gintarė skaistė

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia nepritarianti parlamentarų siūlomam lengvatiniam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui maisto produktams. Pasak jos, naudos vartotojai beveik nepajustų, tačiau valstybės biudžetas prarastų didelę dalį įplaukų. „Visos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos dažniausiai didžiąja dalimi nusėda tarpininkų arba gamintojų kišenėse, bet tikrai ne vartotojų, todėl tikimybė, kad nuo PVM mokesčio lengvatos maistui įvedimo sumažėtų maisto kainos, yra minimali.

Lietuvoje nuo praėjusių metų liepos galiojantį automobilių taršos mokestį, kuris yra mokamas transporto priemonės registravimo metu, reikia peržiūrėti, jį glaudžiau susiejant su realia tarša, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Lietuvos ekonomikos gaivinimo plane prezidentūra įžvelgia trūkumų. Pirmiausiai pasigendama dėmesio smulkioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat – sprendimų, kaip mažinti regionų atskirtį Lietuvoje. Galiausiai prezidentūra tikisi, kad iki patvirtinant planą, jis bus aptartas su didesne visuomenės dalimi. Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su Vyriausybės atstovais ir ekspertais aptarė 2,2 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos paramą, skirtą atsigauti šalies ekonomikai po pandemijos.

Nacionalinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano, kurios bus finansuojamas Europos Sąjungos (ES) lėšomis, parengimas bei jo suderinimas su Europos Komisija (EK) yra vienas prioritetinių artimojo laikotarpio Vyriausybės darbų, nuotoliniame susitikime su EK vicepirmininke Margrethe Vestager pabrėžė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak jos, EK numatytas didesnis kaip 2 mlrd.

Vidurvasarį galutinai paaiškės, ar liks galioti pelno mokesčio lengvata, leidžianti įmonėms neatlygintinai suteikti lėšų Lietuvos kino gamintojams, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Lengvatą kinui planuojama svarstyti (...) liepos mėnesį, kuomet bus detaliau kalbama apie specialiąsias apmokestinimo sąlygas“, – atsakyme BNS nurodė ministrė.   Klausimas dėl šios mokestinės lengvatos buvo aptartas šią savaitę Seime.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose dalyvaus vienintelis kandidatas – dabartinis partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, kiti atsisakė jo naudai. Partijos Priežiūros komitetas penktadienį spręs, kaip elgtis tokioje beprecedentėje situacijoje. Šio komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas BNS sakė siūlysiąs, kad TS-LKD taryba patvirtintų G. Landsbergį partijos pirmininku dar ketveriems metams.

Nors valdantieji šią savaitę paskelbė siekiantys išlaikyti poros metų laikotarpį be naujų mokesčių ar lengvatų, prezidentas Gitanas Nausėda, prieš dvi savaites pasiūlęs taikyti pelno mokesčio lengvatą 8 proc. atlyginimus keliančioms įmonėms, nutarė nelaukti ir teikti ją svarstyti Seimui jau per pavasario sesiją, rašo 15min.lt. Prezidento Pelno mokesčio lengvatos įsigaliotų jau nuo 2022 metų, nors Finansų ministerija yra paskelbusi, kad mokestinius pokyčius įgyvedins anksčiausiai nuo 2023 metų.

Lietuvai nereikėtų bijoti skolintis ir palaikyti ekonomiką, nes koronaviruso krizės metu svarbiausia išsaugoti darbo vietas, sako finansų ministrė. Anot Gintarės Skaistės, palaikyti ekonomiką ir vartojimą skatina ir tarptautinės organizacijos, o to nesiėmus, žlugtų verslai ir būtų prarastos darbo vietos, kas atneštų didesnę žalą, nei paaugusi skola.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Seimas pavasario sesijoje priims sprendimus panaikinti kai kurias mokestines lengvatas ir suvienodinti mokesčių naštą, kuri dabar skiriasi priklausomai nuo veiklos formų. Šalies vadovas sakė, kad jam optimizmo suteikia finansų ministrės Gintarės Skaistės pažadai vasarį sukurti ekspertų grupę.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitinka su finansų ministre Gintare Skaiste aptarti viešuosius finansus ir mokesčių sistemą.  „Prezidentas penktadienį su finansų ministre aptars viešųjų finansų padėtį ir planus dėl mokesčių sistemos teisingumo didinimo“, – BNS pranešė Prezidentūra.

Nepaisydami Vyriausybės raginimų dalis Seimo  narių nusprendė atmesti jos išvadą ir papildomai Seimo kanceliarijai skyrė 1,5 milijonų eurų. Tai buvo vienintelis projektas, kurį Seimo nariai priėmė be Vyriausybės pritarimo. Už jį balsavo 77 politikai, prieš jį buvo 7, o 19 susilaikė. Po šio balsavimo Seime pasigirdo plojimai, tačiau netrukus ir skanduotės: „Gėda!“. Po šio balsavimo premjerė Ingrida Šimonytė pratrūko ir kreipėsi į ankstesnę valdančiąją koaliciją.

Naujoji finansų ministė Gintarė Skaistė pripažįsta, kad per kelias pirmas darbo dienas bene visą dėmesį teko skirti koronaviruso pandemijai ir 2021 metų biudžeto projektui. Tačiau, anot jos, jau kitąmet turėtų prasidėti diskusijos dėl mokestinės sistemos ateities, ieškoma sprendimą valdžios deficitui ir valstybės skolai suvaldyti. 39-erių G. Skaistė interviu BNS patvirtino, kad kitų metų valstybės išlaidos bus papildomai didinamos daugiau kaip 1 mlrd.

Kitų metų valstybės biudžeto išlaidas reikės didinti ne mažiau kaip 1 mlrd. eurų – tokia suma bus skirta pandemijos sukeltos krizės suvaldymui, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Antradienį dar turėsime galutinį pasitarimą ir tada tikriausiai galutinai skaičiai jau matysis, bet manau, kad tam prireiks ne mažiau kaip 1 mlrd. eurų“, – BNS sakė G. Skaistė, 2021 metų biudžeto projektą pirmadienį aptarusi su premjere Ingrida Šimonyte.

Naujoji Vyriausybė neskubės pertvarkyti gyventojų pajamų mokesčio, pereinant prie šeimos kaip šio mokesčio mokėtojo principo, sako paskirtoji finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė.  Pasak jos, diskusijoms apie tai kitais metais bus suburta ekspertų grupė.  „Šis siūlymas yra labiau diskusijai, kad ateinančiais metais galėtume sudaryti plačią ekspertų grupę ir pradėti kalbėtis apie tokius galimus pokyčius. Skubotų sprendimų tikrai nebus.

Naujoji Vyriausybė peržiūrės visas mokesčių lengvatas, įskaitant žemdirbių dyzeliną ar ateityje atsigausiančius viešbučius, sako paskirtoji finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, dėl lengvatų biudžetas negauna bent 2 mlrd. eurų pajamų per metus.  „Planas yra peržiūrėti visas lengvatas ir įsivertinti, kiek jos tikslingos šiandien.

Paskirtoji finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia nepritarianti kadenciją baigiančių valdančiųjų užmojams įteisinti 13-tą pensiją. Anot jos, pensijos turėtų augti nuosekliai, be to, žadama labiau remti vienišus pensininkus ir vienišus vaikus auginančius tėvus.  „Akivaizdu, kad tai buvo labiau rinkiminis triukas, negu realus planas, nes pačių valstiečių rengtame biudžete 13-tos pensijos išlaidų nėra ir tam nėra numatytų pinigų“, – LRT radijui antradienį sakė G. Skaistė.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kandidate į finansų ministres Gintare Skaiste. Susitikimo metu iškilo klausimas dėl kandidatės reputacijos ir prezidento atstovas pažymėjo, kad pirmiausia ji pati turės atsakyti į visus visuomenėje kylančius klausimus. Prieš septynerius metu G. Skaistė vairavo neblaivi ir gavo baudą, neteko teisės vairuoti automobilį.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas ragina valstybę skirti kompensacijas įmonėms, kurios apmoka darbuotojų koronaviruso testus. Valdantieji sako, kad tokia idėja yra svarstytina, tačiau reikėtų įvertinti valstybės finansines galimybes bei laboratorijų pajėgumus, nes šiuo metu jų trūksta. „Įmonės nepakankamai atlieka savo darbuotojų sveikatingumo vertinimų. Tai sąlygoja kai kurios ekonominės priežastys.

Naujos finansų ministrės – ar ministro – laukia sunkaus darbo metai:  valstybės biudžete žioji milijardinės skylės, pandemija visa jėga smogia Lietuvos ekonomikai ir finansams, dešimtys tūkstančių darbuotojų vėl prastovose, verslas laukia pagalbos. Apie tai, kaip bus galima suvaldyti šią sunkią padėtį, kalbamės su kandidate į finansų ministro postą Gintare Skaiste.

Gintarę Skaistę į finansų ministres neoficialiai siūlanti Ingrida Šimonytė nesmerkia jos už praeities klaidas – vairavimą neblaiviai. I. Šimonytė sako vertinanti, kad G. Skaistė pati jai priminė apie pažeistą įstatymą, ir mananti, kad sąžinė baudžia geriau nei viešas smerkimas. 2013 m. G. Skaistė vairavo neblaivi ir įkliuvo Kauno policijos pareigūnams. Policininkams įtarimus sukėlė naktį keistai manevruojantis automobilis.

Būsima premjere laikomai Ingridai Šimonytei paskelbus, kam jis siūlys užimti postus naujoje Vyriausybėje, pasipylė įvardytų kandidatų vertinimai. Apie finansų ministrės Gintarės Skaistės laukiančius darbu ir iššūkius pasisakė ir „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis rašo: „Matau jau ne vieną komentarą, rodantį, kad nelabai suprantama kokius kalnus turės versti Lietuvos Finansų ministerija artimiausius ketverius metus.

Pretendentė į finansų ministrus konservatorė Gintarė Skaistė teigia, kad prioritetai bus socialinės atskirties mažinimas, ekonomikos transformavimas bei mokesčių sistemos peržiūrėjimas, tačiau pirmiausia daug dėmesio teks skirti 2021 metų biudžeto projektui ir su juo susijusiam Ateities ekonomikos DNR planui.

Seimas davė startą valdančiųjų iniciatyvai kurti valstybinį banką. Vyriausybė įpareigota iki rugsėjo pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos steigiant valstybinį banką. Vis dėlto opozicija atkreipia dėmesį, kad naujos institucijos kūrimas neturės įtakos tam, ko tikisi piliečiai, – mažesnėms būsto palūkanoms ar paslaugų įkainių mažėjimui. Grupė valdančiųjų Seimo narių banką siūlo steigti veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu.

Valdantieji siūlo nuo kitų metų indeksuoti ir taip padidinti kai kurias valstybines pensijas. Valstybinių pensijų įstatymo pataisą Seime registravo „socialdarbietė“ Rimantė Šalaševičiūtė ir valstietis Jonas Jarutis.  Jeigu valdančiųjų pakeitimui Seimas pritars, būtų indeksuojamos pareigūnų ir karių, teisėjų, nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių, mokslininkų valstybinių pensijos.

Nuo kitų metų vadinamieji vaiko pinigai didinami nuo 50 iki 60 eurų, o gausioms, nepasiturinčioms ar neįgalių vaikų šeimoms – nuo 70 iki 100 eurų. Tokiam sprendimui galutiniu balsavimu antradienį pritarė Seimas. 111 Seimo nariai balsavo už, 3 – prieš, 6 susilaikė. Šiuo metu universali išmoka vaikui siekia 50 eurų, o gausios, nepasiturinčios ar neįgalių vaikų šeimos gauna po 70 eurų už atžalą.

Seimas pradeda diskusijas, ar pusmečiui atidėti pensijų anuitetų perdavimą „Sodrai“, kuris buvo suplanuotas nuo 2020 metų.    Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Pensijų kaupimo įstatymo pataisas. Toliau pataisas Seimas svarstys iki Kalėdų.  „Ilgalaikėje perspektyvoje („Sodra“) pigiau teiks paslaugas, o su trumpalaike perspektyva turime iššūkių“, – parlamentarams sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė stipraus alkoholio, benzino, dyzelino, įskaitant skirtą žemdirbiams, akcizų didinimui. Pastarasis didės simboliškai – keturiais eurais.  Skaičiuojama, kad padidinus akcizus, biudžeto pajamos kitąmet išaugs 42 mln. eurų.  Už atitinkamus Akcizų įstatymo pakeitimus balsavo 59 Seimo nariai, prieš 10, susilaikė 38. Seimas dėl galutinio įstatymo priėmimo dar turės balsuoti.

Už suteiktas pavėžėjų paslaugas ateityje siūloma neleisti klientams atsiskaityti grynaisiais pinigais. Taip siekiama sumažinti šešėlį pavėžėjų rinkoje, nes taksi vairuotojams šis draudimas negaliotų. Tokiai idėjai šią savaitę pritarė parlamentinis Ekonomikos komitetas ir dabar svarstymai persikels į plenarinius posėdžius.

Nors lytinio švietimo programa Lietuvoje startavo jau prieš pusantrų metų, šalies pedagogai vis dar susiduria su aibe problemų, dėstydami lytiškumo temas. Jie įžvelgia ir mokomosios medžiagos trūkumą, išskiria nedrąsiai liečiamas temas, o pagrindine problema tampa neprižiūrimi lektoriai, apie lytinį ugdymą moksleiviams pasakojantys mažų mažiausiai savotiškai.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė nepritarti dviejų konservatorių projektui valstybės lėšomis laidoti visus nukentėjusius nepriklausomybės gynėjus. Konservatoriai Gintarė Skaistė ir Sergejus Jovaiša siūlo, kad laidojimo išlaidų kompensacijos būtų skiriamos visiems nepriklausomybės gynėjams, kurie 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos metu buvo sunkiai ar apysunkiai sužaloti. Dabar teisė į 1,5 tūkst.

Nustatant darbo užmokestį konkrečiam valstybės tarnautojui daugiau sprendimo galios turės jo vadovas. Tai numato penktadienį Seimo priimta nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija. Priimtas įstatymas numato, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga bus skaičiuojama bazinį dydį dauginant iš nustatyto koeficiento arba koeficientų intervalo. Jeigu pareiginė alga nustatoma iš koeficientų intervalo, konkretų koeficientą parinks valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo.

Seime kelią skinasi Vyriausybės atstovų apskrityse reforma. Pagal ją, dešimt tarnybų bus sujungtos į vieną, atstovų liks penki, ilginama jų darbo kadencija. Tai numatoma Seimo svarstomoje naujoje Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo projekto redakcijoje. Iki jos priėmimo liko vienas balsavimas. Projektą rengusi Vidaus reikalų ministerija teigia, kad reforma padės sutaupyti lėšų, o patį Vyriausybės atstovų darbą leis padaryti efektyvesnį.

Grupė Seimo narių siūlo kitus metus skelbti Laikinosios sostinės metais. Taip būtų paminimas šimtmetis nuo Kauno tapimo laikinąja Lietuvos sostine. „2019 metais sukanka 100 metų, kai 1919 metų sausio 2 dieną iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Lietuvos vyriausybė ir Kaunas de facto tapo Lietuvos Respublikos Laikinąja sostine ir jau Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metinės buvo minimos jau Kaune“, – rašoma Seimo narių parengtame projekte.

Valdžia siūlo nuo šių metų liepos paremti pirmąjį būstą mažesniuose miestuose ar rajonuose įsigyjančias jaunas šeimas, tačiau jeigu jos būste neišgyvens 10 metų, paramą turės grąžinti. Siekiant, kad lengvata nepasinaudotų asmenys, turintys turto užsienyje, prieš gaudami paramą jie turės savo turtą deklaruoti. Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektą.

Šiemet įvestų „Sodros“ įmokų „grindų“ konservatorė Gintarė Skaistė siūlo netaikyti pelno nesiekiančioms organizacijoms ir neįgalius vaikus auginantiems tėvams. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbančios parlamentarės teigimu, tai numatančias įstatymo išimtis ji užregistravo neiįgalius vaikus auginančių šeimų forumo ir pelno nesiekiančių organizacijų, pavyzdžiui, „Maisto banko“ arba vaikų dienos centrų, prašymu.

Valdančiųjų Seimo frakcijų atstovai kritikuoja prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų. Jų teigimu, valstybės vadovės siūlymas nepasiektų norimo rezultato, bet prikurtų didelių problemų regionuose, todėl viliamasi, kad veto bus atmestas.

Konstitucijos egzamino finale Kaunui atstovaus ir miesto tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkas Raimundas Kaminskas, iš 26 klausimų teisingai atsakęs į 25. Savaitgalį vykusį Konstitucijos egzaminą Kauno miesto savivaldybėje laikė 30 kauniečių. Į Konstitucijos testo klausimus atsakinėjo 27 žmonės, teisininkams skirto testo užduotis atliko 3. Tarp pastarųjų geriausiai pasirodė M. Romerio universiteto studentas Juozas Valčiukas, teisingai atsakęs į 17 iš 25 klausimų.

Ketvirtadienį Kauno miesto tarybos posėdyje bus tvirtinama nauja Kauno jaunimo politikos koncepcija, kuri pakeis senąjį, nuo 2001 metų savivaldybėje galiojantį su jaunimo politikos vystymu susijusį dokumentą. Kaip Eltai trečiadienį aiškino Kauno jaunimo reikalų tarybos pirmininkė, miesto tarybos narė Gintarė Skaistė, naujo tokio dokumento prireikė todėl, kad nuo 2001 metų pasikeitė Jaunimo politikos pagrindų įstatymas bei jaunimo programų finansavimo tvarka.

Už miestiečių pinigus Kauno politikams nupirkti kompiuteriai paliekami namuose, todėl kiekvienam tarybos posėdžiui prireikia daugiau nei 5 tūkst. popieriaus lapų. Kauno savivaldybės bandymas sumažinti išlaidas popieriui subliūško. Prieš trejus metus už 239 tūkst. litų miesto tarybos nariams nupirkti 49 kompiuteriai.

Lietuvos krepšininkų pergalės paskatino Tarybos posėdžio pietų pertraukos metu surengti baudų mėtymo varžybas savivaldybės prieigose. Varžybų būta ne bet kokių, o mero taurei laimėti, pranešė Kauno miesto savivaldybės ryšių su visuomene poskyris. Šį pasiūlymą pateikė miesto meras Andrius Kupčinskas. Kūno kultūros ir sporto skyriaus vadovai pasiūlymą su malonumu palaikė. Tuoj pat buvo pastatytas stovas su krepšiu.