę.  Ministrė pirmadienį spaudos konferencijoje pristatys svarbiausius pakeitimus, padarytus išanalizavus per tris savaites – iki balandžio vidurio – ministerijos gautus pasiūlymus.

Šią savaitę paskelbus, kad per ketvirtį Lietuvos BVP susitraukė net 3 procentais, kilo klausimas – ko vertos Finansų ministerijos ir Lietuvos banko skelbiamos ekonomikos prognozės? Tiek bankas, tiek ir ministerija iki šiol prognozavo šių metų BVP augimą. Prašovimas pro šalį yra didelis. Institucijos jau pripažįsta, kad tokio didelio smukimo neprognozavo ir jis buvo netikėtas. Tačiau turi ir paaiškinimus, kodėl prašovė pro šalį.

Individualiai dirbantys gyventojai turėtų atsikvėpti, nes projektuodama mokesčių reformą Finansų ministerija pasiūlys jiems mokestinių nuolaidų. Tai trečiadienį pranešė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija, susitikusi su finansų ministre Gintare Skaiste.

Vakarų partneriams susitelkus ir mobilizavus tarptautinių finansinių įstaigų lėšas, šių metų Ukrainos biudžetiniai poreikiai yra iš esmės padengti, tačiau akivaizdus lėšų trūkumas išlieka kalbant apie šalies atstatymą – tiek artimiausiu metu, tiek ir vėlesniu laikotarpiu, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Ukrainos atstatymas pareikalaus virš 400 mlrd. eurų, ši suma auga su kiekviena karo diena.

Sprendimą, dėl viešuosius ir privačius interesus supainiojusio finansų viceministro Gedimino Norkūno turi priimti finansų ministrė, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Manau, kad ministerija įvertins ir sprendimo patį turinį, kurio aš taip pat neturiu galimybės matyti, ir tada jau priims sprendimą, čia jau finansų ministrės atsakomybė“, – antradienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Tarptautinės sankcijos reikšmingai veikia Rusijos ekonomiką ir valstybės finansus, sako Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė. Taip ji teigė skaitydama pranešimą JAV Hadsono instituto renginyje „Suvaržant Rusijos karo ekonomiką: pamokos iš Lietuvos“, pirmadienį pranešė Finansų ministerija.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė susitikime su Jungtinių Valstijų Iždo sekretorės pavaduotoju Wally Adeyemo Vašingtone pareiškė, kad būtina plėsti sankcijas tiek Rusijai, tiek Baltarusijai bei užkardyti jų apėjimo kelius, penktadienį pranešė ministerija.  „Su Vakarų partneriais turime ir toliau stiprinti sankcijas agresorėms Rusijai ir Baltarusijai bei rūpintis jų efektyviu praktiniu įgyvendinimu.

Dar vienas išbandymas aukščiausius skaidrumo standartus žadėjusiai Vyriausybei – tarnybinės etikos komisija konstatavo, kad Finansų viceministras Gediminas Norkūnas padarė nusižengimą. Jis nuslėpė, kad turi valstybinio elektros ir dujų tiekėjo „Ignitis“ akcijų, o už jas gauna dividendus. Be to, būdamas akcininku, jis, kaip viceministras, ir toliau priiminėjo sprendimus, susijusius su kuruojama bendrove. Opozicija ir prezidentas jau reikalauja viceministro atsakomybės, bet valdantieji tyli.

Finansų ministerijos siūlomai mokesčių reformai – nauja profsąjungų ir darbdavių kritikos lavina. Profsąjungos piktinasi, kad apie 40 proc. algos mokesčiams atiduodantiems darbininkams vyriausybė mokesčių nemažina, tačiau rengiasi mokesčius iki panašaus lygio padidinti ir dirbantiems individualiai.

Balandžio 11-16 dienomis finansų ministrė Gintarė Skaistė lankysis Vašingtone ir dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko (PB) pavasario susitikimuose, pranešė Finansų ministerija. Anot jos, susitikimuose bus diskutuojama apie pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas, tolesnę fiskalinės ir monetarinės politikos kryptį bei tariamasi dėl finansinės paramos Ukrainai ir kitoms Rusijos karo paveiktoms šalims mobilizavimo.

Finansų ministerijos pasiūlytą mokesčių reformą kritikuoja ne tik opozicija, bet ir valdančiosios koalicijos partneriai. Daugiausiai aistrų kelia mokesčių keitimas savarankiškai dirbantiems asmenims. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ši reforma paliestų tik dideles pajamas gaunančius asmenis bei priverstų juos solidariai prisidėti prie bendruomenės biudžeto.

Vyriausybė apsisprendė, kad dvejus metus komerciniai bankai privalės mokėti taip vadinamą solidarumo mokestį. Iš šių pinigų valstybė gerins karinę infrastruktūrą – ties kelius, didins oro uostus ir plės poligonus. Finansų ministrė Skaistė sako, kad šiemet komerciniai bankai uždirbs rekordinę sumą – daugiau nei milijardą eurų, todėl šis mokestis bankų likvidumui įtakos neturės.

Panevėžio rajono gyventojas Vaidotas pasakoja, kad pakilus palūkanoms už būsto paskolas taupo, kaip išmano. O Seimo opozicija užsimojo gyventojams sugrąžinti dalį bankams sumokėtų pinigų už rekordiškai išbrangusias būsto paskolas: už kiekvieną 1000 eurų palūkanų per gyventojų pajamų mokesčio lengvatą atiduoti 200 eurų. Tokia tvarka esą galiotų metus ir valstybei kainuotų 100 milijonų eurų.

Pensijų fondai vėl tapo pelningi. Po metų kritimo duobėn fondai pirmuosius tris metų mėnesius demonstruoja geresnius rezultatus: vidutinė ketvirčio grąža svyruoja tarp 3 iki 4 procentų. Tiesa, Lietuvos banko ekspertai perspėja: šie metai esą visiškai nenuspėjami – pelną greitai gali pakeisti nuostoliai. Dalies gyventojų nuotaikos taip pat pesimistinės: jei ne valdžios nustatyti draudimai, iš karto pasitrauktų iš antrosios pensijų pakopos ir su savimi pasiimtų visus suneštus pinigus.

Finansų ministerijai kovą pristačius siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad daugiausia pasiūlymų ir klausimų sulaukta dėl numatomo didesnio individualios veiklos apmokestinimo.

Išplėtus bankų solidarumo mokesčio panaudojimą, iš jo planuojamų finansuoti infrastruktūros plėtros projektų galutinis sąrašas dar derinamas, sako Finansų ministrė Gintarė Skaistė. Taip ji kalbėjo trečiadienį, pristatydama projektus, kur galėtų būti panaudotos lėšos, įvedus laikiną bankų solidarumo įnašą. „Artimiausiu metu Krašto apsaugos ministerija pabandys atnaujinti tą sąrašą“, – kalbėjo G. Skaistė.

Vyriausybei trečiadienį pritarus siūlymui įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, o oponentams teigiant, kad tai pablogins šalies investicinę aplinką, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad investuotojus labiau domina šalies saugumas, o ne mokesčių sistema.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams.   Premjerė Ingrida Šimonytė posėdyje kartojo, kad toks sprendimas pasiūlytas dėl išskirtinių aplinkybių ir yra laikinas.

Seimo ppozicijai pasiūlė dalį būsimo bankų solidarumo mokesčio lėšų skirti išaugusioms būsto paskolų kompensavimui. Jeigu siūlymas būtų patvirtintas, gyventojai dalį pinigų galėtų susigrąžinti. „Darbo partijos“ atstovas Vytautas Gapšys antradienį opozicinių frakcijų spaudos konferencijoje dėl augančių būsto paskolų teigė, kad panaši idėja buvo pasitelkiama ir anksčiau. „Kaip tai veiktų? Tai yra, kaip ir veikė iki 2009 m., tokia lengvata galiojo.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei dėl siūlomos mokesčių reformos kritikos strėlės skrieja jau ne tik iš opozicijos, bet ir iš koalicijos partnerių. Daugiausiai aistrų kelia užmojai keisti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Opozicija priekaištauja, esą didesnė mokesčių našta užgrius vidutiniokus, o turčiai ir toliau lobs. Valdantieji taip pat nerimauja, kad didės mokesčių našta.

Finansų ministerijai svarstant, kaip kovoti su vadinamuoju gyvulių ūkiu ir naikinti tam tikrų jo narių mokestines lengvatas, ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo priešingas pataisas. Ji siūlo mažinti mokestinę naštą imigrantams ir iš užsienio grįžusiems lietuviams. Ministrė siūlo lengvinti verslo sąlygas naujokams – dvejus metus įmones atleisti nuo pelno mokesčio. Premjerė ir finansų ministrė tokių naujovių neatmeta ir ruošiasi svarstyti.

Valstybė neišgali remti vaikus auginančias šeimas ir didinant tėvų neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), ir mokant vaiko pinigus, sako finansų ministrė. Gintarė Skaistė teigia abejojanti, ar užtektų politinės valios keisti vaiko pinigų modelį.   „Praeitoje („valstiečių“ – BNS) kadencijoje buvo atsisakyta papildomo NPD dydžio (vaikus auginantiems dirbantiems tėvams – BNS), pasirinktas vaiko pinigų modelis, kuomet ir nedirbančios šeimos taip pat gauna pinigus vietoje papildomo NPD.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pabrangus valstybės skolinimuisi rinkose jau šių metų antroje pusėje žadama vėl leisti valstybės taupymo lakštus, skirtus gyventojams. Anot jos, su bankais jau deramasi dėl komisinių mokesčių.   „Tai yra mūsų darbotvarkėje, dabar darbinio proceso vidurys“, – ketvirtadienį susitikime su Seimo socialdemokratų frakcija teigė ministrė.  Pasak jos, lakštais vėl grąžinami, nes brangsta skolinimasis kitais būdais.

Prie Seimo prikrovę maišus mėšlo ir blokavę kelią prie Kryžkalnio, ūkininkai grasina jau naujais protestais. Žemdirbiai nerimauja ir dėl naujų mokesčių, kuriuos jiems planuoja Finansų ministerija. Ūkininkai piktinasi jau ne tik žemės ūkio ministru, bet ir aplinkos ministro planais panaikinti žemės įsigijimo ribojimus, apsunkinti žemdirbystę aplinkosaugos reikalavimais.

Siekiant priartinti minimalią mėnesio algą (MMA) prie neapmokestinamųjų pajamų dydžio  (NPD) kitąmet pastarasis bus didinamas, jeigu Seimas pritars Vyriausybės siūlomiems mokesčių pakeitimams ir biudžete atsiras tam galimybių, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.   „Jeigu bus erdvės, NPD didinamas bus. Tai yra ne reforminis (mokesčių reformos – BNS) veiksnys. Tai tiesiog strateginis tikslas suartinti minimalią mėnesio algą (MMA) su NPD.

Panevėžietis Aidas įregistravęs individualią veiklą, o anksčiau dribęs su patentu, automobilius remontuoja jau apie 15 metų. Vyras sako, kad savarankiškai dirbti jam patogiau ir labiau apsimoka nei dirbti samdiniu kokioje nors įmonėje. Dabar Finansų ministerija pristatė, kaip naikins „gyvulių ūkį“ – grasinama didesniais mokesčiais 200 tūkstančių žmonių, kurie užsiima individualia veikla. Aidas sako, kad teks peržiūrėti kainas.

Darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais gali augti greičiau nei infliacija, dėl to gyventojų perkamoji galia augs, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Prognozuojame, kad nedarbo lygis išliks stabilus, o darbo užmokesčio augimas, pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų, turėtų pranokti vidutinės metinės infliacijos dydį, kuris 2023 metams numatomas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kartu su mokesčių pertvarka siūlant mažinti lengvatą įmonėms už perkamus brangius automobilius, tai padėtų pažaboti tuos, kurie juos perka įmonės vardu, bet naudojasi asmeniniams tikslams.

Finansų ministerijai siūlant individualią veiklą apmokestinti 20 proc. finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad pajamos turi būti apmokestinamos pagal jų dydį, o ne veiklos formas.   „Man atrodo, kad dirbančiųjų supriešinimas pagal darbo santykius ir individualią veiklą yra šiek tie savotiškas.

Muzikos autorius, atlikėjas, LATGA tarybos narys Stanislavas Stavickis-Stano antradienio vakarą socialiniuose tinkluose pasipiktino Finansų ministerijos planu, kuris keičia individualiai dirbančių žmonių mokesčius. Kovo 22-ąją Finansų ministerija paskelbė planą, kuris individualiai dirbančius žmones įpareigos mokėti progresyvumo mokestį, daugiau tektų mokėti aukštas pajamas uždirbančių profesijų atstovams. Kreipimąsi į Finansų ministrę Gintarę Skaistę parašė Stanislavas Stavickis-Stano.

Vyriausybės siūlomos mokesčių pertvarkos paketas visuomenei bus pristatytas kitą savaitę, įvertinus koalicijos partnerių išsakytas pastabas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Tikėtina, kad kitą savaitę, kai pristatysime visuomenei visą paketą, tuomet, kai jau bus įvertintos pastabos, išsakytos koalicijos partnerių, bus paskutinės korekcijos“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Skaistė.