gamta

Panevėžio regiono gamtosaugininkams teko neįprasta stirnos išlaisvinimo operacija. Gavę pranešimą apie iš miško žmogaus ant pečių tempiamą žvėrelį, aplinkosaugininkai netrukus jį rado tvarte prirakintą grandine su ožkomis ir naminiais paukščiais. Paaiškėjo, kad vyras stirnos jauniklį nesunkiai pasigavo pats ir parsinešė namo. Deja, piktadariui skirtas tik įspėjimas, gamtos saugotojai sako, kad už tokius pažeidimus baudos tiesiog yra per mažos.

Spustelėjęs šaltukas badu ir žūtimi grasina Lietuvoje likusiems žiemoti vandens paukščiams. iš užšąlančių telkinių juos jau tenka vaduoti. Specialistai sako, kad dabar jau pats metas maitinti gulbes ir antis. Geriausia rinktis grūdus, mat batono prisiriję baltakaklės nutunka. Gyvūnų globėjai ir ornitologai kasmet su nerimu stebi neatsakingą žmonių elgesį, kuris paukščiams pražūtingas.

Vakar Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą, kad asmuo nešasi stirną iš miško. Aplinkosaugininkams pavyko skubiai išlaisvinti stirnos jauniklį. Už padarytą pažeidimą asmeniui surašytas nutarimas ir bus skiriama nuobauda. „Važinėjome apsnigtais miško keliukais stebėdami, kas vyksta gamtoje, tikrindami apylinkes ir staiga skambutis – asmuo nešasi stirną. Iš susijaudinimo pirma mintis, kad gyvūnas neteisėtai sumedžiotas, net nepasitikslinome ar jis gyvas.

Londono zoologijos sode prasidėjo kasmetinis jame gyvenančių gyventojų surašymas. Prižiūrėtojų laukia nelengva užduotis, nes teks aplankyti net 18 000 gyvūnų. Kiekvienai metais Londono Zoologijos sodo prižiūrėtojams tenka sunki ir ne vieną dieną trunkanti užduotis. Sužiūrėti visus, vieno didžiausių zoologijos sodo pasaulyje gyventojus. Suskaičiuoti ir surašyti, kad ir šią vienodai atrodančių ir nuolat žuvį nugvelbti bandančią pingvinų grupę gali tapti tikru iššūkiu.

Karantinas paskatino žmones grįžti į savo namus ir iš naujo juos įvertinti. Į namų erdvę persikėlė visas mūsų gyvenimas: laisvalaikis, darbas, susitikimai ir šventės. Naujos TV3 laidos „Tylūs geradariai. Tvarumo istorijos“ vedėjas aktorius Leonardas Pobedonoscevas sako, kad jam namai – tai erdvė, kurioje jis jaučiasi saugus ir gali ramiai bei patogiai leisti laiką su šeima.

Kokių tik kuriozinių vaizdelių iš gamtos nėra internete. Neseniai „Twitter“ paskyroje paplito dar vienas neįtikėtinas įrašas. Nors nėra žinoma, kada ir kur užfiksuota akimirka, tačiau internautams tai nė motais, kadangi situacija – išties nematyta ir kelianti juoką pro ašaras. Vaizdo įraše nufilmuota, kaip susipešė dvi žirafos. Vaizdelis išties neįprastas ir primena komediją, o ne realybę. Neeilinė akimirka – vaizdo siužete.

Indijoje užfiksuotas neeilinis gamtos reginys, tačiau šis įvyko visai ne gamtoje, o mieste ir prie policijos pastato. Naktinės kameros nufilmavo, kaip dvi meškos vaikštinėja ir žiūrinėjasi lyg niekur nieko. Gyventojus toks vaizdas neramina, nes jau yra nutikęs incidentas, kai meška pražudė vyrą. Pareigūnai sako, kad reikia imtis veiksmų dėl visų saugumo. Įrašas netrukus tapo sensacija ir privertė išsižioti ne tik gyventojus, bet ir internautus. Neeilinė akimirka – video siužete.

Neįtikėtinai žavus įrašas paplito socialiniame tinkle „Twitter“. Jame užfiksuota, kaip antis leidžia padėti vyrui pasistatyti lizdą. Gyvūnas priplaukia prie lankytojo, pasiima jo paruošta šakelę ir neša į naujuosius namus. Padėjęs, vėl grįžta link vyro. Internautai liko nustebę, kaip antis supranta ir leidžia padėti. Ypatingas ryšys tapo sensacija ir įrašas surinko tūkstančius peržiūrų. Neįtikėtina akimirka – vaizdo siužete.

Indonezioje į laisvę ruošiamasi paleisti tris metus nelaisvėje laikytą orangutangų porelę. Šiuos sparčiai nykstančios rūšies gyvūnus nelegalūs prekeiviai grobia ir parduoda kaip augintinius tradicinei medicinai ar net maistui. Porelė retų ir sparčiai nykstančių orangutangų vardu Ung Aing ir Natalee narvo grotas bando Indonezijoje esančiame Pratab Chango laukinių gyvūnų veisimo centre Ratchaburio provincijoje. Didžiulio dėmesio sulaukusių gyvūnų istorija išties dramatiška.

Australijos zoologijos sode artėjančias Kalėdas šventiškai pasitinka ten gyvenantys įvairiausi gyvūnai. Kalėdos kiek anksčiau laiko atkeliavo į Sidnėjaus Tarongos zoologijos sodą. Sodo gyventojai džiaugiasi nekasdieniais ar bent jau ne kasdieniškai patiektais skanėstais. Liūtas, panašu, jau skuba puošti Kalėdų eglę – tik panašu, kad ja grožėsis vienas – vargu ar kas išdrįs aplankyti džiunglių karalių. Triušiniai bandikutai mieliau saugiai džiaugiasi savo kalėdiniais papuošimais.

Zoologijos sodo gyventojai jau sulaukė šventinių dovanų. Vieni jas kaip mat nurankioja nuo papuoštų eglučių, kiti smalsiai apžiūri ir nusprendžia išpakuoti kiek vėliau. Kaip prieš Kalėdas gyvūnus lepina prižiūrėtojai, kokius šventinius patiekalus jiems ruošia? Ruonio Kajaus baseiną atkeliauja pirmasis artėjančių Kalėdų patiekalas – sušaldytų žuvų tortas. Šventiniai pusryčiai patiekiami kiek vėliau, tad ruonis nustebęs žvalgosi ir purkštauja.

Jungtinėse Valstijose gausiai iškritęs sniegas sutrikdė eismą ir tapo masinių avarijų priežastimi. Tačiau sukėlė ir daugybę džiaugsmo. Sniego išsiilgę vaikai tiesiog užtvindė parkus. Tokio vaikų klegesio Centriniame parke Niujorke nebuvo jau seniai. O to kaltininkė – čia atkeliavusi žiema. Per dieną Niujorke prisnigo tiek, kiek pernai per visus metus. Aplinkinėse vietovėse kai kur sniego sluoksnis siekė net 90 centimetrų. Centrinėje Taimso aikštėje pusnuogis linksminasi kaubojus.

Biržų rajone, Naciūnų kaime, atsivėrė didžiausia šių metų smegduobė. Ketvirtadienį aptikta smegduobė yra 5 metrų skersmens, jos gylis siekia 7,8 metro, o dugne susikaupė vanduo, pranešė Biržų regioninio parko direkcija. Anot pranešimo, įgriuva pridarė ir žalos – buvo nutrauktas vandentiekio vamzdis, kaime sutrikdytas vandens tiekimas. Pavojus kyla ir šalia smegduobės esančiam elektros stulpui, nes statūs kraštai dar griūva.

Kengūros gali bendrauti su žmonėmis ir net paprašyti pagalbos. Tokią naujieną skelbia Australijos mokslininkai atlikę šių neįprastų gyvūnų elgsenos tyrimą. Anot jų, tai rodo, kad ne tik naminiai, bet ir laukiniai gyvūnai gali sąmoningai bendrauti ir siekti kontaktuoti su žmonėmis.

Pats laikas jau ne tik įrengti, bet ir pildyti lesyklas. Į jas jau suskrenda ne tik zylės, prie kurių esam įpratę, bet ir žvirbliai, geniai, ar bukučiai, o kartais ir Lietuvoje žiemoti likę varnėnai. Tiesa, tiems, kas sako, kad rūpintis paukščiais dar anksti, nes nėra nagus rodančios žiemos, gamtininkai atkerta: tam, kad pagelbėtume zylei spustelėjus didesniems šalčiams, prisijaukinti ją turime jau dabar, kai už lango dar tik menkutis minusas.

Indonezijoje vienas krokodilas tapo tikra vietos sensacija, mat jo galva įstrigo senoje motociklo padangoje. Norėdami apsaugoti gyvūną nuo kančių, vietos gamtosaugininkai paskelbė apdovanosiantys drąsuolį, kuris sugebės krokodilą iš padangos išvaduoti. Žinia apie garsųjį krokodilą po Indoneziją sklando jau ne vienerius metus.

Šį rudenį grybautojai džiaugėsi kaip niekada pilnomis pintinėmis grybų. Tačiau dar labiau stebina tai, kad net ir prasidėjus žiemai, apsilankę miške galite pastebėti iš po samanų kyšantį ne vieną grybą. Tokiu savo radiniu pasidalijo naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Paulius Čiūdaras. Gamtininkas Almantas Kulbis įspėja, kad nors tokiu metu rasti grybai maloniai džiugina, jų rinkti ir valgyti nederėtų.

Neabejotinai esate girdėję apie šunų ar kačių prieglaudas. O apie gyvačių? Jums nepasigirdo. Mianmare vienas budistų vienuolis įkūrė namus ir milžiniškiems pitonams, ir nuodingosioms kobroms. Budistų vienuolis Wilatha prie savęs glaudžia milžinišką pitoną. Tačiau rūpinasi jis ir daugybe kitų gyvačių – net nuodingosiomis kobromis. Vienuolis prieš penkerius metus įkūrė gyvačių prieglaudą, tad jei ne Wilatha, šios gyvatės tikriausiai jau būtų nebegyvos.

Kauno veterinarijos gydytojams pirmą kartą teko gelbėti retą pacientą – sužeistą kilnųjį erelį. Plėšrūną nelaimė ištiko beieškant grobio Lietuvos miškuose, pusiaukelėj į žiemojimo vietą. Šie sparnuočiai Lietuvoje kol kas negyvena, tačiau vis dažniau užklysta. Tad kaip tokias jų žvalgytuves vertina ornitologai. Veterinarijos klinikoje Kaune – išskirtinis pacientas. Kilnusis erelis aptiktas Kupiškio rajono miškuose, kur atklydo iš Estijos, skrisdamas žiemoti.

Itin keistas įrašas iš Minesotos. Katy Morlok pavyko užfiksuoti, kaip pas ją krypuoja girtut girtutėlė voverė. Viskas įvyko po to, kai gyvūnas prisivalgė persikų. Ilgai stovėję vaisiai tapo fermentuoti ir juose buvo alkoholio. Moteris specialiai sudėjo persikus laukiniams gyvūnams, bet tik po valandos suprato, ką padarė.  Žinoma, moteris sunerimo dėl voverės, kai suprato, kodėl ši elgiasi neadekvačiai privalgiusi ilgai stovėjusių vaisių. Laimei, kitą dieną voverė buvo sveika ir gyva.

Nidiškiai ir kurorto svečiai šiomis dienomis čiumpa fotoaparatus ar mobiliuosius telefonus ir masiškai traukia į marių pakrantę medžioti vaizdų. Gamta sukūrė unikalų reiškinį – dūžtančių bangų purslai užšalo ant čia esančių objektų ir juos pavertė ledo įspudingomis skulptūromis. Nidiškiai tiki, kad toks reiškinys daugiau niekur kitur Lietuvoje nevyksta, o jam protėviai ir pavadinimą sugalvojo. Nidiškis Antanas džiaugiasi, kad jo namas stovi būtent šioje vietoje.

Tikriausiai ne kartą esate girdėję apie gamtos teikiamą naudą sveikatai. Tačiau ar kada nors vaikščiojote miške užsimerkę, lietėte samanas ar uostėte medžio kamieną? Vilnietė Liudmila Monkevičė ragina į pasivaikščiojimą miške pažiūrėti kitaip ir išbandyti miško maudynes, kurių metu, net ir žiemą, žmonės panardina savo pojūčius į miško atmosferą.

Ketvirtadienį Nidos svečiai ir vietiniai gyventojai gali džiaugtis kiek neįprastu vaizdu: gamtos suformuotomis ledo skulptūromis.  Gamtos išdaigą užfiksavusi vietos gyventoja padarytomis nuotraukomis pasidalijo su Nidos kultūros ir turizmo informacijos centru „Agila“. Centro direktorė Edita Lubickaitė naujienų portalui tv3.lt sako, kad toks gamtos reiškinys Neringoje nėra naujiena, mat paspaudus nedideliam šaltukui ir esant vėjui atsiranda palankios sąlygos tokioms gamtos skul...

Kuršių nerijoje apsigyveno Šiaurės Amerikoje paplitę meškėnai. Dažnas vietinis juos jau matė, o kai kuriems šie gyvūnai prikrėtė ir aibių. Vis dėlto, specialistai sako, kad meškėnai Lietuvoje yra invazinė rūšis ir jau kelia grėsmę vietinei gyvūnijai. Kaip meškėnai paplito Kuršių nerijoje niekas nežino, tačiau specialistai neabejoja, kad be žmogaus rankų neapsieta. Kuršių nerijoje vis daugėja užatlantėje gyvenančių meškėnų.

Jau lapkričio vidurys, rudens pabaiga, o už lango nė vienos snaigės. Pasitaiko dienų, kai spiginanti saulė labiau primena pavasarį nei vėlyvą rudenį, o į lauką dar galima išeiti be pirštinių, kepurių ir šalikų. Gamtininkai pasakoja, kad žiemoms ir toliau šiltėjant, sulauksime pastebimų gamtos pokyčių. Lietuvoje turėtų atsirasti vis daugiau naujų augalų ir gyvūnų rūšių, sutriks augalų vegetacijos ciklas ir vienmečiais turėję būti augalai po kiekvienos žiemos kils kaip naujai gimę.

Miškuose žmonės randa dar ir baravykų, jau nekalbant apie kazlėkus ar voveraites. Nors pasirodo ir šalnos, miškuose dar nėra taip šalta, tad bent pietums miško gėrybių tikrai įmanoma prisirinkti. Tačiau gyventojai yra perspėjami – jei grybus pakando šalna, jais galite apsinuodyti. Kazlų Rūdos savivaldybėje, Didžiųjų Zariškių kaime gyvenantis Pranas rodo kieme pridygusius grybus. Vietiniai vadina juos slidukais, o tikrasis jų pavadinimas – kazlėkai.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija skelbia, kad bekelės gerbėjai suniokojo saugomą aukštapelkę. Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ priskirta teritorija yra Tauragės r., netoli ribos su Jurbarko r. Šį statusą turinčios teritorijos yra labai svarbios gamtai ir saugomos itin griežtai. „Kažin, ar Tauragės rajonui yra tekę patirti tokį barbarbarizmą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Kėdainiečių daržuose ne ruduo, o pavasaris. Lapkritis stebina gamtos išdaigomis. Soduose sužaliavo bulvės, pražydo žirniai, vis dar puikiai dera avietės. Daržas – mieste Kėdainių mieste daržą turinti kėdainietė fotografė Loreta Budrienė pirmosiomis lapkričio dienomis pasivaikščiojusi po lysves nustebo pamačiusi, kad darže išdygo ir puikiausiai žaliuoja bulvės, žydi ir jau vaisius nokina žirniai. Moteris derlių įamžino fotoaparatu. „Vaizdas tikrai ne rudeninis“, – šypsosi fotografė.

Pamatyti gražuolio gyvūno ir jo išpuoselėtų plaukų į šventyklą plūsta gausybė smalsuolių. Tuo metu Kanadoje, netoli Arkties gyvenantys mokslininkai rado išradingą būdą apsisaugoti nuo šimtų apylinkėse slampinėjančių alkanų lokių.  Maudynėmis besimėgaujanti dramblė vardu Sengamalan pietrytinėje šalies Tamil Nadu provincijoje esančioje šventykloje – tikra žvaigždė. Pamatyti jos neįprastos šukuosenos indai traukia iš visos šalies.

Kur dėti po Helovyno šventės išskaptuotus įvairiaspalvius moliūgus? Rokiškio turizmo centras pasišovė surinkti oranžines dekoracijas ir atiduoti perrinktas daržoves ūkininkų laikomiems gyvūnams ir žvėrims. Tačiau į dovanojamą pašarą vienintelės nosį raukė tik alpakos, kurios mieliau troško dėmesio. Nešinos gražuoliais moliūgais Rokiškio turizmo centro darbuotojos viliasi, kad tokia gardi dovana čia pat dvaro pašonėje besiganantiems danieliams patiks.

Būrelis žmonių iš Klaipėdos, Kauno, Šilutės ir kitų Lietuvos kampelių susivienijo gelbėti sužeistą lapiuką. Mažylį prieš kelias savaites partrenkė automobilis, tad gyvūnui prireikė sudėtingos operacijos. Kol lapiuko žaizdos gijo, jį savo namuose globojo kaunietė mergina, o dabar veterinarijos gydytojai iš Klaipėdos turi įvertinti, ar operacija pavyko. Išvados nulems gyvūno likimą. Į vieną veterinarijos kliniką Klaipėdoje atkeliauja retas pacientas.

Rietavo rajone gyvenantys ūkininkai nebeatsigina nuo vilkų. Per šiuos metus jie papjovė kelias dešimtis telyčių, avių bei ožkų. Naujausias pilkių išpuolis netoli Tverų. Čia vilkai papjovė 11 avių, dar kelias dėl patirtų sužalojimų teko užmigdyti pačiam ūkininkui. Nuo pilkių neapsaugojo net ganyklą juosiantis elektrinis piemuo. „Tvenkinyje buvo 6, ten dvi, čia trys, vieną iš vis prie fermos radau, ten pas mus parbėgo, greičiausiai atsivijo“, – sako avių augintojas Mikas Jusys.

Internete plintantis vaizdelis virto tikru galvos skausmu internautams. Populiariame vaizdelyje užfiksuota, kaip vienoje Aliaskos upėje bėga didžiulis briedis. Atrodytų nieko tokio ypatingo, tačiau vaizdelyje atrodo, kad jis bėga ant vandens.  Kristy Paniptchuk mažu laivu plaukė viena Aliaskos upe ir pastebėjo tikrai neeilinį momentą, kurio dar nebuvo mačiusi. Visai šalia laivo ėmė bėgti didžiulis briedis.

Vilkų antpuolių paskutiniu metu fiksuojama itin daug. Išdrąsėję pilkiai ne tik skerdžia ūkinius gyvulius, bet ir nesibodi užpulti šunis ar net žmones. Štai Skaistgiriuose netoli Bajėnų miško šiemet vilkai sudraskė namus saugojusius šunelius, įvykio vietoje buvę medžiotojai pripažįsta, kad vaizdas buvo šiurpus. Tačiau bent tuokart gyventojai gali kiek ramiau atsikvėpti – minėtame miške medžiotojų būrelio „Apuokas“ pirmininkas Irmantas Stanevičius sumedžiojo vilkę.

Kai lauke vis dažniau smelkia niūri dargana, Kaune Botanikos sode – tikros atogrąžos: šilta, drėgna ir daug spalvų. Čia plazdena pusšimtis įvairiaspalvių atogrąžų drugių, stebinančių margais raštais ir savo savybėmis. Įprastai Afrikoje sutinkamas drugys dabar vienas aktyviausių VDU Kauno botanikos sodo oranžerijos gyventojų. Jis labai energingai plaka sparneliais ir vis kimba prie kitų. O štai kiti plazdena vos juntamai virpindami orą.

Ventės rago ornitologinėje stotyje neįprasta diena. Pirmadienį šviesiu paros metu į ornitologų tinklus įkliuvo net septyni apuokai. Specialistai aiškina, kad taip nutinka labai retai ir mano, jog stebi dar vieną gamtos pokytį – įprastai rudens pradžioje pasibaigianti paukščių migracija vis dar tebevyksta. Iš pirmo žvilgsnio, šie Ventės rage augantys medžiai nuo kitų nė kuo nesiskiria. Tačiau, įsižiūrėjus geriau, juose galima išvysti net 5-is ant šakų tupinčius apuokus. Štai vienas jų.

Buvimas gamtoje mums naudingas. Tai gali pagerinti mūsų fizinę bei psichologinę sveikatą. Tačiau ar yra tam tikras buvimo laikas, kurio mes turime siekti norėdami gauti visą to naudą? Ir kokio tipo poveikis tai turėtų būti? „Scientific reports“ paskelbtas beveik 20000 žmonių tyrimas atsako į visus klausimus. Pirmą kartą mokslininkai nustatė ribą, ties kuria laikas gamtoje imamas sieti su gera savijauta tai – bent 120 minučių per savaitę.

Australijoje per ateinančius 30 metų gali visiškai išnykti šio žemyno simboliu laikomos koalos. Viena pagrindinių priežasčių – pernai Australijoje siautėję gaisrai, kuriuose tūkstančiai koalų žuvo. Netrukus išgirsite, kaip šiuos gyvūnus gelbės Pasaulio gamtos fondas. Du koalos jaunikliai – Eli ir Annie Sue – glaudžiasi specialiame gyvūnų globos centre, nors tikrieji jų namai – Australijos eukaliptų giraitės.

Lietuvą kamuoja ne tik hidrologinė sausra, daug kur žemė visiškai perdžiūvusi. Tik esą oficialių sausros rodiklių nesiekia. Tačiau žmonės pastebi, kad augalai ima keistai elgtis – anksti meta lapus ar net vaisius. O specialistai sako, kad tuo stebėtis nereikia, šie neįprasti reiškiniai – tai augalų gynybinė reakcija į sausrą. O štai labiau sunerimti verta dėl to, kad sausra itin palanki daugeliui invazinių rūšių. Traktorius dirba laukus, o iš po padargų žemė tik dulka. Dirva itin perdžiūvusi.

Unikaliems paukščiams – juodiesiems čiurliams – kyla pavojus. Jie nyksta. Dėl sumažėjusių perėjimo vietų gamtoje į miestus persikėlę įspūdingais skrydžiais stebinantys sparnuočiai ir praranda jaunikliams auginti tinkančias buveines daugiabučiuose. Angas užbetonuoja gyventojai arba jos aklinai uždengiamos renovuojant namus. Tad iki šiol tik prašiusi įmonių renovuojant pastatus palikti čiurliams angas, dabar Aplinkos ministerija jau žada griežtinti toną.

Ramiojo vandenyno užteršimas prie Rusijos atokaus Kamčiatkos pusiasalio krantų nulėmė masinį jūros gyvūnų išgaišimą, antradienį paskelbė rusų mokslininkai. Apie vandens užterštumą pradėta kalbėti praėjusio mėnesio pabaigoje, vietos banglentininkams pradėjus skųstis akių perštėjimu ir pastebėjus negyvų į krantą išmestų gyvūnų, įskaitant ruonius, aštuonkojus ir jūrų ežius. Pasak Kamčiatkos gubernatoriaus Vladimiro Solodovo, banglentininkai patyrė nežymių ragenos nudegimų.

Išskirtinė istorija apie nedidelius džiaugsmus, kuriuos pasaulio žmonės atranda per karantiną, kai gyvenimas kiek sulėtėja. Paukščių trijulė kelis kartus per dieną savo apsilankymu džiugina vieną La Paso gyventoją ir jos sūnų. Tiesa, už džiaugsmą prašo maisto. 18-ame Bolivijos sostinės La Paso daugiabučio aukšte ant atbrailos nusileidžia pietinės kuoduotosios karakaros. Tai sakalinių šeimos paukščiai, gyvenantys pietų Amerikoje.

Vilniaus miesto savivaldybės projektas „Žaliosios salelės“ dar net nespėjo įsibėgėti, o socialiniuose tinkluose jau pasipylė pašiepiantys gyventojų komentarai. Šie piktinasi, kad vietoje buvusios pievos atsirado išbetonuotas skveras ir supilta skalda. Balandžio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie naują projektą – „Žaliąsias saleles“.  „Daugiabučių rajonuose pradedame kurti mini skverus – žaliąsias saleles, kurie bus ranka pasiekiami kvartalo gyventojams.

Savo galingais balsais gyvūnai ne tik gąsdina konkurentus, bet ir vilioja pateles. Girininkai pastebi, kad šiemet tuoktuvių ritualai prasideda gerokai vėliau nei įprastai, mat elniams trukdo miškus masiškai užplūdę grybautojai, kurie dėl baravykų iš miškų išlenda tik temstant. Tada savo privalumus ima demonstruoti meilės ištroškę raguotieji jaunikiai. Jau iš tolo miške atsklindantis baubimas įspėja, kad dabar čia yra ypatingas metas, pats elnių tuoktuvių įkarštis.

Socialiniuose tinkluose paplito vienos šeimos ir jų draugų iškylos istorija. Australijai priklausančioje Kalėdų saloje, atokioje vietoje, iškylą surengusi šeima įamžino, kaip į jų stovyklavietę atkeliavo daugiau nei 50 didžiulių kokosinių krabų, kurie gali sverti per 4 kilogramus, o jų ilgis gali viršyti net vieną metrą.

Marcinkonyse gyvenanti Janina Janušauskienė jau nuo pat ankstyvos vaikystės laiką leidžia gamtoje ir stebi jos siunčiamus ženklus. Pasak moters, pati gamta parodo, kokie laukia artėjantys orai. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams Janina atskleidė, koks bus likęs ruduo ir kada galime tikėtis prasidėsiančios žiemos. Šią savaitę lietuvaičiai džiaugiasi prasitęsusiomis karštomis dienomis.

Saimiriai – tai mielos mažytės beždžionėlės retai sveriančios daugiau nei kilogramą. Mažyliai kaip tik šiuo metu mėgaujasi vis dar šiltomis dienomis Londono zoologijos sode. Saimirių genties atstovės, mielos geltonos beždžionėlės juoda kepurėle. Būtent dėl pastarosios šie mažyliai vadinami juodaviršiais saimiriais. Tai kabiauodegės beždžionėlės – nes gali kaboti ant savo ilgos stiprios uodegos.

Kuršių nerijoje gryname ore plovą dažnai verdantis virtuvės šefas susipažino su lape, kurią kartą priviliojo šio patiekalo kvapas. Nuo tada vos tik pasklinda verdamos mėsos garai, laputaitė visada prisistato. Tokią draugystę pastebėję Kuršių nerijos gyventojai virtuvės šefą jau praminė Mažuoju princu. Maisto gaminimo šefas Antanas verda plovą. Tačiau Kuršių nerijoje jis žinomas ir kitu vardu – vietiniai vyrą jau praminė Mažuoju princu.

Jei gamtos per tūkstančius metų suformuota ežero pakrantė yra negraži, neatitinka poreikių, ją galima performuoti. Pavyzdžiui, iškirsti medžius, vietoj miško paklotės pakloti žolę, privežti žvyro pliažui, įrengti lauko tualetą, kurio nereikia tuštinti, pavėsinę paversti pirtimi, išgrįsti taką iki pat vandens betonu arba ekskavatoriumi iškapoti gerą gabalą kranto. Tokius vaizdus Dzūkijoje, aplink Kapčiamiestį esančiuose ežeruose išvydo TV3 laidos „Žalioji byla“ kūrybinė komanda.