gamta

Šią vasarą žmonėms vis dažniau pavyksta pamatyti virš Baltijos jūros susidariusius viesulus. Rugpjūčio 22 dieną Lietuvos pajūryje besilankiusiam Pauliui pavyko užfiksuoti net du viesulus. Rugpjūčio 22 dieną ties Monciškėmis nuėjęs pasivaikščioti vyras išvydo nepaprastą reginį. Panašu, kad didesnis viesulas galėjo liesti ir vandens paviršių. Anot vyro, reginys truko apie 20 minučių.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Klaipėdos rajone nustatė asmenį, tvarte be leidimo laikantį dėmėtojo elnio patelę. Už tai asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn, praneša Aplinkos apsaugos departamentas. „Neturint leidimo dėmėtojo elnio patelę laikyti draudžiama.

Žmonija jau sunaudojo daugiau gamtinių išteklių, nei planeta gali jų pagaminti per metus. Dėl koronaviruso pandemijos 2020 m. ji įvyko kiek vėliau, liepą. Kaip aiškina kampanijos dalyviai, nuo šios dienos iki metų pabaigos ekonomika veiks „ekologiniu deficitu“. Šiuo metu žmonija sunaudoja 74 proc. daugiau išteklių, nei per metus jų gali atkurti planetos ekosistemos. Tai reiškia, kad norėdami gamtiniais ištekliais naudotis tvariai, mums reiktų 1,7 Žemės, praneša „independent.co.

Šalia Palangos gyvenančios moters kieme užaugo saulėgrąža milžinė. Augalo aukštis net keturi metrai. Pati moteris sako, kad saulėgrąžos specialiai nesodino, greičiausiai, tuo pasirūpino paukščiai.  Milžiniška, net keturių metrų saulėgrąža užaugo netoli Palangos, Girkalių kaimo gyventojos Eugenijos kieme. Moteris pasakoja, kad augalo net nesėjo, tačiau šalia stovėjo lesykla, kurioje paukščiams buvo pabėrusi saulėgrąžų. Tad juokauja, kad augalo tėvai yra sparnuočiai.

Įpusėjusi vasara ir kelionės neatsiejamas duetas. Bet kas ieško išskirtinių maršrutų Lietuvoje randa net ir keisčiausių dalykų. Štai Kernavėje galima iš arti susipažinti ir netgi paglostyti šiaurės elnius, o Anykščių rajone miesto gyventojus verslininkai vilioja neįprasta nakvyne danielių aptvare. Anykščių rajone, Kurklių kaime danielius laikantis Rokas šią vasarą keliautojams siūlo unikalią pramogą – nakvynę mažyčiame namelyje pačiame danielių aptvare.

Klaipėdietis Donatas Melnragėje, 2-jame paplūdimyje užfiksavo neįtikėtino dydžio ir išvaizdos debesis. Šį kadrą jam pavyko užfiksuoti vakar, apie 19 val. vakaro. Vyras juokauja, kad dėl tokio vaizdo nepabūgo net bristi į vandenį. Skalaus lietus Naujienų portalas tv3.lt primena, jog, kaip praneša snoptikai, ciklonas atneš lietingus ir vėsius orus. Penktadienį daug kur lis, vietomis, daugiausia Pietų Lietuvoje, smarkiai, galima perkūnija.

Ši šiluma džiuginanti vasara vis nesiliauja stebinusi. Šiaulių rajone buvo užfiksuotas neįtikėtinas vaizdo įrašas, kuriame siaučia grėsmingas viesulas. LHMT Tyrimų ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Izolda Marcinonienė teigia, kad iš sinoptikų buvo gautas pranešimas apie šį reiškinį, tad gali patvirtinti, kad toks viesulas tikrai buvo. „Konvekcijai sąlygos buvo tikrai labai geros, buvo didelis nepastovumas.

Po praūžusios audros dalis žmonių iki šiol neturi elektros, gyventojai guodžiasi ir nuostoliais. Virtę medžiai talžė pastatus, automobilius, vėjas plėšė stogus, svaidė kiemuose paliktus daiktus. O štai Jurbarką užtvindžiusią liūtį sinoptikai vadina net katastrofine. Ten per dvi valandas prilijo kone mėnesio normą. „Pats galingiausias debesis pakibo virš Jurbarko, per 2 val. prilijo beveik mėnesio normą, 90 mm, įsivaizduokite, 9 kibirai į 1 kvadratinį metrą.

Vakarų Europai smogusių niokojamų potvynių aukų skaičius pasiekė 183, iš jų 156 užregistruotos Vokietijoje, sekmadienio rytą pranešė policija. Vėliau sekmadienį labiausiai nuo stichijos nukentėjusias vietoves ketina aplankyti Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Ji vyks į Šuldo kaimą Reino krašto-Pfalco žemėje, viename iš labiausiai nukentėjusių vakarinių Vokietijos regionų, kur iš krantų išsiliejusi Aro upė šlavė namus ir gatvėse paliko didžiules nuolaužų krūvas.

Dėl labai karštos ir drėgnos oro masės bei iš Sacharos dykumos atkeliavusių dulkių dangus atrodo kiek kitaip, nei įprasta, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.  „Turbūt daugelis pastebėjote, šiomis dienomis danguje įžiūrėti mėlyną spalvą nelabai pavyksta. Prastai matosi net susiformavę pavieniai debesys, o saulėtekis ir saulėlydis buvo gerokai raudonesnis nei įprastai. Viso to kaltininkas labai karšta ir drėgna oro masė.

Ar esate kada nors matę skraidančių žuvų? Jei ne, dabar puiki proga tai pamatyti. Jutoje virš atokių ežerų skraido lėktuvai, iš kurių į vandens telkinius išmetama tūkstančiai žuvų. Skrydžiui jau ruošiasi nedidelis lėktuvėlis, tik prieš tai reikia surinkti spurdančius jo keleivius – dešimtis tūkstančių žuvų jauniklių. Vaizdo įrašu dalijosi Jutos gamtosaugininkai, kurie jau 65-erius metus atokiose valstijos vietovėse esančius ežerus įžuvina mums kiek neįprastu būdu.

Grybavimas – tai ne vienam lietuviui geriausias būdas atsipalaiduoti, pasimėgauti gamta, pamiršti kankinančius rūpesčius. Kai kurie, nors ir nemėgsta grybauti, traukia į miškus dėl didelės meilės patiekalams iš grybų. Kaip bebūtų, lietuvaičiai miško gėrybes renka ir dalinasi gausaus grybų derliaus nuotraukomis. Dalinasi patarimais Skaitytoja Jurga Paukštytė, kuri grybavo Švenčionių rajone, tikslios grybavimo vietos išduoti neskuba: „Tikslios vietos išduoti negaliu – tai grybautojo paslaptis.

Lietuvą kankinant karščiams gamtos stichijos vis nesiliauja stebinti. Šilalės rajone gyvenančiai Akvilei Beinoriūtei pavyko užfiksuoti pavojingus ir tuo pat metu žavinčius viesulus. Mergina sako, kad visada svajojo gyvai pamatyti viesulą, tačiau, kai juos pamatė netgi du, šiek tiek išsigando. Danguje viesulai sukosi apie 10 min., galiausiai liko tik vienas, kurį buvo galima matyti dar 5 min. Laimė, viesulai žemės taip ir nepasiekė, jų šokį buvo galima išvysti tik danguje.

Prabėgus daliai vasaros, prekybininkai jau spėjo pajusti, kad šiemet žmonės, kitaip nei pernai, daug aktyviau ieško ir perka priemones nuo įvairių vabzdžių. Pardavėjų teigimu, kai kur priemonių nuo įvairių įkandimų įsigyjama ir trigubai daugiau nei tuo pat metu pernai, taip pat pastebima, kad populiarėja ir mažiau žinomi būdai atbaidyti kenkėjus.

Pastarąją savaitę keturių didžiųjų Lietuvos miestų gatvėse aplinkosaugininkai tikrino, ar automobiliai neviršija leistinos taršos. Šiauliuose šio darbo ėmėsi pats aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas. Iš patikrintų daugiau nei pusantro šimto automobilių taršos normą viršija kas dešimtas.   Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas apsimovęs baltas pirštines tikrina ar „VW Passat" neviršija leistinos taršos normos.

Vasarai įsibėgėjus dauguma mėgstančių gamtą lietuvių skuba į miškus ne tik pakvėpuoti grynu oru ar prisirinkti grybų, bet ir prisiuogauti mėlynių, kurių sezono pradžia jau galime džiaugtis. Rinkti nedideles uogas – sunkus ir varginantis darbas, tad kai kurie žmonės gudrauja ir naudoja Lietuvoje draudžiamą įrankį, liaudiškai vadinamą „šukomis“. Gamtininkas Almantas Kulbis sako, kad tokių įrankių naudojimas gali gadinti uogynus.

Ketvirtadienį naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Indrė nufilmavo kvapą gniaužiantį reginį – moteris užfiksavo Telšiuose besiformuojantį viesulą. Klimatologo teigimu, tokį vaizdą pavyksta užfiksuoti ne visada, o virš sausumos viesulai susiformuoja rečiau. Kaip aiškina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas, klimatologas dr. Donatas Valiukas, dabar oro sąlygos palankios formuotis viesulams, o toks reiškinys šiltuoju metų laiku – visiškai normalus.

Kaip rodo naujas tyrimas, publikuotas žurnale „Nature Climate Change“, dėl Brazilijos Amazonės kirtimo išskiriamas anglies dioksido kiekis viršijo kiekį, kurį atogrąžų miškai sugebėjo sugerti 2010–2019 m. Naudojantis palydovų duomenimis, tyrimo autoriai apskaičiavo, kad per dešimtmetį regionas neteko 0,67 mlrd. tonų anglies dioksido. Tai rodo, kad Amazonė galimai prarado savo gebėjimą pašalinti anglies dioksidą iš atmosferos. Kadangi daugiau nei 60 proc.

Vasarą visiems labiausiai norisi ištrūkti į gamtą, taigi Aplinkos apsaugos departamentas primena, kokių taisyklių reikia laikytis, kad poilsio nesugadintų bauda už žalą aplinkai. Pirmiausia, jei prie vandens telkinio vykstate automobiliu, nepamirškite pakrančių apsaugos juostų. „Pakrančių apsaugos juostose draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio kranto. O kai šlaitas status, atstumas skaičiuojamas nuo kranto linijos.

Vienoje Rusijos laboratorijoje neseniai buvo atgaivinti toliau sėkmingai besidauginantys maži „zombiai“, Arkties amžinajame įšale praleidę 24 000 metų. Šie ištvermingi padarai yra vadinami bdeloidinėmis verpetėmis, dėl aplinkų jų burnas augančių mažų plaukelių, primenančių ratą. Verpetės yra daugialąsčiai mikroskopiniai gyvūnai, gyvenantys gėlame vandenyje. Ši rūšis mūsų žemėje gyvuoja jau maždaug 50 mln. metų. Per tokį ilgą laiką, jos išmoko ne vieną triuką, padedantį joms išgyventi.

Romantiškas pasivaikščiojimas vakare, pavyzdžiui parke palei upę ar išvyka į gamtą gali būti puiki proga pasimaitinti. Tik ne jums – o kraujasiurbiams uodams, erkėms, įvairiems mašalams. Kelių kraujo lašų gal ir nebūtų gaila, jeigu ne niežulys, alerginė reakcija po įkandimo, o kur dar erkių platinamų ligų pavojai.

Švenčionių kraštas ne vieną keliautoją lietuvį gali nustebinti dėl savo unikalios gamtos ir nemokamų lankomų objektų. Šioje netoli Vilniaus esančioje savivaldybėje lankėsi ir TV3 kelionių laidos „Sveiki atvykę“ kūrybinė grupė, o čia juos bene labiausiai nustebino įstabaus grožio piliakalnis ir pažintinis takas. Šis nuostabus piliakalnis stūkso Sirvėtos regioniniame parke, nediduko Mergežerio ežero pakrantėje.

Aukštaitijos grybautojai jau džiūgauja, miškuose pasirodė pirmieji grybai. Tiesa, dygsta dar ne baravykai, o raudonikiai. Bet užkietėję grybautojai perspėja žmones, dar anksti veržtis patiems į mišką – grybų randa tik patys atkakliausieji. Miško gėrybės pasipilti turėtų apie Jonines. Jei vasariško lietaus ir šilumos gamta nepagailės, puikų sezoną šiemet žadą ir uogautojams. Panevėžietė Janina negali atsidžiaugti pirmu šiemet rastu laimikiu.

Minijos senlėnio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Lapių kaimo, Klaipėdos rajone užfiksuotas itin retas gyvūnas.  Apie užfiksuotą lūšį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.  „Gediminas Juozapaitis ką tik atsiuntė vaizdelį per savo namų langą Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinyje. Pirmą kart fiksavau lūšį su dviem jaunikliais ten prieš du metus ir tai atrodė neįtikėtina.

Biotechnologijų kompanijos „Oxitec“ vadovaujamas svarbus projektas išleido genetiškai modifikuotus uodus Floridos valstijoje. Tai pažymi pirmąjį kartą, kai genetiškai modifikuoti uodai buvo paleisti į gamtą JAV. Tai buvo padaryta tam, kad uodai kovotų su Aedes aegypti uodų rūšimis, atsakingomis už platinamų ligų, tokių kaip dengės karštligė ir Zika, plitimą regione.

15 į šiaurę keliaujančių laukinių Azijos dramblių pirmadienį vietos miške Kunmingo mieste sugulė poilsiui. Azijinių dramblių banda jau ilgiau nei metus keliauja per Kiniją, o juos šiuo metu stebintys Junano miško ugniagesiai sako, kad per 12 dienų tai buvo pirmas kartas, kai jie visi kartu sugulė miegui. Dramblių banda bepilote skraidykle buvo nufilmuoti pirmadienį, maždaug 7 val. ryto, kai ramiai snūduriavo ant žemės.

Nenuostabu, kad modernioje gatvių šviesų, darbo problemų ir ryškių telefonų ekranų aplinkoje vis daugiau žmonių patiria sunkumų užmiegant. Tačiau kaip teigiama naujame tyrime, savaitgalis gamtoje gali būti puikus šios problemos sprendimas. Žurnale „Current Biology“ publikuoto tyrimo metu viena grupė žmonių praleido savaitgalį Kolorado valstijos „Eagles Nest Wilderness“ miške, kol kita grupė liko savo namuose.

Narai gilyn į vandenį leidžiasi visai ne tam, kad pasigrožėtų povandeniniu pasauliu. Jie turi svarbią misiją – paleisti nedidelius, dryžuotus ryklius į laisvę. Tai – vadinamieji bambukiniai rykliai, kurie išsiskiria ne tik savo dryžuotu kūneliu, bet ir itin ilga uodega. Šie rykliai gamtoje nyksta. Ir viskas dėl žuvų kolekcionierių ir egzotiško maisto gurmanų.

Pakaunėje esanti garsioji gamtininko Tado Ivanausko Obelynė dar plačiau atveria duris lankytojams ir stebina kiekvieną užsukusį. Name gausu autentiškų eksponatų, nuo mokslininko medžioklės trofėjų iki asmeninių daiktų. O sodybą supa įspūdingas obelų sodas ir dendrologinis parkas.  Atverdamas duris į garsaus gamtininko, Lietuvos zoologijos sodo įkūrėjo Tado Ivanausko vasaros rezidenciją Obelynėje Kauno rajono muziejaus vadovas sako, kad ši erdvė tikras lobynas.

Vakar Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą, kad Biržų rajono gyventojas savavališkai paėmė miške rastą stirnos jauniklį. Pranešimas pasitvirtino ir asmeniui už tokį elgesį gresia administracinė atsakomybė. Aplinkosauginiai skubiai nuvyko į asmens, paėmusio stirniuką, namus.

Praėjo laikai, kai erkių platinamomis ligomis galėjome užsikrėsti tik laisvalaikį leisdami miške. Ekspertai teigia, kad Lietuvoje bei kitose Baltijos valstybėse dauguma žmonių erkiniu encefalitu užsikrečia savo gyvenamoje aplinkoje – sodyboje ar kolektyviniame sode. Ką turime apie tai žinoti? Lietuvoje erkės aktyviausios būdavo pavasarį ir vasaros pradžioje, vėliau būdavo šiokia tokia pauzė ir parazitai vėl suaktyvėdavo rugsėjį ar spalį, grybavimo sezono metu.

Vilniuje pirmadienio vakarą tarp gyvenamųjų namų pastebėtas klaidžiojantis briedis.  Su naujienų portalu tv3.lt nuotraukomis pasidalijęs skaitytojas sako, kad žvėris buvo pastebėtas Naujamiestyje, šalia Vingio parko.  Panašu, kad briedis neišsigando miesto šurmulio, mat klaidžiojo jis ne kur kitur, o tarp gyvenamųjų daugiabučių, kur nuolatos vaikšto žmonės.

Klaipėdos universiteto botanikos sodą aplankė girių galiūnas. Briedį išvydusi darbuotoja griebė telefoną ir užfiksavo jo kelionę tarp augalų. Specialistai sako, kad tokių nekviestų ir daug žalos pridarančių svečių sulaukia dažnai, tad bando juos atbaidyti visokiausiomis priemonėmis.  Neprašytą svečią Klaipėdos universiteto botanikos sodo darbuotoja telefonu įamžino ankstyvą rytą praėjusią savaitę. Su priešais takeliu ramiausiai žirgliojančiu briedžiu ji susidūrė kone akis į akį.

Pasirodo, kad bene visur auganti žolelė Veronica officinalis gali būti naudingesnė, nei įsivaizdavote. „Mano žolelės“ tinklaraščio autorė, žolininkė Jolanta sako, kad šis mažas ir smulkus augalėlis gali būti didelis pagalbininkas. „Veronika officinalis auga visur. Bet galėjote dėmesio neatkreipti. Labai mažutė, smulki, švelni. Tik dėl tų mėlynų akučių ir matoma. Bet akutės gali būti ir baltos, ir rožinės. Jų yra nesuskaičiuojama gausybė rūšių, bet visos jos naudingos.

Graikijos danguje virš įstabių senovės Korinto griūvėsių – supermėnulis. Mat prasidėjo vadinamoji „Gėlių pilnatis“. Mėnulis toks ryškus, kad net kalnus, ant kurių stūkso senovės graikų palikimas, apšvietė rožiniais atspalviais. Per „Gėlių pilnatį“ Mėnulis bus arčiausiai Žemės – net ir senovinė pilis prie jo atrodo visai mažytė. Pilnatis gavo šį pavadinimą, nes pasirodo tokiu pat metu, kai Šiaurės Amerikoje pražysta gėlės.

Džiugios žinios iš Australijos – po daugelio metų į žemyną ne tik grįžo „vietiniai“ Tasmanijos velniai, bet ir atsivedė jauniklių. Gamtosaugininkai tikisi, kad tai padės išgelbėti šių plėšrūnų populiaciją. Mat šiuo metu laukinėje gamtoje velniai gyvena tik Tasmanijoje, tačiau jie labai pažeidžiami navinikiam snukio vėžiui. Tasmanijos velnio patelės sterblėje – gimę jaunikliai. Tai – istorinis įvykis.

Maču Pikču sulaukė netikėtų lankytojų. Tiesa, atvykėliai istorine vieta mėgaujasi nesusimokėję už bilietus, bet panašu, kad Maču Pikču meras dėl to nepyksta. „Šios meškos visada čia gyveno“, – sakė Darwin Baca, Maču Pikču meras. Atrodo, kad mama ir jos jauniklis nė nenutuokia, kokioje svarbioje vietoje atsidūrė. Neskubėdami jie laipioja ant XV a. Inkų griuvėsių, tyrinėja juos supančią gamtą ir mėgaujasi ramybe, kol aplinkui nėra turistų.

Mokslininkai Pietų Amerikos Ekvadoro atogrąžų miške atrado retą, naują miniatiūrinę, gaudyklę-žandikaulį turinčią skruzdėlę. Naujas vabzdys buvo pavadintas Strumigenys ayersthey, aktyvisto ir menininko Jeremy Ayerso, kuris mirė 2016 m., garbei. Skruzdė yra tikrai unikali ir išsiskiria iš savo genties, kurioje yra daugiau kaip 850 rūšių.

Į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipėsi išsigandusi nidiškė pensininkė Danguolė. Moteris pasakojo, kad atvykusią į Klaipėdą ją vidury miesto užpuolė ir kaip reikiant apkapojo varna. „Pasijutau tarsi Alfredo Hičkoko siaubo filme. Pirmą kartą gyvenime susiduriu su tokiu reiškiniu. O gal ji pasiutusi ir mane užkrėtė?“ – svarstė nidiškė. 70-metė Danguolė pasakojo, kad nemalonus incidentas įvyko trečiadienį, kai ji Klaipėdoje ėjo link Senosios perkėlos.

Ketvirtadienio vakare, apie 23 val. Švėkšnos apylinkių miškuose tarp Vilkų Kampo ir Bliūdsukių kaimų medžiotojų klubo „Ąžuolas“ įtaisyta kamera užfiksavo neįtikėtiną vaizdą – laukinėje gamtoje vaikščiojančią mešką. Įvykį patvirtino klubo narys Vidas Mauricas. Pasak vyriškio, šiuose kraštuose jau labai seniai niekas neatsimena tokio vaizdo.

Pabodo šaltas oras? Norisi kardinaliai pakeisti aplinką? Gyventi amžinoje vasaroje, kur nuostabi gamta, ore tvyranti atsipalaidavimo nuotaika? Havajai gali tapti puikiu pasirinkimu. Kone kiekvienas žmogus susimasto, kad gyvenimas tapo gana nuobodus, kankina rutina, o širdis vis dar trokšta nuotykių, naujų potyrių bei pažinimo džiaugsmo.

Gamtoje yra pastebima aiški tendencija – daugumos rūšių patelės gyvena ilgiau už patinus. Žmonės nėra išimtis: vidutinė moterų gyvenimo trukmė yra 74,2 metai, o vyrai vidutiniškai gyvena 69,8 metus. Dažnai šį skirtumą bandoma paaiškinti įvairiais aplinkos arba socialiniais veiksniais, pavyzdžiui, kad vyrai atlieka pavojingesnius darbus, mėgsta rizikuoti arba tiesiog mažiau rūpinasi savo sveikata. Tačiau darosi aišku, kad tai galimai yra susiję su dvigubu lytinių chromosomų skaičiumi.

Medžiotojai pastaraisiais metais vis daugiau išgelbėja į vielas ar tvoras įsipainiojusias stirnas ir kitokius kanopinius. Sako, ir anksčiau tokių gelbėjimo operacijų būdavo, tačiau dabar – daug dažniau, mat kanopinių populiacija yra smarkiai yra išaugusi. Žvėrys įsipainioja į ūkininkų per žiemą paliktus tinklus, jų kartais jau ir nepavyksta išgelbėti. Dramatiška laukinių žvėrių gelbėjimo operacija nufilmuota netoli Marijampolės, laukuose.

Žąsis Thomas iš Naujosios Zelandijos, buvo garsusis Velingtono gyventojas. Akla, homoseksuali ir tarprūšinę poliamoriją mėgusi žąsis, kurios gyvenimo istorija pavergė ne tik vietos gyventojų, bet ir viso pasaulio širdis. Thomas pirmą kartą išgarsėjo, kai buvo dar jaunas žąsinėlis Vaimanu lagūnoje. Ten buvo pastebėta, kad jis vengia kitų žąsų ir verčiau renkasi juodosios gulbės patino, vardu Henris, draugiją. Pora kartu išbuvo net 18 metų, iki kol pasirodė juodoji gulbė Henrietta.

Klaipėdoje actekų palikimas – miesto centre plūduriuoja dirbtinė sala. Joje mokslininkų pasodinti augalai valo orą bei vandenį. Sala turėjo tapti ir puošybos elementu, tačiau čia pasodintus gražius, egzotiškus augalus uostamiesčio antys suprato kaip pietus ant vandens ir juos lyg niekur nieko sulesė. Į dirbtinę salą Klaipėdos centre prie Jono kalnelio keliasi uostamiesčio universiteto mokslininkas. Ji – tikrų tikriausias actekų palikimas.

Kartais žmogų gali lydėti nesėkmės, tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio parko prižiūrėtojui Roy‘ui Sullivanui, tikriausiai, nesisekė labiausiai. Per savo 71-erius gyvenimo metus nuo 1912 m. iki 1983 m., R. Sullivanas buvo net septynis kartus nutrenktas žaibo. Laimei, jis visus kartus išgyveno. Manoma, kad vyras iš viso buvo nutrenktas aštuonis kartus, tačiau jis nesugebėjo įrodyti pačio pirmo tokio incidento, kuris, kaip teigiama, įvyko dar jo vaikystėje.

Kol atšilus orams dažnas galvoja, kokias daržoves sėti, kiti – jau ima pavasarinių smidrų derlių, mat ūkininkų laukuose pumpurus jau leidžia baltieji, žalieji ir violetiniai šparagai. Už egzotiškosios šakninės daržovės ryšulėlį po žiemos išsiilgę lietuviai negaili pakloti ir virš 10 eurų. Lietuvių ūkininkai trina rankomis, nes populiarėja ir kitokios daržovės – į madą vėl grįžta rabarbarai. Šiaulietės Jurgitos Krištopaitienės ūkyje jau stiebiasi pirmieji smidrų ūgliai.

Į Lietuvą vėl užklydo mūsų miškuose labai retai sutinkamas svečias – rudasis lokys – jau kelias dienas lepečkojis svečiuojasi Ignalinos rajone, netoli Stripeikių kaimo. Medžiotojai juokauja, kad geriau dabar nosies į mišką nekišti. Gamtininkai sako, kad Lietuvoje tokie svečiai galėtų pasilikti ir ilgiau. Retą vaizdą prieš kelias dienas užfiksavo „Elnio“ medžiotojų klubo kameros.

Jūs turėtumėte šlapintis duše. Ir ne tik todėl, kad tai darydami galbūt pajaučiate išlaisvinantį ir kiek maištingą adrenalino antplūdį. Tai reiktų daryti, nes taip galite bent šiek tiek pagelbėti planetai. Pagalvokite apie tai matematiškai. Kiekvieną kartą po šlapinimosi tualete reikia nuleisti vandenį. Nors po tuštinimosi iš bakelio reikia išleisti didelį kiekį vandens, šlapimui jo reikia labai nedaug.