gamtosauga

Prezidentinė Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija šiemet skirta buvusiam Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriui Algirdui Reipui. Kaip nurodo Vytauto Didžiojo universitetas, premija A. Reipui skirta už nuopelnus ir indėlį kuriant bei modernizuojant atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje, už sukurtą pavyzdinę ir modernią atliekų tvarkymo sistemą Alytaus regione. Laureatui bus įteikta 5 tūkst. eurų bei skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio skulptūra.

Panevėžyje netikėtas svečias – gyventojai pastebi po miestą šmirinėjantį į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą plėšrūną. Kai kurie tikina matę ne tik suaugusią lūšį, bet ir jos jauniklį. Žmonės spėlioja, kad plėšrūnas į miestą užsuka lengvo grobio. Pasirodė komentarų socialiniuose tinkluose ir apie toje teritorijoje dingstančius kačiukus. Panevėžiečiai telefonu užfiksavo, kaip lūšiukas vidury baltos dienos šmirinėja po teritoriją, kurioje įsikūrusios įvairios įmonės.

Kristina nuo pat vaiksytės domisi įvairiais gamtos ženklais – stebi miškus, kurmius, skruzdėlynus, gulbes ir kitus gamtos ženklus. Tad šį kartą naujienų portalui tv3.lt ji papasakojo, kokių orų galima tikėtis žiemą ir kaip patiems išsiaiškinti, ką reiškia įvairūs gamtos ženklai.    Moteris sako, kad dažnai stebi skruzdėlynus ir pagal juos sprendžia, kokie gali būti tolimesni orai.

Šiaurinėje Peru dalyje į Amazonės upės intaką paleisti šimtai geltondėmių upinių vėžliukų. Šios nykstančios rūšies mažylių gamtosaugininkai šiemet ketina išleisti daugiau nei tris tūkstančius. Anot specialistų, šiemet klimato kaitos sukelta sausra netgi padėjo vėžliukams veistis.

Kazlų Rūdoje trečiadienį atšaukta ekstremali situacija dėl Pilvės-Vabalkšnės tvenkinyje išgaišusių žuvų. „Ekstremali situacija yra baigta, priimtas mero potvarkis vakar (antradienį – BNS) dėl to, jog nebetaikomi jokie apsaugos režimai ir visos užduotys, kurios buvo keltos situacijos pradžioje, yra įvykdytos“, – BNS šią savaitę sakė Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška. Anot jo, Lietuvos geologijos tarnyba įvertino, kad esamo ar ilgalaikio pavojaus geriamojo vandens kokybei nėra.

Baigiasi dešimtmetį trukusios diskusijos dėl Paluknio pievų biosferos poligono kūrimo – šiemet šalyje ketinama įsteigti dar vieną, 967 hektarų ploto saugomą teritoriją.  Aplinkos ministras, gavęs paskutines institucijų pastabas ir jas įvertinęs, netrukus žada pasirašyti įsakymą dėl tokios teritorijos Trakų savivaldybėje sukūrimo.

Argentinoje, kur sparčiai nyksta jaguarai, ypatinga jų gelbėjimo operacija. Gamtosaugininkai į laukinę gamtą paleido du jaguaro mažylius ir jų mamą. Ši diena mieliems jaguarų mažyliams – ypatinga. Jie pirmąkart įžengs į laukinę gamtą. Vienas mažylis – tikras drąsuolis. Jis jau ant žolės leidžia laiką su mama. O štai kitam reikia padrąsinimo, tad mama jį čiumpa už sprando ir ištempia iš dėžės. Argentinos žmonės stengiasi išgelbėti sparčiai mažėjančią jaguarų populiaciją.

Pradėjus renovuoti daugiabutį Kaune, įtariama, kad darbininkai sandarinimo putomis gyvus palaidojo pastogėje įsikūrusius čiurlius. Sunerimę gyventojai iškvietė tarnybas. Aplinkosaugininkai sustabdė darbus ir pradėjo tyrimą. Gamtininkai sunerimę: renovuojant namus masiškai naikinamos čiurlių perimvietės, o Aplinkos ministerija vis nepatvirtina jų saugojimui būtinos tvarkos. Čiurlį, visą aplipusį sandarinimo putomis, moteris perduoda gyvūnų globėjams.

Mažieji skujuočiai vos tik gimę apsupami visapusišku rūpesčiu. Išsaugoti šiuos išvaizda į skruzdėdas ir šarvuočius panašius gyvūnus vietnamiečiui yra iššūkis ir nelengva užduotis. Dar iš vaikystės jis prisimena vaizdą, kaip, gyvendamas šalia nacionalinio parko, matė kaimynus iš žemės ištraukiančius skujuotį.   Gamtosaugininkas Nguyenas Van Thai sako: „Buvo labai liūdnas vaizdas, jis iki šiol mano atmintyje.

Tūkstančius kilometrų besidriekiančiose dykynėse greit sužaliuos augmenija. Kinų aplinkosaugininkai siekia nederlingas dykumas ir pelkes paversti naudingomis ūkiui, tad 500,000 kvadratinių kilometrų Gobio dykumos plotą jie apsodina medžiais, kurie taip pat apsaugos Pekiną nuo smėlio audrų. Per paskutiniuosius keturiasdešimt metų Kinų medžių sodinimo programa pavadinimu „Didžioji žalia siena“ šalies žalumos plotą padidino nuo vos 10 proc. iki beveik ketvirtadalio visos šalies teritorijos.

Prezidento Valdo Adamkaus gamtosauginė premija skirta gamtininkui, režisieriui Mindaugui Survilai už filmą „Sengirė“. Juo M. Survila atkreipė visuomenės dėmesį į būtinybę išsaugoti neeksploatuojamus miškus. Laureato teigimu, lietuviai turi dar tikrai unikalių ir vertingų miško lopinėlių, kuriuos norėtųsi išsaugoti. „Studijų metais galvodavau – kaip būtų gerai, kad miškų situacija Lietuvoje pagerėtų. Pastaruosius penkerius metus galvoju – kad tik nepablogėtų.

Lietuvos valdančioji partija, kurios pavadinime yra žodis „žalieji”, garsėja savo aplinkos ministru ir su žaliąja politika nesuderinamomis iniciatyvomis: leisti kirsti Punios šilą, šaudyti daugiau vilkų, medžioti su lankais ir prožektoriais. Apie tai, kaip atrodo mūsų žalioji politika ir kaip ji turėtų atrodyti, kalbiname žinomą gamtos fotografą Marių Čepulį. Daug aistrų kelia mūsų Aplinkos ministerijos sprendimas leisti medžioti su lankais, su prožektoriais.

Nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos ragina atleisti aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką dėl jo įsakymu priimtų Medžioklės taisyklių pataisų, įteisinusių medžioklę lankais. Baltijos aplinkos forumas antradienį pranešė, kad 16 gamtosaugos aktyvistus vienijančių organizacijų pasirašė kreipimąsi į premjerą ir prezidentą reikalaudamos pakeisti aplinkos ministrą.  „Tai – jau ne pirmas kartas, kai K. Mažeika veikia prieš aplinkosaugos interesus, ne pirmas kartas, kai jis viešai meluoja.

„Swedbank“ pradeda siūlyti mažesnes palūkanas sudarantiems ekologiško automobilio lizingo sutartį. Palankesnes lizingo sutarčių sąlygas „Swedbank“ taikys tiek įmonėms, tiek fiziniams asmenims, jei jų įsigyjamų automobilių anglies dioksido emisija neviršys 95 g/km. Tokių aplinkai draugiškų automobilių modelių pirkėjams „Swedbank“ siūlys lizingo palūkanas, kurias sudarys nuo 1,89 proc. marža ir 6 mėnesių EURIBOR dydis. Nuolaidų žaliųjų automobilių pirkėjams jau 8 metus siūlo bankas SEB.

Gegužė – paukščių perėjimo, žvėrių jauniklių vedimo metas. Kad jiems būtų lengviau auginti jauniklius, miškininkai nutraukė miško kirtimus ir kitus ūkinius darbus. Tačiau kiekvieną pavasarį pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės, aptikę paukščių ar žvėrių jauniklių, tarsi ir iš geros valios nutaria jais pasirūpinti ir parsineša juos namo. Iš tiesų, pasak specialistų, taip nusižengiama gamtai. Imti gyvūnus iš gamtos ir nešti į namus draudžiama.

Praėjusį penktadienį Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Visagino savivaldybės agentūros darbuotojai gavo pranešimą apie neteisėtai sužvejotas lydekas. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos rinktinės Puškų užkardos pareigūnai sustabdė įtartiną automobilį ir jo bagažinėje aptiko penkias lydekas, kartu buvo ir žvejybos įrankiai. Šią informaciją jie perdavė Visagino aplinkosaugininkams.

Gegužės 21–23 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, parodos „Balttechnika“ dalyviai ir lankytojai diskutuos apie naujausius aplinkosaugos sprendimus, ateities perspektyvas. Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad inžinerinė pramonė yra viena iš nešvariausių ir labiausiai gamtą teršiančių sričių. Vienas iš būdų, kaip šią sritį padaryti švaresne – tepalais ir riebalais mintantys mikroorganizmai, teigia parodos organizatoriai.

Į Honkongą atplaukė didžiulė beveik 17 metrų aukščio guminė antis. Ją sukūręs olandų menininkas nori žmonėms priminti vaikystę ir parodyti, kad gyvendami vienoje planetoje esame lyg viena šeima.

Žali akidangčiai, žalios kai kieno verbuojamų merginų akys arba kontaktiniai lęšiai, aplink Vakarų branduolinius objektus lakstantys „grynpisai“ – visada populiarūs dalykai. Ir prie penkių pušų dėl vieno greitkelio prisikalantys pažaliavę Vokietijos biurgeriai irgi. Ir pasirodo visada „laiku“. Smegenų plovimas Kaip jau esu rašęs savo ankstesniame komentare, referendume dėl atominės energetikos biuletenį sugadinau.

Siekdamos, kad būsimieji Seimo nariai vykdytų spalio 14 dieną vykusiame referendume pareikštą tautos valią dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos, Lietuvos žaliųjų organizacijos antrajame rinkimų ture ragina balsuoti už tuos kandidatus, kurie pasižadės vykdyti tautos valią.

Perdirbtos šiukšlės gali būti panaudojamos įvairiai, pavyzdžiui, iš senų pinigų gaminami rašikliai arba pieštukai. Vienam rašikliui pagaminti sunaudojami trys iš apyvartos išėję dolerio banknotai. Pieštukai taip pat gaminami ir iš perdirbtų plastikinių puodelių arba kompaktinių diskų dėklų. Iš perdirbto 21 plastikinio butelio gali gimti moteriška piniginė.

Šeši aplinkosaugos aktyvistai, vadovaujami organizacijos „Greepeace International“ pirmininko Kumio Naidoo, penktadienį šturmavo Pečioros jūroje esančią naftos platformą, praneša „RIA Novosti“. Aktyvistai protestavo prieš naftos gręžinius Arktyje. Aktyvistai į platformą atplaukė trimis pripučiamomis valtimis iš „Greenpeace“ laivo „Arctic Sunrise“, kuris šiuo metu plaukioja Pečioros jūroje.

Pasižvalgius po didžiąsias pasaulio automobilių parodas kiekvienais metais pastebime akivaizdžias tendencijas – elektromobiliai jau tampa ne tik žurnalų viršelių puošmenomis, bet ir gatvių realybe. Tiesa, masinė elektrifikacija nėra toks paprastas reiškinys – greta optimistinių gaidų pastaruoju metu pasirodo ir skepticizmo gaidelių. Tačiau faktas lieka faktu – elektromobiliai ateina.

Australija paskelbė planus sukurti didžiausią jūrų parkų tinklą pasaulyje. Nors žvejai piktinasi vyriausybės sprendimu, šalies aplinkosaugos ministras įsitikinęs, kad būtina apsaugoti spalvingąją vandenynų gyvybę. Šį mėnesį Jungtinės Tautos pranešė, kad per ateinančius metus į pavojuje atsidūrusių pasaulio paveldo vietų sąrašą gali patekti ir Didysis barjerinis rifas Australijoje. Milžinišką grėsmę jam kelia pramonės plėtra.

Nors reikalai dėl skalūnų dujų gamybos Tauragės, Pagėgių, Šilutės regione yra gana toli pažengę – rengiamas konkursas dėl jų žvalgybos, Tauragės rajono valdžia, tų vietovių bendruomenės ir gyventojai mažai ką žino. Tauragės apskrityje viešai apie tai imta kalbėti tik šiemet.

Net ir britų salose tik siauruose sluoksniuose puikiai žinoma „Bruichladdich Distillery" varykla gamina puikų škotišką – „Port Charlotte“ ar „Octomore“ viskiai juos suprantantiems yra beveik tobulo skonio. Žinoma, todėl ir jų kaina nėra itin humaniška – žemiškiausias „Bruichladdich Rocks“ perkant tiesiai iš gamintojo kainuoja 30 britiškų svarų, o ką  jau kalbėti apie 650 svarų kainuojantį 36 metų „DNA“ serijos butelaitį... Tiesa, ką jūs pasakytumėte apie stiklą „Leaf“ be ledo? Iš pat ryto.

Genetiškai modifikuoti produktai (GMO) Lietuvoje yra draudžiami, tačiau ant vartotojų stalo patenka aplinkiniais keliais, pavyzdžiui, per GMO pašarus. Seime surengtoje spaudos konferencijoje diskutuota, kad GMO produktai sukelia įvairių genetinių ligų, tačiau yra pigesni, todėl verslui labiau patrauklūs.

Vis rimtėjanti „uodų problema“ Dalaveno regione centrinėje Švedijoje privertė šalies vyriausybę imtis drastiškų priemonių. Kraujo ištroškę vabzdžiai bus bombarduojami iš sraigtasparnių, kad kuo daugiau jų būtų sunaikinta dar iki vasaros pradžios. Dalaveno regiono gyventojai jau kurį laiką „piktai zirzė“, kad vasaromis čia gyventi tampa tiesiog nebeįmanoma, kai aplink pilna išalkusių uodų.

Atvykus į Nemuno deltos regioninį parką, sužinome, kad pasirodo „Iš tikrųjų čia Nemuno nėra“. Nes Nemunas šioje vietoje išsidalina į daugybę atšakų - Atmatą, Pakalnę, Skatulę, Skirvytę, Vytinę, Vorusnę ir kitas, suformuodamas tankų hidrografinį tinklą, bene tankiausią Lietuvoje. Parkas įkurtas tam, kad saugotų šį unikalų kraštovaizdį, kurį metams bėgant dar pakeitė žmonių sukurta polderių sistema su pylimais ir kanalais.

Jei Didžioji Britanija neskirs pakankamo dėmesio tradicinėms energetikos rūšims, o ypač branduolinei energetikai, 2030-aisiais britai susidurs su elektros energijos trūkumo bei brangstančios elektros problema.

Lietuvoje iki 2020 metų turėtų būti užbaigtos naujos Visagino atominės elektrinės (VAE)  statybos. Šiuo metu jau derinamos sutartys su strateginiu investuotoju – amerikiečių kompanija „Hitachi“. Lietuvos žaliųjų sąjūdis, kartu su Europos žaliųjų partija, penktadienį  rinkosi į tarptautinę konferenciją „Anti-atominis pavasaris“, ragindami dar kartą apsvarstyti, ar Lietuvai yra apskritai reikalinga atominė energetika.

Spalio 18–20 d. klimato kaitos problemoms skirto dvišalio Lietuvos ir Gruzijos projekto „Žaliasis kapitalas“ ("Green Capital") veiksmai persikelia į Gruzijos sostinę Tbilisį.

Aplinkosaugininkai prašo Nepalo vyriausybę apsvarstyti galimybę Evereste įrengti kilnojamus tualetus. Anot organizacijos „Eco Himal“, tūkstančiams keliautojų, kiekvienais metais pradedančių savo žygį iš Pietinės bazinės stovyklos Nepale, būtu daug lengviau palaikyti švarą, jei jie ir jų nešikai galėtų apsilankyti civilizuotoje vietelėje, kai pašaukia gamta. „Žmonių atliekos, be abejo, yra problema.

Kvapą gniaužiančios Lietuvos saugomos teritorijos – lyg  neatrastas perlas, žybsintis tiesiai prieš akis, bet dažnai taip ir nepastebimas. Įvairiapusės  keliavimo galimybės, svaiginančios ežerų gilumos ir miškų gūdumos, adrenalinas ir užuovėja nuo stresų, neatrasta Lietuvos istorija, mitologija ir mistika – kviečiame atrasti Lietuvos saugomas teritorijas kartu su  projekto „Keliauk kitaip!“  komanda, šiuo metu keliaujančią per Lietuvą.

„Kai atviroje jūroje gilesniuose vandens sluoksniuose ima trūkti deguonies, jos traukiasi į ten esančias seklumas", – svarbiausią ichtiologų ekspedicijos įžvalgą įvardija Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Jūros ekologijos laboratorijos vadovas Linas Ložys. Trijose projekto teritorijose – Klaipėdos, Klaipėdos–Venspilio ir Sambijos seklumose gylis yra maždaug 30–40 metrų, o tuo metu aplinkinėse akvatorijose jis siekia 70–80 metrų.

Anykščių regioninio parko siūlymas lankytojams į Anykščių šilelį pažvelgti nuo medžių viršūnių sulaukė pasipriešinimo. Dėl siūlomo projekto susikirto Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovų nuomonės, praneša LTV „Šiandien“. Pasiūlę Anykščių šilelyje, netoli Puntuko akmens, nutiesti kelių šimtų metrų ilgio taką medžių viršūnėmis parko vadovai sulaukė kritikos, tačiau idėjos neketina atsisakyti.

Klimato kaitos sąlygomis uraganų aktyvumas dar labiau stiprės, todėl kyla skubus poreikis ieškoti priemonių, kaip apsaugoti krantus. Siaubūnai uraganai Štormų sezonas suaktyvina žiniasklaidos dėmesį Palangos paplūdimiams, o mokslininkai mėgina išsiaiškinti tikrą tiesą apie kurorto paplūdimių tvarkymo poreikį, priemones ir jų efektyvumą.

Genetikų išvada negailestinga – ruduojančius Kuršių nerijos spygliuočius puola vėžys. Blogiausiu atveju, teks kirsti ištisus miško kvartalus. Dar vienas gamtosaugininkų galvos skausmas – sparčiai plintančios akacijos, ištumančios ne tik vietines medžių rūšis, bet ir užgožiančios žolinę augmeniją, praneša LTV laida „Vasaros spalvos“. Šiandien Kuršių nerija gerokai skiriasi nuo to, kaip atrodė prieš 100 metų. Vietinę augmeniją užgožė svetimšaliai augalai.

Lietuvoje viešėjusi  antropologė, gamtosaugininkė, žymiausia pasaulyje  orangutanų tyrinėtoja profesorė Birutė Galdikas interviu „Balsas.lt" prisipažino buvusi laimingesnė prieš 40 metų, kai pirmą kartą atvyko į Borneo tyrinėti ir globoti orangutanų. – Ponia profesore, šiemet sukanka lygiai 40 metų, kai pirmą kartą atvykote į Borneo salą, kurioje gyvenate ir po šiai dienai.

Nors Antarktida neįprastai izoliuota ir šalta, žemynas nuolat sulaukia naujų nepageidaujamų atvykėlių. Sėklos, grybeliai ir vabzdžiai keliauja ten, kur žmonės, o šiuo atveju – turistai, juos gabena, rašo LiveScience.com. Visi šie atvykėliai sukuria galimybes invazinėms rūšims įsitvirtinti mažiausiai paliestame pasaulio žemyne ir jo salose. „Vis dar esame toje stadijoje, kai Antarktidoje yra mažiau nei 10 nečionykščių rūšių ir nė viena jų dar netapo invazine.

Italijos valdžia uždraudė šalies parduotuvėms ir prekybos centrams dalinti savo pirkėjams plastikinius maišelius, informuoja „telegraph.co.uk“. Taip šalis stengiasi skatinti natūralių ir pakartotinai naudojamų medžiagų naudojimą. Italija yra pirmoji Europos Sąjungos (ES) šalis, uždraudusi naudoti plastikinius maišelius. Italija yra viena iš daugiausiai plastikinių maišelių sunaudojanti Europos šalis. Vienas Italijos gyventojas per metus sunaudoja apytiksliai 300 plastikinių maišelių.

Skalbsime be vandens, vaikščiodami gaminsime energiją, atskirus organus mokslininkai galės užauginti laboratorijose. Tokią ateitį kuria išradėjai, kurių darbus amerikiečių žurnalas „Time“ išrinko geriausiais 2010-aisiais. Leidinio sudarytame sąraše daugiausiai vietų skirta JAV išradėjams. Į akis krenta ir tai, kad didžioji dauguma svarbiausiais laikomų išradimų susiję su ekologija ir taupymu. Medicininės inovacijos – taip pat tarp labiausiai vertinamų.

Neseniai šalyje praūžęs škvalas nusinešė žmonių gyvybių ir pridarė materialinės žalos. Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodančius pranešimus, Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicija nori atreipti dėmesį į tai, kad imantis šalinti vėtros padarinius akcentuojama ekonominė miško vertė, nepelnytai nuvertinant svarbius gamtinius aspektus. „Suprantama, jog stichijos padarytos žalos gyventojams nevalia nuvertinti.

„The Black Eyed Peas“ savo pasaulinio turo metu rūpinsis aplinka. JAV grupė darys viską, kad koncertų metu būtų kuo labiau saugoma gamta. will.i.am (34) sakė: "Turo aplink pasaulį metu yra padaroma didelė žala gamtai. Kalbu apie plastikinius butelius. Mes nenorime, kad jie keliautų į savartynus. Turime koncertini konteinerį.

Kai kuriuose Biržų rajono vandens telkiniuose dėl deguonies trūkumo jau pradėjo dusti žuvys. Tačiau rajono valdininkai valyti sniego nuo ledo, kad gavus šviesos vandenyje pradėtų gamintis deguonis, neskuba. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspektorius Dalius Drevinskas prieš šventes atliko deguonies matavimus rajono vandens telkiniuose. Pasak jo, prasčiausia padėtis yra apžėlusiuose Papilio tvenkiniuose.

Žiemą, ypač esant storesnei sniego dangai, pasunkėja laukinių gyvūnų gyvenimas, jiems sunkiau susirasti maisto. Dabar Lietuvoje sniegas dengia žemę nuo 7 iki 30 cm sluoksniu. Pastaruoju metu gamtosaugininkų dažnai klausiama, ar tokiomis sąlygomis laukinei faunai negresia baltasis badas.