gamta

Praėjusios savaitės pabaiga Kėdainių miesto Josvainių gatvėje įsikūrusio lopšelio-darželio „Vyturėlis“ darbuotojoms įsimins dar ilgai. Ankstyvą rytą į darbą atėjusios moterys prie lauko durų rado didelio paukščio jauniklį. Jos netruko išsiaiškinti, kad tai vanaginių šeimos paukštis – paprastasis suopis. Moterims pagailo jauniklio ir jos ėmėsi jį globoti. Rado prie durų „Atėjusi ryte į darbą prie darželio durų radau labai didelio paukščio jauniklį.

Laisvalaikį gryname ore gali sugadinti ne tik prastas oras, bet ir aplinkui zyziantys vabzdžiai: uodai, mašalai, vapsvos, akliai ir daugybė kitų. Kaip išvengti nemalonumų?  Vabzdžius atbaidančios priemonės – purškalai ar tepalai, specialios ultragarsinės lempos ir natūralūs eteriniai aliejai.

Vilnietė Ieva su portalo tv3.lt redakcija pasidalijo ją nustebinusiu vaizdeliu, kurį ji įamžino Vilniaus Vokiečių gatvėje. Moteris netoli savo namų nufilmavo vabzdį maldininką. Tiksliau, kaip teigia Ieva, maldininko patelę, kurios ilgis mažiausiai 7 centimetrai. „Vakar susipažinome, šiandien iš pat ryto – į svečius.

Aplinkos apsaugos departamento Alytaus valdybos Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai,  gavę pranešimą ir patikrinę pranešime minimas aplinkybes, nustatė Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo reikalavimų pažeidimą – viename Lazdijų rajono kaime, asmuo, neturėdamas leidimo naudoti invazines rūšis, aptvare šalia ūkinio pastato laikė ir augino nutrijas (Myocaster coypus), rašoma pranešime spaudai.

Sakoma, paversk savo pomėgį darbu ir tau niekada nereikės dirbti. Iš Kėdainių kilusi, šiuo metu Kaune gyvenanti vos 21 metų Laura Grybauskaitė dar žingsniuoja iki to, kad jos hobis virstų pragyvenimo šaltiniu, ir svajoja apie savo tapybos studiją, tačiau daro tai užtikrintai ir sėkmingai. Pasirinkusi dirbti su aliejiniais dažais mergina kuria nuostabaus grožio paveikslus, kurie jau skinasi kelią į kitų žmonių namus.

Kauniečiai pirmą kartą mieste tyrinėjo paslaptingą naktinių vabzdžių pasaulį. Jie tapo ir pirmaisiais Lietuvoje prisidėjusiais prie unikalios amerikiečių iniciatyvos būtent šią savaitę stebėti naktinius drugius ir duomenimis dalytis su mokslininkais.

Švytinčių augalų pasaulis, kurį mato tik gyvūnai. Tas švytėjimas – tai augalų gudrybės, kaip prisivilioti naudingus vabzdžius ar atbaidyti kenkėjus. Tačiau žmogaus akimis išvysti jo neįmanoma, tam reikia papildomų priemonių. O jas turint galima sužinoti daug naudingų dalykų. Įspūdingą augalų švytėjimą mato tik įvairūs vabzdžiai ir gyvūnai. Mat, kaip sako mokslininkai, jis būtent jiems ir skirtas.

Vilniuje, Konstitucijos prospekte įsikūrusiame #Tower dangoraižyje, vyks pirmosios naktį rengiamos atviros durys Lietuvoje. Liepos 29 d. visi susidomėję gyvenimu 100 metrų aukščio dangoraižyje kviečiami jame apsilankyti nuo 20.00 iki 22.00, rašoma pranešime spaudai.  Renginio metu bus galima apžiūrėti dominančius apartamentus, sužinoti rūpimą informaciją bei pasitikti saulėlydį pačiame dangoraižio viršuje – 29-o aukšto terasoje.

Viename Meksikos zoologijos sode naujas gyventojas – vos prieš savaitę pasaulį išvydęs begemotukas, kuris nė per žingsnį nesitraukia nuo mamos. Šis ant mamos galvą pasidėjęs ir ramiai snaudžiantis begemotukas pasaulį išvydo vos prieš aštuonias dienas. 22-ejų metų mama Tamba jį atsivedė Zacango zoologijos sode Meksikoje. Nuo pat pirmos dienos mažylis ir mama neatskiriami, o labiausiai jiems patinka ilgai mirkti vandenyje. „Jauniklio būklė šiuo metu stabili.

Internautus suklusti privertė įdomus vaizdo įrašas, šie nesupranta, kas užfiksuota – vabzdys ar augalas. „Twitter“ socialiniame tinkle internautus sužavėjo neeilinis vaizdo įrašas, kuriame sunku suprasti, kas užfiksuota. Vieni rašė, kad tai augalas, tačiau kiti buvo užtikrinti, kad tai yra vabzdys. Spalvotas ir nematytas kūrinys sužavėjo tūkstančius. Vis tik, tai yra vabzdys, kurio išvaizda labai primena gėlę. Taip pat vaizdo įraše akivaizdžiai šis kūrinys juda.

Į Lietuvos jūrų muziejų kasmet atkeliauja apie 20 Baltijos bangų į krantą išmestų nusilpusių ruoniukų. Biologai juos gydo, maitina ir sustiprėjusius išleidžia į jūrą. O kad nesusimaišytų tarp tokios gausybės ruonių, galvoja jiems vardus. Šiemet pirmą kartą muziejininkai tai padaryti pakvietė žemaičius. O šie prigalvojo tokių vardų, kad ne žemaičiui ne tik ištarti, bet ir suprasti sunku.

Alytaus rajone esantis Žuvinto biosferos rezervatas pastarosiomis dienomis tapo ginčų objektu. Paskelbta, kad į draustinį bus įleidžiama žymiai daugiau žmonių nei iki šiol. Jie ten galės uogauti, grybauti ir net gaudyti žuvis. Iki šiol tai daryti daugiausia galėjo tik mokslininkai, tyrimų tikslais. Aplinkos ministerija čia nieko blogo nemato, o rezervato direkcija nuogąstauja, kad bus pakenkta nykstančioms saugomoms rūšims. Gyvenantys prie Žuvinto rezervato ribų žmonės džiaugiasi.

Kviečiame susipažinti su Atanasio – 75 kg sveriančiu mažyliu Čilėje. Mažylis – baltasis raganosiukas, zoologijos sode pasaulį išvydęs karantino metu. Mažasis raganosiukas Atanasio dar ne visai užtikrintai stovi ant savo kojų. Tai suprantama, mat raganosė mama Hannah jį atsivedė liepos 5 d. – taigi mažiau nei prieš dvi savaites. Tiesa, nors Atanasio ir mažylis – sveria jis ne tiek ir mažai: maždaug 75 kg. Beveik tiek, kiek sveria dramblio mažylis.

Pamažu pagreitį įgaunantis grybų ir uogų sezonas jau ne vieną išviliojo į gamtą. Tačiau kartais norintys iš miško grįžti su įvairiomis gėrybėmis griebiasi ir neleistinų gudrybių – mėlynių rinkimui naudoja specialų įrankį vadinamą šukomis. Gamtininkė, VšĮ „Paslaugos gamtai“ direktorė Ingrida Meškinytė pastebi, kad tai daroma pakankamai dažnai neįvertinant, kokią žalą tai turi gamtai.

Valstybinių miškų urėdijos Rokiškio regioninio padalinio medelyno specialistė Jolita Pretkutė, laisvalaikiu užsiima išties neeiline veikla – fotografuoja gyvates, o pavojingąją angį vadina vienu nuostabiausių gyvūnu.

Įspūdingas ir retas vaizdas iš centrinės Kinijos. Dangaus vartų kalnas, kuriame prieš daugiau nei du tūkstantmečius atsirado ola, o dabar iš šios olos pasirodė baltas drakonas… Kalnuoto slėnio panorama ir šiaip vilioja akį, bet čia – centrinės Kinijos Hunanio provincijoje – vaizdas kurio nepamatysi niekur kitur pasaulyje. Tianmeno kalnas, išvertus jo pavadinimas reiškia Dangaus vartai.

Socialiniame tinkle „Twitter“ gamtos fotografė iš Švedijos Dani Connor pasidalijo kone 15 milijonų peržiūrų sulaukusiu vaizdeliu. Įraše moteris užfiksavo, kokius garsus skleidžia vos septynių savaičių voveriukas. Dani jau seniai fotografuoja gamtą, o jos mėgstamiausias modelis buvo šio voveriuko mama Remy. Tačiau ją neseniai partrenkė automobilis, o jos kūnelį rado Dani. Moteris palaidojo žuvusią voverę ir ėmė rūpintis net keturiais jos vos septynių savaičių jaunikliais.

Kuršių nerijos gamtą gelbėja ožkos iš Žemaitijos. Kovodami su invazinėmis, turistų automobiliais atkeliaujančiomis augalų rūšimis, biologai į pagalbą pasitelkė skeltanages. Į pievą paleistos ožkos per kelias savaites dantimis rupšnodamos „nušienauja“ per pusšimčio arų dydžio pievas, taip suėsdamos ir nepageidaujamas čia augalų rūšis. Mokslininkai sako, kad tokį metodą žmonija taikė dar prieš pradėdama šienauti pievas, ir jis puikiai pasiteisino.

Gamtoje poilsiaujantys tautiečiai pastebi, kad jų malonias akimirkas gamtoje smarkiai drumsčia akivaizdžiai išaugę debesys uodų. Ir iš tiesų, gamtininkai pastebi, kad šiais metais kraujasiurbių daugiau. Kuriose šalies vietovėse uodų reikia saugotis labiausiai ir kaip nuo jų gintis? Šią vasarą gamtoje poilsiaujantys tautiečiai kaip niekada skundžiasi negalintys atsiginti uodų spiečių.

Priglaudusi prie krūtinės mažylį poilsiauja gorila mama Membele. Mažylis ką tik išvydo pasaulį – tad mama jo nepaleidžia iš rankų. Čia pat gulinėja ir mažylio pusseserė Thandi, jai labai įdomus naujas žaidimų draugas. Mažylio lytis dar nežinoma, norima leisti mamai ramiai pabūti su juo kelias dienas, o tuomet naująjį zoologijos sodo Belgijoje, Antverpene, gyventoją atidžiau apžiūrės prižiūrėtojai.

Šį vakarą pasitinkame pačią magiškiausią metų naktį – Joninių naktį, kai net patys mažiausi gamtos reiškiniai ima ir įgauna stebuklingą pavidalą. Apie pačias seniausias Joninių tradicijas, pagrindinius ritualus ir jų reikšmę pasakoja etnologė Eglė Valentė. Kasmet birželio 22–24 dienomis Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Ši trumpiausia naktis nuo seno yra sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga.

Pasiruošimas – vienas iš svarbiausių dalykų, jeigu norime išvykoje jaustis gerai ir laiką praleisti nesirūpindami dėl sveikatos problemų. Vaistininkai pataria vykstant į gamtą turėti kelionių vaistinėlę, taip užklupus negalavimams pavyks juos įveikti greičiau. Farmacijos specialistai sako, kad vaistinėlė turėtų būti vienas iš tų dalykų, kuriuos vykdami į gamtą pasiimame pirmiausiai. „Svarbu turėti repelentų nuo erkių ir uodų.

Į sostinę atkeliavo itin retas, Europoje labai saugomas gyvis – niūriaspalvis auksavabalis. Kaip sako gamtininkai, prieš dešimt ir daugiau metų miško, ar parko lankytojų akį džiuginęs vabalas, dabar Lietuvoje sutinkamas itin retai. Tad mokslininkams teko gerokai pasukti galvą, kaip atkurti jo populiaciją. Todėl nutarta gyvį veisti dirbtinėmis sąlygomis. Kadangi yra labai trapus,  pats procesas visiems tapo iššūkiu.

Gyvūnų globėjai sunerimę: vasaros pradžioje daugėja tautiečių į gyvūnų prieglaudas atvežančių iš gyvosios gamtos išplėštus, pavasarį gimusius, stirnų jauniklius. Užtikę juos vienus miške, žmonės mano, kad jie palikti, nors dažniausiai visai netoli stirnų patelės šmirinėja ir pas savo palikuonis, kad ir po paros, bet sugrįžta. Palietę stirniukus savomis rankomis, o dar blogiau, juos parsinešę namo, žala gamtai padaroma milžiniška.

Socialiniuose tinkluose žmonės neįprastai anksti pradėjo dalintis grybų nuotraukomis. Vieniems jų pasisekė rasti daugiau, kitiems – vos keletą, tačiau visi džiaugiasi jau prasidėjusiu grybavimo sezonu. Kodėl pernelyg tuo stebėtis nereikėtų ir kokios yra likusio grybų sezono prognozės, tv3.lt naujienų portalui pasakoja gamtininkas Almantas Kulbis. „Galbūt keista atrodo todėl, kad lyginam, ir aš asmeniškai lyginu, su praėjusiais metais.

Kas neturite planų – griebkite krepšius ir keliaukite į mišką. Jau gausiai dygsta voveraitės, raudonviršiai, o gal net ir baravykų pavyks rasti. Štai dzūkai, kurie gyvena iš miško gėrybių, šiais metais itin patenkinti. Gausiai palijo, tad grybų tikrai bus. Dzūkai netveria džiaugsmu. Grybams ir kitoms miško gėrybėms augti bent jau šiuo metu sąlygos yra tiesiog idealios. Pastaruosius kelerius metus Dzūkiją alino sausra. Tačiau šiais metais viskas pasikeitė į gerąją pusę.

Vis kaitriau šildanti saulė džiugina ne tik žmones, pasimėgauti saulės voniomis į atviras erdves lenda ir gyvūnai, ypač įvairūs ropliai. Deja, daugeliui jų tokie pasišliaužiojimai baigiasi liūdnai. Gamtininkai pastebi ant miško keliukų automobilių sutraiškytus žalčių jauniklius. Tad lankytojų prašoma gamtoje elgtis atsargiai. Šylant orui ir švelnėjant karantino sąlygoms vis daugiau tautiečių traukia į gamtą.

Savo akimis norintys pamatyti Mirusias kopas Kuršių nerijoje nuo šios vasaros turės plačiau praverti piniginę. Nacionalinio parko administracija nusprendė kainą pakelti daugiau nei dvigubai. O ateityje į Naglių gamtos rezervatą, kuriame ir yra šios kopos, svečius įleisti tik su specialisto priežiūra. Taip parko vadovai tikisi mažinti turistų srautus, mat po jų kojomis yra gamtos objektas.

Pietų Afrikos Respublikoje kaip ir visame pasaulyje dėl koronaviruso smarkiai sumažėjo turistų. Tad šalies nacionalinių parkų prižiūrėtojai ėmė baimintis dėl raganosių likimo – esą dabar puikus metas brakonieriams medžioti šiuos žinduolius dėl jų ragų. Todėl trijų nacionalinių parkų prižiūrėtojai ėmėsi kontroversiškų veiksmų, kaip apsaugoti raganosius. Vieno nacionalinio parko Pietų Afrikos Respublikoje prižiūrėtojai bando atskirti raganosio jauniklį nuo mamos.

Kartais gamta tikrai moka nustebinti, o šis įrašas – gyvas įrodymas. Latvijoje vairuotojai nufilmavo neįprastą vaizdelį, kuris netrukus buvo patalpintas į žinomiausius pasaulio naujienų portalus. Įraše matyti, kaip kelią kertą ežiukas, kuris juda tikrai lėtai. Tačiau jam padeda ir saugumą užtikrina varna. Įrašas itin paplito internete, o komentatoriai sako, kad gyvūnai tikrai kartais daug supratingesni nei žmonės. Neįtikėtinas įrašas – vaizdo siužete.

Sodininkai ir daržininkai skundžiasi neatsiginantys kaip niekada gausiu kenkėjų antplūdžiu. Ypač daug bėdų pastarosiomis dienomis pridaro invazinės sraigės, šliužai, arba Lietuvoje nuo seno daržininkus varginantys kurkliai bei kurmiai. Atsikratyti neprašytais daržo svečiais, kaip sako mokslininkai nėra paprasta. Labai dažnai bejėgės būna jau ne tik liaudiškos priemonės, bet ir cheminės medžiagos.

Su lyg šylančiu klimatu ir besniegėmis žiemomis, Lietuvoje vis geriau darosi gyventi stirnoms. Žvėrelius žmonės stebi net miestų centruose. Tačiau aplinkosaugininkai pastebi, kad dėl ypač sparčiai augančios jų populiacijos daugėja ir nelaimingų atsitikimų keliuose, kai žvėrys išbėga po važiuojančio automobilio ratais. Stirnų populiacija šalyje išgyvena neregėtus laikus. Miško žvėrelį vis dažniau galima pastebėti ne tik kažkur miško glūdumoje, bet net ir pačiame miesto centre ar netoli jo.

Pajūrio pušis užpuolė ligos. Džiūva medžių spygliai, todėl iš žalių pušys tapo rudomis. Botanikai aiškina, kad spygliuočius užpuolė grybelis. Norint jį sustabdyti, teks dalį medžių iškirsti. Apie pjūklus kalba ir girininkai Palangoje, kur pušis užpuolė vabalai kenkėjai. Maža to, kurorto pušynus pusto smėlis, tad spygliuočiai pūva. Ir dėl visko kaltas šylantis klimatas, įsitikinę specialistai. Pajūrio gyventojai ir poilsiautojai nustebę apžiūrinėja pušynus palei Baltiją.

Karantino metu nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad beveik dvigubai išaugo susidomėjimas sodybomis ar vasarnamiais. Žmonės domisi kainomis ir galimybėmis turėti nuosavą būstą trumpam poilsiui gamtoje arba ir nuolatiniam gyvenimui. Daug susidomėjimo sulaukia moduliniai namai, kuriuos surinkti ir pastatyti užtenka 4 savaičių. Be to, kai kuriais atvejais jiems nebūtini statybų leidimai.

Išskirtiniai video kadrai. Į Girią prie Anykščių atklydo  Lietuvoje yprastai negyvenantis gyvūnas – meška. Rudają atėjusią paskanauti į žvėrių jaukyklą užfiksavo anykštėnų medžiotojų kamera. Medžiotoją labiausiai nustebino meškos žaismingumas. Ši išvaikiusi būrį šernų su jaunikliais jų jaukinimo vietoje pradėjo krėsti tikrus cirkus. Į Anykščių medžiotojo Alberto Kručkausko kameros objektyvą papuolė dar neregėtas trofėjus – tikrų tikriausia rudoji meška.

Panevėžio rajone Liberiškio vandens telkinį jau kelios savaitės kaip apgulę baltosios gulbės. Gale ežero sekliuose nendrynuose ant vandens besisupančios gražuolės traukia minias žmonių, per karantiną pramogų ieškančių gamtoje. Net ir ornitologai pastebi šiuo metu kaip ant mielių išaugusį gamtos turizmą. Panevėžietės geros bičiulės Roberta ir Irana sėdusios į mašiną šiuo karantino laikotarpiu traukia tiesiai į gamtą fotografuoti gražuolių gulbių: „Kaip gražu, ojojoj, pasaka spragsi. Tel.

Karantino metu lietuviai išvaikščiojo kone visus pažintinius takus savo šalyje, dabar atsivėrus sienoms tarp Baltijos valstybių nemažai mūsiškių savaitgaliais suka link Latvijos. Viena populiariausių savaitgalio kelionių krypčių – Duobelėje vykstanti Alyvų šventė. Čia galima išvysti daugiau nei 240 alyvų rūšių, taip pat šiuo metu žydi obelys ir kiti augalai, tad yra kur paganyti akis ir palepinti nosį maloniais kvapais.

Vaikai ir paaugliai vidutiniškai praleidžia daugiau nei 7 valandas per dieną naudodamiesi televizoriumi, kompiuteriu ar telefonu, taip laisvalaikį leisdami pasyviai. Vis dėlto, artėjanti vasarą neabejotinai situaciją gali pagerinti, kuomet vis šiltėjantys orai ir žaliuojanti gamta paskatins vaikus rinktis aktyvias pramogas. Be to, svarbu nepamiršti, kad tėvai ar seneliai gali būti pavyzdžiu vaikams, todėl dalinamės idėjomis, kaip vaikus paskatinti tapti fiziškai aktyviais.

Gyvūnų mylėtojų globon Klaipėdoje pateko išskirtinis Lietuvoje sparnuotis. Į Raudonąją knygą įrašytas jūrinis erelis. Paukštis milžiniškas – sveria per penkis kilogramus, o išskėstų sparnų ilgis siekia kone du metrus. Kodėl erelis čia atsidūrė bei ką papasakojo jį apžiūrėję ornitologai? Virš Lietuvos laukų akylai stebėdamas savo valdas sklando jūrinis erelis. Jis – vienas didžiausių mūsų šalies paukščių. Nors sparnuotis įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą, jų populiacija pamažu auga.

Lietuvos zoologijos sode pavasaris ir vasara, kaip ir įprasta gamtoje, tikra gimtadienių fiesta. Įspūdingą tortą gavo sukaktuvininkas stumbras Popsas. Dešimtojo gimtadienio tortą vos  panešė du vyrai. Tokius gimtadienius švenčia dauguma zoologijos sodo gyvūnų. Priūrėtojai žino visų savo globotinių gimtadienius ir ta proga visada palepina. Zoologijos sodo prižiūrėtojai „tiesia“ pjuvenų staltiesę, puošia voljerą. O du vyrai vos įneša milžinišką tortą.

Neseniai atnaujintą miesto parką Panevėžyje pamėgo lankyti gandriukas. Kartu su mažaisiais laiką jis leidžia ne kur nors atokiai, o vaikų pilnoje žaidimų aikštelėje. Tokia draugija panevėžiečiai be galo stebisi, mat drąsuolį gandrą mato pirmą kartą. Paukštis gana arti prisileidžia ir suaugusius, ir vaikus, o ir prieš kameras visiškai nebijo pozuoti. Tik tokia netikėta žmonių ir sparnuočio kompanija neramina veterinarus. Baimės instinktą praradęs paukštis gali labai lengvai žūti.

Visuomenininkai ir miškininkai su aplinkosaugininkais vis pešasi tarpusavyje ir niekaip nesutaria, ar Alytaus rajone esantis Punios šilas iškirstas teisėtai. Į ginčą buvo įveltas ir prezidentas Gitanas Nausėda. Viena pusė tvirtina, kad valstybė padarė kone nusikaltimą, iškirsdama dalį pušų, o kita – kad viskas teisėta ir tik į gerą. Kiek ir ko iš tiesų iškirsta važiavo pažiūrėti mūsų žurnalistai.

Dzūkijoje atkuriant natūralias salas šis rūpestis patikėtas karvėms, avims ir ožkoms. Jos čia Nemunu atplukdomos pavasarį ir gyvena iki vėlyvo rudens. Gyvuliai nugriaužia žolę, krūmus ir net invazines augalų rūšis, daugybę metų gožusias aplinką. O atsivėrus erdvėms į jas kaip mat renkasi reti ir saugomi paukščiai, kuriems tokių buveinių labai trūksta. Į savo vasaros rezidenciją Pastraujo saloje, plytinčioje Nemune šalia Merkinės atvyksta karvių banda.

„Kitoks pavasaris mums žmonėms. Daug geresnis pavasaris augalams, paukščiams, vabzdžiams. Oras skaidrus, švarus, tyla, ramybė. Jau daug gėrybių ant gamtos stalo. Šiandien noriu pasigaminti žolelių sviestą“, – sako tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė, žolininkė Jolanta.

Milijonai vėžlių jauniklių užfiksuota, kaip keliauja paplūdimių į vandenį. Jų skaičius daug didesnis nei pernai, nes pandemija Indijoje privertė žmones likti namuose, o paplūdimiai buvo apleisti. Ši vieta pietryčių valstijoje yra žinoma kaip viena iš nedaugelio, kur vėžliai dėti kiaušinių atkeliauja žiemos pabaigoje ir pradeda pavasario pradžioje.

Iš ypatingos Lietuvos vietos – kurtinių veislyno. Jis vienintelis toks šalyje ir ten galima pamatyti įspūdingų miško paukščių gyvenimą iš arti. Bei išgirsti tuoktuvių giesmę, kuri iš tiesų toli gražu neprimena giesmės, o tik raugėjimą. Kurtinių mūsų miškuose labai mažai. Tačiau sutikti įmanoma. Ir susitikimas gali baigtis nelinksmai, mat šie paukščiai dar ir agresyvūs. Didžiausias Lietuvos miškų paukštis kurtinys.

Lietuvos pievose – daugybė žydinčių augalų. Tad žolininkai ragina nelaukti, griebti krepšius ir keliauti į pamiškes, pievas, užtenka ir sodybos kiemo. Mat ten, pasak žolininkų, galybė ne tik vitaminų, bet ir maisto. Iš kiekvienoje patvorėje augančių augalų galima pasigaminti skanaus, sveiko ir nieko nekainuojančio maisto. Pievos ir laukai šiuo metu net šviečia nuo žydinčių pienių. Jų pilna ir kiemuose. Tai – puikus maistas, sako žolininkė biologė Monika Smilgytė.

Šildytuvai kai kuriuose namuose dirba nuolatos tam, kad žmonės nejaustų diskomforto ir neprarastų šiltų, jaukių vakarų, sėdint namie. Milijonai gyventojų nė nežino apie elementarius energijos vartojimo būdus, kurie padėtų sutaupyti daugybę pinigų ir sumažintų išmetamo CO2 kiekius, rašoma portale independent.co.uk. Visai neseniai pasaulyje buvo minima energijos taupymo savaitė.

Naujienos iš Talino, kur estai sostinėje pastebėjo slampinėjančius lokius. Rudieji lokiai išgąsdino žmonės, ant kojų sukėlė visas tarnybas, tiesa, jų pagauti estai iki šiol nespėjo. Miškingame Estijos sostinės Haabersti rajone akylai teritoriją stebi būrys medžiotojų. Kažkur čia – miško pasivaikščiojimo takuose Talino gyventojai vakar pastebėjo slampinėjančius lokius. O tai ne juokas – lokiai pavojingi gyvūnai.