geležinkeliai

Du sniegą valę darbininkai šįryt žuvo Vaidotų geležinkelio stoties pašonėje – juos pervažiavo traukinys. Pirminiais duomenimis, kraupi nelaimė įvyko pažeidus darbo saugos taisykles – sniegą valantys darbuotojai greičiausiai negirdėjo traukinio, o darbuotojo, užtikrinančio dirbančiųjų ant bėgių saugumą, nebuvo. Štai ta vieta, kur po traukinio ratais pakliuvo du žmonės. Baisi nelaimė Vaidotų geležinkelio stoties pašonėje įvyko apie pusę devynių ryto.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ bus skaidomi į tris atskiras bendroves, atsakingas už keleivių ir krovinių pervežimą bei infrastruktūros valdymą.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė du tarptautinius geležinkelio priežiūros ir remonto rangovų konkursus. Bendra darbų vertė gali siekti iki 97 mln. eurų. „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška sako, kad anksčiau remonto paslaugos būdavo perkamos vidaus sandoriais, tačiau dabar įmonė nori dirbti su aukščiausią kompetenciją ir palankiausias sąlygas galinčiais pasiūlyti tiekėjais, o tai užtikrins konkurencija.

Pirmąjį 2018-ųjų savaitgalį, sausio 5-7 dienomis, „Lietuvos geležinkeliai“ išbandys naują traukinių maršrutą Klaipėda-Sovetskas-Klaipėda, kviečiantį turistus iš Lietuvos atrasti buvusią Mažosios Lietuvos sostinę – Tilžę. Tiesa, ar reisai taps reguliarūs, priklausys nuo keliautojų susidomėjimo.

Svarstoma idėja geležinkeliu sujungti Vilniaus ir Kauno oro uostus ir taip efektyviau išnaudoti būsimą europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“. Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ jau aptarė tokią galimybę su tris tarptautinius oro uostus valdančia įmone Lietuvos oro uostai. „Tęsiame diskusijas, ką turėtume padaryti, kad Vilniaus ar Kauno oro uoste nusileidęs keleivis galėtų iškart sėsti į traukinį ir važiuoti į Panevėžį, Vilnių, Kauną ar kitą miestą.

Naujai „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei panaikinus priedus už parduodamus bilietus, iš darbo Vilniaus regione per pusmetį išėjo daugiau kaip 20 konduktorių - kontrolierių. Kai kurie esami ir buvę konduktoriai sako, kad pasikeitus tvarkai jų pajamos smuko keliais šimtais eurų per mėnesį, o paskatos dirbti sąžiningai sumažėjo.

Europos Komisijai (EK) praėjusį pirmadienį „Lietuvos geležinkeliams“ skyrus beveik 28 mln. eurų baudą už neteisėtai apribotą konkurenciją, kai 2008 metais bendrovė išardė bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje, valstybės valdomos įmonės vadovas neatmeta, kad EK sprendimas bus skundžiamas Europos Sąjungos teismui, siekiant sumažinti ar visai išvengti baudos.

Latvijos premjeras pareiškė, jog kol kas nenuspręsta, ar reikalauti iš Lietuvos kompensacijos už išardytą geležinkelio Mažeikiai-Rengė atkarpą. „Kol kas tai nebuvo svarstyta“, – pareiškė Maris Kučinskis, LNT televizijos laidoje atsakydamas į klausimą, ar Latvija ketina reikalauti iš Lietuvos atlyginti dėl to patirtus nuostolius. M.Kučinskis priminė, jog Latvija ne kartą bandė atkreipti Lietuvos dėmesį, jog tai buvo nesąžiningas, konkurenciją ribojantis poelgis.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ turės atstatyti geležinkelio ruožą į Latviją, dėl kurio išardymo Europos Komisija paskyrė 28 mln. eurų baudą. „Atstatyti, matomai, vis tiek turėsime“, - Žinių radijui trečiadienį sakė V.Pranckietis.

Teisininkai sako, kad Lietuvos Vyriausybė turėtų rimtai apsvarstyti galimybę teismui skųsti Europos Komisijos skirtą baudą „Lietuvos geležinkeliams“, tačiau pripažįsta, kad turima informacija nesuteikia pagrindo tvirtai prognozuoti sėkmingą bylos baigtį. Bylinėtis Lietuvą gali paskatinti potencialūs ieškiniai iš Latvijos geležinkelių ar „Orlen Lietuvos“, jei konkurencijos pažeidimas nebus užginčytas. Teismų maratonas taip pat galėtų atitolinti baudos mokėjimą.

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos numylėtoms įmonėms galioja tie patys įstatymai kaip ir visiems mirtingiesiems. Gaila, šią konstitucinę vertybę Lietuvos valdžiai turi priminti Briuselis. Nepaisant šių žinių, yra apie ką pagalvoti. Pirma, kas mokės 28 mln.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo grupė „Orlen Lietuva“ po ilgai trukusių derybų trečiadienį pasirašo susitarimą dėl krovinių vežimo geležinkeliais tarifų.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ traukinių Vilnius-Šiauliai-Klaipėda kainodaros pakeitimus, kai dalis bilietų brangs, aiškina noru suvaldyti keleivių srautus.

Iš valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ atleistas paskutinis buvusio vadovo Stasio Dailydkos komandos narys - infrastruktūros direkcijos direktorius Andrius Montrimas. „Šalių susitarimu A. Montrimas nuo šiandien nebedirba „Lietuvos geležinkeliuose“, - BNS sakė bendrovės atstovas Mantas Dubauskas. Pasak jo, su generalinio direktoriaus pavaduotoju atsisveikinta, nesutapus požiūriams į bendrovės ateities viziją. Direkcijai laikinai vadovauja „Rail Baltica statybos“ vadovas Karolis Sankovskis.

  Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo tvarkyti Vilniaus apskrityje prieš daugelį metų žemėje užkastus ir gamtai pavojingus medinius pabėgius. Tokių pabėgių tvarkymas visoje Lietuvoje bendrovei kainuos iki 2 mln. eurų.   „Lietuvos geležinkeliai“, būdama socialiai atsakinga įmonė, pagal skundus nustatė ir rado keturiose vietose senų medinių pabėgių, kurie buvo ne utilizuoti, o užkasti žemėje.

Trečiadienį po pietų, penkiolika minučių po antros valandos, prie geležinkelio stoties traukinys parbloškė jauną vaikiną, rašoma portale santarve.lt. Jaunuolis žuvo vietoje. Nelaimė įvyko pėsčiųjų perėjoje per geležinkelį, šalia šiuo metu įrengiamo pėsčiųjų viaduko. „Matėme, kad artėja traukinys, o per perėją tuo metu ėjo jaunas vaikinas. Matėme, kad vaikinas ėjo užsidėjęs ausines ir nekreipė dėmesio į aplinką. Atvažiuojančio sąstato mašinistas net kelis kartus naudojo garsinį signalą.

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkelių“ naujojo generalinio direktoriaus pavaduotojas Gerimantas Bakanas, anksčiau daug metų dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje, turi nemažai patirties, kaip taupyti valstybės įmonių pinigus ir skaidrinti jų viešuosius pirkimus. Dirbdamas „Klaipėdos naftoje“, jis turėjo progos susitvarkyti ir su grobstytojais - tiek smulkiais, tiek ir labai stambiais.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“, kurie kasmet neskaidriai dalino šimtus tūkstančių eurų paramos, įskaitant ir su politikais susijusioms įstaigoms, planuoja parengti naują jos skirstymo tvarką. Skirtingai nei iki šiol, pagal ją paramos gavėjai bus skelbiami viešai. „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Domas Jurevičius BNS teigė kol kas negalintis atsakyti, kada bus parengta nauja tvarka. Pasak jo, parama paprastai pradedama skirstyti metų viduryje.

Valstybinė įmonė Šeštokų stotyje rusams leido pastatyti iš Kaliningrado valdomą konteinerinį kraną. Kaimynai didžiulį agregatą su stebėjimo kameromis montavo būtent tada, kai į stotį buvo gabenama NATO sunkioji karinė technika. Lietuvos Geležinkeliams nė motais ir Rusijai mūsų valstybės kartu Europa taikomos sankcijos. Kaip ir kas agregatą įrenginėja buvo laikoma paslaptyje. Apie „Lietuvos geležinkelių“ ir Rusijos verslininkų sandorį žinojo tik rankomis sukirtusios pusės.

Teisėsaugos ir žiniasklaidos akiratyje atsidūrusios didžiausios valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ naujuoju vadovu paskirtas naftos ir SGD krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška. Naujai paskirtai bendrovės valdybai vadovauja nepriklausomas ekspertas ir buvęs energetikos viceministras Romas Švedas.

Daug kritikos dėl neskaidrių vidaus sandorių sulaukę valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“, kurie ketvirtadienį pranešė stabdantys naujų vidaus sandorių procedūras, penktadienį paviešino dalį informacijos apie 2015-2016 metais pasirašytus tokius sandorius.

Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti valstybės valdoma grupė „Lietuvos geležinkeliai“ bendradarbiauja su Rusijos koncernu, kurio vienas akcininkų tiesiogiai susijęs su Rusijos karine pramone, o kitas figūruoja teisėsaugos tyrimuose, rodo BNS surinkti duomenys.

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė sveikina „Lietuvos geležinkelių“ sprendimą laikinai stabdyti vidaus sandorius ir norą kalbėtis su tarnyba, kaip spręsti problemą. Diana Vilytė žada pasiūlyti geležinkelių vadovybei paviešinti visus dvejų pastarųjų metų vidaus sandorius ir taip pagerinti bendrovės įvaizdį visuomenėje.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ stabdo naujų vidaus sandorių procedūras. Kaip spręsti problemą, bus kalbama su Viešųjų pirkimų tarnyba ir naujuoju susisiekimo ministru Roku Masiuliu. „Manome, kad rasti būdus, kaip išspręsti vidaus sandorių sudarymo klausimą, svarbu ne tik mūsų bendrovei, bet ir kitoms valstybės bei savivaldybių valdomoms įmonėms“, - rašoma pranešime spaudai.

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdyba pirmadienį spręs, ar patenkinti įmonės vadovo Stasio Dailydkos atsistatydinimo pareiškimą bei paskirs laikiną įmonės vadovą. Juo turėtų tapti vienas iš jaunesnių S.Dailydkos pavaduotojų, BNS patvirtino laikinasis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Praėjusią savaitę apie atsistatydinimą paskelbęs ilgametis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Daildydka sako, kad tai yra pats geriausias sprendimas jo gyvenime. „Tai yra pats geriausias sprendimas mano gyvenime“, - žurnalistams valstybės valdomos įmonės patalpose sakė S.Daildydka. Jis teigė atsistatydinantis, nes prognozuoja nesulauksiąs politinės paramos tiek naujo susisiekimo ministro, tiek Vyriausybės ir Seimo.

  Lietuva kuria daugiausiai problemų, įgyvendinant bendrą Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuo metu naujoji Estijos prezidentė teigia, kad nepaisant Lietuvoje kylančio nerimo, projektas privalo būti įgyvendintas. „Iš tiesų atsakomybė pirmiausia Lietuvos, nes tai bendras strateginis projektas, kurį finansavo Europos Sąjunga, ir čia Lietuva atrodo prasčiausiai, mes daugiausiai darome projekto įgyvendinimui problemų.

Valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ vieninteliems nepasirašant „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutarties, Europos Komisija (EK) stabdo projekto finansavimą. Anot EK, dėl Lietuvos bandymų stabdyti projektą gresia 320 mln. eurų finansavimo Lietuvos projektams stabdymas. Bendra Baltijos valstybių įmonė „RB Rail“ pranešė, kad gavo kreipimąsi iš EK Mobilumo ir transporto generalinio direktorato, kuriame nurodoma, kad stabdomas finansavimas Lietuvai.

„Lietuvos Geležinkeliai“ neseniai paviešino informaciją apie pergalingai pasibaigusias derybas su Rusijos „Kuzbaso kuro kompanija“, kuri mūsų šalį pasirinko tranzito į Kaliningradą taikiniu vietoje Baltarusijos. Ši bendrovė Rusijoje siejama su regione valdžią uzurpavusiu ir Kremliaus valdžios vertikalę taikančiu gubernatoriumi, o Lenkijoje 2014-aisiais buvo siejama su šalį sudrebinusiu pasiklausymo skandalu.

Geležinkelio pervažos yra vienas iš dalykų, kurį, mokymosi vairuoti metu, instruktoriai akcentuoja. Deja, daugelis tą informaciją pamirštame. Instruktoriaus Tado Liachovičiaus teigimu, geležinkelio pervažos kelyje nesukels įtampos, jei įsiminsime svarbiausius dalykus, kurios jis ir primena reportaže.

Prancūzija gali įsakyti streikuojantiems geležinkelininkams grįžti į darbą, penktadienį pareiškė susisiekimo ministras Alainas Vidalies (Alenas Vidalis), likus kelioms valandoms iki Europos futbolo čempionato pirmųjų rungtynių. A.Vidalies sakė radijui „Europe 1“, kad vyriausybė panaudos „visas prieinamas priemones“, siekdama užtikrinti, kad futbolo aistruoliai pasiektų Prancūzijos stadionus, kuriuose vyks „Euro 2016“ rungtynės.

Susisiekimo ministras teigia, kad valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ bus pertvarkyta pagal Europos Sąjungos reikalavimus - tokiu atveju įmonei nereikės mokėti jai gresiančios kelių dešimčių milijonų eurų baudos už išardytą ruožą į Latviją. Rimantas Sinkevičius po susitikimo su šalies prezidente trečiadienį teigė, kad EK bus pateiktas siūlymas pertvarkyti „Lietuvos geležinkelius“ pagal ketvirtąjį ES geležinkelių paketą, kuris numato veiklų atskyrimą.

Visuomenei netrukus taps prieinama elektroninė paslauga, leidžianti keliauti geležinkeliais virtualiai. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (VGI) sukūrė Geležinkelių transporto rizikos valdymo ir priežiūros informacinės sistemos (GERVIS) dalį, kuri leis susipažinti su viešąja geležinkelių infrastruktūra kompiuterio ar išmaniojo įrenginio ekrane.

Valstybės valdomos akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka yra geriausiai apmokamas valstybinės valdomų įmonių vadovas Lietuvoje. Panašu, kad šios pozicijos jis neužleis ir toliau, mat, nepaisant bendrovės rezultatų, jo darbo užmokestis auga kaip ant mielių.

Valstybės valdoma žlunganti laivybos bendrovė „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) trečiadienį turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Susisiekimo ministras teigia, kad tai yra paskutinis terminas Klaipėdos įmonei tai padaryti pačiai, antraip bankrotą inicijuos pagrindinė akcininkė Susisiekimo ministerija. „Sprendimas iš esmės yra priimtas. Įmonės stebėtojų taryba ir valdyba įpareigojo „Lietuvos jūrų laivininkystę“ kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Prieš skelbiant oficialius pusmečio rezultatus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš operatyvinių skaičių jau mato krovinių vežimo mažėjimo tendencijas, tačiau pelną prognozuoja didesnį nei 2014 m. pirmąjį pusmetį. Tranzitas į Karaliaučiaus sritį iš Rusijos, palyginanti su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 18 % - 1 mln. tonų, kurie sumažino bendrovės pajamas 6,6 mln. EUR. Didžiausi neigiami pokyčiai stebimi naftos ir jos produktų pervežimuose - jie krito 23 %, arba 0,4 mln.

Lietuvos verslas turės naujų galimybių gabenti krovinius tarp Klaipėdos ir Vilniaus. Specialus konteinerinis traukinys „VIT EKSPRES“ jau artimiausiu metu iš Klaipėdos uosto konteinerių terminalų pradės reguliariai kursuoti į Vilniuje pastatytą Viešojo logistikos centro intermodalinį terminalą. Šią savaitę vykdyti bandomieji „VIT EKSPRES“ vežimai buvo sėkmingi. Planuojama, kad naujasis traukinys tarp Klaipėdos ir Vilniaus kursuos du kartus per savaitę, o ateityje galės vykti ir dažniau.

 Lietuva nesuinteresuota liberalizuoti krovinių vežimo geležinkeliais rinkos, nes tai leistų į ją ateiti Rusijos ar kitų šalių vežėjams ir kiltų grėsmė šalies nacionaliniam saugumui. Be to, dėl jų veiklos galėtų sumažėti krovinių srautas į Klaipėdos uostą, teigia susisiekimo ministras. Rimantas Sinkevičius mano, kad atverti rinką reikėtų, kai stabilizuosis geopolitinė padėtis.

 „Lietuvos geležinkeliai“ šiomis dienomis iš Rusijos gavo telegramą, kurioje pranešama, kad nuo šiol nebus praleidžiami tranzitu per Baltarusiją į Muitų sąjungos ir Azijos šalis vykstantys traukiniai, gabenantys maisto produktus. „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcijos direktorius Stasys Gudvalis sakė, kad pailgės tranzito maršrutas, o kartu pakils krovinių gabenimo kaina.

Žinių radijas Krovinių vežimas į Rusiją geležinkeliais yra viena iš alternatyvų ekspeditoriams, krovininiams automobiliams stringant pasienyje. Ar Rusija neapribos geležinkeliais vežamų krovinių srauto, gal jau yra pirmųjų tokio ribojimo ženklų? Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos prezidentas Tautginas Sankauskas „Žinių radijo“ laidoje „Žaliavų rinkos pulsas" sakė girdėjęs, jog tokie suvaržymai bando „persikelti“ ir į geležinkelius: „Kol kas tai tik gandai, ne oficia...

Lietuvos geležinkelių saugumas yra vienas didžiausių Europoje, skelbia Europos geležinkelių agentūra. Pagal didelių eismo įvykių geležinkeliuose skaičių Lietuva užėmė 8 vietą - šalyje pernai įvyko 24 eismo įvykiai (2 mažiau nei užpernai), rodo Europos geležinkelių agentūros duomenys.

 Ruošiantis įgyvendinti milijardinės vertės transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą, daugiausiai ginčų sukėlusi atšaka iš Kauno į Vilnių, kaip parodė tyrimas, būtų ekonomiškai naudinga ir kainuotų apie 850 mln. eurų (2,935 mlrd. litų). Susisiekimo ministras sako, kad galutinę projekto kainą nulems rangos konkursai.

 Ant geležinių bėgių žūsta palyginti nedaug žmonių. Tokios nelaimės Lietuvoje nuo 2014 metų sausio 1 d. iki rugsėjo 4 d. nusinešė vienuolika gyvybių. Tačiau labai didelė dalis automobilių ir traukinių susidūrimų baigiasi itin tragiškai. Pati pavojingiausia vieta – geležinkelių pervažos. Pavyzdžiui, 2012 m. visoje ES jose įvyko 573 įvykiai, per kuriuos žuvo 373 žmonės. Lietuvoje 2012 metais geležinkelio pervažose žuvo 3 žmonės, 2013 metais – 5 žmonės.

Savo geležinkelius atnaujinantys latviai investuoja į naujų kelių tiesimą, modernias traukinių eismo valdymo sistemas bei šiuolaikišką duomenų perdavimo tinklą. Prie Latvijos geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo prisidės ir Lietuvos bendrovės FIMA antrinė įmonė Latvijoje SIA FIMA. Jos komanda dalyvauja atnaujinant Liepojos geležinkelio stoties infrastruktūrą bei modernizuojant pagrindinį Latvijos geležinkelių duomenų perdavimo tinklą, sakoma FIMA pranešime.

Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas šiandien Prahoje Kinijos–Centrinės ir Rytų Europos šalių investicijų forumo dalyviams pristatė Lietuvos siūlymą sujungti Rytų Europos ir Azijos geležinkelius ir siekti, kad Lietuva būtų bendro Eurazijos geležinkelių logistikos tinklo – Naujojo šilko kelio – dalis. „Lietuvai labai svarbi transeuropinio transporto tinklų plėtra.

Pasibaigus ilgoms deryboms panašu, kad europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica 2“ pagaliau pasiekė lūžio tašką. Drąsiai galima šį projektą vadinti amžiaus statyba ir be jokios ironijos. Kodėl? Vien atkarpai nuo Lenkijos sienos iki Talino tiesti investuojama 3,5 milijardo eurų. Uždirba statytojai, atsiranda nauja tansporto arterija. Pagaliau tai pirma rimta geležinkelio Lietuvoje plėtra, kokios Lietuvoje nebuvo ir sovietmečiu.

Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitoje teigiama, kad Europos transporto priemonių išmetami oro teršalai sudaro ketvirtadalį Europos Sąjungos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Didelę dalį šių dujų į aplinką išmeta sunkvežimiai, transportuojantys prekes po visą pasaulį. Augant vartojimui – didėja pervežamų prekių kiekiai, o tuo pačiu ir CO2. Klimato kaita – viena svarbiausių ES sričių, bendri aplinkos apsaugos standartai galioja visoms šalims narėms.

Šešeri metai, beveik 3 milijardai litų ir 22 projektai – tai, panaudodama 2014–2020 m. laikotarpio Europos Sąjungos paramos lėšas, numato įgyvendinti AB „Lietuvos geležinkeliai“. Sklandesniam darbų vykdymui geležinkelių bendrovė ketina efektyviau panaudoti savo antrinių įmonių gamybinius išteklius.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dalį pernai sumažėjusio tarptautinių krovinių srauto „Lietuvos geležinkeliai“ tikisi kompensuoti veždami daugiau konteinerių ir vietos krovinių. Tačiau beveik vien iš krovinių vežimo gyvenanti valstybės įmonė nesitiki, kad padėtis krovinių rinkoje šiemet keisis į gerąją pusę. Pernai „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 48 mln. tonų krovinių, tačiau bendras jų srautas krito daugiau nei 2,5 proc.