gamta

Neįprasta, šiek tiek pavojinga, bet tuo pačiu ir linksma gelbėjimo operacija iš Kolumbijos. Tenykščiams ugniagesiams teko nuo namo stogo nukelti ant jo užsiropštusias ir nebežinančias kur dėtis ožkas. Ir pati nežino, kaip nulipti nuo stogo, ir gelbėtojų bijo. Neįprastą gelbėjimo operaciją turistai nufilmavo šiaurės Kolumbijoje, Santanderio srityje. Ugniagesiai nuo namo stogo bando nukelti ožkas.

Kai kur pridrėbė net metrą sniego. Dešimtys tūkstančių žmonių liko be elektros, uždaryti teko Denverio oro uostą, o gelbėtojai skubėjo vaduoti greitkeliuose įstrigusių žmonių. Kovas pavasario į Kolorado ir Vajomingo valstijas bent kol kas neatnešė. Priešingai. Čia siaučia didžiausia pūga per pastaruosius du dešimtmečius. Kai kuriose šių valstijų vietovėse siautėja 72 km/val. vėjo gūsiai, o sniego sluoksnis jau siekia metrą.

Veterinarijos gydytojai jau praneša apie pirmuosius nuo erkių platinamų ligų nugaišusius gyvūnus. O užsikrėtusių skaičiai auga kasdien. Žmonės nesitiki, kad erkės jau pabudusios ir pavojingos, tad dar nesaugo nei savęs, nei augintinių. O specialistai įspėja, jei šie parazitai jau kanda gyvūnams, greitai pasipils pranešimų ir apie žmonių negalavimus.  Septynerių metų Sibiro haskių veislės kalytę Dorą šeimininkas veda pakartotinei specialistų apžiūrai. Dora jau guvi.

Ieškodami, iš kur į Salantų miestelio tvenkinį nuotekų grioviu kelias dienas tekėjo dyzelinas, specialistai aptiko ne tik teršalų šaltinį po žeme užkastoje talpoje. Šalia jos darbininkai iškasė dar 14 tokių ir iš jų išpumpavo 6 tonas naftos produktų. Toje pačioje sodyboje, aplinkosaugininkai rado 48 šarminius akumuliatorius bei dar gausybę daiktų. Kaimynai pasakoja, kad jau miręs sodybos savininkas visą šį turtą parsigabeno iš senos sovietų karinės bazės.

Įspūdingi vaizdai iš Kilimandžaro kalno papėdės, kur ganosi didžiuliai drambliai. Deja, šiems galiūnams iškilo grėsmė. Ne dėl brakonierių ar didelių plėšrūnų, o visame pasaulyje pamėgtų avokadų. Dramblių teritorijose verslininkai užsimojo sukurti dideles avokadų plantacijas fermas. Kenijos Amboselio nacionaliniame parke, besiribojančio su Tanzanija. Kilimandžaro kalno papėdėje žaliuojantys laukai – ideali vieta gyventi drambliams.

Vilkaviškio rajone užfiksuotas neeilinis incidentas. Kovą turėjo būti pradėtos vežti statybinės atliekos, kurios buvo užkastos žemėje. Aplinkosaugininkai nustatė, kad padaryta žala gamtai – daugiau nei 30 milijonų eurų. Atliekas užkasė viena bendrovė, kai tvarkė aikšteles vėjo jėgainėms statyti. Tačiau išvežt šlamšto taip ir nepavyko. Vėjo jėgainės šalia Vilkaviškio turėjo iškilti prieš šešerius metus. Verslininkai jas buvo suplanavę keturiose vietose.

Kovo 10 nuo seno minima kaip 40 paukščių diena. Tiek senoliai skaičiuodavo paukščių rūšių, kurie žiemai išskrisdavo į pietus ir pavasariop grįždavo į gimtinę. Beje, pagal šios dienos orus senoliai spėdavo ir koks bus artimiausias mėnuo. Žuvinto biosferos rezervatas pamažu bunda. Po spengiančios žiemos tylos kasdien pasigirsta vis naujų garsų – į Lietuvą grįžta svetur peržiemoję paukščiai. Nuo seno šiandien minima 40-ies paukščių diena.

Tolimuosiuose Rytuose išsiveržė vienas aukščiausių ugnikalnių pasaulyje. Kamčiatkoje, raudonos lavos upes stebintys mokslininkai pasidalino įspūdingais išsiveržimo vaizdais. Ledynų sukaustytoje Kamčiatkoje šiomis dienomis tikrai karšta. Ten dirbantiems mokslininkams pavyko užfiksuoti kaip išsiveržia aukščiausias aktyvus Euroazijos ugnikalnis – Kliučių Sopka. Tiesa, šiuo metu lava veržiasi ne 4800 metrų ugnikalnio viršūnėje, bet viename iš šlaitų, beveik dviem kilometrais žemiau.

Nedidelio Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijos Sičionių kaimo gyventojus pastarąsias kelias savaites gąsdino ir į kiemus įžūliai lindo serganti lapė. Vietos gyventojai neapsikentė ir kreipėsi į medžiotojus. Šie po kiek ilgiau nei savaitę trukusios medžioklės lapę sumedžiojo. Elgėsi keistai Pirmasis keistą lapę kieme pastebėjo vietos gyventojas Arūnas Butėnis. Vyriškis sunerimo, mat gyvūnas elgėsi ne taip, kaip įprasta. Jis nedelsiant kreipėsi į medžiotojus.

Iš žiemos miego sparčiai pradėjo busti žmonių ir gyvūnų siaubas – erkės. Vos tik pabudę šie parazitai pradeda ieškoti maisto, o lengviausiai pasiekiami ir tampa šunys bei katės. Anksti pavasarį pabudusios erkės dabar nusiramins tik gruodį. Specialistai sako: erkių pernešam ligų atvejų skaičius kasmet vis didėja. Prie Druskininkų, Viečiūnuose, gyvenanti Oksana su savo mylimu Čipu dažnai vaikščioja prie namų esančiame parkelyje.

Kretingos rajone, Salantų miestelyje, jau parą ugniagesiai bei aplinkosaugininkai stengiasi likviduoti ekologinę nelaimę – nuotekų tinklais į tvenkinį bėga dyzelinu užterštas vanduo. Nors pastatę bonines užtvaras ugniagesiai tvenkinį apsaugojo, niekaip nepavyksta rasti vietos, iš kur dyzelinas atiteka. Šaltinio su specialistais ieško visa miestelio bendruomenė.

Prasidedantį pavasarį jau skelbia ne tik kalendorius, bet ir ledonešis upėse bei pirmieji žiedai gamtoje. Gyventojai dalijasi pražydusių žibučių, pirmųjų kačiukų ar baltuojančių snieguolių vaizdais, botanikos sode į saulę vis spalvingesnius žiedus kelia įvairių rūšių gėlės ir krūmai. O štai sinoptikai sako, kad žiema dar žada pasigalynėti su pavasariu. Kalendorius ir vis labiau paukščių balsų prisipildanti gamta jau skelbia pavasarį.

Pavasarį skelbia ne tik pamažu į Lietuvą iš šiltų kraštų sugrįžtantys paukščiai. Pradėjo tekėti klevų sula. Tiesa, dar negausiai, bet mėgstantys tikrai jau gali mėgautis šiomis medžio sultimis. O ir specialistai ragina gerti sulą. Joje, tiek klevų, tiek beržų yra labai naudingų medžiagų. Varėnos rajono, Barčių kaimo gyventojas Algimantas, kaime augantį klevą pradeda tikrinti maždaug nuo vasario vidurio. Įprastai tuomet jau pradeda tekėti sula.

Panorus sužinoti orų prognozes dabar pakanka pažvelgti ir į mobilaus telefono ekraną. O štai senovėje žmonėms tekdavo sekti gamtos ženklus, kad sužinotų, kokie gi orai laukia.  Pasak etnologo Liberto Klimkos, jau vasarį atsiranda ženklai, pranašaujantys, kokie bus pavasaris ir vasara.  Vieversio elgesys išduoda, kokia bus vasara Pasak etnologo, vasario 24-ąją žmonės laukia vieversio, kuris išduoda apie vasaros orus.

Kol lietuviai bando pasimėgauti paskutiniais pasivaikščiojimais ant užšalusio ledo, amerikiečiai skuba pasidžiaugti ledu inkrustuotais Niagaros kriokliais. Prie krioklių traukė gyventojai, norintys asmenukėmis įsiamžinti prie įspūdingų vaizdų. Mat gamta papuošė ne tik krioklius – virš jų taip pat pasirodė vaivorykštė. Meteorologai teigia, kad čia ir toliau snigs, o termometro stulpelis nepakils aukščiau 3 laipsnių šilumos. Žiemos stebuklus galite pamatyti TV3 Žinių reportaže.

Šiaurės Prancūzijos pakrantė po daugelio dešimtmečių džiaugiasi sugrįžusiais būriais ruonių. Mažylis ruonis, vienas iš daugiau nei 250-ies, kuriuos netoli Šiaurės Prancūzijoje esančio Kalė uostamiesčio stebi gamtosaugininkai. Ruoniai šiose pakrantėse nykti pradėjo dar prieš pusšimtį metų, kai juos medžioti ėmė žvejai, nepatenkinti, kad šie gyvūnai tuština jų tinklus. Ir nors ruoniai Prancūzijoje saugomi dar nuo 1980-tųjų metų, tik dabar pradėjo sugrįžti į pamėgtas pakrantes.

Rudosios ateina kaulyti maisto, o viena net įsigudrino įlipti į medį ir pamėgino nugvelbti kabančius zylėms skirtus lašinius. Gamtininkai aiškina, kad pajūriui neįprastai šalta ir snieguota žiemą privertė lapes ieškoti maisto žmonių kiemuose, o medžiotojai įsitikinę, kad rudųjų tiek priviso, kad natūralaus maisto gamtoje visoms tiesiog nebeužtenka. Sodyboje netoli Šilutės gyvenanti Eglė neteko žado.

Kelmės rajone, Butkiškėje, gyvenanti trijų vaikų mama ir žolininkė Kristina Šilinskienė (Naktižiedė) jau daugelį metų pasakoja žmonėms apie laukinių augalų paslaptis ir moko iš jų gaminti sirupus, maistą, augalus, kosmetiką… Žiniomis apie natūralią kosmetiką ir valgomus laukinius augalus ji dalijasi paskaitų ir praktinių užsiėmimų metų, kuriuos veda mokyklose ir įvairiose bendruomenėse, o karantino metu ir virtualioje erdvėje.

Mažiausias roplys pasaulyje. Vokiečių mokslininkai Madagaskare rado du saulėgrąžos dydžio chameleonus. Ant piršto telpantis chameleonas vos dviejų centimetrų dydžio. Jis mažiausias iš visų daugiau nei 11 000 iki šiol žinomų roplių. Vokiečių mokslininkai šios naujos rūšies patinėlį ir patelę netikėtai aptiko per ekspediciją Šiaurės Madagaskare. Beje, patelė gerokai didesnė už patinėlį – nuo burnos iki uodegos ji net trijų centimetrų ilgio.

TV3 laidoje „Tylūs geradariai. Tvarumo istorijos“ – verslininkės Darijos Ilevičiūtės-Zaveckienės pasakojimas apie jai su vyru ir drauge kilusią tvarią verslo idėją, kuri sėkmingai skinasi kelią ir pasaulinėje sutelktinio finansavimo platformoje „Kickstarter“. Darija su savo vyru Karoliu prieš trejus metus įkūrė internetinę kojinių parduotuvę „Ūkai“, o 2020 m. pabaigoje jie nusprendė, kad savo veikloje nori didesnės pridėtinės vertės, tad kojinių gamyboje pradėjo naudoti iš perdirbtų p...

Žiema toliau stebina savo grožiu. Nesiliaujantis šaltis stingdo užtvankas ir taip sukuria nuostabaus grožio ledo skulptūras. Nuo stogų kabo įspūdingo dydžio varvekliai.  Alytaus rajone, Kumečių kaime esanti užtvanka virsta įspūdinga ledo skulptūra. Pora alytiškių sako specialiai atvažiavę pasigrožėti nuostabiu žiemos darbu: „Gražu, gražu pamatyti tokius vaizdus. Ši žiema po daugelio metų – pirma tokia.

Sniegas ir šalčiai gali būti pražūtingi kai kuriems paukščiams. Laukinėms mūsų laukų ir pievų vištelėms – kurapkoms dabar ypač sunku. Nors tai nepaprastos slapukės, bet šiuo metu jos badauja ir rizikuodamos traukia net prašyti žmonių pagalbos.  Raguvoje gyvenantis žinomas gamtininkas ir zoologas  Antanas Slučka traukia iš bagažinės puspilnį kibirą kviečių. Grūdai skirti miestelio pakraštyje prie fermų jau kurį laiką besibūriuojančioms laukinėms vištelėms – kurapkoms.

Į pajūrį atkeliavus snieguotai ir šaltai žiemai, žmonės vėl puolė gelbėti laukinius gyvūnus, nepagalvodami, kad taip skriaudžia kitus. Vienas klaipėdietis jau trečią parą globoja gulbių jauniklius, mat į ant užšalusių Kuršių marių ledo įsikūrsių paukščių jauniklius ėmė kėsintis lapės. Aplinkosaugininkai sako, kad gamta tik dėl to ir egzistuoja, kad vieni gyvūnai nuolat ėda kitus. Tad jei žmogus gelbėja paukščius, be maisto palieka plėšrūnai ir iš bado žūsta jie arba jų jaunikliai.

Pietvakarių Prancūzijoje – dideli potvyniai. Dėl jo namus palikti teko tūkstančiams prancūzų. Potvyniai kilo po smarkių regione siautėjusių liūčių. Gelbėtojai prognozuoja, kad upėmis virtusios miestų gatvės nuslūgs maždaug per savaitę. 6000-ius gyventojų turintis Esblio miestelis visiškai užtvindytas. Vandens čia gerokai virš kelių, tad kaimynai gatvėje vos prasilenkia. Dalis Prancūzijos pietvakarių regiono po vandeniu atsidūrė po praūžusių liūčių.

Šiaurinėje Indijoje nuo Himalajų atskilęs ledynas, nugarmėjo į upę ir sukėlė milžinišką potvynį, kuris nuplovė mažiausiai 200 žmonių. Gelbėtojams iš purvo ir nuolaužų išlaisvinti pavyko vos 25 žmones, kiti dingę. Akimirka, kai Indijoje nuo Himalajų kalnyno atskyla milžiniškas ledynas. Nugarmėjęs į upę, jis sukėlė staigų, viską aplink suniokojusį potvynį, kuris šiaurinėje Utarakhando valstijoje pradangino apie 200 žmonių. „Tapau liudininku to, kas atrodė, kaip Bolivudo filmo scena.

Arūnas Eismantas įprastai dirba auditoriumi, viename dideliame prekybos tinkle, tačiau vyras turi neįprastą pomėgį. Vasarą ir pavasarį rengia kaip pats sako „fotosesijas“ patiems mažiausiems gyviams – drugiams. Arūnas pasakoja, kad meilę gamtai jaučia nuo vaikystės, nes pats yra gimęs ir augęs kaime Anykščių rajone.

Alytaus rajone esančiame Būdos kaime skaitytoja Dalia Berčiūnaitė užfiksavo, kaip iš balos ant sniego pradėjo lipti varlės. Gamtininkė aiškina, kad tai nėra kažkokia anomalija ir pavasario tikrai nepranašauja. Neįprastą gamtos reiškinį moteris užfiksavo trečiadienį, o nuotraukose galima pamatyti ir plėšrųjį paukštį suopį, kuris greičiausiai nesitikėjo rasti ant sniego išlipusių varlių.

Neįprasta ir deja liūdnai pasibaigusi gelbėjimo operacija kaimyninėje Lenkijoje. Ugniagesiai gelbėtojai iš ledinio ežero vandens traukė įlūžusią elnių bandą. Vietos medžiotojai sako, kad elnius ant ežero suvarė brakonieriai, gąsdinę gyvūnus petardomis. Net keliose ežero vietose įlūžę elniai desperatiškai suka ratus ieškodami kaip išsiropšti į paviršių, o gelbėtojai visaip bando prisiartinti prie išsigandusių gyvūnų.

Balkanuose, Serbijoje – milžiniškas šiukšlių ežeras, kuriame plūduriuoja per 30 tūkstančių kubinių metrų atliekų. Gamtosaugininkai sako, kad ši problema ežerą kamuoja jau daugelį metų. Potpečko ežeras Serbijoje labiau primena šiukšlyną, nei gėlo vandens telkinį. Dabar čia darbuojasi dvi baržos ir dideli kranai, mėginantys išvalyti upės atplukdytas šiukšles – daugiausia plastiką.

Suomijos šiaurę nutvieskė Šiaurės pašvaistės liepsnų šokis. Jomis pasigrožėti galėjo ne tik didelio šalčio nepabūgę keliautojai, bet ir Kalėdų senelis, nes įspūdingas reginys dangų įžiebė Laplandijoje. Stingdančio 30-ties laipsnių šalčio neišsigandęs Suomijos fotografas už ryžtą apdovanojamas pasakišku reginiu. Laplandijoje šiaurės pašvaistė virš jo sužibo maždaug 90-ties kilometrų aukštyje. Netoli pasienio su Švedija ir Norvegija.

Smagią langūrų kaImenę pasisekė nufilmuoti fotografams pietvakarių Kinijos miškuose.  Išties ne veltui langūrų mažylius vadina auksiniais. Užaugę jie taps pilki, kaip ir jų tėvai. Linksmą langūrų kaimenę fotografai filmuoja pietvakarių Kinijos Junanio provincijos kalnuose. Miškininkai pastaruosius kelerius metus akylai saugo šią miško teritoriją nuo brakonierių ir kirtimo, tad ir auksaspalvių mažylių kaskart suskaičiuoja vis daugiau.

Vilniuje kuriant japonišką sodą ruošiamasi pradėti žemės tvarkymo darbus, penktadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. Pasak savivaldybės, šių darbų metu bus pašalinti apie 450 įvairios būklės ir dydžio medžių, iš kurių 65 proc. sudaro invaziniai uosialapiai klevai, taip pat gluosniai, drebulės ir kiti minkštieji lapuočiai. Šių šalinamų medžių kamienų skersmuo iki 18 cm.

Stambus suaugęs žvėris krūmus kertantį žmogų miške sekė maždaug valandą. Išsigandęs vyras net pamanė, kad lūšis tykoja jo kaip grobio. Iki šiol Lietuvoje gyvenančios lūšys nėra užpuolusios žmonių. Bet specialistai pripažįsta, kad jų populiacija smarkiai išaugo. Laimė pasitaikė panevėžiečiui Rokui šią savaitę besidarbuojant Biržų girioje, sutikti retą laukinę murklę. Tačiau matyti, kad tokia vyro akistata su lūšimi jo nė kiek nesužavėjo, greičiau įvarė nemenkos baimės.

Panevėžio regiono gamtosaugininkams teko neįprasta stirnos išlaisvinimo operacija. Gavę pranešimą apie iš miško žmogaus ant pečių tempiamą žvėrelį, aplinkosaugininkai netrukus jį rado tvarte prirakintą grandine su ožkomis ir naminiais paukščiais. Paaiškėjo, kad vyras stirnos jauniklį nesunkiai pasigavo pats ir parsinešė namo. Deja, piktadariui skirtas tik įspėjimas, gamtos saugotojai sako, kad už tokius pažeidimus baudos tiesiog yra per mažos.

Spustelėjęs šaltukas badu ir žūtimi grasina Lietuvoje likusiems žiemoti vandens paukščiams. iš užšąlančių telkinių juos jau tenka vaduoti. Specialistai sako, kad dabar jau pats metas maitinti gulbes ir antis. Geriausia rinktis grūdus, mat batono prisiriję baltakaklės nutunka. Gyvūnų globėjai ir ornitologai kasmet su nerimu stebi neatsakingą žmonių elgesį, kuris paukščiams pražūtingas.

Vakar Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą, kad asmuo nešasi stirną iš miško. Aplinkosaugininkams pavyko skubiai išlaisvinti stirnos jauniklį. Už padarytą pažeidimą asmeniui surašytas nutarimas ir bus skiriama nuobauda. „Važinėjome apsnigtais miško keliukais stebėdami, kas vyksta gamtoje, tikrindami apylinkes ir staiga skambutis – asmuo nešasi stirną. Iš susijaudinimo pirma mintis, kad gyvūnas neteisėtai sumedžiotas, net nepasitikslinome ar jis gyvas.

Londono zoologijos sode prasidėjo kasmetinis jame gyvenančių gyventojų surašymas. Prižiūrėtojų laukia nelengva užduotis, nes teks aplankyti net 18 000 gyvūnų. Kiekvienai metais Londono Zoologijos sodo prižiūrėtojams tenka sunki ir ne vieną dieną trunkanti užduotis. Sužiūrėti visus, vieno didžiausių zoologijos sodo pasaulyje gyventojus. Suskaičiuoti ir surašyti, kad ir šią vienodai atrodančių ir nuolat žuvį nugvelbti bandančią pingvinų grupę gali tapti tikru iššūkiu.

Karantinas paskatino žmones grįžti į savo namus ir iš naujo juos įvertinti. Į namų erdvę persikėlė visas mūsų gyvenimas: laisvalaikis, darbas, susitikimai ir šventės. Naujos TV3 laidos „Tylūs geradariai. Tvarumo istorijos“ vedėjas aktorius Leonardas Pobedonoscevas sako, kad jam namai – tai erdvė, kurioje jis jaučiasi saugus ir gali ramiai bei patogiai leisti laiką su šeima.

Kokių tik kuriozinių vaizdelių iš gamtos nėra internete. Neseniai „Twitter“ paskyroje paplito dar vienas neįtikėtinas įrašas. Nors nėra žinoma, kada ir kur užfiksuota akimirka, tačiau internautams tai nė motais, kadangi situacija – išties nematyta ir kelianti juoką pro ašaras. Vaizdo įraše nufilmuota, kaip susipešė dvi žirafos. Vaizdelis išties neįprastas ir primena komediją, o ne realybę. Neeilinė akimirka – vaizdo siužete.

Indijoje užfiksuotas neeilinis gamtos reginys, tačiau šis įvyko visai ne gamtoje, o mieste ir prie policijos pastato. Naktinės kameros nufilmavo, kaip dvi meškos vaikštinėja ir žiūrinėjasi lyg niekur nieko. Gyventojus toks vaizdas neramina, nes jau yra nutikęs incidentas, kai meška pražudė vyrą. Pareigūnai sako, kad reikia imtis veiksmų dėl visų saugumo. Įrašas netrukus tapo sensacija ir privertė išsižioti ne tik gyventojus, bet ir internautus. Neeilinė akimirka – video siužete.

Neįtikėtinai žavus įrašas paplito socialiniame tinkle „Twitter“. Jame užfiksuota, kaip antis leidžia padėti vyrui pasistatyti lizdą. Gyvūnas priplaukia prie lankytojo, pasiima jo paruošta šakelę ir neša į naujuosius namus. Padėjęs, vėl grįžta link vyro. Internautai liko nustebę, kaip antis supranta ir leidžia padėti. Ypatingas ryšys tapo sensacija ir įrašas surinko tūkstančius peržiūrų. Neįtikėtina akimirka – vaizdo siužete.

Indonezioje į laisvę ruošiamasi paleisti tris metus nelaisvėje laikytą orangutangų porelę. Šiuos sparčiai nykstančios rūšies gyvūnus nelegalūs prekeiviai grobia ir parduoda kaip augintinius tradicinei medicinai ar net maistui. Porelė retų ir sparčiai nykstančių orangutangų vardu Ung Aing ir Natalee narvo grotas bando Indonezijoje esančiame Pratab Chango laukinių gyvūnų veisimo centre Ratchaburio provincijoje. Didžiulio dėmesio sulaukusių gyvūnų istorija išties dramatiška.

Australijos zoologijos sode artėjančias Kalėdas šventiškai pasitinka ten gyvenantys įvairiausi gyvūnai. Kalėdos kiek anksčiau laiko atkeliavo į Sidnėjaus Tarongos zoologijos sodą. Sodo gyventojai džiaugiasi nekasdieniais ar bent jau ne kasdieniškai patiektais skanėstais. Liūtas, panašu, jau skuba puošti Kalėdų eglę – tik panašu, kad ja grožėsis vienas – vargu ar kas išdrįs aplankyti džiunglių karalių. Triušiniai bandikutai mieliau saugiai džiaugiasi savo kalėdiniais papuošimais.

Zoologijos sodo gyventojai jau sulaukė šventinių dovanų. Vieni jas kaip mat nurankioja nuo papuoštų eglučių, kiti smalsiai apžiūri ir nusprendžia išpakuoti kiek vėliau. Kaip prieš Kalėdas gyvūnus lepina prižiūrėtojai, kokius šventinius patiekalus jiems ruošia? Ruonio Kajaus baseiną atkeliauja pirmasis artėjančių Kalėdų patiekalas – sušaldytų žuvų tortas. Šventiniai pusryčiai patiekiami kiek vėliau, tad ruonis nustebęs žvalgosi ir purkštauja.

Jungtinėse Valstijose gausiai iškritęs sniegas sutrikdė eismą ir tapo masinių avarijų priežastimi. Tačiau sukėlė ir daugybę džiaugsmo. Sniego išsiilgę vaikai tiesiog užtvindė parkus. Tokio vaikų klegesio Centriniame parke Niujorke nebuvo jau seniai. O to kaltininkė – čia atkeliavusi žiema. Per dieną Niujorke prisnigo tiek, kiek pernai per visus metus. Aplinkinėse vietovėse kai kur sniego sluoksnis siekė net 90 centimetrų. Centrinėje Taimso aikštėje pusnuogis linksminasi kaubojus.

Biržų rajone, Naciūnų kaime, atsivėrė didžiausia šių metų smegduobė. Ketvirtadienį aptikta smegduobė yra 5 metrų skersmens, jos gylis siekia 7,8 metro, o dugne susikaupė vanduo, pranešė Biržų regioninio parko direkcija. Anot pranešimo, įgriuva pridarė ir žalos – buvo nutrauktas vandentiekio vamzdis, kaime sutrikdytas vandens tiekimas. Pavojus kyla ir šalia smegduobės esančiam elektros stulpui, nes statūs kraštai dar griūva.

Kengūros gali bendrauti su žmonėmis ir net paprašyti pagalbos. Tokią naujieną skelbia Australijos mokslininkai atlikę šių neįprastų gyvūnų elgsenos tyrimą. Anot jų, tai rodo, kad ne tik naminiai, bet ir laukiniai gyvūnai gali sąmoningai bendrauti ir siekti kontaktuoti su žmonėmis.

Pats laikas jau ne tik įrengti, bet ir pildyti lesyklas. Į jas jau suskrenda ne tik zylės, prie kurių esam įpratę, bet ir žvirbliai, geniai, ar bukučiai, o kartais ir Lietuvoje žiemoti likę varnėnai. Tiesa, tiems, kas sako, kad rūpintis paukščiais dar anksti, nes nėra nagus rodančios žiemos, gamtininkai atkerta: tam, kad pagelbėtume zylei spustelėjus didesniems šalčiams, prisijaukinti ją turime jau dabar, kai už lango dar tik menkutis minusas.

Indonezijoje vienas krokodilas tapo tikra vietos sensacija, mat jo galva įstrigo senoje motociklo padangoje. Norėdami apsaugoti gyvūną nuo kančių, vietos gamtosaugininkai paskelbė apdovanosiantys drąsuolį, kuris sugebės krokodilą iš padangos išvaduoti. Žinia apie garsųjį krokodilą po Indoneziją sklando jau ne vienerius metus.