gazprom

Vakar pasibaigusiame NATO šalių viršūnių susitikime Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sužaidė svarbų vaidmenį. Ji ne tik „užgesino“ žiniasklaidoje bekylantį gaisrą dėl D. Trumpo aršių „pasitraukimo iš NATO“ pareiškimų, tačiau ir sulaukė asmeninės Prancūzijos vadovo padėkos: „Puikiai padirbėjote“. Briuselyje situacija įtempta tapo jau pačios pirmosios susitikimo dienos rytą, kuomet tradicinių pusryčių su žiniasklaida metu JAV prezidentas D. Trumpas, vietoje įprastų mandagių deklaracijų, puo...

Rusijos politikai ir propagandinės žiniasklaidos priemonės tulžingai sureagavo į Lietuvos prezidentės interviu vokiečių „Spiegel“ išsakytus faktus. Rusus suerzino Dalios Grybauskaitės teiginys dėl būtinybės saugotis Rusijos puolimo. Rusija pastaruoju metu sunkiai tvarkosi su sankcijų ir atsakomųjų paties Kremliaus sankcijų padariniais ir bando bent kažkaip taisyti savo įvaizdį tarptautinėje arenoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį padėkojo Lietuvoje viešinčiam Nyderlandų karaliui Willemui-Alexander'iui (Vilemui Aleksandrui) už paramą šaliai saugumo ir energetikos srityse. Nyderlandai Lietuvoje pernai dislokavo apie 200 karių, jie tarnauja Rukloje įsikūrusiame tarptautiniame NATO batalione.

Gamtinių dujų tiekimo ir prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT) įsigijo du suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinius (apie 2 teravatvalandes). Bendrovė neskelbia, kas yra dujų tiekėjas – BNS žiniomis, tai dujas įmonei „Litgas“ tiekianti „Statoil“. Pasak įmonės pranešimo, dujos „Lietuvos dujų tiekimo“ klientams bus pristatytos iš Norvegijos. Pirmasis krovinys Lietuvą pasieks iki birželio vidurio, pranešė LDT.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) šiuo metu ruošia išvadas apie verslų įtaką Lietuvos politinėms partijoms. Paviešintame juodraštyje nurodytos schemos, kaip net 2012 metais įsigaliojus draudimui finansuoti partijas, verslai toliau rado būdų užsitikrinti savo įtaką. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė NSGK tyrimo išvadų juodraštis.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“, naudodamasis dominuojančia padėtimi, penkiose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, galbūt nustatė aukštesnes dujų kainas, teigia antimonopolinį tyrimą baigusi Europos Komisija (EK). Europos Komisija už tai nustatė „Gazprom“ privalomus įsipareigojimus, kuriuos pažeidus koncernui grėstų bauda iki 10 proc. jos metinių pasaulinių pajamų. 2017 metais koncerno konsoliduota apyvarta buvo apie 91 mlrd. eurų.

Europos Komisijai ketvirtadienį ketinant paskelbti apie taikų susitarimą su Rusijos dujų milžinu „Gazprom“ po daugiau kaip šešerius metus trukusio tyrimo dėl jo veiklos Rytų Europoje, dabartinis ir buvęs energetikos ministrai teigia, kad galimi koncerno įsipareigojimai jau nebėra tiek aktualūs Lietuvai, diversifikavusiai dujų tiekimą.

Donaldas Trumpas išreiškė poziciją, kad Berlynas atsisakytų „Nord Stream 2“ projekto palaikymo, rašoma „The Wall Street Journal“. Leidinio duomenimis, mainais JAV prezidentas Vokietijos kanclerei pasiūlė derybas dėl naujos prekybos sutarties tarp Amerikos ir ES. Leidinio kalbintų vokiečių, amerikiečių ir kai kurių kitų Europos šalių valdininkų teigimu, D. Trumpas mainais į „Nord Stream 2“ sutarties nutraukimą siūlo naują prekybos sutartį.

Lietuva per artimiausius porą metų tikisi investicijų iš Kinijos proveržio, o centrine ašimi galėtų tapti Klaipėdos uostas. Šiuo metu aktyviai deramasi su keliais potencialiais investuotojais iš antros pasaulio ekonomikos. Patys kinai ragina Lietuvą aktyviau prisistatyti kaip investicijoms patrauklią šalį, tačiau dalis Lietuvos diplomatų išlieka santūrūs bei neatmeta rizikos, kad komunistinės Kinijos investicijos gali atnešti ir nepageidaujamą politinę įtaką.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dar kartą pareiškė, kad Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream 2” reiškia dar didesnę energetinės priklausomybės kilpą Europos Sąjungai ir toliau stiprinamą Rusijos įtaką jos energetikai. Tai jis pareiškė, Lietuvos ir Ukrainos energetikos ministrams trečiadienį pasirašius bendrą pareiškimą dėl „Nord Stream 2“ keliamų grėsmių.

Didžiausia šalies dujų vartotoja Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ kitą savaitę sulauks dar vieno Norvegijos „Statoil“ suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinio – jau antrojo šiais metais. Portalo marinetraffic.com duomenimis, trečiadienį ryte iš Norvegijos šiaurėje esančio Melkojos uosto, kur yra „Statoil“ SGD gamykla, į Klaipėdą išplaukė dujovežis „Arctic Voyager“. Laivas Lietuvą turėtų pasiekti gegužės 2-ąją.

Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pasisakė už atsakomybės, įskaitant ir baudžiamąją, įvedimą tiems, kurie laikysis prieš Rusiją nukreiptų JAV sankcijų. Pažymima, kad tokių priemonių žadama imtis taikant Rusijos „atsakomąsias“ sankcijas prieš JAV veiksmus, kurių buvo imtasi dėl Kremliaus veiklos Sirijoje ir Ukrainoje.

JAV leidinys „The Wall Street Journal“ sužinojo apie Vokietijos norus „atsikratyti“ numatomų ar jau veikiančių griežtų sankcijų Rusijai. Jau artimiausiu metu valdžia turėtų kreiptis į Donaldą Trumpą su prašymu „atleisti vokiečių verslą“ nuo dalyvavimo sankcijų Rusijai taikyme, tvirtinama leidinyje.

Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje 2020–2021 metais planuojamos nutiesti dujotiekių jungtys tarp Suomijos ir Estijos („Balticconnector“) bei tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) leis tik neseniai iš Rusijos „Gazprom“ įtakos išsilaisvinusioms regiono valstybėms atsigabenti pigesnių dujų bei užtikrins tiekimo saugumą, sako ekspertai ir rinkos dalyviai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė atsižvelgusi į Ukrainos nuogąstavimus dėl Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“ ir pabrėžė, kad Ukrainos dujų tranzito koridorius turi būti išsaugotas. „Mes atsižvelgėme į Ukrainos prezidento nuomonę dėl šio klausimo („Nord Stream 2“ - red.). Mes šią situaciją taip pat aptarėme su Rusijos prezidentu, kuriam buvo išsakytas Ukrainos susirūpinimas.

Specialioji Seimo komisija, tirianti, ar pradėti apkaltą Socialdemokratų darbo frakcijos nariui Artūrui Skardžiui, aiškinsis parlamentaro ryšius su Baltarusija. Informaciją pateiks Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai, A. Skardžiaus veiklą tyrusios Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius, taip pat pats A. Skardžius. „Norėsime išgirsti iš VSD, kokią jie turi šiuo klausimu medžiagą, kokia tai medžiaga apie jo (A. Skardžiaus – BNS) ryšius.

Po susitikimo su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentavo energetinio bendradarbiavimo susitarimą. Nors neatskleidžiama, už kiek perkamos suskystintos dujos iš JAV, ekspertai neabejoja, kad Lietuva iš tokio susitarimo tik laimi.

Lietuvos įmonių pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai su JAV suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėja ir būsimo eksporto terminalo operatore „Freeport LNG“ yra dar vienas žingsnis siekiant atsikratyti šešis dešimtmečius trunkančio Rusijos dujų tiekimo monopolio, teigia prezidentė.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako tikintis, kad Europos Komisija atsižvelgs į Lietuvos vyriausybės argumentus, priimdama sprendimą dėl ginčo su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“. Tai ministras sakė komentuodamas naujienų agentūros „Reuters“ informaciją, kad daugiau kaip šešerius metus „Gazprom“ piktnaudžiavimą Rytų Europoje tiriantys Briuselio pareigūnai netrukus gali paskelbti sutinkantys su rusų pateiktais pasiūlymais.

Kovo pradžioje netikėtai paskelbtas Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno sprendimas inicijuoti taikos derybas su Vokietijos bendrove „Danpower“ dėl kogeneracinių elektrinių projektų Vilniuje ir Kaune sulaukė prieštaringų vertinimų. Tokio žingsnio rėmėjai sako, kad kompromiso paieškos – pigesnis ir palankiai investuotojų vertinamas sprendimas. Kritikai stebisi, kad taikos sutartis pasiūlyta po ministerijos pergalės pirmosios instancijos teisme.

JAV bendrovės yra pasirengusios konkuruoti su Rusija dujų tiekimo Europos rinkoje, naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė JAV valstybės sekretoriaus kabineto darbuotoja Sandra Oudkirk. „JAV jau konkuruoja su Rusija kaip suskystintųjų dujų ir naftos eksportuotoja globalioje rinkoje. Mes pasirengę konkuruoti ir ES rinkoje, tiekdami dujas.

Rusijos koncernas „Gazprom“ pirmadienį oficialiai informavo Ukrainos nacionalinį energetikos holdingą „Naftogaz“ apie Stokholmo arbitraže inicijuotą dujų tiekimo Ukrainai ir tranzito per ją sutarčių nutraukimo procesą, pranešė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. Šias sutartis „Gazprom“ ir „Naftogaz“ dešimčiai metų pasirašė 2009-aisiais.

Ukraina penktadienį paragino mokyklų vadovus atšaukti pamokas, o gamyklas – sumažinti savo gamybinius pajėgumus, Rusijai atsisakius atnaujinti gamtinių dujų tiekimą ir palikus dujų išteklius taupančius ukrainiečius drebėti iš šalčio. Rusija turėjo atnaujinti dujų tiekimą Ukrainai ketvirtadienį, Stokholmo arbitražui priėmus sprendimą, turintį užbaigti ilgus metus trukusius Kijevo ir Maskvos nesutarimus, tarp kurių buvo dujų tranzito į Europą per Ukrainą nutraukimas.

 Lietuvos ir Lenkijos prezidentai laikosi vieningos neigiamos nuomonės dėl Baltijos jūros dugnu tarp Rusijos ir Vokietijos ketinamo išplėsti „Nord Stream“ dujotiekio. „Dėl „Nord Stream 2“ mūsų pozicija yra bendra, kad tai yra geopolitinis projektas, neturintis ekonominio pagrindimo, kuris padaro pagrindines, didžiąsias Europos valstybes net 80 proc.

Lenkija ir Jungtinės Valstijos yra nusistačiusios prieš Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą, kenkiantį visos Europos energetiniam saugumui ir stabilumui bei suteikiantį Maskvai dar vieną įrankį naudoti energetiką kaip politinio spaudimo priemonę, šeštadienį pareiškė Varšuvoje viešintis JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas). „Mūsų nepritarimas kyla iš bendrų strateginių interesų.

Gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje pernai kiek išaugo, o Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ atsiriekė beveik 60 proc. rinkos. Pastarojo dalis 2016 metais siekė beveik 40 proc., o 2017 metų pradžioje prognozuota, kad per metus ji išaugs iki 55 proc. Dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ duomenimis, į Lietuvą per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą ir vamzdžiu iš Rusijos per Baltarusiją per metus importuota 52,43 teravatvalandės (TWh) dujų.

Nors ne kartą žadėjusi mažinti savo energetinę priklausomybę nuo Maskvos Europa yra labiau nei bet kada priklausoma nuo rusiškų gamtinių dujų ir nematyti ženklų, kad ši tendencija keistųsi. Rusijos dujų gigantė „Gazprom“ šį mėnesį paskelbė, kad 2017 metais į Europą ir Turkiją pristatė rekordiškai daug dujų – iš viso 193,9 mlrd. kub. metrų. Tai 8 proc. daugiau už ankstesnį rekordą, kuris buvo užfiksuotas 2016 metais.

Didžiausia šalies dujų vartotoja Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ ir dujų prekybos įmonė „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT), gruodžio pabaigoje pasirašė susitarimus su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dėl dujų pirkimo šiais metais. „Achema“ iš „Gazprom“ ketina įsigyti apie du trečdalius viso per metus sunaudojamo kiekio, arba apie 9 mln. megavatvalandžių (MWh), o likusią dalį pirks iš Norvegijos koncerno „Statoil“ – jas įmonė atsigabens per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą.

Jau nuo 2018-ųjų sausio pirmos Lietuvoje įvyks ne vienas pokytis. Primename svarbiausius: brangsta dyzelinas, bet pinga elektra ir dujos, didėja minimali alga. Brangsta dyzelinas Nuo sausio didėjant dyzelino akcizui, šis kuras brangs. Jo kaina kils ir ūkininkams, nes Seimas pakėlė akcizą žemdirbių naudojamam dyzelinui. Finansų ministerija planuoja, kad litras įprasto dyzelino pabrangs apie 2 centus, o žemdirbių – apie 4 centus.

Rusijos gamtinėmis dujomis prekiaujantis „Gazprom“ numatė artėjančiais metais padidinti dujotekių investicijas dėl gresiančių Vašingtono sankcijų ir JAV auginamo suskystintųjų dujų tiekimo į Europą, teigia „Bloomberg“. JAV naujienų agentūra remiasi Rusijos dujų gigantės 2018-ųjų biudžeto analize. „Gazprom“ išsigando sankcijų“, rašoma viename didžiausių Rusijos interneto portalų „lenta.

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ 2014 metais skirtą rekordinę baudą Lietuva bandys išieškoti užsienio valstybėse. Bauda su delspinigiais siekia apie 42 mln. eurų. Vyriausybė trečiadienį nutarė kreiptis į kai kurias užsienio šalis ir įvertinti jose esantį „Gazprom“ turtą, teigė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Pirmas žingsnis, kuris buvo daromas iki šiol, buvo ieškoma ir tikrinta, ar Lietuvoje neturime kažkokio „Gazprom“ turto. Akivaizdu, kad tokio turto nėra.

Rusija visada noriai pasisavindavo nuopelnus. Ir net verslininkai, kurie skirtingai nuo politikų pasižymėdavo daug rečiau, laikas nuo laiko „nusipelnydavo“ kokio nors apdovanojimo.

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Rusijos skyriaus atstovas sako, kad Lietuvos priimtas Magnitskio įstatymas dėl Rusijos pareigūnų „juodojo sąrašo“ tėra simbolinis gestas, o antikorupciniu požiūriu naudos neduos.

Šių metų sausį, netrukus po to kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu, pradėjo skambėti iškart keli Senato darbiniai telefonai. JAV Senato darbuotojams buvo pranešta, kad Baltieji Rūmai ruošia prezidento įsaką dėl kai kurių sankcijų, 2014-aisiais įvestų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje, atšaukimo. „Mes buvome pasibaisėję.

Kinijos ekonomikos augimas patiria sunkumų, o Indijos ekonomika auga. Tačiau Rusija negalės pasinaudoti šiais pokyčiais siekiant sustiprinti savo eksportą. Greičiau atvirkščiai, procesai didžiosiose pasaulio ekonomikose pavirs problemomis, o ne galimybėmis Maskvai, pastaruosius metus daug kalbėjusiai apie „atsigręžimą į Rytus“. Labiausiai nukentės dujų ir naftos eksporto sektorius – tikinama Pasaulio banko ataskaitoje.

 Rusijos valstybės valdomas dujų gigantas „Gazprom“ pripažino, jog JAV prieš kelis mėnesius paskelbtos naujos prieš Rusiją nukreiptos sankcijos gali pakenkti visiems jo jūrinių dujotiekių projektams.

Kinija ir JAV pasirašė sutartį dėl suskystintųjų dujų gamyklos Aliaskoje vystymo, praneša „Bloomberg“. Projektas yra vertinamas 43 mlrd. dolerių, ir jis gali tapti viena iš alternatyvų Rusijos dujotekiui „Sibiro galia“. Suskystintųjų dujų terminalo galia bus 20 mln. tonų suskystintųjų dujų per metus (apie 27,6 mlrd. kubinių metrų). Susitarimas pasirašytas JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito Pekine metu, skelbia leidinys. Kinijos „China Petrochemical Corp.

Mįslė: Rusija baugina savo kaimynes, bet nepakankamai sistemingai, kad pajungtų jas savo valiai. Ji kišasi į kitų šalių politiką, bet rezultatai – fragmentiški ir nuviliantys. Pavyzdžiui, užpuolęs Ukrainą Kremlius tik užbaigė šimtmečius tvyrojusį dviprasmiškumą dėl savo svarbiausios kaimynės nacionalinės tapatybės, sukristalizavo šios šalies postkolonijinę orientaciją.

Seimo Antikorupcijos komisijai nepavyko sužinoti, kurių Seimo narių artimųjų vizomis į užsienio valstybes rūpinosi Seimo kanceliarija. Tokios informacijos komisija užklausė, nes tirdama privačių verslo interesų Baltarusijoje turinčio parlamentaro Artūro Skardžiaus interesus energetikoje, išsiaiškino, kad Seimo kanceliarija 2016 metų kovą rūpinosi Snieguolės Skardžiuvienės, turinčios Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijų, viza.

Energetikos ministras tikina, kad parlamentaras Artūras Skardžius nedarė spaudimo ministerijai, tyrusiai jo anksčiau teiktas įstatymų pataisas, susijusias su atsinaujinančia energetika. A. Skardžius tikina, kad pataisas siūlė, siekdamas sumažinti elektros kainas vartotojams.

Seimo Antikorupcijos komisijos, analizuojančios parlamentaro Artūro Skardžiaus šeimos interesus energetikoje, tyrimas eina į pabaigą. Komisija trečiadienį apklaus paskutinį liudytoją ir imsis išvadų svarstymo. Jos vadovas liberalas Vitalijus Gailius prognozuoja, kad komisijos nariai gali jas spėti ir patvirtinti bei baigtų darbą. Tokiu atveju Seimui išvados teikiamos jau kitą savaitę. Išvadas komisiją Seimas yra įpareigojęs pateikti iki lapkričio 10-osios.

Už iki šiol nesumokėtą Konkurencijos tarybos skirtą rekordinę 36 mln. eurų baudą Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ susikaupė beveik 6 mln. eurų palūkanų. Tai reiškia, kad koncernas Lietuvai skolingas 42 mln. eurų. Tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas BNS informavo, kad jau praėjo maksimalus 180 dienų palūkanų skaičiavimo laikotarpis, todėl susikaupė 5,935 mln. eurų palūkanų. Toliau palūkanos nebeskaičiuojamos.

Rusijos politikai pirmadienį neteikė didelės reikšmės nutekintiems „Paradise Papers“ dokumentams, susijusiems su rusų pareigūnais ir valstybinės įmonėmis, ir tvirtino, kad juose minimi teisėti sandoriai, kurie nebuvo politiškai motyvuoti.

„Nord Stream 2“ išleido ne mažiau nei 880 tūkst. dolerių lobistams finansuoti, kad šis Rusijos projektas būtų apsaugotas nuo sankcijų. Pasak bendrovės atstovo, sankcijos galėtų „sukelti nenumatytų pasekmių“ Europai. Rusijos valstybinės bendrovės kuriamas projektas Baltijos jūros dugnu leisiantis apeinant Ukrainą eksportuoti dujas į Vokietiją ir kitas Vakarų Europos šalis gali šiai valstybei suteikti dar vieną poveikio svertą.

Sudėjus visos Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimiausios aplinkos žmonių turtus susidarytų įspūdinga daugiau nei 20 mlrd. eurų suma, atskleidė naujas žurnalistinis tyrimas. 2016-aisiais, V. Putino pajamas sudarė 133 tūkst. dolerių, o jis pats dažnai priverstas neigti teiginius, kad yra vienas turtingiausių pasaulyje žmonių.

Tyrimą dėl Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje atliekanti Europos Komisija pareikalavo, kad koncernas pagerintų savo įsipareigojimų pasiūlymus. „Mūsų dialogas su „Gazprom“ tęsiasi, ir „Gazprom“ pirmiausia turės pateikti pagerintą įsipareigojimų pasiūlymą.

Lietuvos prezidentė teigia, kad Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ dėl anksčiau parduotų brangių dujų turėtų kompensuoti nuostolius Lietuvai ir kitoms ES valstybėms. Tai Dalia Grybauskaitė pareiškė po susitikimo su už konkurenciją atsakinga eurokomisare Margrethe Vestager (Margaret Vestager) - pastaroji praėjusią savaitę paskelbė, kad valdybės valdoma įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ ribojo konkurenciją ir turės sumokėti beveik 28 mln. eurų baudą.

Pamirškite „Twitter“ trolius, reklaminius skelbimus „Facebook“ ir daugiakalbius propagandinius tinklapius – didžiausia Rusijos grėsmė Vakarų demokratijoms yra susijusi su didžiuliu grynųjų pinigų kiekiu, kurį rusai išsiveža iš savo šalies ir saugoja juos Vakaruose. Šių pinigų korupcinis potencialas yra neribotas, tačiau tiek vis labiau save izoliuojanti Rusija, ir vis labiau antirusiški Vakarai mažai daro, kad pristabdytų šį srautą.

Seimo nario Artūros Skardžiaus šeimos iš dalies valdomos Baltarusijos energetikos įmonės „Investenergostroj“ saulės elektrinių projektą finansavo ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ bankas „Belgazprombank“. Apie tai A.Skardžiaus šeimos interesus energetikoje narpliojančios Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje trečiadienį pranešė Skardžiaus šeimos draugas ir verslo Baltarusijoje partneris Romualdas Patalavičius. „Lietuvoje perėjome keletą bankų dėl galimybės finansuoti. Deja, bankai atsisakė.