gamta

Vaikai ir paaugliai vidutiniškai praleidžia daugiau nei 7 valandas per dieną naudodamiesi televizoriumi, kompiuteriu ar telefonu, taip laisvalaikį leisdami pasyviai. Vis dėlto, artėjanti vasarą neabejotinai situaciją gali pagerinti, kuomet vis šiltėjantys orai ir žaliuojanti gamta paskatins vaikus rinktis aktyvias pramogas. Be to, svarbu nepamiršti, kad tėvai ar seneliai gali būti pavyzdžiu vaikams, todėl dalinamės idėjomis, kaip vaikus paskatinti tapti fiziškai aktyviais.

Gyvūnų mylėtojų globon Klaipėdoje pateko išskirtinis Lietuvoje sparnuotis. Į Raudonąją knygą įrašytas jūrinis erelis. Paukštis milžiniškas – sveria per penkis kilogramus, o išskėstų sparnų ilgis siekia kone du metrus. Kodėl erelis čia atsidūrė bei ką papasakojo jį apžiūrėję ornitologai? Virš Lietuvos laukų akylai stebėdamas savo valdas sklando jūrinis erelis. Jis – vienas didžiausių mūsų šalies paukščių. Nors sparnuotis įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą, jų populiacija pamažu auga.

Lietuvos zoologijos sode pavasaris ir vasara, kaip ir įprasta gamtoje, tikra gimtadienių fiesta. Įspūdingą tortą gavo sukaktuvininkas stumbras Popsas. Dešimtojo gimtadienio tortą vos  panešė du vyrai. Tokius gimtadienius švenčia dauguma zoologijos sodo gyvūnų. Priūrėtojai žino visų savo globotinių gimtadienius ir ta proga visada palepina. Zoologijos sodo prižiūrėtojai „tiesia“ pjuvenų staltiesę, puošia voljerą. O du vyrai vos įneša milžinišką tortą.

Neseniai atnaujintą miesto parką Panevėžyje pamėgo lankyti gandriukas. Kartu su mažaisiais laiką jis leidžia ne kur nors atokiai, o vaikų pilnoje žaidimų aikštelėje. Tokia draugija panevėžiečiai be galo stebisi, mat drąsuolį gandrą mato pirmą kartą. Paukštis gana arti prisileidžia ir suaugusius, ir vaikus, o ir prieš kameras visiškai nebijo pozuoti. Tik tokia netikėta žmonių ir sparnuočio kompanija neramina veterinarus. Baimės instinktą praradęs paukštis gali labai lengvai žūti.

Visuomenininkai ir miškininkai su aplinkosaugininkais vis pešasi tarpusavyje ir niekaip nesutaria, ar Alytaus rajone esantis Punios šilas iškirstas teisėtai. Į ginčą buvo įveltas ir prezidentas Gitanas Nausėda. Viena pusė tvirtina, kad valstybė padarė kone nusikaltimą, iškirsdama dalį pušų, o kita – kad viskas teisėta ir tik į gerą. Kiek ir ko iš tiesų iškirsta važiavo pažiūrėti mūsų žurnalistai.

Dzūkijoje atkuriant natūralias salas šis rūpestis patikėtas karvėms, avims ir ožkoms. Jos čia Nemunu atplukdomos pavasarį ir gyvena iki vėlyvo rudens. Gyvuliai nugriaužia žolę, krūmus ir net invazines augalų rūšis, daugybę metų gožusias aplinką. O atsivėrus erdvėms į jas kaip mat renkasi reti ir saugomi paukščiai, kuriems tokių buveinių labai trūksta. Į savo vasaros rezidenciją Pastraujo saloje, plytinčioje Nemune šalia Merkinės atvyksta karvių banda.

„Kitoks pavasaris mums žmonėms. Daug geresnis pavasaris augalams, paukščiams, vabzdžiams. Oras skaidrus, švarus, tyla, ramybė. Jau daug gėrybių ant gamtos stalo. Šiandien noriu pasigaminti žolelių sviestą“, – sako tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė, žolininkė Jolanta.

Milijonai vėžlių jauniklių užfiksuota, kaip keliauja paplūdimių į vandenį. Jų skaičius daug didesnis nei pernai, nes pandemija Indijoje privertė žmones likti namuose, o paplūdimiai buvo apleisti. Ši vieta pietryčių valstijoje yra žinoma kaip viena iš nedaugelio, kur vėžliai dėti kiaušinių atkeliauja žiemos pabaigoje ir pradeda pavasario pradžioje.

Iš ypatingos Lietuvos vietos – kurtinių veislyno. Jis vienintelis toks šalyje ir ten galima pamatyti įspūdingų miško paukščių gyvenimą iš arti. Bei išgirsti tuoktuvių giesmę, kuri iš tiesų toli gražu neprimena giesmės, o tik raugėjimą. Kurtinių mūsų miškuose labai mažai. Tačiau sutikti įmanoma. Ir susitikimas gali baigtis nelinksmai, mat šie paukščiai dar ir agresyvūs. Didžiausias Lietuvos miškų paukštis kurtinys.

Lietuvos pievose – daugybė žydinčių augalų. Tad žolininkai ragina nelaukti, griebti krepšius ir keliauti į pamiškes, pievas, užtenka ir sodybos kiemo. Mat ten, pasak žolininkų, galybė ne tik vitaminų, bet ir maisto. Iš kiekvienoje patvorėje augančių augalų galima pasigaminti skanaus, sveiko ir nieko nekainuojančio maisto. Pievos ir laukai šiuo metu net šviečia nuo žydinčių pienių. Jų pilna ir kiemuose. Tai – puikus maistas, sako žolininkė biologė Monika Smilgytė.

Šildytuvai kai kuriuose namuose dirba nuolatos tam, kad žmonės nejaustų diskomforto ir neprarastų šiltų, jaukių vakarų, sėdint namie. Milijonai gyventojų nė nežino apie elementarius energijos vartojimo būdus, kurie padėtų sutaupyti daugybę pinigų ir sumažintų išmetamo CO2 kiekius, rašoma portale independent.co.uk. Visai neseniai pasaulyje buvo minima energijos taupymo savaitė.

Naujienos iš Talino, kur estai sostinėje pastebėjo slampinėjančius lokius. Rudieji lokiai išgąsdino žmonės, ant kojų sukėlė visas tarnybas, tiesa, jų pagauti estai iki šiol nespėjo. Miškingame Estijos sostinės Haabersti rajone akylai teritoriją stebi būrys medžiotojų. Kažkur čia – miško pasivaikščiojimo takuose Talino gyventojai vakar pastebėjo slampinėjančius lokius. O tai ne juokas – lokiai pavojingi gyvūnai.

Buvusi Seimo narė Vilija Filipovičienė šalia savo namų Didžiojoje Riešėje visai netikėtai nufotografavo kengūrą. Nuotrauka netrukus apskriejo socialinius tinklus ir sulaukė begalės nustebusių žmonių reakcijų. Tačiau gamtininkai nedvejodami teigia, kad tai yra visai ne kengūra. Ir atsakymas visai nelinksmas. Didžiosios Riešės gatvėje ankstų ketvirtadienio rytą buvusi Seimo narė Vilija Filipovičienė pastebėjo kengūrą.

Kairas – tai ne tik Egipto sostinė, bet ir didžiausias miestas šiaurės Afrikoje. Tačiau Egipto valdžia pasišovė sostinę pakeisti  – ir tam specialiai stato naują miestą. Naujos sostinės statyboms egiptiečiai planuoja išleisti 60 milijardų dolerių. Siūlome akies krašteliu žvilgtelėti, kokia gi sostinė pakeis senąją ir kartu sužinoti, kam Egiptui jos iš viso prireikė.

Kėdainių rajone, Naujųjų Lažų kaime, Sosių miško pakraštyje prie paminklo žuvusiems partizanams – kraupus ir sukrečiantis radinys. Vietos gyventojas rado maiše suvyniotą negyvos lapės kūną. Kas taip žiauriai pasielgė su laukiniu gyvūnu, turės aiškintis policijos ir aplinkos apsaugos pareigūnai. Pamatė atsitiktinai Darnoje su gamta gyvenantis Lažų bendruomenės vedlys Žilvinas Užkuraitis vieną dieną ėjo taku ir netikėtai miško pakraštyje pamatė maišą.

Ar prisimenate istoriją apie gandrą, kuris daugiau nei dvi savaites buvo priverstas kankintis – gyventi ir skraidyti su parašiutu  – „Grigeo" maišeliu ant kojos. Keturis kiaušinius su gandriene  lizde perinčiam gandrui parašiutas trukdė susirasti maisto, sekino jo jėgas. Tačiau viskas baigėsi laimingai. Dabar istorija apie tai, kaip nelaimėlis gandras buvo išgelbėtas.

Per karantiną į miestus visame pasaulyje užklysta ne tik ožkos ir šernai, bet ir pavojingi plėšrūnai. Kaip reaguotumėte, jei į jūsų namus naktį iš balkono pasibelstų rudasis lokys? Arba į kiemą atklystų puma?  Akistata su tokiu gauruočiu žmogui gali baigtis liūdnai. Lokiai – galingi plėšrūnai. O šis naktį nusprendė prasibrauti tiesiai į italų namus. Užsiropštė į balkoną antrame daugiabučio aukšte, bet aplinkinių buvo sutiktas ne mielai.

Prašniokštęs pirmasis didesnis lietus šalyje atvėrė sraigių supirkimo punktus, jų perdirbimo įmones. Kol kas, kaip sako sraigių supirkėjai, ir sraigės, ir rinkėjai neaktyvūs. Tačiau nors sraigių ir nedaug, supirkimo kainos išlieka panašios kaip ir pernai – rinkėjams mokama nuo 50 iki 95 centų už kilogramą. Jeigu sausra karaliaus toliau, ir moliuskai taps deficitine preke, gali būti, kad kainos keliais sentais šoktelės.

Neįtikėtinas gamtos stebuklas Kenijoje. Štai zebrės ir asilo pažintis baigėsi netikėtai – gimė neįprastas jauniklis. Įprastai zebro kumeliukai gimsta su baltomis ir rudomis juostelėmis, kuriuos vėliau tampa juodos, tačiau šio mažylio nuo pat pradžių buvo itin šviesus ir kėlė įtarimų. „Sheldrick Wildlife Trust“ laukinės gamtos labdaros organizacija pasakoja, kad buvo nesunku pastebėti jos ir asilo draugyste, todėl abejonių neliko.

Kviečiame susipažinti su retais baltaisiais liūtukais, kuriuos atsivedė 8-erių liūtė Hera, Kipro zoologijos sode. Liūtų šeimos pagausejimas šiuo karantino laikotarpiu – ypatingas, mat gyvūnai labiau atsipalaidavę nei įprasta. Du baltut baltutėliai pūkų kamuoliukai. Dabar jie panašūs į nerangius naminius kačiukus, bet po kelerių metų taps tikrais džiunglių karaliais – tiksliau karaliumi ir karaliene. Ir ne džiunglėse, o Kipro zoologijos sode.

Stambulo Bosforo sąsiaurio pakrantėje nufilmuotas neeilinis reginys. Įraše gyventojai užfiksavo, kaip itin retai pasirodantys delfinai pasirodė miesto krante. Stambulo gyventojas Fatihas Zaferis nufilmavo net gi visą grupę žaismingų delfinų. Pats vyras pasakoja, kad viskas nutiko itin netikėtai, jis išėjo tiesiog ramiai pasivaikščioti, o pamatytą reginį jis prisimins visą gyvenimą. Neeilinis reginys – vaizdo siužete.

Naujienos apie Bradley, Cooper. Tik ne apie pasaulyje garsų aktorių, o du metukų amžiaus lokiukus, kurių vardai Bradley ir Cooper. Lokiukai gyvena Graikijoje – nuo mažens juos prižiūrėjo žmonės, o dabar rudieji paleisti gyventi į natūralią gamtą. Ir džiugi, ir tuo pačiu liūdna akimirka. Šiaurės Graikijoje įsikūrusi aplinkosaugininkų organizacija į laisvę paleidžia du ruduosius lokiukus, kurių vardai skamba lyg garsaus amerikiečių aktoriaus Bradley ir Cooper.

Karantino metu gamta nustebino jau ne kartą. Švaresnis vanduo, oras, į miestus ir gyvenvietes atkeliaujantys gyvūnai, jau tapo kasdienybe. O štai Mumbajuje vanduo tapo ryškiai rožinis, kai jame pasirodė tūkstančiai flamingų. Reginys tikrai išskirtinis ir jis tapo tikra sensacija. Gyventojai skubėjo stebėti reginio ir jį filmuoti, o internautai negalėjo atsistebėti. Neeilinis reginys – vaizdo siužete.

Praėjusią savaitę Pajūrio regioninio parko atstovams paskelbus nuotraukas, kuriose matyti po pasivaikščiojimo prie Plazės ežero užfiksuotas prilipusių erkių būrys, poilsiautojai gamtoje yra įspėjami – erkės praėjusią žiemąnė neužmigo, tad būtina saugotis. Tačiau erkių knibžda ir miestuose. Kokią žalą jos daro? „Šiemet yra registruoti pirmieji erkinio encefalito atvejai. Tačiau Klaipėdos regiono kol kas tai nepalietė.

Karantino metu vis daugiau lietuvių atranda nuošalių, tačiau įspūdingų pasivaikščiojimo vietų. Čia jie savo mobiliaisiais telefonais fiksuoja ne tik pirmuosius žiedus, bet ir kvapą gniaužiančius gamtos siluetus. Didingai išsprogę pirmieji žiedai, mėlynuojančios žibutės, o kur dar nuostabūs gamtos siluetai. Ir visą šį grožį galima rasti ne kur kitur, o Lietuvoje.

Pavasarį bunda ne tik gamta, bet ir aukų tykančios erkės. Biologas Erlandas Paplauskis po pasivaikščiojimo Gargždų karjere užfiksavo erkėmis aplipusias kojas. Pasak jo, per valandą laiko kojas aplipo šimtai erkių. Šaltos žiemos šiemet nebuvo, todėl erkės neįšalo ir ištisomis kolonijomis jos eina ieškoti aukų. „Žiemos nebuvo, todėl nieko kito tikėtis nereikia. Šiemet nei viena erkė neįšalo, todėl jų šiemet yra kur kas daugiau nei buvo.

Karantino metu daugelis miesto gyventojų traukia į gamtą. O jei mėgstate beržų ar klevų sulą, tai vienu ypu galite grįžti su laimikiu. Miškininkai sako dabar pats metas pasimėgauti medžių syvais. Tiesa, tai daryti reikia labai atsakingai, mat nesilaikantiems taisyklių gresia ir įspėjimai, ir baudos. O štai medikai paantrina, sula turi būti renkama tik labai švariose vietose. Siužete ir apie tai, kiek sula mūsų organizmui iš tiesų naudinga. Senoviniu grąžtu medį gręžia Dainius.

Montanoje reporteris tapo sensacija vos po vienos tiesioginės transliacijos.  Viskas įvyko, kai gamtoje reportažą daręs vyras pasimetė, o jo veide pasimatė išgąstis. Jis sunerimo, nes netoliese išgirdo bizono garsus. Bandęs toliau kalbėti vyras, deja, nutraukė pokalbį ir pasakė, kad toliau tęsti nebegali. Ši kuriozinė situacija ir nuoširdi reporterio reakcija netrukus tapo sensacija, o internautai ėmė kurti įvairius pokštus iš šio reportažo. Smagi akimirka – vaizdo siužete.

Dėl vėsesnio pavasario, vėluodamos dviem savaitėmis į nerštavietes pajudėjo pirmosios varlės. Tiesa, milijonams jų, kaip sako gamtininkai, kasmet tokia varliagyvių migracija baigiasi tragiškai. Ir ne tik dėl to, kad yra sutraiškomos automobilių. Daug varlių žūva ir liepsnojančiose pievose. Gamtininkai ragina varliagyvius saugoti visais įmanomais būdais. Pavilnių regioniniame parke darbuotojai vos spėja suktis.

Kauno botanikos sodą nusiaubė stirnos. Darbuotojai sako išbandę įvairiausias priemones, tačiau šios neatbaido žvėrelių. Šiemet stirnos sunaikino kone pusę įspūdingos tulpių kolekcijos, išliko tik tulpės, uždengtos apsauginiu tinklu. Botanikos sode įvairiaspalvius žiedus jau išskleidė ankstyvosios tulpės. Ir nors lankytojai jų nemato, mat įstaiga neveikia dėl karantino, vargu ar galėtų grožėtis, jei jo ir nebūtų. Mat įspūdingą tulpių grožį slepia apsauginis tinklas.

Karantino metu tautiečiai puolė valytis namus, sodus ir remontuotis butus. Tačiau nemaža dalis atliekų pasirodo nukeliauja tiesiai į pakeles, pamiškes ir laukus. Aplinkosaugininkai fiksuoja ir išaugusius skambučius – skundų dėl švaruolių namie gamtos sąskaita padaugėjo visu trečdaliu. O štai Panevėžyje nustojus veikti didžiosioms atliekų aikštelėms krūvos padangų ir kitų statybinio laužo šiukšlių ėmė kauptis tiesiog prie užrakintų vartų.

Nors neįtikėtina gamtos kova buvo nufilmuota prieš penkis metus, internautai ir vėl atgaivino įrašą ir ėmė juo dalytis. Indijoje nufilmuota, kaip kobra kovoja su mangustu. Bebaimis žinduolis visai nemanė trauktis ir pasiduoti gyvatei. Pasakmokslininkų, šiems gyvūnams itin lengva išvengti kobrų, nes itin greitai juda. Neeilinė kova – vaizdo siužete.

Socialiniuose tinkluose paplito neįprastas įrašas. Jame užfiksuota, kaip Indijos miškuose ant šakos – nematytas kūrinys. Šis lėtai ir neskubėdamas ropojo į viršų. Vieni rašė, kad tai kirminas, tačiau kiti prieštaravo, esą gyvūnas turi kaulus. Pats vaizdo įrašo autorius pasakoja, kad gamta vis dar moka nustebinti ir gyvenime nebuvo matęs nieko panašaus. 44 sekundžių įrašas su padaru netrukus paplito ne tiek dėl įdomaus vaizdo, kiek dėl įdomių konspiracijų teorijų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad siekiant valdyti grėsmes dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo, raginama apskritai vengti bet kokio išėjimo iš namų, jei nėra būtinybės, o lankantis parkuose laikytis saugaus – 2 metrų – atstumo. Dalis gyventojų pasivaikščiojimui renkasi nuošalesnes erdves: miškus, sodus ar pievas prie namų, tačiau NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad gamtoje svarbu saugotis pavojingas ligas platinančių voragyvių – erkių.

Kaune gyvūnų globėjams teko pamiškėje gaudyti piktavalių išmestas jūrų kiaulytes. Apie šalia pasivaikščiojimo tako šmirinėjančius naminius augintinius pranešė praeiviai. Aiškėja, kad tai jau antras atvejis, kai gyvūnų globėjai iš beveik tos pačios vietos susirenka po keletą išmestų šių graužikų. Landžiodami po žemę siekiančiomis eglės šakomis Kleboniškio miško pašonėje prieglaudos „Laukinė Lesė“ darbuotojai rinko piktavalių išmestas jūrų kiaulytes.

O pavasaris Lietuvoje įsibėgėja nepaisant nieko. Į Lietuvą pamažu iš šiltų kraštų grįžinėja gandrai. Keletas paukščių jau vaikštinėja Dzūkijoje, gandrai pastebėti ir kituose šalies regionuose. Gamtininkai sako, kad šiuo metu iš šiltų kraštų yra sugrįžę jau nemažai sparnuočių. Beje, ekologai sako, kad grįžę į gimtinę gandrai šiemet gali susidurti su netikėta problema. Vienas gandras jau tupi lizde Alytaus rajone Aleknonių kaime. Prie gandralizdžio gyvenantis Jonas sako matęs ir antrą.

Indijoje vyrui pavyko užfiksuoti neeilinį vaizdą, privertusį jį sustoti ir išsitraukti kamerą. Kelią jam kirto ne kas kitas, o lokio patelė su mažyliais. Vyras įrašu pasidalijo savo socialiniame tinkle ir sulaukė tūkstančių dėmesio. Atrodo, kartais tokie paprasti, bet kartu ir nepaprasti gamtos stebuklai gali prikaustyti žmonių dėmesį ir priversti nejučiomis išsišiepti. Nepaprasta akimirka – vaizdo siužete.

Kaip niekada ankstyvas pavasaris išjudino praalkusias erkes. Specialistai įspėja – kol kas itin aktyvi viena, ir labiau gyvūnams, o ne žmogui, pavojinga voragyvių rūšis. Tačiau budrūs turi išlikti ir žmonės, mat didesnė dalis erkių šiemet ir iš viso nemiegojo. Tad išėję pasigrožėti sprogstančiais kačiukais, ar mėlynuojančiomis žibuoklėmis, nepamirškime ir apsaugos priemonių. Pastarosiomis dienomis vaizdų su aukų laukiančiomis erkėmis vis daugiau.

Sensacija pajūryje. Kuršių Nerijoje aptikta Lietuvoje dar neregėta retų vabalų rūšis – triragis mėšlavabalis. Mokslininkai mano, kad į mūsų šalį vabzdžiai atkeliavo dėl šylančio klimato. Tiesa entomologai ramina, raguoti vabalėliai nors ir atrodo grėsmingaiu, nepavojingi nei žmonėms nei kitiems gyvūnams. „Iš esmės ji beveik niekuo nesiskiria nuo mūsų mėšlavabalio. Paprastas žmogus tikrai neatskirtų, tačiau pamačius patiną iš karto galima atskirti – yra stambios išaugos trys.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2020 m. sausį Lietuvoje registruota 52 proc. daugiau Laimo ligos atvejų nei prieš metus, o draudikų statistika rodo, jog didžiausia erkių platinamų ligų rizika yra Panevėžio ir Vilniaus apskrityse. Tuo tarpu Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras (ECDC) dar gruodį paskelbė, kad sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje lieka didžiausias Europos Sąjungoje (ES), rašoma pranešime spaudai.

Babuinas patinas, kuriam Australijoje turėjo būti atlikta vazektomijos operacija, antradienį drauge su savo „dviem žmonomis“ ištrūko į laisvę ir klaidžiojo didžiausio šalies miesto gatvėse stebint suglumusiems vietos gyventojams. Gyvūnų specialistai ir policininkai buvo iškviesti beždžionėms vakarinio piko valandą pabėgus iš sunkvežimio, kuriuo jie buvo vežami į vieną Sidnėjaus ligoninę.

Rusijos mokslininkai, kartu su kolegomis iš Prinstono universiteto, amžinajame įšale Sibire aptiko 42 tūkst. metų „miegojusius“ nematodus. Specialistams laboratorijoje pavyko juos „atgaivinti“. Šis atradimas gali prisidėti prie donorų organų užšaldymo technologijų tobulinimo. Tačiau ekspertai taip pat ir nerimauja – ledynuose gali slypėti nesuskaičiuojamas bakterijų, grybelių, įvairių gyvių ir augalų kiekis, ir nėra aišku, kuo pasireikš jų pabudimas, jeigu ledynai ištirptų.  42 tūkst.

Vienam fotografui pavyko užfiksuoti nepaprastą akimirką, kuri priminė garsiojo filmo „liūtas karalius“ akimirkas. Įraše nufilmuota, kaip babuinas pasistvėrė liūto jauniklį. Fotografas Kurtas Schultz nepaprastą gamtos akimirką nufilmavo pietų Afrikoje. Liūdna dalis ta, kad babuinai, deja, realybėje medžioja liūtų jauniklius. Tačiau fotografas sakė, kad šią akimirką nieko blogo neįvyko. Nepaprastas įrašas – vaizdo siužete.

Internete paplito itin žavus vaizdo įrašas iš Kalifornijos. Jame užfiksuota, kaip kojotas kažko laukia ir nenori keliauti toliau. Vėliau matyti, kaip skubiai atkeliauja draugužis ir tai – visai ne kitas kojotas, o barsukas. Atkeliavus draugui kojotas smagiai ir žaismingai veda toliau. Šis įrašas sužavėjo internautus, o paprasti gamtos stebuklai kartais tikrai stebina. Žavi akimirka – vaizdo siužete.

Užfiksuota gamtos kova tikrai priverčia sulaikyti kvapą. Įraše nufilmuota, kaip ant kelio dėl išlikimo kovoja driežas su leopardu. Deja, gamtos jėgos aiškios ir pabaigoje driežas neturi galimybių apsisaugoti, kad ir kaip kovojo prieš savo priešininką. Visa tai buvo užfiksuota Zambijos safaryje. Kovoje dar matyti, kaip driežas bando apsiginti naudodamas savo uodegą, bet nesėkmingai. Kovos akimirkos – vaizdo siužete.

39-erių Merkinės gyventojas Kęstas Bilinskas rodo saują ką tik iš po samanų nuskintų voveraičių. Dzūkas sako, tai pirmas kartas jo gyvenime, kai poledinę žūklę vasario pradžioje iškeitė į grybavimą. „Voveraičių daug nepririnksi, yra vienas kitas grybas, bet apskritai keista, kad jų yra. Man pačiam keista ir tai, kad aš šiemet dar nebuvau ant ledo žvejoti. Gyvenime neatsimenu nė vienų metų, kad vasarį ant ledo nebūčiau užlipęs“, – BNS sakė K. Bilinskas.

„Senolių išmintis byloja: jei barsukas išlenda iš olos ir išsigąsta savo šešėlio, žiema dar tęsis. Jei neišsigąsta – pavasaris jau ne už kalnų. Nežinome, bijojo savo šešėlio šis barsukas ar ne, tačiau vilkų jis tikrai nepabūgo“, – savo „Facebook“ paskyroje prie nuotaikingo vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota barsuko ir vilkų akistata, rašė Valstybinė sienos apsaugos tarnyba. Vaizdo įraše matoma, kaip barsukas laukais braunasi per žoles ir priėjęs kelią išsigandęs pašoka.

Gamtos fotografas Marius Čepulis ketvirtadienį savo „Facebook“ puslapyje pasidalijo kadru, kuriame užfiksuota papūgėlė.  Kaip pats fotografas rašė naujienų portalui tv3.lt, paukštis ketvirtadienį buvo pastebėtas Žvėryne. M. Čepulis „Facebook'e“ rašė, kad tai – žieduotoji kramerio papūga. Jos paplitusios vakarų, vidurio ir rytų Afrikoje, taip pat Pietų Azijoje. Tiesa, tokia papūgėlė Lietuvoje pirmą kartą buvo pastebėta prieš 10 metų pajūryje.

Kaune įkurta unikali erdvė – plantariumas. Joje priglausta apie pusė tūkstančio žmonėms tapusių nebereikalingais kambarinių augalų. Išskirtinės erdvės kūrėja dalijasi unikaliomis šių augalų istorijomis ir atskleidžia planus – rengti gėlių mainus ar jas priglausti lakinai, kai žmonės išvyksta atostogų. Prabėgus metams nuo nedideliame kambaryje įkurto augalų gyvybės langelio, dabar įkūrėja jau sveikinasi iš didelės unikalios erdvės. Duris atvėrė vienintelis Lietuvoje plantariumas.