gintarė skaistė

Minskui ketinant neįleisti traukinių iš Lietuvos, gabenančių krovinius tranzitu į Ukrainą ar Rusiją, finansų ministrė sako, kad didelio poveikio Lietuvos ekonomikai tai sukelti neturėtų. Pasak Gintarės Skaistės, konkrečios pagalbos priemonės nuo draudimo galbūt nukentėsiančiam verslui nėra svarstomos, tačiau rengiamos universalios priemonės prieš trečiųjų šalių, įskaitant Kiniją, prekybos ribojimus.

Gyventojai ir įmonės skaičiuoja kelis kartus padidėjusias išlaidas tiek šildymui, tiek elektrai ir dujoms. Dėl to Vyriausybė galiausiai pažadėjo artimiausiu metu gyventojams laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) centriniam šildymui ir karštam vandeniui, skirti daugiau pinigų saulės elektrinių įsirengimui.

Matydami didžiulius kainų skirtumus į Lenkiją patraukia būriai lietuvių, tad didžioji dalis automobilių lenkiškų prekybos centrų aikštelėse puikuojasi su lietuviškais numeriais. Kodėl tautiečiai taip plūsta pas kaimynus, aiškinosi laidos „Karštai su tv3.lt“ komanda. Kaimyninės Lenkijos maisto prekių parduotuvėse – pirkėjų iš Lietuvos apgultis. Tautiečiai šluoja lenkiškas prekes ir džiaugiasi sutaupę įspūdingas pinigų sumas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė atmeta galimybę Lietuvoje taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto prekėms, kaip tai padarė Lenkija. Ministrės teigimu, patirtis rodo, kad bet kokios tokio pobūdžio lengvatos teigiamai atsilieptų ne pirkėjams, o perpardavėjams – prekybos tinklams. Lenkijoje nuo vasario pusmečiui atšaukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Be to, PVM atšaukiamas trąšoms ir mažinamas degalams (nuo 23 iki 8 proc.

Lietuva palaiko siekį, kad pernai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pasiektas globalus sutarimas dėl pasaulinio minimalaus pelno mokesčio tarptautinėms įmonių grupėms būtų įgyvendintas Europos Sąjungos lygiu, pirmadienį prieš Euro grupės ir „Ecofin“ posėdžius sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Sutarimas numato, kad nuo 2023 metų didžiųjų tarptautinių įmonių grupių, kurių pajamos per metus viršija 750 mln. eurų, pelnas būtų apmokestintas bent 15 proc. tarifu.

Finansų ministrei siūlant nuo kitų metų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, premjerė Ingrida Šimonytė tam pritaria ir sako, kad Lietuvoje turėtų galioti  europietiškas NT mokestis, o dėl jo taikymo galėtų spręsti vietos valdžia. „Galėtų būti siūloma Lietuvoje numatyti galimybę turėti normalų europietišką nekilnojamojo turto mokestį.

Daugelis lietuvių gyvena nuosavame būste ir turi papildomų nekilnojamojo turto (NT) objektų – sodybą, garažą, sodą. Kitaip nei daugelyje Vakarų šalių, Lietuvoje apmokestinama tik labai nedidelė NT dalis. Tačiau netrukus situacija turėtų pasikeisti. Jeigu valdantieji įgyvendins savo planus, jau šiemet turėtų būti pakeistas NT mokestis. Tai padarius, dauguma turto turinčių gyventojų už jį mokėtų nuo keliolikos iki keliasdešimtis eurų dydžio mokestį per metus.

Lietuva norėtų, kad Vilniuje atsirastų Europos Sąjungos (ES) Pinigų plovimo prevencijos agentūra, pareiškė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Ją numatoma steigti Europos Komisijos (EK) pasiūlytame pinigų plovimo prevencijos pakete.  Tai ji sakė po susitikimo su Euro grupės pirmininku bei Airijos finansų ministru Paschaliu Donohoe.

„The Financial Times“ grupės žurnalas „The Banker“ Lietuvos finansų ministrę Gintarę Skaistę paskelbė Metų finansų ministre pasaulio ir Europos kontekste, pranešė Finansų ministerija.  Pasak pranešimo, kasmet sudaromame geriausių metų finansų ministrų sąraše pagerbiami vadovai, kurie geriausiai sugebėjo paskatinti augimą ir stabilizuoti ekonomiką, o G. Skaistės didžiausias pasiekimas – per rekordiškai trumpą laiką parengtas ekonomikos gaivinimo, arba  „Naujos kartos Lietuva“ planas.

Pastaruoju metu kainos Lietuvoje augo sparčiausiai tarp visų ES šalių. Gana greitai didėjo ir darbo užmokestis. Tačiau ko galima tikėtis kitais metais? Kiek bus padidinti esami mokesčiai ar kokie nauji bus įvesti, ar išmokų ir algų augimas atsvers infliaciją? Pristatydama naujausias ekonomines prognozes trečiadienį tai aptarė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Lietuvoje viskas bus geriau? Ministrės teigimu, šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 4,8 proc.

Sukanka lygiai metai, kai dirba ši, konservatorių ir liberalų, Vyriausybė. Neeiliniai pandemijos, neteisėtų migrantų pasienyje, vertybinių karų ir kainų augimo metai žmonių nepalieka abejingų – vieni Ingridos Šimonytės ministrų kabinetą keikia, kiti giria.  Kalbinti ekspertai aiškina – esą ilgai netruko suprasti, kad lūkesčiai šiai Vyriausybei tiesiog buvo per aukšti. Ir, nors valdantieji giriasi gerinantys žmonių pajamas, kai kurie sprendimai ekonomistus verčia gūžčioti pečiais.

Kinijai uždarius kelius į šalį eksportuojančioms Lietuvos įmonėms, finansų ministrė teigia, kad didelio poveikio Lietuvos ekonomika nepajus, tačiau verslui būtina įvertinti prekybos su Kinija ir Baltarusija perspektyvas.  „Vertinant situaciją, kiek Lietuva turi santykio su Kinija, tai mūsų eksportas į Kiniją sudaro apie 1 proc.  viso Lietuvos eksporto.

Finansų ministrė tikisi, kad  vidutinio darbo užmokesčio augimas kitąmet bus didesnis nei infliacija. Pasak Gintarės Skaistės, lapkritį paskelbta didesnė nei 9 proc. metinė infliacija neramina, tačiau kitąmet ji turėtų būti tik apie 3,5 procento.  „Prognozuojamas vidutinis darbo užmokesčio pokytis kitąmet bus apie aštuoni proc., tai bet kokiu atveju jis turėtų būti didesnis negu infliacija“, – LRT radijui antradienį sakė finansų ministrė.

Parlamentarams antradienį pristatyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa – pagal ją neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų didėtų 60 eurų – iki 460 eurų.  Pakeitus jo apskaičiavimo formulę, pajamos „į rankas“ padidėtų tik uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU).  „Kadangi neapmokestinamo pajamų dydžio instrumentas pats iš savęs yra brangus, jo teikiamą naudą reikia koncentruoti ten, kur jis duoda didžiausią poveikį.

Kitų metų biudžete parlamentinių partijų susitarimui dėl švietimo įgyvendinimui papildomai planuojama skirti 229,1 mln. eurų, daugiau nei pusė šių lėšų bus skirta didinti mokytojų algoms, pirmadienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Specialus dėmesys yra skiriamas partijų susitarimui dėl švietimo. (...) Bendrai – 229,1 mln. eurų papildomai“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo ministrė. Pristatydama 2022 metų valstybės biudžeto projektą G. Skaistė nurodė, kad 129,6 mln.

Finansų ministrė teigia, kad nuo 2022 metų pradžios nenumatomi jokie pokyčiai mokesčių sistemoje, be jau suplanuoto neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo.  „Jokių mokesčių su (2022 metų – BNS) biudžetu, be neapmokestinamojo pajamų dydžio keitimo, nesiūlome. Visos diskusijos dėl galimų mokestinių pokyčių, jos vyks, manau, ilguoju laikotarpiu“, – pristatydama 2022 metų biudžeto projektą žurnalistams Vyriausybėje pirmadienį sakė Gintarė Skaistė.

Finansavimą krašto apsaugai kitąmet siūloma didinti 128 mln. eurų, skiriamų lėšų dydis kiltų iki 2,05 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), pirmadienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „2021 metais buvo 2,03 proc. nuo BVP, 2022 metais yra siūloma 2,05 proc. nuo BVP, lyginant su šiais metais krašto apsaugai finansavimas auga 128 mln. eurų“, – per spaudos konferenciją informavo ministrė, pristatydama kitų metų valstybės biudžeto projektą.

Fizinio barjero statybai pasienyje su Baltarusija ateinančių metų biudžete numatyta beveik 103 mln. eurų, pirmadienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Užbaigti fizinio barjero statybą – 102,8 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje teigė politikė. Anot jos, dar 4,1 mln. eurų numatyti migrantų srautų valdymui. „Taip pat 26 mln. planuojami tiesiai iš ES kameroms pasienyje įsigyti jau ne iš valstybės biudžeto pajamų“, – dėstė ministrė.

Lietuva iki 2030 metų siekia nuosekliai sumažinti šiuo metu esantį 25 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį iki Europos Sąjungos vidurkio – 10 procentų. Tai numatyta Šešėlinę ekonomiką ir PVM atotrūkį mažinančių veiksmų plane, kurį finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį pristatė Vyriausybės pasitarime, teigiama Finansų ministerijos pranešime.

Lietuva ir Lenkija turime daug bendrų taškų Europos Sąjungos ekonominėje ir finansų darbotvarkėje, o kova su šešėliu ir mokesčių vengimu yra bendras abiejų šalių interesas, penktadienį susitikusi su Lenkijos finansų ministru Tadeuszu Koscinskiu sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Lietuva palaiko Europos Komisijos (EK) pateiktą siūlymą dėl europinio lygmens pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos (AML/CFT) sistemos stiprinimo ir galėtų būti tinkama lokacija naujai kuriamai ES lygmens AML/CFT institucijai, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Planus plėsti būsto apmokestinimą lėmė ne tik noras padidinti šio mokesčio pajamas ir skirti jas savivaldai, bet ir įnešti daugiau stabilumo į būsto rinką, kur stebimas spartus kainų augimas, teigia finansų ministrė. „Tai yra vienas iš reguliacinių instrumentų, nes jeigu žmogus prisiperka nekilnojamojo turto ir jis jam visiškai nekainuoja, natūralu, kad tai tampa tiesiog patraukliu investavimo instrumentu.

Vyriausybė neatsisako ketinimų nuo kitų metų pradžios minimalią mėnesio algą (MMA) padidinti iki 730 eurų, nors tam nepritaria darbdavių organizacijos, teigia finansų ministrė. Pasak Gintarės Skaistės, nuo kitų metų ketinama keisti ir neapmokestinamųjų pajamų dydį, kad jo naudą labiau pajustų mažiausias pajamas gaunantys gyventojai. „Toks buvo Vyriausybės teikimas, atsižvelgiant į birželio mėnesio atnaujintas (ekonomikos – BNS) projekcijas, kaip atrodys kitais metais darbo užmokestis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad viešųjų finansų deficitas šiemet bus kiek mažesnis nei suplanuotas 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), bet kitąmet dėl migrantų krizės ir besitęsiančios pandemijos jis gali būti didesnis nei prognozuojami 3,5 proc., rašo „Verslo žinios“.  „Metų viduryje pataisius 2021-ųjų biudžetą buvo numatyta, kad deficitas sieks apie 6,5 proc. BVP. Bet tikėtina, kad metų pabaigoje jis bus kiek mažesnis“, – interviu dienraščiui sakė finansų ministrė.

Prezidento bus prašoma suteikti įgaliojimus finansų ministrei Gintarei Skaistei pasirašyti sutartį su Kinijos autonominiu Honkongo regionu dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos. Kreipimuisi į prezidentą trečiadienį pritarė Vyriausybė.  Lietuvos Vyriausybės ir Kinijos ypatingojo administracinio regiono statusą turinčio Honkongo vyriausybės sutartis parafuota 2019 metų gruodį.

Finansų ministrė ketvirtadienį turėtų pasirašyti susitarimą su Europos Komisija (EK) dėl 2,225 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikos gaivinimo plano finansavimo. Gintarė Skaistė sako, kad pasirašius dokumentą Lietuvą vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje pasieks 289 mln. eurų avansas – 13 proc. nuo 2,225 mlrd. eurų vertės plano.  Pasak jos, nuo kitų metų likusios numatytos lėšos Lietuvą pasieks etapais tik įgyvendinus susiplanuotus rodiklius – tai yra vienas pagrindinių šio plano išskirtinumų.

Situacija su kiekviena diena blogėja ir sudėtingėja, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėdamas apie migrantų krizę sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Problemos savivaldybėje kyla dėl perpildytų centrų, medicininių paslaugų, o nežinomybė nesibaigia. Vien migrantų maitinimas Druskininkų savivaldybei per mėnesį atsieis 140 tūkst. eurų, o išlaidos dar tikrai didės.

Tai yra absoliučiai prioritetinis klausimas, apie fizinio barjero statybą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė. Skaičiuojama, kad tvora Lietuvai kainuotų apie 150 milijonų eurų. Bet ar tokius pinigus tvoros statyboms Lietuva turi? Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo finansų ministrė Gintarė Skaistė diskutavo ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Monika Šalčiūtė socialiniuose tinkluose piktinosi dėl migrantų maitinimo ir pateikė pasiūlymą. Mergina piktinosi valdžios institucijomis ir apskaičiavo, kad vienas migrantas gali pavalgyti už mažesnes lėšas, nei jiems skiria valstybė. Savo idėjomis M.Šalčiūtė pasidalijo su sekėjais: „Žiūriu žinias ir rodo reportažą apie pabėgėlių maisto davinius. Na, ir institucijos skiria po 6 eurus per dieną pavalgyti vienam žmogui.

Valstybės biudžetas pirmąjį šių metų pusmetį gavo 5,223 mlrd. eurų pajamų – 1,229 mlrd. eurų (30,8 proc.) daugiau nei prieš metus. Pajamų iš mokesčių gauta 4,855 mlrd. eurų – 1,138 mlrd. eurų (30,6 proc.) daugiau, praneša Finansų ministerija.  Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos šiemet buvo 1,378 mlrd. eurų (17,3 proc.) didesnės nei pernai tuo pat metu.

Lietuvos ekonomika, pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, puikiai atlaikė koronaviruso pandemijos iššūkius –  pajamos į biudžetą renkamos 30 proc. geriau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, kai koronaviruso krizės dar nebuvo, prognozės taip pat viršija lūkesčius, o dėl augančių kainų, didėjančios infliacijos, nekilnojamojo turto burbulo krizė valstybėje neprognozuojama.

Vyriausybė skyrė 74,3 tūkst. eurų iš valstybės rezervo neteisėtus migrantus apgyvendinusioms savivaldybėms jų išlaikymo išlaidoms kompensuoti. „Siūloma skirti 74,3 tūkst. eurų valstybės rezervo lėšų atsižvelgiant į ekstremalią situaciją, esame susitarę su savivaldybėmis, kurios priima migrantus, kad tai bus kompensuojama iš rezervo ir savivaldybės nenukentės, kad prisideda“, – per Vyriausybės posėdį sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Sprendimą dėl bankų pelno apmokestinimo, kai uždirbus daugiau nei 2 mln. eurų tenka mokėti didesnį mokestį, ateities turėtų teikti Seimas, nes būtent čia anksčiau kilo iniciatyva labiau juos apmokestinti, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Europos Sąjungos finansų ministrams pirmadienį galutinai pritarus daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo planui, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šiais metais į ekonomiką turėtų būti įlieta 149 mln. eurų plano lėšų. Numatoma finansuoti 200 MW galios energijos kaupiklių įrengimą, tūkstantmečio mokyklos programą ir švietimo skaitmeninių inovacijų plėtrą. Taip pat bus išplėstos Inovacijų fondo finansinės priemonės, orientuotos į startuolių programas.

Spartesniam pensijų didinimui ir naujoms išmokoms pinigų bus ieškoma ir valstybės biudžete, ir „Sodros“ rezerve. Jame laikyti pinigų juodai dienai neapsimoka, nes jie nuvertėja. Papildomos valstybės išlaidos jos skolos per daug išauginti neturėtų, nes ekonomika augs sparčiau, dėl to ir mokesčių bus surinkta daugiau. Taip mano finansų ministrė ir Seimo narė, konservatorė Gintarė Skaistė. Netrukus 40 m. gimtadienį švęsianti politikė pripažįsta, kad jos šeima bendro biudžeto neturi.

Neteisėtai į Lietuvą per Baltarusiją atvykusių migrantų išlaikymas skirtingoms savivaldybėms kainuoja nevienodai. Tačiau jau aišku, kad nė vienai savivaldybei nepavyko išmaitinti migrantų už anksčiau Vidaus reikalų ministerijos nustatytą beveik 6 eurų sumą per parą. Iki šiol Vidaus reikalų ministerija buvo nustačiusi, kad migrantų maitinimas savivaldybėms negali atsieiti daugiau nei 5,85 eurų per parą kartu su PVM.

Finansų ministerija nusprendė migrantų maitinimui nenustatyti kainų lubų. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, tą daryti netikslinga, nes kiekvienoje savivaldybėje sąlygos skirtingos. „Lukašenkos kelionių tarnyboje nėra įskaičiuotos perteklinės komforto sąlygos ir kambarių su vaizdu į vandenyną nebus.

Varėnos savivaldybė užtikrina minimalias gyvenimo sąlygas neteisėtiems migrantams be perteklinio komforto, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Ketvirtadienį apsilankiusi Varėnos rajono Vydenių gyvenvietėje, kur buvusioje pagrindinėje mokykloje apgyvendinta apie pusantro šimto migrantų, ministrė teigė įsitikinusi, kad gyvenimo sąlygos „tikrai geros“, o migrantai, siekiantys neteisėtai patekti į Lietuvą, „daugiau ir negalėtų tikėtis“. „Manau, kad savivaldybė padarė viską, kad teritorija ...

Lietuva yra pasirengusi konstruktyviai diskutuoti dėl Europos Sąjungos (ES) Stabilumo ir augimo pakte įtvirtintų fiskalinių taisyklių peržiūrėjimo, tačiau nebūtų linkusi radikaliai keisti egzistuojančią sistemą, susitikime su Europos Komisijos (EK) viceprezidentu Valdžiu Dombrovskiu teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Susitikime taip pat aptartas „Naujos kartos Lietuva“ planas ir Bankų sąjungos užbaigimo iniciatyvos, teigiama Finansų ministerijos pranešime.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad šiemet ekonominiai rodikliai Lietuvoje bus palankūs. Nepaisant šiemet sparčiai augsiančios infliacijos, Finansų ministerija prognozuoja, kad gyventojų perkamoji galia augs greičiau. „Atsižvelgiant į gerėjančią ekonominę situaciją ir gerėjančius vakcinavimo rezultatus, matome, kad prognozės krypta į gerąją pusę. Vietoje kovo planuoto 2,6 BVP ekonomikos augimo, prognozuojamas šiais metais 4,1 proc., kitais metais – 4,4 proc. augimas.

Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime trečiadienį diskutuojant apie sektorinių mokesčių lengvatų klausimus, finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė mokesčių sistemos teisingumo aspekto svarbą, pranešė Finansų ministerija. „Teisingesnė mokesčių sistema padėtų surinkti daugiau pajamų į biudžetą būtent iš tų žmonių, kurie tikrai gali prisidėti prie mūsų valstybės kūrimo.

Seimas pradėjo pirmąjį patikslinto šių metų valstybės biudžeto projekto svarstymą. Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas sako, kad verslui bus skiriama mažiau paramos, bet jis bus skatinamas dirbti.

Baltarusijai neteisėtai nutupdžius keleivinį lėktuvą ir tęsiantis režimo represijoms prieš opoziciją, Pasaulio bankas turėtų peržiūrėti įsitraukimą Baltarusijoje ir priimti sprendimą dėl veiklos šalyje suspendavimo, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Pastarųjų įvykių fone Pasaulio banką raginu imtis griežtų priemonių prieš Baltarusijos režimą – nepradėti jokių naujų projektų šalyje ir stabdyti šiuo metu vykdomus projektus.

Muitinės departamento vadovu paskirtas konkurso laimėtojas  Darius Žvironas. Jis iki šiol šešerius metus vadovavo Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui. Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį paskyrė naująjį Muitinės departamento generalinį direktorių bei suteikė vidaus tarnybos generolo laipsnį, pranešė Finansų ministerija.

Vyriausybė biudžeto deficitui finansuoti ir kitoms reikmėms šiemet iš viso ketina pasiskolinti 5,7 mlrd. eurų – apie 0,4 mlrd. eurų daugiau nei buvo planuojama priimant 2021 metų biudžetą (5,3 mlrd. eurų).  „Euroobligacijos šiemet turėtų sudaryti 2,75 mlrd. eurų, vidaus rinkoje planuojama pasiskolinti 2,1 mlrd. eurų, paskolos iš tarptautinių finansinių institucijų – 0,869 mlrd. eurų“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vyriausybė penktadienį pritarė 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo nacionaliniam planui „Naujos kartos Lietuva“ ir teikia jį Europos Komisijai.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad dar galimos plano korekcijos, bet jos jau būtų labiau techninės nei keičiančios turinį.  „Baigėsi derybos su socialiniais ekonominiais partneriais, įvyko tam tikri pokyčiai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad tikslinant valstybės biudžetą bandoma pasiruošti popandeminiam laikotarpiui, kuris, jei vakcinavimas klostysis sėkmingai, galėtų prasidėti jau šiemet. „Esminė žinutė, kurią norime formuoti šiame biudžete, tai būtent papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam laikotarpiui po pandemijos, kuris lauks atsižvelgiant į dabartines tendencijas. Matome, kad vakcinavimo tempai yra geri.

Seime siūlant uždrausti dienpinigius ir darbo užmokestį mokėti grynaisiais, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako pritarianti, kad atlyginimai būtų mokami bankiniu pavedimu. Pasak jos, tai galėtų padėti sumažinti šešėlį. „Darbo užmokestis yra toks dalykas, kurį tikrai būtų galima mokėti bankiniais pavedimais, o ne grynaisiais, galų gale tai padėtų sumažinti šešėlį tam tikruose sektoriuose, o kaštai nėra tokie dideli“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis tvirtina, kad valdantieji ne kartą melavo dėl ekonomikos atsigavimo plano. Buvusio premjero teigimu, Vyriausybė pati nesupranta, kur reikia panaudoti Europos Sąjungos skiriamus milijardus ir dėl valdančiųjų parengto plano rengiasi kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). S. Skvernelis teigė, kad po G. Skaistės paaiškinimų dėl Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų, jam atsirado dar daugiau abejonių dėl Vyri...