gazprom

Rusijos koncernas „Gazprom“ pradeda tiesti gamtinėmis dujomis būsimą eksporto dujotiekį „Nord Stream 2“ per Baltijos jūrą aprūpinsiantį vamzdyną „Griazovec – KS Slavianskaja“. Šiems metams numatytos investicijos šiam 80 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo, 870 kilometrų ilgio dujotiekiui, kuris turės aštuonias perpumpavimo stotis, gali būti padidintos nuo 1,6 mlrd. iki maždaug 30 mlrd. rublių (435 mln. eurų), agentūrai „Interfax“ pranešė šaltinis iš koncerno „Gazprom“ vadovybės.

Gerhardas Schroederis šiuo metu sulaukė kritikos škvalo savo atžvilgiu dėl jo santykių su Rusija. Buvusio kanclerio tai nelabai jaudina, priešingai: interviu leidiniui „Stern“ jis kalba apie NATO klaidas, Krymo ateitį ir savo draugą V. Putiną. Buvęs Vokietijos vyriausybės galva išsakė kritiką bundesvero (Vokietijos kariuomenė) dislokavimui Baltijos šalyse.

„Buivydžiai – tai tipinis Lietuvos kaimas. Apsnūdusioje, kiek daugiau nei 300 gyventojų turinčioje gyvenvietėje yra bažnyčia, pora parduotuvių ir mokykla, priimanti vaikus iš aplinkinių kaimelių. Tačiau prieš trejus metus horizonte pasirodė naujas kaimynas“, – rašoma Richardo Milne ir Henry Foy’aus straipsnyje „Financial Times“. Vos už 20 kilometrų pasirodė masyvūs AE šaldymo bokštai, stovintys šalia nedidelio baltarusių miesto Astravo.

Švedija jau nuo seno kultivuoja taikios ir laisvos šalies įvaizdį, tačiau pastarąjį mėnesį ji atsidūrė dviejų didžiausių karinių pratybų nuo pat Šaltojo karo pabaigos dėmesio centre, rašoma „BuzzFeed“. Šią savaitę Švedijoje prasideda mokymai „Aurora 17“: 20 tūkst. karių iš devynių Vakarų valstybių, įskaitant ir ne mažiau nei 1 tūkst. JAV jūrų pėstininkų, pradės masines treniruotes, kurių tikslas – atremti bet kurį hipotetinį Rusijos puolimą.

Vašingtono arbitraže sprendžiasi „Veolios“ 100 mln. eurų ieškinio prieš Lietuvą likimas. Paaiškėjus, kad prieš Lietuvą parodymus davė buvusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė, energetikos ekspertas tvirtina, tai gali nulemti sprendimą ir, deja, Lietuvos nenaudai.

Prezidentūra teigia nekomentuojanti ir ragina susilaikyti kitus nuo komentarų apie šiuo metu tarptautiniame Vašingtono arbitraže nagrinėjamą ginčą tarp Prancūzijos koncerno „Veolia“ ir Lietuvos. Prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė sako, jog buvusi Kainų komisijos pirmininkė nesugebėjo pasiekti, kad šilumos kainos Vilniuje mažėtų. „Noriu pasakyti, kad šiuo metu vyksta arbitražas.

„Nord Stream“ projektu pradėjo ir toliau jo vystymu užsiima buvę KGB ir Stasi agentai, kurie naudoja spaudimą aukščiausiu valdžios lygmeniu – tvirtina danų žurnalistas Jensas Hovsgaardas. Pasak žurnalisto, jie užsiima Švedijos, Suomijos, Vokietijos ir Danijos politikų korumpavimu ir šantažu.

Aleksandras Medvedevas ir toliau vadovaus Rusijos dujų giganto „Gazprom“ veiklai užsienyje. Koncerno direktorių taryba patvirtino A.Medvedevo darbo sutarties dabartinėse pareigose pratęsimą naujai penkerių metų kadencijai, pranešė „Gazprom“. A.Medvedevas yra „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas, vadovauja koncerno derybininkams su Europos Komisija dėl antimonopolinio tyrimo.

Ne taip jau seniai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką dėl plataus masto sankcijų Rusijai, į kurias pakliuvo ir dujotekis iš Rusijos į Vokietiją „Nord Stream-2“. Jeigu jūs jį statysite, pareiškė „rusofobiškasis Kongresas“, pas jus gali apsilankyti Finansų ministerijos atstovai ir pagrūmoti didžiulėmis baudomis, rašoma „Forbes“. Vokietijos ir Austrijos valdžios supanikavo.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ragina sušaukti regiono politikos vadovų susitikimą, skirtą energetikos klausimams. Vilniaus universitete surengtoje konferencijoje buvęs šalies vadovas antradienį sukritikavo dabartinę Lietuvos valdžią, kad ji nesugeba įtikinti kaimyninių Europos Sąjungos (ES) šalių, jog Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos statoma atominė elektrinė kelia grėsmę.

Lietuvą pirmadienį pasiekus pirmajam suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniui iš JAV, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad jų kaina galutiniams vartotojams atsispindės kitąmet, kai bus perskaičiuotos dujų kainos. Tačiau premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad pasakyti, jog dujos pigs, kol kas negalima. „Tradiciškai kainos perskaičiuojamos kas pusę metų. Nuo šių metų liepos turime vienas kainas, nuo sausio mėnesio jos gali būti kitos.

Buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroderio paskyrimas į „Rosneft“ direktorių tarybą pačioje Vokietijoje yra pristatomas kaip „darbas privačiame ekonomikos sektoriuje“. Tačiau su privačiu sektoriumi „Rosneft“ turi tiek pat bendra, kiek ir su medkirčio darbu – abu jie savaip dirba energetikos srityje. Skirtumas tik tas, kad „Rosneft“ yra didžiausias vertybinių popierių biržoje įregistruotas naftos koncernas. Rusijos valdžiai priklauso 50 proc.

Pirmadienį į Klaipėdą iš JAV atplaukus pirmajam amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniui, tikimasi, kad krovinių iš už Atlanto į Lietuvą atplauks ir daugiau. Tačiau politikai ir rinkos dalyviai kol kas neprognozuoja, kad Rusijos „Gazprom“ iš Lietuvos bus išstumtas visam laikui. Be to, tikimasi, kad pigesni dujų kroviniai iš JAV leis atpiginti dujas vartotojams nuo kitų metų.

Iš JAV laukiamo suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinio kaina laikoma paslaptyje. Tvirtinama tik tiek, kad pasiūlyta kaina – mažiausia. Tačiau, anot Europos Komisijos, bent jau pirmąjį pusmetį, tikrai nemokėjome mažiausiai. Lieka tik aklai pasitikėti Įsigyjamų dujų kaina laikoma komercine paslaptimi, tad nė SGD krovinių, nei „Gazprom“ kainų viešai neišvysime.

Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ pirmojo šių metų pusmečio pelnas pagal Rusijos apskaitos standartus, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, smuko 11 kartų nuo 194,417 mlrd. iki 17,376 mlrd. rublių, nurodoma bendrovės ketvirtinėje ataskaitoje. Rezultatas atitiko prieš savaitę paskelbtus „Interfax“ skaičiavimus.

Naujo įstatymų projekto dalis, susijusi su antirusiškomis sankcijomis, leis JAV prezidentui palaidoti dujetekio „Nord Stream 2“ planą. Rusija nesugebėtų jo įgyvendinti savo jėgomis, teigia „Die Zeit“ apžvalgininkas Maksimas Kirejevas. „Jeigu D. Trumpas paseks Rusijos teatro kanonais, prezidentui V. Putinui greitai ateis nesaldūs laikai“, – įsitikinęs žurnalistas, prisiminęs Antono Čechovo žodžius apie ginklą, kabantį pjesės pirmojoje dalyje scenoje kabo ginklas, pabaigoje jis būtinai iššaus.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) siekia sumažinti Rusijos įtaką energetikos sektoriuje, todėl šalis skeptiškai vertina „Nord Stream 2“ projektą, kuris tik didintų Europos priklausomybę nuo Kremliaus, teigia JAV Kongreso narys. Atstovų rūmų Gamtinių išteklių komiteto pirmininkas Robas Bishopas (Robas Bišopas) BNS sako, jog JAV siekia sumažinti rusiškų dujų srautus į Europą.

Kai kurios Europos šalys jautriai sureagavo į naująjį JAV sankcijų paketo Rusijai siūlymą. Pasigirdo bandymų „apginti Europos interesus“, tačiau net ir Briuseliui darosi aišku, kad vienu metu ir taikyti sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, ir jų netaikyti – nepavyks. Europiečiams, tikėtina, ne itin patinka naujoji Kongreso sankcijų banga Rusijos atžvilgiu, rašoma „Forbes“. Ypač tai liečia vietines naftos ir dujų bendroves.

Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ nuo 2011-ųjų bando pradėti dujotekio „Nord Stream 2“ statybas Baltijos jūra, kad galėtų teikti gamtinius resursus Vokietijos ir Vakarų Europos rinkai. Pirmasis projektas – „Nord Stream 1“ – jau pilnai realizuotas, tačiau jo pajėgumų neužtenka, ypač žinant Rusijos tikslus nutraukti dujotekio per Ukrainą naudojimą.

Donaldas Trumpas ketvirtadienį Lenkijoje, šalyje kuri kuriai Rusijos keliamos grėsmės baimė yra fundamentali jos egzistavimui ir jos dalyvavimui NATO veikloje, patvirtino 5-ojo Šiaurės Atlanto gynybinės sąjungos straipsnio svarbą, rašoma CNN. JAV prezidentas aiškiai leido suprasti, kad vienos NATO šalies puolimas reiškia visų NATO šalių puolimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasinaudos augančiomis JAV gamtinių dujų atsargomis kaip politinio spaudimo Rusijai priemone, praneša „Reuters“. Pasak leidinio, atitinkamą planą jis įvardins jau šį ketvirtadienį viešėdamas Varšuvoje, kurioje vyks susitikimas su valstybių, daugiau ar mažiau priklausomų nuo Maskvos dujų tiekimo, vadovais. Per pastarąjį dešimtmetį Rusija ne sykį žiemos metu yra nutraukusi dujų tiekimą kilus ginčams dėl jų kainos.

Baigiantis Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ 2014 metų pavasarį suteiktai dujų kainos nuolaidai, nuo liepos 1 dienos 5-8 proc. brangsta dujos gyventojams ir kitiems buitiniais vartotojams. Tuo metu elektros kainos vartotojams liepą nesikeičia. Maisto ruošai dujas vartojantys gyventojai nuo liepos mokės 64 centus už kubą (su PVM) - 4,9 proc. daugiau nei šiuo metu (61 centas), šildymui - 39 centus, arba 8,3 proc.

Rusija naudojasi Sirija, kad sustiprintų savo geopolitinę ir ekonominę įtaką Artimuosiuose Rytuose, ir, panašu, veržiasi pozicionuoti save kaip pagrindinį veikiantį asmenį, kuris gali pasirūpinti regiono saugumu, – tačiau jeigu tik tai sutampa su jų pačių interesais.

Griežtos Vakarų sankcijos Rusijai, tikėtina, paveikia jos ekonomiką – tačiau tai tik pusė darbo. Kitą pusę galima geriau suprasti, apsilankius projekto, kuris užtikrins Putino režimui pinigų dar 50 metų, pristatymą, „The Guardian“ rašo ekologė ir Rusijos opozicijos veikėja Jevgenija Čirikova. „Šis projektas vadinasi „Nord stream 2“. Jis numato dujų tiekimą dujotekiu tiesiogiai iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą, ir jo neveikia jokios sankcijos“, – aiškina ji.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė žada padėti Ukrainai blokuoti iniciatyvas dėl Rusiją ir Vokietiją jungiančio dujotiekio „Nord Stream“ plėtros, Briuseliui rengiantis pradėti derybas su Maskva. Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys sako, kad dujotiekis Baltijos jūros dugnu sustiprins ES priklausomybę nuo dujų įmonės „Gazprom“, ši jau tiekia apie trečdalį dujų Europai.

 Rusijos koncernas „Gazprom“ neįžvelgia prielaidų Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo reikalavimus taikyti Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektui „Nord Stream 2“. „Trečiojo energetikos paketo normos negali būti taikomos „Nord Stream 2“, taip pat ir „Nord Stream 1“. Dabar kalbama: gaukime mandatą – ir neaišku su kuo, „Gazprom“ ar Rusijos Federacija, kad taisyklės būtų taikomos „Nord Stream 2“. Tačiau mes manome, kad Europoje bus vadovaujamasi rinkos ek...

Rusijos valstybinė bendrovė pareiškė, kad praėjusį ketvirtį jos dujų pardavimai Europoje vėl išaugo. Tai reiškia, kad europiečių energetinis sektorius ir toliau didina priklausomybę nuo šio dujų giganto, rašoma „The Telegraph“. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius „Gazprom“ pardavimai, augančios paklausos Europoje ir posovietinėje erdvėje fone, išaugo 4,4 proc. – iki 1,8 trln. rublių.

Baigiantis Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ 2014 metų pavasarį suteiktai dujų kainos nuolaidai, nuo liepos 5-8 proc. brangsta dujos gyventojams ir kitiems buitiniais vartotojams. Kainų komisijos atstovė Loreta Kimutytė BNS pranešė, kad komisija trečiadienį patvirtino naujas kainas. Maisto ruošai dujas vartojantys gyventojai nuo liepos mokės 64 centus už kubą (su PVM) - 5 proc. daugiau nei šiuo metu (61 centą), šildymui - 39 centus - 8,3 proc. daugiau.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ turi kompensuoti Europos dujų vartotojų patirtą žalą dėl neskaidrios dujų prekybos, sako Lietuvos prezidentė. Trečiadienį susitikime su Europos Komisijos viceprezidentu Marošu Šefčovičiumi, atsakingu už ES energetinę sąjungą, Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog kovojant su neskaidria „Gazprom“ monopolija Europos dujų rinkoje, reikalingi ne simboliniai žingsniai, o realūs sprendimai.

Gamtinių dujų prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, priklausantis valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, jau pasirašė pirmąsias gamtinių dujų tiekimo sutartis su klientais Latvijoje.  Tai pirmas kartas, kai bendrovė pasirašė dujų pardavimo sutartis su kaimyninės valstybės įmonėmis. Tačiau LDT neskelbia nei bendrovių skaičiaus, nei jų pavadinimų. „Susidomėjimas „Lietuvos dujų tiekimu“ Latvijoje yra didelis. Tą jutome dar prieš oficialų rinkos atvėrimą.

Rusijos koncerno „Gazprom“ sūlomi įsipareigojimai Lietuvos ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkoms nebeatitinka šiandienos realijų, o ilgalaikėje perspektyvoje neužtikrina, kad „Gazprom“ nepiktnaudžiaus dominuojančia padėtimi ir neribos konkurencijos, pareiškė Energetikos ministerija, pateikusi tokią poziciją EK. „Šie „Gazprom“ įsipareigojimai neužtikrina, kad Lietuvos įmonės dujas galės pirkti laisvai ir už sąžiningą kainą, nes rinkos situacija yra labai pasikeitusi.

Artėjančio vizito į Maskvą metu JAV generalinis sekretorius Rexas Tillersonas tikriausiai apkaltins Rusiją bendradarbiavus ir slėpus nusikaltimus, padarytus Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado, teigiama „The Sunday Times“. Be to, JAV Kongrese yra rengiamasi patvirtinti priemones, kurios faktiškai apribotų bet kokias investicijas į Rusiją ir tokiu būdu paveiktų rublio kursą.

Sekmadienį į Klaipėdą atplaukia naujas Norvegijos naftos ir dujų koncerno „Statoil“ suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys. Tai bus jau penktasis SGD krovinys šiais dujiniais metais, kurie prasidėjo pernai spalį. „Statoil“ dujas perkančios dujų tiekimo bendrovės „Litgas“ atstovas Paulius Jakutavičius BNS informavo, kad apie 140 tūkst. kubų dujų gabenantis dujovežis „Arctic Discoverer“ į Klaipėdos uostą turėtų atplaukti sekmadienį apie 23 valandą.

Kremlius stiprina savo spaudimą, kad galėtų išlaikyti Bulgarijos priklausomybę nuo Rusijos dujų ir paveiktų šalyje vykstančius rinkimus, rašoma „Le Figaro“. Taip pat leidinys pažymi, kad šios šalies politikai yra priversti daryti nuolaidas rusams dėl itin persipynusių ekonominių santykių.

Didžiausią Lietuvoje už konkurencijos pažeidimą skirtą baudą - beveik 36 mln. eurų - ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ išieškoti turinti antstolė skeptiškai vertina valstybės galimybes atgauti visus pinigus. Pasak Irenos Beliačic, Lietuvos antstoliai gali išieškoti tik šalyje esantį „Gazprom“ turtą ar lėšas, o užsienyje tai būtų pernelyg problematiška.

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ laiku nesumokėjus beveik 36 milijonų eurų baudos Lietuvai, ją išieškos antstoliai. Baudą Rusijos dujų tiekėjas privalo sumokėti už tai, kad pažeidė 2004 metų susitarimą ir nesutiko pasirašyti dujų mainų sandorį su bendrove „Lietuvos energijos gamyba“ (anksčiau - „Lietuvos energija“). Antstoliai jau gavo Konkurencijos tarybos nutarimą dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, BNS pranešė tarybos atstovė.

Iš pirmo žvilgsnio Europos Sąjungos ir Rusijos diplomatiniai santykiai yra pasiekę neįtikėtinas žemumas. Tai nulėmė Europos įtarimai, jog Rusija kišasi į ES šalių narių rinkimus bei situacija Rytų Ukrainoje, „uždirbusi“ Kremliui sankcijas. Tačiau kai kalba pakrypsta apie energetiką, „Gazprom“ ir „Rosatom“ bendradarbiauja daugiau nei bet kada. Rusų „Gazprom“, turinti dujų eksporto monopolį, apsimetinėja normaliu verslu, tačiau pripažįstama, kad tai „dešinioji Kremliaus ranka, rašo EURACTIV.

Tarp liberalizuotų Lietuvos ir Estijos dujų rinkų „įvarytas“ monopolininkės „Latvijas gaze“ pleištas netrukus bus ištrauktas - kaimyninė šalis paskutinė iš Baltijos valstybių liberalizuos dujų rinką. Tikimasi, kad prekyba tarp šalių taps paprastesnė, tačiau į naujos kokybės Latvijos rinką vis dar žiūrima atsargiai. Balandį Latvija galutinai įgyvendins Europos Sąjungos trečiojo energetikos paketo dujų rinkoje reikalavimus: atskirs dujų tiekimą nuo perdavimo ir atvers daugiau nei 1 mlrd.

Europos Komisijai (EK) baigiant antimonopolinį tyrimą dėl Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje, koncernas pažadėjo, kad šalys galės laisvai prekiauti rusiškomis dujomis, o „Gazprom“ jas tieks konkurencinga kaina. „Esame įsitikinę, kad „Gazprom“ įsipareigojimai sudarys sąlygas netrukdomai prekiauti dujomis Vidurio ir Rytų Europoje konkurencingomis kainomis. Jie išsklaido mūsų būgštavimus dėl konkurencijos ir yra perspektyvus ES taisykles atitinkantis sprendimas.

Ukrainos valstybinis „Naftogaz“ pateikė Europos Teisingumo Teismui prašymą prijungti jį prie Lenkijos bendrovės „PGNiG“ inicijuotos bylos prieš Europos Komisiją dėl jos nuolaidžiavimo Rusijos koncernui „Gazprom“ Vokietijoje. „Naftogaz“ pranešime teigiama, jog toks prašymas argumentuotas Rusijos dujų tranzito per Ukrainą mažėjimo, Ukrainos stabilaus apsirūpimo dujomis, taip pat konkurencijos sąlygų pablogėjimo rizikomis.

Ukrainoje vyksta ne tik tiesioginė kova su Rusija pastarajai jai kelintus metus organizuojant puolimą Donbase, tačiau ir mažiau matoma – dėl dujų eksporto į Vakarus ir importo į pačią Ukrainą kainų. Daugelį metų vykstantis „Gazprom“ ekonominis ir politinis šantažas nebuvo išimtis ir šiais metais. Rusų dujų monopolininkės veiksmai tradiciškai sustiprėja žiemą, kai šalys susiduria su realia šalčio ir šildymo apribojimų grėsme.

Rusijos gamtinių dujų eksporto kainos šiemet pakils 8-14 proc. iki 180-190 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, pareiškė koncerno „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. „Gazprom“ kontroliuoja visą rusiškų dujų eksportą vamzdynais. Pernai vidutinė Rusijos dujų eksporto už NVS ribų kaina buvo 167 dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų. 2016-aisiais Rusija vamzdynais į Europą eksportavo 179,3 mlrd. kubų dujų. „Gazprom“ skaičiavimais, šis kiekis sudarė 34 proc. jų vartojimo Europoje.

Staigus dujų kainų kritimas Europoje ir didelės apimties politiniai projektai dėl naujų dujotekių į ES ir Kiniją pravalgė „Gazprom“ biudžete milžinišką skylę, praneša finanz.ru. Bendrovės finansinis planas per artimiausius 3 metus numato kasmetinį išlaidų viršijimą, palyginus su pajamomis, skelbiama šią savaitę paskelbtoje Rusijos „Sberbank“ ataskaitoje.

Atrodo, kad blogiausieji laikai naftai – jau praeityje. Po OPEC šalių susitarimo naftos kainos stiebiasi į viršų ir tai matysime visų prekių brangime. Tuo tarpu dujų rinkoje nuolaidų tikėtis taip pat nebeverta. Naftos kainos pokyčiai jau matyti degalų kainoje, o visi ekonomistai pripažįsta, kad ir bendrame kainų lygyje išvysime šį pokytį. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo atsvara „Gazprom“ dujoms taip pat jau išnaudota.

Šiemet baigiantis dujų kainos permokai vartotojams, kuri atsirado 2014 metais Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ pritaikius dujų kainos nuolaidą Lietuvai, nuo liepos dujų kaina buitiniams vartotojams galėtų didėti 7-13 proc..Tačiau galutinį pokytį nulems tarptautinė situacija naftos ir dujų rinkoje. Ekonomistų teigimu, vien tik dujų brangimas žmonių išlaidų neturėtų labai paveikti, tačiau kartu brangstant degalams bei kitiems produktams, nepasitenkinimas visuomenėje turėtų augti.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ kol kas nekomentuoja, ar sumokės jam priteistą 36 mln. eurų baudą už tai, kad koncernas pažeidė 2004 metų susitarimą ir nesutiko pasirašyti dujų mainų sandorį su bendrove „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG, anksčiau - „Lietuvos energija“). „Gazprom“ teismuose atstovaujančios advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ atstovė Akvilė Adomaityte BNS teigė, kad įmonė kol kas nekomentuoja, ar ketina sumokėti baudą, ar imsis teisinių priemonių.

Kai kurie politologai perspėja, kad didėjanti Rusijos dujų milžino „Gazprom“ dalis Lietuvos dujų rinkoje gali kelti rizikos, nors nauji šalies įmonių susitarimai dėl pigesnių rusiškų dujų pirkimo yra logiški. Politologas Tomas Janeliūnas sako, jog reikėtų atidžiai sekti, kad „Gazprom“ ateityje nešantažuotų Lietuvos įmonių ir neprimestų nenaudingų joms sutarčių. „Natūralu, kad jeigu „Gazprom“ gali pasiūlyti pigią kainą, kuri yra priimtina klientams, tai yra normalūs verslo reikalai.

Prieš metus iš Lietuvos rinkos gamtinių dujų rinkos beveik išstumtas Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ šiemet vėl atsirieks didesnę jos dalį. Rinkos dalyviai ir energetikos ekspertai nesureikšmina fakto, kad Lietuvoje didės rusiškų dujų dalis, ir teigia, kad tai - konkurencijos pasekmė. Buitinius ir pramonės vartotojus dujomis aprūpinanti „Lietuvos energija“ apie 34 proc. jai reikalingų dujų - apie 2,9 mln.

Didžiausia šalies dujų vartotoja, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ šiais metais degins daugiau Rusijos koncerno „Gazprom“ dujų. BNS žiniomis, bendrovė iš Rusijos šiemet ketina įsigyti apie du trečdalius jai būtino kiekio - apie 870 mln. kubų.